Visuomenės pokyčių analizė, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai!

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 28 d. 18:10

16     

    

Vytautas Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai!

Pro Patria

Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!

Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, jog tai nėra tikri nusikaltimai, atlikti realybėje, tačiau vis vien privalo būti traktuojami tarsi būtent tokie būtų.

Prieš kritikuojant ar analizuojant šį dorovės policininkų genialumo proveržį, svarbu pažymėti, jog patyčios jokiu pagrindu nėra pateisinamos ir už jas nukentėjusieji turi teisę reikalauti nubausti savo skriaudikus, o šie, išnagrinėjus aplinkybes, privalo būti teisiami.

Tačiau tai yra patyčios – sąmoningas siekis įskaudinti kitą žmogų. Tai nėra neapykantos nusikaltimas, nes patyčių motyvai būna įvairūs: nuo siekio primesti savo viršenybę iki paprasčiausio bukumo.

Orveliška neapykantos nusikaltimo koncepcija kur kas platesnė, nes ji po neapykantos kauke subruka viską, kas neatitinka šios koncepcijos šalininkų įsitikinimų: pasisakantieji prieš vienalytes „santuokas“ ir apskritai genderizmą, prieš prievartinę imigraciją ar prieš iškilių asmenybių paminklų griovimą tampa nusikaltėliais, kuriuos veda neapykanta. Gerai įsidėmėkite: neapykantos nusikaltėlis yra ne tas, kuris su brutalia jėga nuverčia, spardo ir keikdamas apspjaudo paminklą, o tas, kuris jį gina nuo sugriovimo.

Vienas svarbiausių neapykantos nusikaltimo koncepcijos bruožų yra tas, kad tokia veiksmų traktuotė galioja tik jos kūrėjų įsitikinimų neatitinkantiems žmonėms. Jeigu dėstai argumentus prieš vienalytes „santuokas“, tai skleidi vadinamąją neapykantos kalbą (hate speech), o tai yra ne kas kita, kaip neapykantos nusikaltimas. Tačiau jeigu dėstai argumentus prieš tikinčiųjų teisę vadovautis savo religija priimant politinius sprendimus ar spektaklyje mėtai išmatas į Jėzaus Kristaus atvaizdą, tai jokiu būdu nėra nei neapykantos kalba, nei neapykantos nusikaltimas.

Kaip ir visos totalitarinio valdymo priemonės, neapykantos nusikaltimo koncepcija yra logiškai prieštaringa. Mat jeigu pasisakyti prieš vienalytes „santuokas“ yra neapykantos nusikaltimas, kadangi taip tariamai skleidžiama neapykanta homoseksualamas, tai lygiai taip pat pasisakymas už vadinamąją tradicinę santuoką (kitaip tariant, prieš vienalytes „santuokas“) turėtų būti traktuojamas kaip neapykantos nusikaltimas, nes taip pat tariamai skleidžia neapykantą nuoseklių krikščionių ir kitų tradicinių pažiūrų žmonių atžvilgiu, kadangi šių įsitikinimams ar net religijai tai prieštarauja.

Jeigu tai yra tik išversta situacija, galime paimti visiškai analogišką pavyzdį, kurio nereikia išversti į kitą pusę – pasisakymas už valstybės ir religijos atskyrimą turėtų būti laikomas neapykantos nusikaltimu prieš tikinčiuosius. Tačiau tokiu atveju du vienas kitam priešingi veiksmai gali būti traktuojami kaip neapykantos nusikaltimas, o tai panaikintų bet kokią veikimo galimybę, todėl akivaizdu, kad neapykantos nusikaltimo koncepcija yra tiesiog klaidinga. Tačiau ideologinis jos taikymas nuo to netampa mažiau veiksmingas.

Neapykanta yra visiškai normali reakcija į niekingus veiksmus. Jeigu kas nors išžudė jūsų šeimą, išsprogdino jūsų miestą ar gatvėje ištraiškė jūsų draugus, jausti neapykantą yra visiškai normalu. Šiuo metu kaip tik stebina vakariečių negebėjimas jausti neapykantą nusikaltėliams ir teroristams – štai kodėl ir toliau su terorizmu siūloma kovoti apkabinimais, kačiukų nuotraukomis ir kreidinėmis vaivorykštėmis.

Neapykantos represavimas ir stūmimas už įstatymo ribų augina pūlinį, kuris anksčiau ar vėliau sukels tokį sprogimą, kuriam tonų tonos trotilo tikrai neprilygs. Tai ta pati problema, kaip ir kova su vadinamuoju fašizmu ar nacizmu. Jeigu taikius ir racionalius, bet vis dėlto radikalius sprendimus susidariusioms problemoms spręsti siūlantys žmonės vadinami naciais ar fašistais, neneigiant ir to, kad esama tikrų nacių ar fašistų, ir su jais kovojama lygiai taip pat, lyg būtų kovojama su tikrais naciais ar fašistais, o pačios problemos yra arba neigiamos, arba normalizuojamos, tai laukti belieka vieno: kol tikrieji naciai ar fašistai sustiprės tiek, kad jokie pūkuotukų žaidimai ar represavimai nebepadės. Tas pat su neapykanta – jeigu jokios neapykantos nejaučiantys, bet tam tikras pažiūras turintys žmonės yra laikomi neapykantos nešėjais ir kurstytojais, o su jais kovojama lyg su tikrais neapykantos nešėjais, juose iš tiesų ima augti neapykanta.

Svastika jau seniai leftistų ir ne tik jų yra laikoma neapykantos simboliu. Tad nenuostabu, jog daugybė žmonių, asmeniškai smerkiančių nacionalsocializmą, vis dėlto renkasi šį simbolį kaip neapykantos simbolį, kurį ironiškai neša, parodydami, kad taip, mes, neapykantos kurstytojai, esame prieš jūsų absurdus ir nepasiduosime jūsų neapykantos nusikaltimų ir panašių totalitarinių koncepcijų diktatūrai.

Ar šių žmonių tarpe yra tikrų nacių ar bent jau dalį jų blogio perėmusių veikėjų? Taip! Ir jų sparčiai daugėja. Paradoksalu tik tai, kad leftizmas yra tos pačios nacionalsocializmo monetos antroji pusė, kur kitapus svastikos yra ne Dovydo žvaigždė, kaip kad Josepho Goebbelso užsakymu padarytoje monetoje, skirtoje paminėti Haavara susitarimo tarp sionistų ir nacionalsocialistų sėkmę, o kūjis ir pjautuvas arba trys įkypai lekiančios strėlės. Leftizmas, savo esme būdamas totalitarinis, gimdo antileftistinį totalitarizmą, kuris formuojasi pronacionalsiocialistiniais „kraštutinės“ ir „alternatyvios“ „dešinės“ pavidalais.

Užgniaužta neapykanta tik stiprėja, grauždama žmogų iš vidaus. Kartu grauždama ir jo moralinius pamatus, kurių nelikus ji įgauna ne tik didžiulę galią, bet ir tampa žmogaus gyvastį vedančiu veiksniu, tampančiu pagrindiniu gyvenimo prasmės šaltiniu. Bet kurių kitų natūralių emocijų, jausmų ar būklių draudimas ir stūmimas anapus įstatymo ribų skatina tą patį neapykantos augimą. Ir lygiai taip pat neapykantos augimą skatina leftistams neįtinkančių pažiūrų ir įsitikinimų represavimas bei stūmimas anapus įstatymo. Ypač, kai tai daroma neapykantos ribojimo vardu, skelbiant, jog kovojama su neapykanta, kai jos realiai nėra.

Jeigu mažą sužeidimą ilgai daužysi ir visaip aštrinsi motyvuodamas tuo, jog žaizda yra milžiniška ir reikia ją sumenkinti tarytum užmuštum žaizdos gaivalą nešantį padarą, ta žaizda tik didės, kol iš tiesų taps tokia didelė, kad gali lemti pražūtį.

Mes galime eiti dar toliau ir paskelbti meilės nusikaltimo (love crime) koncepciją. Jeigu kas nors iš anksto neįspėjęs ir negavęs raštiško sutikimo flirtuoja su kitos lyties asmeniu, tai skleidžia meilės kalbą (love speech), o jei imasi seksualinės prievartos, vadinasi, daro meilės nusikaltimą. O jeigu į tos pačios lyties asmens flirtą neatsako flirtu ir net prašosi stabdyti savo flirto flotilę, pasiųstą kito asmens sąmonėn, tai daro neapykantos nusikaltimą! Jeigu moksliniuose ar moksliniais pripažįstamuose pseudomoksliniuose homoseksualumo studijoms skirtuose žurnaluose kas nors įrodinėja pedofilijos naudą ir teikia argumentus už jos dekriminalizavimą, vadinasi, skleidžia meilės kalbą ir daro meilės nusikaltimą.

Neapykantos nusikaltimą iš tiesų daro tie žmonės, kurie kuria ir bando įtvirtinti tokios rūšies prasižengimo koncepciją. Juk jeigu nusikaltimu laikai iš esmės su taviške nesuderinamą poziciją ir siūlai už ją bausti iš principo, o ne todėl, kad ji buvo išreikšta nederamu būdu, vadinasi, nekenti tos pozicijos ir bandai ją nustumti už įstatymo ribų. Jeigu kas nors kalba ne paniekinamai ir ne įžeidžiai su tikslu ką įžeisti, o teikia argumentus, kad ir ką jais grįstų, tai nėra ir negali būti nusikaltimas, net jei kas nors dėl to ir įsižeidžia.

Vadinamieji antifašistai ir panaši publika taip pat mėgina drausti neapykantos kalbą, degindami plakatus su žodžio laisvę teigiančiais užrašais. Neapykantos kalbos ribojimas neišvengiamai tampa žodžio laisvės ribojimu, nes nors įžeidinėjimai ir nėra žodžio laisvės dalis, tačiau neapykantos kalba nenurodo į realius įžeidinėjimus, nors vienas kitas iš jų gal ir papuola po jos vėliava. Jos tikslas kitas ir jis nukreiptas į nepriimtinas pažiūras. Tačiau leftistai tokiame savo elgesyje nemato prieštaravimų pamatinėms demokratijos sąlygoms, iš kurių svarbiausioji yra būtent žodžio laisvė.

Norint daugiau atjautos, savitarpio supratimo ir apskritai sugyvenimo bendrabūvyje, pirmiausia reikia gerų tarpusavio bendravimo pamatų. Niekas tvirčiau nelaiko bendruomenės, kaip laisvas žodis, kurį mokama tinkamai reikšti – be tyčinių užgauliojimų, tačiau nevyniojant į vatą, net jei kas nors ir įsižeidžia. Nepanašu, kad kitaip mąstančių, taigi ir įvairovės, kurios idealus deklaruoja, nekenčiantys žmonės būtų pasirengę tai suprasti. Kitaip tariant, nepanašu, kad jie būtų pasiryžę apskritai mąstyti ir priimti mąstymo bei demokratijos iššūkius ir kartais baugias, bet vis dėlto natūralias laisvos minties išvadas ir laisvos demokratijos išdavas.

Don Kichoto lūpomis Miguelis de Cervantesas yra sakęs, kad nieko protinga nepastatysi vietoj pamatų kvailumą dėdamas. Tolerantiškoji leftistų kariauna, netoleruojanti jiems prieštaraujančio požiūrio ir antidemokratiniais veiksmais parazituodama ant demokratijos kūno, po keturių šimtų metų šito suprasti vis dar nesugebėjo…

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2017-08-31 22:16

abai
suprantu, kad nors ir klausiate, bet bandote iš karto atsakyti ir įteigti savąjį atsakymą.
1. Jei žmogus iš tiesų yra menkysta ir brolis jį pagrįstai pavadina menkysta, tuomet menkysta neturėtų užsigauti, o turėtų stengtis pasitaisyti ir daugiau nebūti menkysta.
2. Praktiškai šiuo metu nereikia reikšti meilės Putinui, nematau už ką. Bet, jei Putinas padarytų nuoširdų, nesavanaudišką ir niekam nekenkiantį darbą, už tą darbą jį reikėtų gerbti. Putiną pamilti būtų galima tuomet, kuomet jis suvoktų tai, ką jis yra pridirbęs ir iš visos širdies dėl to gailėtųsi ir visų atsiprašytų bei stengtųsi nuoširdžiai viską ištaisyti.

aba       2017-08-30 21:01

1.Bet mylėti reikia ir tuos,kurie vieno brolio Kristuje pavadinami menkystomis.Ar ne? Be to,ar Jėzaus pasekėjui dera nepatinkantį jam žmogų vadinti menkysta? Ar įmanoma tokį ir mylėti,ir vadinti menkysta?
2.Dar kartą-kaip praktiškai reikėtų reikšti meilę Putinui?

VaidasVDS       2017-08-30 8:11

abai,
1. Ne. Normalioje visuomenėje menkysta tikrai nėra nugalėtojas, net jei visus išdaužo. Jis pats didžiausias lūzeris…
2. Gerai, kad nepaklausėt apie Hitlerį... Hitleris jau beviltiškas. O Putinas ... su labai didelėmis abejonėmis… dar ne. Juk gali žmogus ir ką nors gero padaryti. Pvz., nepradėti branduolinio karo, neužpulti mūsų valstybės.
O gal jam ateis nušvitimas kaip Sauliui ir jis taps naujuoju Pauliumi. Ir pradės daryti gėrį.
O jei dar su jumoru:
“И будем чай мы пить, газетки вслух читать.
А Клава, может быть, с собой положит спать.”

aba       2017-08-29 23:19

  Vaidui VDS
1.Kelią menkystoms?
2.Kaip praktiškai reikėtų reikšti savo meilę Putinui?

VaidasVDS       2017-08-29 17:49

nuarsui,
pabodote su savo teiginio brukimu.
Atsakysiu taip:
nesakė Jėzus kad mylėti priešus, atsukant kitą veidą kai gauni per vieną.
Kito veido atsukimas yra ne nusižeminimas prieš idiotą, bet drąsus pareiškimas, kad tik dvasinė menkysta gali trenkti į atsuktą kitą skruostą. Jei trenks, bus menkysta. Jei susilaikys, su tokiu galima ieškoti dialogo…

nu ar       2017-08-29 16:56

nu ar nesakė Jėzus kad mylėti priešus, atsukti kitą veidą kai gauni per vieną?

Aleksandra       2017-08-29 9:27

Gerb. Vytautai, visada labai įdomu skaityti Jūsų straipsnius. Dėkoju ir sekmės Jums.

to vienintelė viltis       2017-08-29 9:24

Tamstelė kvepiate Tėvynės išdavimu, neatrodo?

vienintelė viltis        2017-08-29 9:13

išlikti - katalikiška Lenkija ir ją valdantys katalikai.

Jules       2017-08-29 8:38

Visuotinai rekomenduojama perskaityti Edwin Black “The Transfer Agreement”, kuris buvo ne dramatiškas paktas kaip sako pats autorius, o, manyčiau, katastrofiškas Europai ir jos tautoms, apkaltinus jas viso pasaulio blogybėmis dėl žydų perkėlimo į Palestiną pagal šį paktą, kurį pasirašė kadais Vokietijos vyriausybė ir pasaulinė sionistų vadovybė. Šio pakto signatarus galite patys susirasti intike. Bet Perkėlimo paktas leido atsikurti biblijinei žydų valstybei, o kiek tautų šiandien pasaulyje ir Europoje neturi savo valstybingumo - savo valstybių, a? O to pačio siekiančius kaip ir žydus kadais arba Baltijos tautas, siekiančias ir siekiančius savo valstybingumo apšaukia, paskelbia teroristinėmis organizacijomis, vadina nusikaltėliais ir antiliberalais, neapykantos kurstytojais, jei sieki tiesos ir teisingumo, jei pavargai nuo dezi propagandos. Juk ne taip seniai mūsų partizanai, disidentai, okupacinio režimo oponentai kuo buvo vadinami ir kaip pravardžiuojami, po kiek metų cypėn sodinami už antisovietinę agitaciją ir propagandą, už kontrrevoliuciją ir panašiai. Už antiambalizmą ar laisvą, savarankišką nuomonę, mintį metami iš darbo. Dabar irgi besipriešinančius islamistų invazijai į Europą ir dezi propagandai vėl imama vadinti tais pačiais vardais ir gąsdina tomis pačiomis baudomis ir kalėjimu vien už žodį be valdžios leidimo, už ne tą paklausimą neatsiklausus pono – dominanto(supremacisto).

VaidasVDS       2017-08-29 8:28

Straipsnis labai geras, labai reikalingas ir paskelbtas pačiu laiku.
Tačiau vis tik neapykanta nėra visiškai normali reakcija į niekingus veiksmus.
Neapykanta nėra vien tik pyktis. Ji yra kur kas daugiau nei pyktis. Ji yra ir priemonė pykčiui įgyti dideles ir grėsmingas formas. Štai pyktis yra visiškai normali reakcija į niekingus veiksmus. Bet netgi pyktį reikia suvaldyti, nes jis nėra joks gėris. O štai bet kokios neapykantos sklaidą reikia nedelsiant riboti.
“Dievas myli nuodėmingąjį ir neapkenčia nuodėmės” - ši dvasinė-filosofinė tiesa yra sunkiausiai žmogaus suvokiama.
Jėzus buvo išsireiškęs ir taip: “Mano Tėvas niekina pasididžiavimą, neapkenčia apgaulės, ir bjaurisi piktybiniu blogiu.” Tačiau Jis mokė mylėti ir savo priešus: “Aš sakau jums: Mylėkite savo priešus, darykite gerą tiems, kurie jūsų neapkenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už tuos, kurie su jumis elgiasi žiauriai. Ir ką, jūsų manymu, žmonėms daryčiau aš, tą patį jiems darykite ir jūs.”
Žmogui labai sunku suderinti savo prote šias filosofines-dvasines tiesas.
Tad galite paanalizuoti:
“Dievas yra transcendentinė asmenybė, o asmenybės gali mylėti tiktai kitas asmenybes ir nekęsti tiktai kitų asmenybių. Nuodėmė nėra asmenybė. Dievas myli nuodėmingąjį kaip asmenybinę tikrovę (potencialiai amžiną), tuo tarpu nuodėmės atžvilgiu Dievas neišreiškia jokio asmeninio požiūrio, kadangi nuodėmė nėra dvasinė realybė; ji nėra asmenybinė; dėl to iš tiesų tiktai Dievo teisingumas žino apie jos egzistavimą. Dievo meilė išgelbsti nuodėmingąjį; Dievo įstatymas sunaikina nuodėmę. Toks dieviškosios prigimties požiūris akivaizdžiai pasikeičia, jeigu nuodėmingasis galiausiai visiškai susitapatina su nuodėme lygiai taip, kaip tas pats mirtingojo protas gali visiškai susitapatinti su viduje gyvenančiu dvasiniu Derintoju. Toks su nuodėme susitapatinęs mirtingasis tampa visiškai nedvasingu savo prigimtimi (ir dėl to asmenybiškai nerealiu) ir galiausiai nutraukia savo egzistavimą.”
Jei žmogus pasilieka su nuodėme, jis pasilieka su asmeniniu sprendimu nutraukti savo dvasinę egzistenciją. Ir, kas blogiausia, pats toks žmogus to nesugeba suvokti. Todėl kovoti reikia ne su asmenybėmis ir pyktį reikia nukreipti ne į asmenybes. Kovoti reikia su blogiu ir potencialiomis iš to blogio kylančiomis nuodėmėmis. Tiek blogio skleidimas, tiek ir jo toleravimas taip pat yra nuodėmė...
Visos citatos (kabutėse) iš Urantijos Knygos.

vienintelė viltis       2017-08-28 21:51

Lenkija, jos dabartiniai valdantieji

to antisemitizmu kvepia       2017-08-28 21:24

istorinis faktas apie Perkėlimo paktą - The Transfer Agreement, ane? Jo, už tiesą žmonės buvo šaudomi ne taip seniai arba po 25 metus duodavo. Nori atgaivint tuos laikus? O antilituanizmu niekas mūsuose nekvepia, ane? Pagal Haavara Agreement buvo gerai finansuojamas perkėlimas į Palestiną. Įdomu, o lietuvių perkėlimą į Vakarų Europą niekas nefinansuoja, nekredituoja?

spyruoklė veržiama       2017-08-28 20:18

  proleftistiniai politikai labai nori parodyti , kad kovojama su neapykantos sklaida.  kovojama su pasekmėmis , o ne su priežastimis. gerais norais pragaras grįstas. bet čia šitas geras noras neturi nė lašelio logikos ir elementaraus. O jeigu jiems pabandys kas oponuoti , tuoj bus apšauktas neapykantos skleidimo šalininku;Sugalvojusieji šią sveikam protui prieštaraujančią nuostatą  yra įsitikinę, kad jų bet kokie pasirinkti kovos būdai už savo įsitikinimus yra pateisinami ir nekvestionuojami.bet… kaip šauksi, taip atsilieps…leftistai -bernas su atsirištais batraiščiais (šniurkais) kaimo vakaruškose.

Taikos įvaizdis       2017-08-28 19:35

dengiamas žuvusių ar per anksti mirusių nuo klastos,melo,šmeižto…likimais.Kurie nutylimi.Lėtasis karas sielose ir fiziškai.Per daug per anksti išėjusių.

antisemitizmu kvepia       2017-08-28 19:12

ar profesionalūs kolaborantai - prokurorai - nesuras kaip prikibti prie tokių straipsnių?


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.