Demokratija ir valdymas, Partijos

Vytautas Sinica. Elitizmas

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 10 d. 10:50

14     

    

Vytautas Sinica. Elitizmas

Prezidentūra užsakė ir paskelbė rezultatus visuomenės apklausų keliais pastaruoju metu politikų ir žiniasklaidos plačiai linksniuojamais klausimais apie rinkimų sistemą (Prezidento ir Seimo) ir apie šeimos politiką (partnerystė ir Stambulo konvencija). Visais klausimais visuomenės nuomonė buvo didele persvara nepalanki valdančiųjų siūlymams.

Negalima ignoruoti konteksto, kuriame atliktos apklausos. Prezidentas jau kurį laiką yra politinio karo būsenoje su valdančiaisiais. Pastarieji, ypač konservatoriai, nuolatos viešai svarsto galimybes apriboti jo galias. Skandalingiausias ėjimas buvo idėja apskritai pakeisti tiesioginius Prezidento rinkimus į tvarką, kai Prezidentą rinktų Seimas. Konservatorius akivaizdžiai palaiko dauguma apžvalgininkų.

Spaudimą patiriantis Prezidentas pagrįstai ieškojo naujos atramos ne tik savo politinėms pozicijoms, bet ir savo institucijos svarbai ir įtakai apginti. Paviešinant apklausas rasta kaip tik tokia atrama – visuomenės požiūrio gynėjo nuo prieš visuomenės požiūrį einančios daugumos vaidmuo. Tiesioginis prezidento rinkimas visuomenės akyse suteikia tam pagrindą.

Apklausos atskleidė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimui pritaria vos 22, nepritaria 48 procentai respondentų, net 29 procentai neturi nuomonės. Daug neapsisprendusiųjų nieko keista, nes klausimas sudėtingas, pats konvencijos pavadinimas neatskleidžia jos turinio. Aiškesnę nuomonę visuomenė turi vienalyčių partnerysčių klausimu: 70 procentų nepritaria, 20 procentų pritaria ir tik 10 neturi nuomonės. Apibendrintai, visuomenės nuomonė ryškiai konservatyvi.

Rinkimų klausimais visuomenė itin vieninga: 90 procentų pasisako už tiesioginius merų rinkimus, 95 procentai – už tiesioginius prezidento rinkimus. Pasisakyta ir dėl Seimo rinkimų: 27 proc. norėtų dabartinės mišrios rinkimų sistemos, 64 proc. – tik „tiesioginių“ rinkimų, turint galvoje rinkimą vienmandatėse. Valdančiųjų siūlomus rinkimus tik pagal partijų sąrašus palaikytų 2 procentai žmonių. Pagaliau klausta ir apie Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. 56 procentai yra už tai, kad Lietuvą toliau atstovautų Prezidentas, 19 – už tai, kad jį pakeistų premjerė, 25 procentai neturi nuomonės – daug, nes tai ir vėl sudėtingesnis klausimas. Visais šiais klausimais visuomenė pasirodė esanti griežtai prieš valdančiųjų siūlymus.

„Elito“ kritika apklausoms

1) „Apklausomis skaldoma visuomenė“. Galima drąsiai teigti, kad žiniasklaida, politologai ir valdantieji politikai Prezidentūros apklausas sutiko daugiausiai kritiškai. Galima išskirti tris pagrindines kritikos tezes. Keisčiausia jų: apklausomis skaldoma visuomenė. Iš tiesų visuomenėje egzistuoja skilimai vertybiniais klausimais, nes nesutarimas tarp daugumos visuomenės vertybinių nuostatų ir progresyvios mažumos, turinčios valdžią, nuostatų yra labai ryškus.

Šis skilimas yra nepriklausomai nuo to, ar atliekamos apklausos. Ką iš tiesų norima pasakyti tokia kritika, tai kad geriau, kai tas skilimas nematomas, neturi atgarsio žiniasklaidoje ir į jį nereikia atsižvelgti politikams. Nes kai reikia atsižvelgti, skilimas įgarsintas ir tampa politine problema. Prezidentas taigi įgarsina objektyviai egzistuojantį skilimą. Kritikai sako – tegu jis būna tyliai, kad būtų paprasčiau priimti mažumos siūlomas pataisas.

2) „Negalima klausti žmonių apie žmogaus teises“. Kita kritikų grupė teigė, kad „negalima klausti žmonių apie žmogaus teises“, kaip formulavo V. Raskevičius, arba dar tiesmukiau, „dauguma klysta“, kaip formulavo P. Gritėnas. Šioje grupėje buvo populiarūs lyginimai su juodaodžių teisėmis JAV ar balsavimo teisės suteikimu moterims. Esą, vėliau protingais atrodantys pokyčiai taip ir neateis, jeigu dėl jų galės spręsti įpročių ir tradicijų varžoma dauguma.

Itin įdomu, kaip jaučiasi moterys, kai jų balsavimo teisė lyginama su homoseksualų teise kurti šeimas. Iš tiesų būtent apie žmogaus teises, t.y. vertybinius moralinius klausimus ir reikia visuomenės. Normalu, jog visuomenė negali priimti sprendimų didelio ekspertinio žinojimo reikalaujančiais techniniais klausimais. Tačiau visuomenė gali ir turi nuostatas principiniais klausimais įvairiose srityse, o šeimos politikos klausimai yra kaip tik tokie, kur XXI amžiuje susiduria vertybiniai skirtumai, o ne ekspertinės žinios.

Tokie argumentai atspindi seną Vakarų kairiųjų liniją, jog žmogaus teisių klausimai yra ar bent turi būti anapus politikos, tiksliau anapus demokratinio sprendimų priėmimo. Kadangi žmogaus teisės itin jautri sritis, ji negali būti sprendžiama demokratiškai, nes taip suteikiamas šansas daugumos diktatūrai. Žmogaus teisių klausimus esą reikia spręsti teismuose arba jei ir parlamente, tai kiek įmanoma „ekspertiškai/technokratiškai“, o ne demokratiškai – atstovaujant visuomenę. Tai gudrus būdas apeiti akivaizdų visuomenių nepritarimą tam, jog vis naujus dalykus mėginama paversti žmogaus teisėmis. Vis ką nors nauja paskelbus žmogaus teise ir įtvirtinus įstatymu, visuomenei paliekama tiesiog susitaikyti su nauja realybe, prieštaraujančia visuomenės nuostatoms. Raskevičius tai įvardijo atvirai: „Nebuvo nė vienos valstybės, kuri priimdama įstatymus, suteikiančius tos pačios lyties poroms pripažinimą teisinį, turėtų palaikymą. Visą laiką visuomenės palaikymas seka po įstatymo priėmimo“.

3) „Blogai suformuluoti klausimai“. Trečioji kritikų grupė smerkė klausimų formuluotes. Ši kritika būdinga visose šalyse ir visais atvejais, kai tik nepatinka apklausų rezultatai, todėl savaime neįdomi ir nestebina. Visgi žmogaus teisių gynėjos kaip B. Sabatauskaitė ar J. Juškaitė, pavyzdžiai, kaip turėtų būti klausiama, yra įspūdingas manipuliavimo pavyzdys ir todėl verti dėmesio. Jų teigimu, apie partnerystes esą reikėjo klausti įvardijant praktinę naudą partneriams, pavyzdžiui, paveldėjimo be notaro galimybę. Kas būtų klaidinimas, nes būtent tokius praktinius klausimus spręsti siūlo alternatyvus „bendro gyvenimo instituto“ siūlymas. Gi pati Partnerystė yra siūloma būtent dėl jai tarptautinėje teisėje užtikrinamo simbolinio „šeimos“ statuso. Analogiškai klaidinama ir dėl Stambulo konvencijos, apie kurią siūloma klausti, ar pritariame kovai su smurtu šeimoje. Gerai žinoma, kad ginčai dėl konvencijos yra ne dėl smurto šeimoje, o dėl translytiškumo normalizavimo šioje konvencijoje. Tokios atviru tekstu siūlomos manipuliacijos visuomenės nuomone rodo nepagarbą pirmiausiai pačiai visuomenei, bet taip pat ir požiūrį į demokratijos veikimą.

„Elitas“ bijo tautos. Ir jau seniai

Šiame kontekste sunku neprisiminti praėjusio dešimtmečio viduryje vykusių svarstymų, ar nereikėtų palengvinti referendumų rengimo. Lietuvoje egzistuoja vienas aukščiausių Europoje referendumo inicijavimo slenksčių, kai tam reikia net 10 procentų šalies gyventojų parašų. Svarstyti siūlymai šią kartelę mažinti nuo 300 tūkstančių, iki 100-150 tūkstančių. Tada, kaip ir dabar, dabartinės valdančios partijos buvo itin griežtai prieš referendumo kartelės nuleidimą. Argumentuota, jog Rusija gali manipuliuoti visuomene ir paveikti rezultatus. Argumentai, taikyti referendumo klausimu, taikyti ir visais kitais tiesioginės demokratijos klausimais.

Visas aptartas reakcijas ir požiūrį į apklausas, peticijas ir referendumus vienija bendra elitistinė nuostata, kad visuomenė yra netinkama spręsti valstybės valdymo klausimus. Paradoksaliai, netinkama spręsti net vertybinius klausimus, kuriems jokių specifinių žinių nereikia. Išimtis taikytina tik rinkimams, tačiau ir juose valdantieji neatsitiktinai siūlo kuo mažiau tiesioginio atstovavimo. Taip tarpusavyje susisieja iš pažiūros visai nesusiję Prezidentūros apklausų klausimai apie partnerystes ir apie rinkimus. Tikrasis apklausų iškeltas klausimas yra, ar ir kiek visuomenė gali dalyvauti pati spręsdama, pagal kokias normas gyventi, o ne suformuluotieji apklausoje.

Gitano Nausėdos inicijuotos visuomenės apklausos buvo vertingos ir jam, ir visuomenei. Jam, nes sustiprino jo kaip tautos atstovo pozicijas kovoje su Seimo valdančiaisiais. Visuomenei, nes įgarsino jos pažiūras svarbiais klausimais.

Tačiau dar svarbiau, jog apklausų paviešinimas kaip niekada anksčiau atskleidė elitistinį valdžios ir ją aptarnaujančių grupių niekinamą požiūrį į visuomenę kaip valdinius, o ne valstybės šeimininkus. Ši situacija gali pasimiršti kaip ir dauguma viešosios erdvės diskusijų. Tačiau Prezidentas gali ir, tiesą sakant, turi pareigą neleisti tam įvykti.

Požiūrio į visuomenės vaidmenį valstybėje klausimas netikėtai ryškėja kaip esminė šios kadencijos Seimo ir Prezidento takoskyra. Požiūris, jog piliečiai reikalingi tik per rinkimus, jau labai plačiai atstovaujamas. Reikia atstovo ir požiūriui, jog piliečiai yra tikrieji valstybės šeimininkai.

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sinicai prostitutei       2021-05-13 7:40
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
habilitās       2021-05-11 12:40

Geri pastebėjimai. Jei nesieti rašymo su emocijom, o gristi viską vien
tik analize, gautųsi rimtas objektas diskusijai! (Be trolių fabriko meistrų smile

Sinicios ateitis       2021-05-11 8:21
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Tovarisc sinica       2021-05-11 7:51

Kas cia per kbistu lizdas?

Sinicos ateitis       2021-05-11 7:38
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Ruskiams       2021-05-11 7:29

F u rusu troli !

Elitas,       2021-05-10 20:45

arba bent laikinas, jau matosi ir iš Sinicos suapvalėjimo.

Smagu žiūrėt į NKVD gaisrininko dukra       2021-05-10 20:45

‘Apie tai liudija jos disertacija, kur nerasta nei stilistikos, nei gramatikos. Jei Grybauskaite nebutu nacionalinis kadras, ji niekada neapgintu šios disertacijos TSKP CK Visuomeniniu mokslu akademijoje. Tarp kitko, kandidatine Grybauskaites disertacija, kuri 100 procentu socialistine, 1993 metais buvo pripažinta socialiniu mokslu daktaro disertacija. Taciau reiketu pabrežti, kad Lietuvoje už socializmo pranašumu propaganda traukia teisman. Vienu žodžiu, laikas Lietuvos prezidente traukti baudžiamojon atsakomyben. Juk jos disertacija – visiška socializmo propaganda. Taciau Grybauskaite leidžia sau kritikuoti kitus, kurie igijo išsilavinima tarybiniais laikais. Praeitais metais ji pareiške, kad reikia „pataisyti“ Lietuvos Aukšciausiojo teismo teisejus, kadangi jie „sedi ten su rusiškais diplomais“. Bet ji tai turi du rusiškus diplomus: aukštojo išsilavinimo ir mokslu kandidato laipsnio. Tarp kitko, visi kandidatai, apsigine disertacijas Visuomeniniu mokslu akademijoje, buvo itraukiami i TSKP CK organizacinio partijinio darbo skyriaus nomenklatura kaip kadru rezervas.”

“Faktinis” vadovas       2021-05-10 20:44

‘‘Kad Landsbergis iki šiol valdo Lietuva, nekelia abejoniu. Tarp kitko, dar Brazauskas prisipažindavo, kad jis, pirmasis Kompartijos sekretorius bei LTSR Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, o veliau – Lietuvos prezidentas, turejo savo veiksmus derinti su Landsbergiu. Kitas Lietuvos prezidentas Adamkus savo prisiminimuose raše, kad dvi prezidento kadencijas jis dirbo po „gerbiamu žmoniu grupes“ spaudimu, kuri verte ji i tam tikras pareigas skirti „reikalingus žmones“ ir vykdyti tai, kas ju manymu turejo buti padaryta. O ju nurodymus jis gaudavo faksu arba telefonu. Žinoma, kad tai buvo Landsbergis ir jo aplinka. - Kodel gi jis iki šiol išsaugojo tokia valdžia? Šis žmogus stato už žmones, kieno biografijoje nemažai tamsiu demiu, kurios daro juos valdomais. Juk Grybauskaite buvo ne šiaip Kompartijos nare, ji atstovavo partijos elitui – destytoja Aukštojoje partineje mokykloje (APM). Jau nebera kur toliau. Tai tie žmones, kurie ruoše partijinius, tarybinius bei ukinius kadrus. Tas pats Valentin Lazutka: jis profesorius bei mokslu daktaras, jis paruoše eile rimtu moksliniu darbu. Kuri laika jis ejo APM rektoriaus pareigas. Ar galime lyginti Grybauskaite su juo? Taciau profesorius Lazutka yra Lietuvos ieškomas nusikaltelis, o Grybauskaite sedi prezidentes kedeje. O juk jos tarybinio laikotarpio biografija – ištisa tamsi deme. - O Jus prisimenate Grybauskaite „perestroikos“ laikais? O kodel tureciau? Grybauskaite buvo eiline partijos nare, viena iš 16 tukstanciu Spalio rajono komunistu, kur aš ejau antrojo, o veliau – pirmojo partijos rajoninio komiteto sekretoriaus pareigas. Ji niekuo neišsiskyre. Aukštosios partines mokyklos destytojai, su kuriais man teko bendrauti, taip pat sunkiai ja atsimena. Sako, buvo „pilka pelyte“ ir skaite paskaitas, gana silpnas.“

Kis       2021-05-10 20:09

pasibaigs kolorado vabalai,Lietuva su tauta atras ramybe ir santaika.apgailestauju kad rinkejui vis dar nedasunta kas tie dedules vaikaiciai,tai antroji kgb karta,pristaikeliai ir zmones bijantis landzbergio ,kaip velnias kryziaus.Ateis Skvernelis su Karabasu paleis tuos nabagus nuo virvuciu,Lietuva sutaikis,nes nebus Navicku ir kitu ,tikrai virs 30 metu sitaip supriesinti tauta gali tik zmogutis pasisventes tarnavimui velniui,o jis Kremliuje.

ah1       2021-05-10 17:51

nieko naujo arba elitas - kgbistai?

Svarbu,       2021-05-10 15:49

kad julius Milaitis ir stasys pritaria, jie gi yra šios svetainės elitas. Po kiekvienu straipsniu po kelis komentarus, o Širvintų „amerikonas” dar ir keliomis dešimtimis nick’ų prisidengęs.
Pabandžiau įsivaizduoti kas būtų ši svetainė be tu dvejų Kremliaus trolių? Nulis! Absoliutus nulis. Net Raigerdas su Tvankstu neturėtų su kuo „padiskutuoti”.
Och jau tas elitas!?!

daugiau problemų nėra?       2021-05-10 13:54

Matyt,kai kas iš mūsų valdžios nelabai turi kuo užsiimti,kai tuo pat metu autobusai į kai kuriuos Lietuvos kaimus atvažiuoja kartą per savaitę,nors Lietuvos Konstitucijoje rašoma,kad visi asmenys valdžios inistitucijoms ir pareigūnams yra lygūs (29 str.)?

Link kur einama...       2021-05-10 12:32

Ar ne per toli nuklaidžiota, kai valstybė svarsto, kokiais būdais ji galėtų pasitarnauti (pusiau) viešai susiporavusiems tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems sanguliautojams? Nejaugi visa tai tik dėl „lengvesnio turto pasidalijimo“, išsiskiriant tokiai porai?

pas rusus "elitas" - vor v zakonne       2021-05-10 12:17

pas mus tas pats.
jie įstatymiškai gali vogti mūsų visų pinigus, net atiminėti

Elitizmas       2021-05-10 11:36

yra smurto atmaina. Saujelės smurtas prieš tautą. Elitizmas - ne tas pats, kas elitas. Elito žmogus niekada nepavadins kito putniku, vatniku, naciu, runkeliu, antivakseriu ir pan. Taip elgiasi ne elito, bet žemiausios kultūros žmonės. Tie vartotojai, kuriems svarbu tik valdžia, pinigai, žinomumas (vietoj garbės) ir kuo daugiau visokio tipo malonumų. Jie pamiršę, kad turi sielą, todėl rūpinasi tik kūno poreikiais ir tuščiais įnoriais, o kad jų pasiektų, siekia visomis priemonėmis ir aukoja bet ką. Iš tiesų elitizmas yra parazitizmas, žmonijai ir jos pažangai nieko neduodantis. Parazitas niekada savo noru nenulips nuo to, kuriuo naudojasi. Čia reikia valingo veiksmo.

Na klar,       2021-05-10 11:05

kad Lietuvos elitas, kilęs iš Bolševikų partijos aktyvistų ir jų giminių, žentų, marčių ir anūkų.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Sinicai prostitutei       2021-05-13 7:40

Maskoliu prostitute !!!

Sinicios ateitis       2021-05-11 8:21

Pasilgome taves kaleime sinica :.. rusu kaleime ....

Sinicos ateitis       2021-05-11 7:38

Proveniskes taves pasiilgo ...busi isdulkintas 24 valandas per para


Rekomenduojame

Ramūnas Karbauskis. Valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms

Nida Vasiliauskaitė: kas, oficialiu požiūriu, dabar turi teisę viešai kalbėti apie esamą padėtį?

Geroji Naujiena: uoliai sergėkime Dvasios vienybę taikos ryšiais

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Nida Vasiliauskaitė ir jos lapių medžioklė: ar įvedę prievartą prieš piliečius kovos su pandemija pretekstu, politikai sustos?

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Kam netinka pilietinė pozicija? Artūras Orlauskas „Neredaguota“ tinklalaidėje

Ramūnas Aušrotas. Bendruomeninio solidarumo ir atsakingos kaimynystės pavyzdys

Vytautas Sinica. Negi į dieveniškiečius vandens patrankas arba gumines kulkas atsuks pirmiau nei į nelegalus prie sienos? Man tai makabriška

Nida Vasiliauskaitė. „Dirbu UAB „PR“, gavom užsakymą parduoti „visuomenei“ plytą“

Audrius Bačiulis. „Tai – ne Lietuvos Vyriausybė, tai – okupacinė administracija“

Andrius Švarplys. Čia gali būti du variantai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas: kviečiame Lietuvos žmones palaikyti Dieveniškių gyventojų protestą

Vytautas Sinica. Šiandien jie lengvai būtų apšaukti laisvės priešais

Rasa Čepaitienė. Kuris neapsvaigtų?

Ramūnas Aušrotas. Lazda visada turi du galus

Trakų istorinio nacionalinio parko pašonėje – plynas kirtimas

Audrius Bačiulis. Sakiniai, turintys išvartyti ministrą iš šlapio viščiuko

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos konservų fabriko „Brolių kapai“

Vytautas Sinica apie Gabrielio Landsbergio fiasko

Žinios iš Dieveniškių – tai, ko „Panorama“ šį vakarą nerodė

Lidžita Kolosauskaitė. Antivakserės laiškas Sveikatos apsaugos ministrui

Algimantas Rusteika. Susiliejam su gamta

Ramūnas Karbauskis. Sužvėrėję, godūs ir pikti

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ apie demografinę Afrikos bombą

Vinco Kubiliaus reportažas iš Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės vyskupams Julijonui Steponavičiui ir Vincentui Borisevičiui pagerbti

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Nida Vasiliauskaitė. Proga kai ką sužinoti apie protingųjų protą

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės dienos

Ramūnas Karbauskis. Prievartos maniakai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.