Visuomenės pokyčių analizė, Teisėkūros iniciatyvos, Konstitucinis Teismas

Vladas Vilimas. „Individualus konstitucinis skundas“ vienija LVŽS ir TS-LKD – kieno tai projektas, ko galima tikėtis?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 31 d. 17:01

6     

    

Vladas Vilimas. „Individualus konstitucinis skundas“ vienija LVŽS ir TS-LKD – kieno tai projektas, ko galima tikėtis?

Šių metų lapkričio 8 d. Seime įvyko balsavimas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2159(2). Po pirmojo balsavimo buvo pritarta (už – 104, prieš – 2, susilaikė 7).

Antram balsavimui projektas bus teikiamas 2019 m. vasario–kovo mėn.

Svarstant projektą frakcijoje opozicijos lyderis G. Landsbergis išreiškė abejonių šiuo reikalu: „KT gali būti politiškai angažuotas ir pakeisti įstatymus“.

Bet pirmojo balsavimo rezultatus kaip tik nulėmė vienuolikos TS-LKD (opozicijos) narių – A. Bilotaitės, I.Degutienės, I. Haase, S. Jovaišos, L. Kasčiūno, V.Kernagio, M. Majausko, A. Matulo, Ž. Pavilionio, P. Saudargo, I. Šimonytės – balsai.

Kyla klausimas: kieno tai projektas, kuo jis ypatingas, jei suvienijo poziciją ir trečdalį TS-LKD opozicijos narių Seime?

Atsakymo tenka ieškoti pagrindinių partijų rinkiminėse programose. Kaip nekeista, bet tai – LSDP 2016 metų rinkimų programinė nuostata. Čia rašoma, kad „Bus įtvirtinta galimybė  kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui“.

Kitų partijų programose to nėra.

Konstitucinis Teismas (KT) atveria kortas

Į šį klausimą atsako prof. E.Kūris, buvęs KT teisėjas ir jo pirmininkas. Jis deleguotas į Strasbūro teismą, kuriame kaupiasi neproporcingai didelis bylų kiekis iš Lietuvos. Šito jis nė neslepia.

Štai ką jis teigia žurnale „Veidas“ (2012 m. sausio 17 d.): „Jei individualus konstitucinis skundas pagaliau būtų įvestas, tai Europos Žmogaus Teisių Teisme, be abejo, būtų vertinama (gal su išlygomis, o gal ir ne, nelygu ką mes nustatytume [išskirta autoriaus – red. past.) kaip nacionalinė teisinės gynybos priemonė, kurią turi išnaudoti pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Strasbūro teismą. Taip, KT darbo padaugėtų, tačiau daug ginčų galėtų būti išspręsta Lietuvoje ir jie nekeliautų į Strasbūrą...“

Iš pasisakymo aiškėja, kad KT, siekdamas nacionalinės teisės arbitro vaidmens, iškelia save virš Aukščiausiojo Teismo, kurio teisės yra įtvirtintos Konstitucijoje. Kitaip tariant, KT taptų penktąja teismų pakopa Lietuvoje. Tokiu teismu de facto jis jau yra pasiskelbęs savo nutarimu (2006 m. birželio 6 d. teisėjai: Armanas Abramavičius, Toma Birmontienė, Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Ramutė Ruškytė, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas, Romualdas Kęstutis Urbaitis). Bet de jure teismu jis gali tapti tik tada, kai piliečiai turės teisę į jį kreiptis.

Ko piliečiai gali tikėtis įteisinus konstitucinį skundą?

Įteisinus individualų konstitucinį skundą, t.y. KT perėmus aukščiausios instancijos teismo funkcijas, piliečiams galimybė ginti savo teises Strasbūro teisme skundžiant šio teismo sprendimą gali tapti išvis nebeįmanoma. Tokia yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojo dr. Vaidoto Vaičaičio nuomonė: „KT nutarimo niekas negali panaikinti, Konstitucinis Teismas gali tik keisti pačią jurisprudenciją, jeigu mano, kad pasikeitė kažkokios aplinkybės ar kad to reikalauja kitos svarbios konstitucinės vertybės“.

Tą patvirtina ir prof. A. Vaišvilos teiginys: „Žemesnio teismo sukurtą teisės normą gali įtvirtinti arba atšaukti aukštesnis teismas, bendrosios kompetencijos teismų sukurtą teisės normą ad hoc gali paprastu įstatymu pakeisti Seimas. Visai kas kita yra norma, kurią sukuria Konstitucinis Teismas, neturintis apeliacijos ir kasacijos. Jo aiškinimu sukurta nauja norma įgauna konstitucinę galią“.

Dėl skundų pertekliaus tarptautiniame teisme susirūpinęs ir dabartinis Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas Jis teigia: „Tai papildoma priemonė, kaip rodo Europos valstybių patirtis, mažinanti skundus į tarptautinius teismus, padedanti valstybei susitvarkyti dar iki Europos Žmogaus Teisių Teismo“.

Taigi, Lietuvos piliečiai turės tenkintis tik nacionaline teisinės gynybos priemone, kuria jie nepasitiki (ES valstybių tarpe pasitikėjimas mažiausias), nes čia teismai suformuoti totalitarinių valstybių pavyzdžiu – visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo. Tik tokią teismų sistemą ištisą trisdešimtmetį pripažino Konstitucinis Teismas. Valdančiosios partijos rėmė tokias KT užmačias. Savo ruožtu jos visuomenę ramino pažadais demokratizuoti teismus, bet nė viena iš jų savo pažadų  nevykdė. Pažadų negailėjo ir LVŽS. Toks dvigubas partijų žaidimas yra paaiškinamas, bet čia atskira tema.

Antrojo balsavimo teigiami rezultatai gali būti lemtingi, nes Lietuva konstituciniu lygiu de jure taptų teismine valstybe, neturinčia analogo demokratinių valstybių tarpe (daugiau apie tai skaitykite ČIA). Pasekmės tokio valstybės valdymo – nežabota korupcija, tolesnė visuotinė emigracija, taip pat neturinti analogo demokratinių valstybių tarpe.

Pagaliau laikas suprasti, kad darnų valstybės vystymąsi lemia politinių ir ekonominių sistemų formavimas laikantis pagrindinių pripažintų teisės nuostatų.

Bet kaip nebūtų gaila diskusija teisės klausimais yra užgintas vaisius. Tą patvirtina ir pirmųjų kandidatų į aukščiausią valstybės postą programinės nuostatos, kuriose teisės reikalai tiesiog apeinami. Ir tai nežada nieko gero.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

mazgys       2019-01-2 0:52

Pradėti reikia nuo ,,sąrašinių’’ antpldžio į Seimą. Reikalingas išsamus straipsnis - kas, kada ir kokiomis sąlygomis įtvirtino partijos narių tapimą Seimo nariai pagal partijų sąrašus?
Ar tokia priemonė neprieštarauja Lietvos Konstitucijai?

vladas.vilimas@gmail.com       2019-01-1 23:38

Ats.“Kūrininkas “Priešbuvo-N.Puteikis ir A. Ažubalis

Kūrininkas       2019-01-1 20:47

“Prieš” buvo ne 2, o tik 1: Naglis Puteikis vėl pasakė, kad paspaudė ne tą mygtuką, kad jis “už” individualų konstitucinį skundą.

Fariziejai nori       2019-01-1 11:35

būti aukštesni už Dievą.Nepavyks.Galiausiai grius pati ES.

Va tep.       2019-01-1 10:05

Ką rinkau, tą gavau.

Štai taip.       2018-12-31 22:26

Dar viena konservatorių niekšybė prieš tautą. Kaip pasikeitę jų veidas ir tapo Lietuvos žmonių išdavikais. Tai juk fašizmas prieš savo tautą.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Elitizmas

Nida Vasiliauskaitė „galimybių pase“ nei rūšiavimo, nei diskriminacijos nematantiems aktyvistams: nesiskųskite, jei ir jums pasiūlys prisitaikyti

Apie Šeimos gynimo maršą išsamiai: Kęstutis Skrebys kalbina Artūrą Orlauską

Kas šiandien išduoda Tėvynę? Dovilo Petkaus pokalbis su Vilhelmu Čepinskiu

Sekmadieniai su Fulton Sheen: patriotizmas

Arnoldo Taujansko ir advokato dr. Antano Bartusevičiaus kreipimasis į Advokatų tarybą ir jos pirmininką

Dovydas Norkūnas: Kaip aš tapau „antivakseriu“, arba Kodėl kyla ir klausimų, kurių nevalia klausti

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kodėl ES įteisina vabzdieną?

Nida Vasiliauskaitė apie vadinamąjį „galimybių pasą“: tai – ne sveikatos rodiklis, o lojalumo šitai politikai ženklas

Geroji Naujiena: Pasilikime Jo meilėje! Kad duotume vaisių ir jie išliktų

Rasa Čepaitienė. Monografijos rašymo stadijos

Londone garbaus amžiaus pastorius 24 valandoms buvo sulaikytas policijos dėl neva homofobiškų žodžių

Žuvelė. Kun. Arnoldas Valkauskas kalbasi su prof. dr. Andriumi Macu: apie šeimą, vertybes ir dvasinę reanimaciją

Nida Vasiliauskaitė. Kaip į šitą žemiausio lygio manipuliaciją turėtų reaguoti išties turintis nors kiek padorumo ir proto?

Emilija Latėnaitė. Tikiu ir tikiuosi, kad žmonės apgins savo ir kitų orumą atsisakydami „galimybių“ paso

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.