Savivaldos rinkimai 2019, Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vitas Karčiauskas. Atviras laiškas būsimajam Vilniaus merui: pakaks ignoruoti senamiesčio problemas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 2 d. 0:09

3     

    

Vitas Karčiauskas. Atviras laiškas būsimajam Vilniaus merui: pakaks ignoruoti senamiesčio problemas

Artėja į pabaigą Vilniaus miesto mero ir Miesto tarybos rinkimų agitacijos laikotarpis. Sekmadienį jau rinkimai. Šiuo atviru laišku neagituosiu ir nemokysiu ką rinkti, o ką – ignoruoti. Tiesiog siekiu, kad naujai išrinktas Vilniaus miesto meras suprastų, jog vadovaus ne tik didžiausiam Lietuvos valstybės miestui ir jos sostinei, bet ir unikaliam Pasaulio paveldo miestui.

Įdėmiai sekiau kandidatų į Vilniaus miesto merus debatus. Ir labai nusivyliau. Pirmuosiuose debatuose nė žodžio, kad Vilnius unikalios istorijos miestas, turintis nepaprastai vertingą ir gausų paveldą. O ir prioritetinių darbų sąrašuose Vilniaus paveldui nulis dėmesio. Kol neapsikentęs pats pradėjau klausinėti. Atsakymai nenudžiugino – bendrosios frazės, kad Vilnius unikalus, kad pagrindinė Vilniaus senamiesčio problema – blogai dirbanti centrinė valdžia, neparengusi Senamiesčio tvarkymo plano, kad kultūra neturi būti uždaryta UNESCO senamiestyje, lyg jis nebūtų Vilniaus senamiestis.

Vėlesnėse diskusijose pasirodė pirmieji racionalesni pasiūlymai, tokie kaip tranzitinio eismo uždraudimas Vilniaus senamiestyje. Prisiminta ir proga naujoms programoms rengti – 2019 metais sukanka 25 metai, kai Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau kam rengti naujas programas, jeigu nevykdomos jau parengtos ir patvirtintos? Priminsiu tik keletą svarbiausių – tai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programa, patvirtinta 2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1496, Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta 2006 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1117, ir Vilniaus miesto gynybinės sienos paveldotvarkos programa, patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1413. Jeigu būsimasis Vilniaus meras sugebės nors vieną iš šių programų per keturių metų kadenciją išjudinti taip, kad ji realiai vyktų, bus galima jam nuoširdžiai padėkoti. Bet realių iššūkių ir įsipareigojimų juos įvykdyti iš kandidatų į Vilniaus miesto merus neišgirdau, kai ir pastebėjimo, kad per keturis paskutinius metus situacija Vilniaus senamiestyje tiek pablogėjo, kad tapo santykinai blogesnė nei 1994 metais – tuomet, kai jis buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą...

Tad, kaip visą savo darbinį gyvenimą skyręs Lietuvos ir Vilniaus kultūros paveldui, žinantis ir valstybinės paveldosaugos sistemos bėdas bei paklydimus, ir savivaldos galimybes, būsimam Vilniaus merui drįsiu kai ką pasiūlyti. Pirmiausia, tai nelaukit, kol Vilniaus paveldosaugos problemas pradės spręsti centrinė valdžia – tai greitai nenusimato. Kaip buvęs vienas iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinės apsaugos sistemos kūrėjų, vienintelis iš jų nuo 1990 iki 2018 metų dirbęs valstybinės paveldosaugos sistemos valstybės tarnyboje, galiu patikinti, kad 1998 metais prasidėjęs ir dvidešimt metų trukęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos regresas, sukūrė skaudžias problemas, kurioms pašalinti dar daug reikės laiko.

Siūlysiu tik tai, kas įmanoma padaryti per keturių metų kadenciją. Daugybė labai svarbių problemų dar palauks, jeigu bus sprendžiamos tos, kurios bus numatytos Jūsų kadencijai.

Pirmiausia paprastas siūlymas – siūlau iš esmės atgaivinti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) veiklą. Pasaulio bankui remiant 1995–1996 m. tarptautinė ekspertų grupė parengė Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją, kuri įvardino būtinybę įkurti Senamiesčio atnaujinimo agentūrą, kurią 1998 m. įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Laikas, kad vos gyvuojanti ir neaišku ką veikianti VSAA taptų Vilniaus miesto savivaldybės ir Miesto mero asmeniškai akimis ir ausimis Senamiestyje. VSAA turi žinoti viso senamiesčio situaciją ir problemas, valdyti jas, numatyti galimus sprendimus ir teikti juos tiek Miesto merui, tiek Miesto savivaldybės tarybai ir administracijai.

Antrasis siūlymas taip pat paprastas. Laikas Senamiesčiui turėti šeimininką. Pažvelkit į Senamiestį – kuo jis tapo. Vėjas po gatves nešioja šiukšles, iš šiukšlių konteinerių į namų rūsius keliauja žiurkės. Taip, tai labai autentiška ir būdinga Senamiesčiui, bet ar priimtina XXI amžiuje, kai miesto nesiaubia karai ar gaisrai? O Senamiesčio gatvės tapo viena didele automobilių parkavimo aikštele. Kelio ženklas „sustoti draudžiama“ realiai Senamiestyje žymi nemokamo parkavimo zonas. Ne, nesiūlysiu iš Senamiesčio gatvių pašalinti šiukšlių konteinerius, nors ir labai norėčiau, kad tai būtų padaryta, nesiūlau kol kas ir autotransporto išguiti iš Senamiesčio. Tiesiog reikia tiek nedaug – tik kad kiekvienas Senamiesčio kvartalas turėtų savo prižiūrėtoją. Ir nesvarbu kaip jis vadinsis – kiemsargis, kvartalo prižiūrėtojas ar kitaip. Svarbu, kad jo teritorijoje būtų tvarka. Ir nereikia Senamiesčiui taikyti bendrųjų miesto tvarkymo principų. Senamiesčiui jie turi būti nustatyti individualūs.

Pagaliau svarbiausias ir esminis siūlymas. Tiesa, jis nenaujas, tik niekaip neįgyvendinamas. Jau rengiant Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginį planą, man pavyko pasiekti, kad tarp kitų strateginio efektyvaus ir tausojančiai naudojamo kultūros paveldo potencialo tikslo uždavinių veiksmų, atsirastų ir toks: „2.3.2.1 Sukurti Senamiesčio apsaugos nuo motorinio transporto poveikio sistemą“. Tai tikrai realus iššūkis būsimam Miesto merui ir naujos kadencijos Vilniaus miesto tarybai. Nesiplėsdamas pasakysiu, kad atsikalbinėti nuo šios problemos sprendimo niekaip neįrengiamais požeminiais parkingais aplink Senamiestį, neverta. Jie mūsų Senamiesčiui tiesiog nebūtini ir per brangūs, nes Senamiestis per didelis, kad palikus automobilį tokiame parkinge, galėtum pėstute keliauti į Senamiestį. Svarbus tinkamai sutvarkytas Senamiesčio viešasis transportas, o antžeminės, gal ir daugiaaukštės parkavimo aikštelės galėtų atsirasti kad ir Stoties rajone, Naujininkuose, Olandų gatvės rajone, Žirmūnuose ir kitur. Netikite – nuvažiuokite į Briugę, kurio istorinis centras UNESCO Pasaulio paveldo sąraše atsirado tik 2000 metais. Ir nepamirškite tranzitinio transporto per Senamiestį ribojimo, automobilių stovėjimo vietų Senamiestyje radikalaus mažinimo.

Tai tiek būsimai Jūsų kadencijai, gerbiamasis būsimasis Vilniaus mere. O šį atvirą laišką Jums iliustruoju ne Vilniaus senamiesčio, o Briugės senamiesčio vaizdu, nes jie sugebėjo išspręsti daugumą panašių problemų...

Pagarbiai

Vitas Karčiauskas
asociacijos „Istorinis miestas“
valdybos pirmininkas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2019-03-2 23:51

Tvarteliai ne šalia, o Misionierių vienuolyno sklype.

Atviras TROTA       2019-03-2 14:02

Vitai, gana čia svaigti, prisidėjai prie Olandiškų tvartų leidimų statybai šalia Misijonieriu, pats savo kieme pristatei tvartelį, nusiimk pseudo kariška portupeja ir patylek.

piktžaizdės       2019-03-2 8:17

p.Vito minimos problemos neišnyks, o tik ir toliau gilės, jeigu naujas meras neatliks būtino veiksmo- tuoj pat atleisti du itin piktybinius parazitus.
Kol meruo patarėjos krėsle sėdės Bradauskienė, o MDP vadovaus Pakalnis, tol pozityvūs procesai nepajudės.
Ar tarp preyendentų į merus yra tokių kurie gali išvyti tuos korumpulus?
Ne.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.