Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Tiesos.lt redakcija   2021 m. birželio 7 d. 2:18

16     

    

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Per 40 metų, praėjusių nuo Tėvo mirties, mano atmintyje jis pasiliko jaunas – žvalus, kupinas veiklaus energingumo, geros nuotaikos, niekada nenustojęs vilties ir niekad nepasiduodantis.

Kaip toje nuotraukoje.

Todėl, kad jaunystė, amerikiečių verslininko, rašytojo Samuelio Ullmanno žodžiais, „nėra žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tai dvasios būsena. Dvasios galia, vaizduotės mastas, emocijų stiprumas, gebėjimas baimę įveikti drąsa, patogumus pakeisti nuotykiu.
Metus kitus išgyvenęs, niekas nesensta. Žmogus sensta, kai netenka idealų. Senstant susiraukšlėja veidas, o prarandant entuziazmą – siela. Esi jaunas tiek, kiek pasitiki savimi, o senas tiek, kiek bijai; jaunas tiek, kiek turi vilties, o senas tiek, kiek esi nusivylęs.
Kol širdis jaučia Kūrėjo, pasaulio ir žmonių grožį, džiugesį, drąsą, didybę ir galią, tol esi jaunas. Kai nuleidi rankas, o širdį užgula pesimizmo šerkšnas ir cinizmo ledas, tada jau tikrai esi senas, ir tegul Dievas tada jau pasigaili tavo sielos.“

Todėl Tėvas niekada ir nepaseno.

Liko jo pavyzdys ir pamokos. Mokausi iš jų iki šiol. Ir vis matau kiek daug dar liko išmokti. Įskaitant ir istorijos pamokas.

Tarp kitko, jis buvo istorikas. Ir gal dėl to istoriją ir aš mėgstu. Daug su juo apie istoriją esam kalbėję. Ir gal vienas iš ryškiausių epizodų, įstrigęs man visam gyvenimui, buvo jo pasakojimas apie tai, kaip paprasti kaimo ūkininkai reagavo į žinią apie Birželio sukilimą, Nepriklausomybės paskelbimą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą.

Apie tai jis man kalbėjo ne kartą. Sukilimo metu jis buvo Juodupių kaime, Baisogalos valsčiuje, sugrįžęs atostogų į savo tėviškę po mokslo metų baigimo. Valiušaičiai turėjo radijo aparatą, tad daug aplinkinių kaimo ūkininkų buvo susirinkę jų troboje išgirsti žinių kas dedasi Kaune, prasidėjus karui. Išgirdę pranešimą, kad sukilėliai paskelbė atkuriantys Lietuvos nepriklausomybę ir sudarę Laikinąją vyriausybę, žmonės šoko ne džiūgauti ar glebėsčiuotis, kas būtų įprasta, tikriausiai, dabar, o suklupo melstis ir dėkoti Dievui, verkdami iš džiaugsmo.

Šitas epizodas apie aną laikmetį ir jo žmones man pasako daug. Nelyginant „uginio stulpo“ plykstelėjimas, nušviečiantis kelią, parodantis kryptį, drąsinantis žengti toliau.

Prieš du dešimtmečius išleidau knygą tokiu pavadinimu. Šią metaforą taikiau Juozui Brazaičiui. Bet sykiu gera jausti, kai ir Tėvas gali būti „ugniniu stulpu“.

Dėkingas kolegai Valdui Vasiliauskui, kuris tuo metu redagavo žurnalą „Ekstra“ ir atkreipė dėmesį į mano parengtą knygą, taip pat to svaitraščio žurnalistei Gintarei Adomaityteu, parengusiai leidinio pristatymą. Tai pati plačiausiai cituojama mano parengta knyga. Naudojantis proga paminėsiu, kad leidykla „Žara“ (Ramutė Žandarienė) žada išleisti antrą, papildytą jos laidą.

PRIEŠ MUS – VIENAS DIDŽIŲJŲ UGNINIŲ STULPŲ

Kaip ir kada atradote Juozą Brazaitį?

Juozo Ambrazevičiaus pavardę išgirdau iš savo velionio tėvo. Dar vaikui jis man papasakojo savo išgyvenimus, kaip Lietuvos provincijoje buvo sutikta žinia apie Kaune prasidėjusj 1941 m. birželio sukilimą. Įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje buvo neramūs. Radijo aparatą Juodupiuose turėjo tik vienas ūkininkas [tada pasikuklinau pasakyti, kad tas ūkininkas buvo Nikodemas Valiušaitis, mano senelis, tiesa, tuo metu jau miręs – V.V.], tad pas jį kaimo žmonės susirinkdavo pasiklausyti žinių. Birželio 23-ąją ir tėvas ten buvo. Man visam gyvenimui įstrigo jo žodžiai apie tai, kaip troboje gausiai susirinkę kaimo vyrai ir moterys, išgirdę pranešimą apie tai, kad Kaune sukilėliai paskelbė atkurią Lietuvos nepriklausomybę ir sudarę „Juozo Ambrazevičiaus vadovaujamą vyriausybę“, o Raudonosios armijos daliniai ir okupacinės administracijos likučiai „netvarkingai bėga Rytų kryptimi“, suklupo melstis, verkdami iš džiaugsmo.

Tiesiogiai su J.Ambrazevičiaus-Brazaičio kūryba susidūriau jau universitete. Pirmiausia perskaičiau jo vadovėlj „Literatūros teorija“, kurį susiradau antikvariate. Įpratęs prie sovietinių literatūros mokslo vadovėlių, buvau apstulbintas lietuviško dėstymo aiškumo, minties konkretumo, dalyko pristatymo paprastumo.

Kokius J. Brazaičio asmenybės bruožus galėtumėte paminėti, kad sudomintume žmones atsiversti jūsų parengtą knygą?

Knyga ne veltui vadinasi „Ugninis stulpas“. 1931 metais studiją apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę J. Ambrazevičius pradėjo tokiais žymiosios mūsų kultūrininkės, rašytojos, valstybininkės – Steigiamojo Seimo 1920 m. atidaromojo posėdžio pirmininkės – žodžiais: „Jei mes nebūsime mūsų tautai lygūs tiems ugniniams stulpams, kurie kadaise žydų tautai rodė kelią tyruose… ką mes nuveiksime? Ir kokia mūsų vertė?“ Būti ugniniu stulpu – tai eiti su savo tauta, ją vesti iš nelaisvės namų į Pažadėtąją žemę, į didžios vilties įsikūnijimą.

Dabar iš tolimo laiko nuotolio žvelgdami nesunkiai pastebime, kad J.Ambrazevičiaus-Brazaičio įžvalgumas jau tada jį patį išdavė. Jis nebūtų pastebėjęs to kilnaus bruožo Petkevičaitės asmenybėje, jei jo apmatų nebūtų pats turėjęs: similis simili gaudet (toks tokiu džiaugiasi). Tad parengus J.Brazaičio raštų tomą, šį įkvepiantį įvaizdį teko pritaikyti jam pačiam – savo darbais ir visa savo asmenybe jis tai ryškiai įkūnija. Jeigu apskritai galima trumpai apibūdinti ilgą žmogaus gyvenimo kelią, tai vargu ar galėtume taikliau pasakyti, kaip tardami, kad prieš mus stovi vienas didžiųjų ugninių stulpų, nušviečiančių gyvenimo kelius kultūroje, visuomenėje.

Dažnokai išgirstame: politika – savaime nešvarus dalykas. Ką pasakytumėte jūs, atskleidęs žmones, gyvenusius kitaip?

Juozas Brazaitis savo prigimtimi aiškiai buvo kultūros, ne politikos žmogus. Bet žmogus – su principais, su įsitikinimais, su pasaulėžiūra. Politikoje ir rezistencijoje jis atsidūrė, kai „tikrieji politikai“ tylėjo kaip pelės po šluota. Teisininkas prof. Tadas Petkevičius tvirtino, kad Brazaitis „sukosi politikoje kaip medžiojama lapė ir sugebėjo niekuo neįsipareigoti naciams“. Prof. Vaclovas Biržiška apie J.Brazaitj yra kalbėjęs: „kultūringas politikas ir nepakeičiamas valstybininkas. Važinėdamas tik dviračiu, eidamas švietimo ministro pareigas, per penkias savaites padarė daugiau, nei kitas per penkerius metus, važinėdamas limuzinu“. Apie politiką, kaip savaime nešvarų dalyką, dažniausiai kalba tie, kurie savo pačių abejotinus darbus norėtų pridengti teršdami dar ir kitų vardus bei darbus.

„Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaicio“, sudarytojas Vidmantas Valiušaitis, išleido fondas „Į Laisvę“, 584 p.

Laiškai, dokumentai, liudijimai – tokia išmintingos knygos paantraštė. Apie patj Juozą Ambrazevičių-Brazaitį knygoje parašyta ne tiek daug, bet iškalbingai, nes pasakota artimo jam žmogaus Jono Griniaus. Nežinančiam paaiškės, kas tas Brazaitis ir kodėl jo palikimu verta rūpintis, o žinančiam bus tiesiog malonu dar kartą prisiminti tai, ką jau yra skaitęs, girdėjęs. Labai daug ką atskleidžia Juozo Brazaičio laiškai bičiuliams, bendražygiams, oponentams: nenuostabu, kad žmonės juos taip saugojo, brangino, o dabar leidžia mums pajausti tai, kas tartum primiršta, pamesta, išbarstyta. Nors… Vis dar sutinki Lietuvoje žmonių, kurie pasididžiuoja, kad literatūros mokėsi iš Ambrazevičiaus vadovėlių, tebesirenka į klasės susitikimus jo mokinės, prieškario „Aušros“ gimnazijos absolventės…

Parengė Gintarė ADOMAITYTĖ

„Ekstra“, 2000 m. liepos 17 d.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

BRAZAITIS KGB PERSEKIOTAS NET PO MIRTIES       2021-06-8 20:08

Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. 1946–1951 m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, 1952 m. persikėlė į JAV, 1952–1974 m. dirbo laikraščio „Darbininkas“ redakcijoje, 1953–1960 m. redagavo žurnalą „Į laisvę“. KGB jį persekiojo iki pat jo mirties.  Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse (Konektikuto valstija).  2012 m. gegužės 20 d. palaikai perlaidoti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje

WIKI: BRAZAITIS       2021-06-8 20:06

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip LAF patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. Birželio sukilimo metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė...

Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, 1941 m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją Lietuvių frontas (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943 m. įsikūrus VLIK’ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.

1941–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. 1942–1944 m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“.

1944 m. gegužės-birželio mėnesiais Gestapas suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją.

WIKI:        2021-06-8 20:04

BRAZAITIS
Priešinosi Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritariniam režimui. 1936 m. buvo vienas pagrindinių Naujojoje Romuvoje paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių. Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų.  Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį „XX amžius“ 1936–1940 m. dirbo laikraščio redakcijoje. 1938–1940 m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.

elfe        2021-06-8 18:46

skaiciau tik viena Brazaicio toma - penkta, sudaryta “I laisve” fondo.. 

jis man pasirode kaip mano dvasios brolis, jo mintys nepaseno… 
begal smagu skaityti.

> to trumpuliui       2021-06-8 16:23

nepersk, pats ir uždusi. Jei nei istorinių faktų, nei 2+2=4 nežinai - grįžk į savo “delfius”. Ten ir pirsnok, ir tapšnok.

kaimo erelis       2021-06-8 12:14

laikas baigti tapsnoti gedinga istorija…

Ką jūs sakote, sliekuti ant asfalto,       2021-06-7 20:44

kad buvo diskriminuojami žydai, lenkai, rusai? Lietuviai, ką, jie buvo okupavę Rusiją, Lenkiją ar Izraelį? O gal atvirkščiai? Lenkija okupavo trečdalį Lietuvos, o Rusija visą Lietuvą, nežinai? Gal tyčia apsimeti nežinančiu, a?

Diedas       2021-06-7 20:17

Valiušaičio straipsniai kaip reikalas purto kremlinus.

to trumpuliui        2021-06-7 19:52

Ką čia prisapaliojai, nepagalvojai? Gal dezistu dirbi LRT?

to Trumpai       2021-06-7 19:50

Vadinasi, Amerika ir sovietai tebėra sąjungininkai ar kaip? NATO ir Rusijos Federacija sąjungininkai ar kas tokie? Priešai? Prašom patikslinti, nes tai svarbu. Mes turime teisę į informaciją ir Tiesos propagandą, o ne melo ir dezinformacijos propagandą, tiesa?

trumpuliui       2021-06-7 19:47

trumpas protas, bet dvokiantis melas. “Nekentė žydų...” Ropok, fondine erke, į mitingą, palaikantį “Hamas” ir Izraelio sunaikinimą. O po to papezėk čia apie lietuvių antisemitizmą.

Tik vienas faktelis iš daugybės - patys žydai nuo Vašingtono iki Pretorijos pripažįsta, kad Lietuva tarpukario Europoje buvo saugiausia, geriausia šalis gyventi žydams, ypatingai gerbiant ir saugant jų teises. Nesvarbu, kas valdė.

Įvyko okupacija. Mūsų valstybės neliko. Okupantai darė, kas jiems šovė į galvą. Toliau žinome, kas dėjosi.

O čia išlenda “trumpai” ir priperdžia melais. Dar kartą - jūs, fondinės erkės negerbiate nei mirusių, nei gyvųjų. Jukš ataskaitos šeimininkams ruošti.

Papa Borgia       2021-06-7 19:46

Sakot, „sukosi politikoje kaip medžiojama lapė ir sugebėjo niekuo neįsipareigoti naciams“ - išties, kokie kietuoliai, bet be tų nacių jokio sukilimo nebūtų buvę, kaip nebuvo prieš sovietus. Naciai pralaimėjo ir pasmerkti, o kaip bus su internaciais ir jų aktyviais kolaborantais? Kas gaus atsakomybę už tuos 66 milijonus aukų buvusios carinės Rusijos imperijos teritorijos ribose ir mokės reparacijas ir kuo? Kas dabar mus stumia link katastrofos per Baltarusiją, kieno čia planas?

Trumpai       2021-06-7 18:42

Mylėjo Lietuvą ir nekentė žydų... Sunku vertinti ar kaltinti tokius žmones, nepabuvus jų kailyje. Dabar praėjus tiek metų lengva drabstytis kaltinimais ar aklai šlovinti. Tai buvo karas, šalies okupacija, daug pykčio, nusivylimo, kančios ir mirčių :(

...............       2021-06-7 15:42

“..1974 m. birželio 6 d. dienraštis „The New York Times“, remdamasis sovietinio saugumo pateikta
kaltinamąja medžiaga, paskelbė įtariamų karo nusikaltėlių sąrašą, tarp kurių buvo ir Juozo Brazaičio
pavardė. Šiems žmonėms buvo inkriminuojamas bendradarbiavimas su naciais ir žydų žudynių
organizavimas, kaltinimai buvo tyrinėjami JAV Atstovų Rūmuose. Teismo šis ieškinys nepasiekė,
kadangi Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis,
vadovaujama Joshua Eilbergo, oficialiai pranešė, kad kaltinimai J. Brazaičiui nepagrįsti. J. Brazaičio
veikla nebuvo pronaciška ar nukreipta prieš žydus. J. Brazaitis mirė, nesulaukęs šio sprendimo…”
http://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2012/20120525_brazaiti.pdf

Elegija       2021-06-7 13:08

Vaikystę nuostabią menu ant tėvo dalgio ašmenų...

Vidmantai, ieškai sliekų ant asfalto...        2021-06-7 8:26

Vidmantai, sakai, kad „Juozas Brazaitis savo prigimtimi aiškiai buvo kultūros, ne politikos žmogus. Bet žmogus – su principais, su įsitikinimais, su pasaulėžiūra”. Todėl klausimas tau: kaip toks kultūros, principingas ir su pasaulėžiūra žmogus sugebėjo parengti ir LLV posėdyje priimti rasistinius Žydų padėties įstatymus? Kaip jo vadovaujama LLV sugėbėjo parengti ir priimti kitus įstatymus (dėl turto denaciionalizacijos), kuriuose buvo diskriminuojami jau ne tik žydai, bet ir lenkai, rusa??? Ar čia principingumas ar tik pasaulįžiūra???


Rekomenduojame

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Andrius Švarplys. Tėvynės Sąjungos partija tampa genderistine globalistine partija (papildyta)

Rasa Čepaitienė. Tėviškos figūros

Algimantas Rusteika. Negrįžtamumo taškas

Dr. Rogeris Hodkinsonas. Kai bus surašyta šios beprotybės istorija, vyks reputacijų skerdynės!

Nida Vasiliauskaitė. Apie visuotinę penkiapirštystę ir kaip reta protingą kunigaikštį

Geroji Devintinių Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Saulius Dambrauskas kviečia Aplinkos ministerijos partnerius į diskusiją: džiaugsimės rinkdami šiukšles ar imsimės globalaus šiukšlinimo prevencijos?

Tėvo dienai. Audrys Karalius: Mano tėvas – Sibiro Liūtas

Birželio sukilimo 80-mečiui: Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos diplomatinė tarnyba – neįveikta pasipriešinimo citadelė

Česlovas Iškauskas. Mere, čia ne Baltarusija!

Andrius Švarplys. Čia liberali Laisvės partija?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.