Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geopolitika, Europa

Vidas Rachlevičius. Ko neįvertino Londonas ir nesuprato Briuselis?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. gruodžio 25 d. 14:38

15     

    

Vidas Rachlevičius. Ko neįvertino Londonas ir nesuprato Briuselis?

DELFI.lt

Pasaulio valstybes sieja daug įvairių sutarčių. Vieni susitarimai pasiekiami lengviau, kiti sunkiau, tačiau derybos dėl prekybos sutarties tarp dviejų kaimynių – Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės buvo neregėtas argumentų kaktomušos, nuožmaus raudonųjų linijų gynimo, nervų karo, blefavimo, aštrių savitarpio kaltinimų, atviro šantažo ir dezinformacijos viešojoje erdvėje maratonas. Tokią įvykių eigą lėmė svarbi aplinkybė: abi pusės siekė susitarimo, tačiau ne bet kokia kaina.

Lapkritį ir gruodį derybos atrodė kaip pavojingas žaidimas, kuris angliškai vadinamas „game of chicken“, kai du vairuotojai nukreipia automobilius vienas į kitą ir pralaimi tas, kurio nervai neišlaiko ir paskutinę akimirką pasuka į šalį. Abi pusės, pasiekusios pakutinę kritinę ribą, „kalė“ per stabdžius. Be jokios abejonės, ši daugiaserijinė drama, formaliai prasidėjusi kovo 2 d. ir su pertraukomis vykusi iki pat gruodžio 24 dienos, įeis į diplomatijos istoriją.

2020 m. sausio 31 d. Britanija oficialiai išstojo iš ES. Prie derybų stalo sėdo nepriklausoma valstybė ir Briuselio derybininkų atstovaujama 27 šalių bendrija. Abi puses tebesiejo anksčiau nustatyti prekybiniai ir ekonominiai santykiai, kuriuos reikėjo iš naujo apibrėžti, nes gruodžio 31 d. turėjo baigtis pereinamasis laikotarpis.

Nesigilinsiu į sutarties punktus, o pažvelgsiu į derybų atmosferą ir pozicijas, kurios puikiai atskleidžia abiejų pusių mąstymą bei mentalitetą. Kokie buvo Londono tikslai prie derybų stalo? Premjeras Borisas Johnsonas, kalbėdamas apie prekybą su ES po „Brexito“, sakė: „Mes norime visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, panašaus į Kanados“. ES ir Kanados sutartis trumpai vadinama „Ceta“. Ši sutartis nenumato nei visuotinių nulinių tarifų, nei nekontroliuojamų kvotų.

Pagal ją, nebelieka daugelio, bet ne visų importo mokesčių, o muitai taikomi, pavyzdžiui, paukštienai, mėsai ir kiaušiniams. Sutartis numato didesnes importo kvotas, tačiau visiškai jų neatsisakoma. Pavyzdžiui, pasirašius sutartį, ES sūrio eksporto į Kanadą kvotos padidėjo nuo 18 500 tonų iki 31 972 tonų per metus. Tačiau „Ceta“ praktiškai neaptaria prekybos paslaugomis ir ypač finansinėmis.

Pradinis ES pasiūlymas britams – nuliniai tarifai, laisvos prekybos sutartis be jokių kvotų, bet mainais Britanija privalo įsipareigoti laikytis esminių ES standartų darbuotojų ir vartotojų teisių, aplinkosaugos srityse, valstybė taip pat negali taikyti „negarbingo“ verslo subsidijavimo. ES laivynas taip turi išlaikyti teisę dar kelis dešimtmečius žvejoti britų vandenyse ir naudotis jų žuvies ištekliais. Be to, sprendžiant galimus ginčus, britai turi pripažinti ES Teisingumo teismo (ESTT) jurisdikciją.

Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad tokios derybinės pozicijos, jei jų būtų laikomasi be kompromisų – praktiškai neįveikiamas minų laukas. Pavyzdžiui, britų darbo rinkos santykiai ar aplinkosaugos standartai niekuo nenusileidžia ES. Verslo subsidijavimas – taip pat nėra problema, nes Vokietijos vyriausybė tai daro daug platesniu mastu, o Briuselis tyli. Didžiausia kliūtis buvo ta, kad britai nebedalyvauja Europos įstatymų leidybos procese, bet pagal Briuselio sumanymą turėjo paklusti ES teisei ir ESTT sprendimams. Taigi, Briuselis nuo pat derybų pradžios užsibrėžė raudonąsias linijas ir tikslą išlaikyti Britaniją savo įtakos sferoje bei pasilikti svertus,
kuriuos galėtų naudoti kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemones.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ilgą laiką kėlė Britanijai reikalavimus kaip eilinei ES narei ir kartojo, kad norėdama pasirašyti prekybos susitarimą, Britanija ir toliau turės likti ES reguliavimų ir standartų sferoje, nors tai netaikoma kitoms šalims, turinčioms prekybos sutartis su ES, pavyzdžiui, Kanadai. Britus tai siutino ir tokie demaršai buvo laikomi žeminančiais ir nesuderinamais su nepriklausomos valstybės statusu, o kai kas tai vadino „neokolonializmu“.

Britanijos užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas pasisakė aiškiai: Jungtinė Karalystė nesiderins prie ES taisyklių, nes tai pamintų „Brexito“ esmę. Jis akcentavo, kad derinimasis prie ES taisyklių „nėra raudona linija, tai – net ne derybų objektas“.

Vis dėlto derybos vyko, nors, nepaisant pavienių optimizmo blyksnių abiejose Lamanšo pusėse, didelės pažangos nesimatė. Viena iš paskutinių datų buvo spalio 15 d., kai Briuselyje vyko ES viršūnių susitikimas. Daugelyje tarptautinių reikalų nesusigaudanti mūsų žiniasklaida raportavo, kad per tą viršūnių susitikimą „britai buvo pastatyti į vietą“. Tačiau iš tiesų įvyko visiškai priešingas dalykas. Britų, kurie tuo metu jau buvo praktiškai susitaikę mintimi, kad sutarties nebus, kantrybės taurė buvo perpildyta, o paskutinis lašas buvo per viršūnių susitikimą duotas vienas Angelos Merkel interviu, kuriame, kalbėdama apie ES ir JK derybas, ji pasakė tiesiai šviesiai: „Mes taip pat pripažįstame, kad Jungtinė Karalystė norėtų turėti tam tikrą nepriklausomybę“.

Ta proga Britanijoje vėl buvo cituojama buvusi premjerė Margaret Thatcher: „Mes stojome į Europą ne tam, kad mus prarytų kažkoks biurokratinis konglomeratas, kuriame euro šis, euro tas ir pamirštama, kad yra britai ar prancūzai, italai ar ispanai“.

Kitą dieną premjeras B. Johnsonas paskelbė pranešimą, kuriame be kita ko akcentavo, kad Britanija nenori nieko sudėtingesnio už ES–Kanados stiliaus santykius, kurie yra pagrįsti „draugyste ir laisva prekyba“.

„Jie nori turėti galimybę ir toliau kontroliuoti mūsų įstatymų leidybos laisvę ir žuvininkystę tokiu būdu, kuris yra akivaizdžiai nepriimtinas nepriklausomai šaliai“, - kalbėjo B. Johnsonas ir pareiškė nusistebėjimą, kad po 45 metų narystės Briuselis nenori pasiūlyti britams tokių pačių sąlygų, kaip Kanadai. Nors premjeras pripažino, kad buvo pasiekta didelė pažanga socialinės apsaugos, aviacijos, branduolinio bendradarbiavimo ir kitose srityse, bet konstatavo, kad šalis turi ruoštis tam, kad sutarties nebus ir nuo sausio 1 d. prekyba su ES vyks remiantis paprastais pasaulinės laisvosios prekybos principais.

Tai buvo aiškus signalas, kad Britanija traukiasi iš derybų. Briuselis nesuprato arba apsimetė, kad nesuprato šio signalo prasmės ir, regis, priėmė tai tik kaip derybinę poziciją stiprinantį pareiškimą prieš eilinį raundą, kuris turėjo prasidėti už kelių dienų. Tada premjero biuras pasisakė aiškiau: M. Barnier buvo pasiųsta žinia, rekomenduota „netrukdyti“ ir spalio 19 d. nevykti į Londoną, nes nebėra apie ką kalbėtis.

Ši žinia Britanijoje didelio įspūdžio nepadarė, nes daugelis jau buvo susitaikę su mintimi, kad sutarties nebus. „Brexito“ šalininkai gyrė B. Johnsoną, kad jis traukiasi iš „sąžiningumo stoka pasižyminčių derybų“, o Britanijos spaudoje sumirguliavo statistikos skaičiai. Jie rodė, kad 99,3 proc. JK įmonių neeksportuoja į ES. BrexitFacts4EU.org nustatė, kad 97,2 proc. iš 1,4 mln. šalies darbdavių neeksportuoja prekių į žemyną. Vis dėlto, bendri skaičiai yra dideli: 2019 m. JK eksportas į ES sudarė 300 mlrd. svarų (43 proc. viso eksporto), o šalies importas iš ES buvo 372 mlrd. svarų (51 proc. viso importo). Daugiau nei 70 Britanijos verslo grupių, atstovaujančių daugiau nei 7 mln. darbuotojų, pabandė paskutinį kartą įtikinti politikus kitą savaitę grįžti prie derybų stalo ir sudaryti prekybos susitarimą.

Tuo tarpu Briuselio kuluaruose kilo lengva panika, o Europos Parlamento narys iš Estijos Jaakas Madisonas spalio 21 d. vykusiuose debatuose šiuo klausimu pasakė: „ES bando elgtis kaip kietas vyrukas, bet nesugeba pasiekti jokios normalios sutarties“.

Tą pačią dieną Europos Parlamente kalbėjęs M. Barnier akcentavo, kad sutartis turi būti abipusiai naudinga „atsižvelgiant į abiejų pusių autonomiją ir suverenitetą“. Londonas tai įvertino kaip „esminius ES pozicijos pokyčius“ ir po kelių dienų grįžo prie derybų stalo.

Teigti, kad derybose su britais aktyviai dalyvavo 27 ES šalys būtų netikslu. Techniškai, derybininkai turėjo jų įgaliojimus, ES šalių ambasadoriams Briuselyje reguliariai buvo rengiami brifingai, bet akivaizdu, kad nemažai grupei šalių jos nebuvo labai įdomios, kitos buvo tik pasyvios stebėtojos, tarp jų – ir Lietuva. Realiai viskam vadovavo ir savų tikslų aktyviausiai siekė Prancūzija ir Vokietija, taip pat Nyderlandai bei Belgija, kurioms buvo labai aktualus žvejybos britų vandenyse klausimas, ir Airija, kuriai svarbiausias buvo sienos su Šiaurės Airija klausimas. Londone net buvo juokaujama, kad derybos yra trišalės – ES, Prancūzija ir Britanija.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Esame liudininkai       2020-12-29 4:01

JK galutinio suirimo pradzios,
Skotai atsiskirs, okupuota S Airija prisijungs prie savo
tevynes Airijos…
Anglija beliks didziausiu pinigu Lounndromatu pasaulyje…

Prasalietis       2020-12-27 18:25

yra pusdievis su nežemiškomis galiomis, o kas Dievo - tebūnie Dievui arba Prasalieciui. Mes jo nenurungsime pasaulio pažinime.

stasys       2020-12-27 17:29

Jules ..esate teisus . Vieni mes nieko negalėjome atkurti , bet klausimas liečia ta ekonominį turtą kuris mums liko kaip palikimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ? Va čia draugas Prasalietis ir po šiai dienai linkęs sielotis
tiek visko praradus , o aš niekaip nesuprantu iš kur čia jo ta meilė senai rusiškai naginei skirtai lietuviškai kuprai ? Va ir britams tas pats , jei jau tiek laiko rekavus pasiekti tik ta minimumą su visokiomis papildomomis sąlygomis ir išlygomis aš taip pariesdamas ant piršto savo ūsą sakyčiau juos laikinai buvo užpuolęs Prasaliecio pilvo pūtimas kažkieno dujomis . Aišku ne be pagalbos draugų iš Europos .. Tai kaip ir neskolingi anie matyt liko tai ‘baronienei’ ar as klystu ?

Stasiuk,       2020-12-27 11:24

lyg tai mes patys vieni atsikūrėme? Kam dezinformuoji jaunimą? Teturėdami 2 milijonus vienokių ar kitokių lietuvaičių mes patys vieni atsikurti negalime be padėjimo iš šalies, ar supratai? Mes ne Kapsukės docentų paskaitoje ir ne egze - mums meluoti nereikia. Kita vertus, neturėtum pats užmiršti, kad Baltijos šalių atsikūrimui trukdė baronienė ir ragino Gorbį neleisti, kad taip nutiktų. Beje, Vokietijos susivienijimui anglai irgi priešinosi - turėtum bent jau tai žinoti.

stasys       2020-12-27 9:34

Tu sunkių derybų baigtis padėjo tašką ‘puliuojanciam’ trumpizmui .Aišku, nėra galutinai aisku ar visam laikui bet asmeniškai negaliu nepastebėti to fakto jog Amerikos Prezidento rinkimų baigtis galutinai torpedavo JK ‘brexit’ garlaivi ir tas buvo priverstas išmesti inkarą prie ES krantų . Tos sutarties sąlygos grąžina JK suverenios valstybės įrankius bet tuo pačiu palieka ja priklausoma nuo ES vykdomos ekonomikos politikos . Norint atgauti suverenumą tikrą šalis jau privalo ne tik perimti į savo rankas leidybinę įstatymų našta , bet ir sugriauti - perpjauti sena ekonominiu ryšių bambagisle . Nebūsiu originalūs visiems primindamas atkurtos Lietuvos patirtį 90 - ais pradedant .Nežinau ko čia džiūgauja autorius ? Tas susitarimu rezultatas tikrai tik minimumas to ko siekė ambicingas Brexit . Keletas minčių kaip ta sutartis siejama su įvykiais Amerikoje .B.Dzonson prarado paklausa Amerikoje taip kaip demokratai su Prezidentu J.Biden nėra linkusi astrinti santykių su ES , atitinkamai tai ką siūlė Prezident Trump B.Dzonson kaip alternatyva susitarimui su ES liko ant popieriaus . Autoriau ...ne viskas matuojama desromis ir jų svoriais .

Jūsų žiniai, p.ah1,       2020-12-26 14:31

jau ne kartą tai buvo pasakyta.

ah1       2020-12-26 14:22

>>>“to ah1 2020-12-26 12:26” a tai kieno nelaisvėje Europa, pagal tamstą?

to ah1       2020-12-26 12:26

Kiek pačiam galima aiškinti, kad Europa, vadinasi, Vokietija, nėra laisvos, o va Anglija, kaip Didžiojo Trejeto dalis yra laisva, bet bėganti nuo atsakomybės, nes Tiesa intike paviešinta diletantų - popierkos ir kiti rimti dokumentai, ar supratai? Europos Vasalitetas nebežino ką daryt, jei neteks šeimininko ir teks akis į akį susidurti su savo tautomis ir atsakyti už šimtametę dezi propagandą - už melą.

to Babunė       2020-12-26 12:21

Jūsų paminėtas Tautų Tėvas turi savo viršininką, nežinojai?

Babunė       2020-12-26 8:02

Čia ir piemeniui aišku, kad reikią nuo Europos atkąst britus, pabombarduot muslimus, kad priplūstų į Europą, apvirusint. O visa tai daroma visų tautų tėvo, sėdinčio kremliuje, valia. Juk kaip kitaip susidorosi su tais europeicais. Tad nėra ko čia vyt virvutės iš pirdalo. Atrodo tokie suaugę politologai, o samprotauja kaip vaikai.

ah1       2020-12-25 23:48

briuseliai nesuprato klasikos - arba vietiniai atėjūnus arba atėjūnai vietinius.
...Kur dingo atėjūnai prasidėjus Covidui ES ?  Nustojo atėjūnai plūsti į ES?

ah1       2020-12-25 23:25

Labiausiai tai britus siutino atėjūnai visokiausie plūstantys per ES politiką, na o kai Londono meru tapo musulmonas kantrybės taurė persipildė, bo arba vietiniai sunaikina atėjūnus arba atėjūnai vietinius - klasika, na o panaudojant demokratijos mechanizmą telieka “užkalpokinti” vietinius atėjūnų atėjimu.
Va sako Bidenas irgi žada panaudoti atėjūnus respublikonams “užkalpokinti” per demokratijos instrumentą,  suteikiant naujiems 20 milijonams atėjūnų JAV pilietybę.
O kas liečia Kanadą tai dirstelkit kam priklauso apie 90 proc. Kanados teritorijos ir kur mišrūnė Megan su princu buvo “ištremti”.

Čepucha visa tai,       2020-12-25 22:26

nes Londonas bėga nuo atsakomybės už Karo garantijos suteikimą Lenkijai 1939 metų kovo 31 dieną ir už visą kitą, kas iš to išplaukė. Net Covid’o prireikė, kad pasaulis tai užmirštų ir būtų susirūpinęs savo išlikimu, o ne istorija, kurie iš dalies jau paviešinta intike, bet ne paikų studenčiokų vadovėliuose. Sanitarinis karas privers atsisakyti domėtis XX amžiaus karo nusikaltimais ir iš kitos pusės, kuri dar nenagrinėta ir ginama BK straipsnių, ane, Prašalieti? Nei Vokietija, nei Europa nėra laisvos. Ir NATO pirmiausia Europoje buvo Vokietijos sutramdymui.

Tvankstas       2020-12-25 20:46

Brexit labai tiko kaip Great Reset įžanga.

Prašalietis       2020-12-25 19:27

“Ko nesuprato Briuselis?”, kuriam su visu ES vadovauja stipriausia ES ekonomika Vokietija, kol kas dar padedama Prancūzijos ir kitų likusių ES donorių. Didžioji Britanija turėjusi šiandienines JAV ekonomines ir įtakos galias pasaulyje iki antrojo pasaulinio karo, du kartus išprovokavusi Vokietiją kariauti ir ją du kartus sutriuškinusi pasauliniuose karuose, niekados nesutiks būti kompanijoje kur yra Vokietija antru numeriu be jokios naudos…..


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.