Prezidentas ir jo komanda, Keisti teismų sprendimai

Verta prisiminti. Kastytis Braziulis: Šėryklėlė

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 2 d. 17:43

0     

    

Verta prisiminti. Kastytis Braziulis: Šėryklėlė

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas ne tik paskelbė, kad Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą bei Seimo narį, „darbietį“ Vytautą Gapšį dėl sukčiavimo

Alfa.lt | 2014 m. rugsėjo 4 d.

„Teisybę pasakius, tai ten nieko įdomaus nėra“, – dar 2010 metais pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, perskaičiusi Lietuvos kontržvalgybos parengtas ir itin nuo visuomenės slepiamas 12 pažymų apie Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ kompanijos atstovų Lietuvoje veiklą.

Prisiminus tokius žodžius, pyktis suima viduje. Pyktis suima viduje dar labiau, kai matai, ką Rusija išdarinėja Ukrainoje. Kai matai, kad Rusija karui Ukrainoje ruošėsi seniai, kūrė savo agentūrinį tinklą jos teritorijoje, steigė savo šėryklėles, kurios šėrė Ukrainos aukščiausius politikus ir valdininkus. Tai darė metodiškai ir palaipsniui. Dabar matome rezultatą. Kariuomenė nustekenta, kontržvalgybos nėra, aukščiausi politikai ir valdininkai išvogė viską, ką tik galėjo, o šalį paliko likimo valioje. Rusija džiaugiasi savo grobiu. Ukrainoje atsiskleidė tikroji Rusijos esybė, tikrieji Rusijos interesai, siekiai ir naudojamos priemonės jiems pasiekti.

Lietuvoje Rusija dirbo panašiai kaip Ukrainoje. Steigė šėryklėles ir per jas šėrė mūsų politikus bei valdininkus. Lietuvos kontržvalgyba tai atskleidė ir parodė visuomenei, nes kitaip jau buvo neįmanoma sustabdyti prasidėjusio proceso. Tačiau nei ankstesnei, nei dabartinei valdžiai ir, tuo labiau, Prezidentei tai nesvarbu ir neįdomu. Matyt, kur kas įdomiau yra rėkti, kad „rusai puola“, bet konkrečiai tų rusų puolimo, jau seniai prasidėjusio, nestabdyti.

Mūsų prezidentei neįdomu ir nesvarbu, kad Lietuvoje nuo 2001 metų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo artimo draugelio Vladimiro Jakunino palaiminimu veikia įtakingų politikų ir aukštų valdininkų „šėryklėlė“ – dujų tarpininkė „Dujotekana“. Pagrindinė jos veikla – tiekti dujas. Metų pradžioje sudarai sutartis, o po to milijonus skaičiuoji. Štai ir visas darbas. Kyla abejonė, kokiais tikslais tokia bendrovė įkurta – korupciniais ar žvalgybiniais? Pilnai atsakyti į šį klausimą neleido mūsų lietuviška valdžia, nes jai neįdomu.

Prezidentei neįdomu ir nesvarbu yra ir tai, kad dujų tarpininkę „Dujotekaną“ Lietuvoje padėjo įkurti Rusijos žvalgas, kuris už šnipinėjimą ir priešišką veiklą Lietuvos interesams skubos tvarka (per 24 val.) privalėjo palikti mūsų šalį. Mūsų valstybės siena jam buvo uždaryta. Už tokią pačią kenksmingą (matyt, šėryklėlių kūrimo) veiklą jis buvo išvarytas ir iš kitos šalies. Kalėjime jis nesėdo nei pas mus, nei kitoje valstybėje, nes jį išgelbėjo diplomatinis imunitetas. Ši apsauga dažnai gelbsti aktyvius žvalgus nuo ilgų kalėjimo metų.

Neįdomu ir nesvarbu yra tai, kad dujų tarpininkės kūrėjai Lietuvos piliečiai kartu su tuo išvarytu žvalgu rašė tuometiniam Rusijos premjerui V. Putinui laišką, kuriame išdėstė savo norą ir žadėjo daug gero padaryti Rusijai ir jos interesams. Laiške jie tvirtino, kad jeigu gaus dujų kvotą, rems rusų diasporą, finansuos rusų visuomenines ir politines organizacijas, padės įgyvendinti Rusijos kompanijos „Gazprom“ interesus Lietuvoje. Vienas iš įsipareigojimų – itin įdomus. Rašė, kad padės kai kurioms Rusijos valstybės institucijoms įgyvendinti Lietuvoje kai kuriuos joms svarbius interesus. Manau, kad niekam nekyla abejonių, kas yra tos kai kurios, neatskleistos ir neįvardintos, institucijos.

Neįdomu ir nesvarbu yra tai, kad Rusijos dujų kompanijos atstovai Lietuvoje, įkūrę „šėryklėlę“, šėrė įvairiomis gėrybėmis mūsų valstybės įtakingiausias partijas, politikus, jų rinkimines kampanijas, aukštus valdininkus, visuomenines organizacijas, žiniasklaidą ir atskirus žurnalistus. Pinigai liejosi upeliu. Svarbiausia buvo patenkinti didžiosios kaimynės interesus. Svarbiausia buvo sukurti kuo didesnę ir kuo lojalesnę Rusijai komandą Lietuvoje.

Mūsų prezidentės nesudomino ir tai, kad dujų tarpininkės „Dujotekanos“ akcininkais buvo ne tik artimi Rusijos prezidentui V. Putinui žmonės, bet ir Lietuvos aktyviausių ir įtakingiausių partijų vadovai. Jie akcijas valdė ne savo vardu – per tarpininkus, statytinius. Apie tai ne vieną kartą rašė spauda. Kiekvienas iš jų turėjo savo gabalėlį Rusijos ir kiekvienais metais gaudavo iš jos gana riebių dovanėlių. Viskas paimta į savo rankas. Rusija moka dirbti.

Prezidentei nereikšminga pasirodė ir tai, kad vienu iš dujų tarpininkės „Dujotekanos“ savininkų ir vadovų buvo KGB majoras Piotras Vojeiko („žaliasis žmogeliukas“ Afganistane), turintis ypatingus ryšius ir didelį pasitikėjimą Maskvoje. Jo pagrindinis vaidmuo „šėryklėlėje“ galimai buvo prižiūrėti, kontroliuoti kitus bendrovės vadovus, lietuvius. Banditai turi tokias prižiūrėtojo (smotriaščij) pareigas. Prižiūrėtojas stebi jam priskirtą teritoriją, kad viskas vyktų sklandžiai, kad niekas nepažeistų banditiškų taisyklių. Žvalgybų veikla mažai kuo skiriasi nuo mafijos veiklos.

Mūsų prezidentei pasirodė nesvarbu ir neįdomu tai, kad „Gazpromo“ atstovai Lietuvoje buvo pasiekę tokį įtakos valstybės aparatui lygį, kad aktyviai dalyvavo formuojant Lietuvos koalicinę vyriausybę. Jie sprendė, ką skirti Lietuvos ministru pirmininku. Jie derino klausimus, susijusius su kitų kandidatūrų į aukštus postus įvairiose ministerijose skyrimą. Sprendimai dėl koalicijos, vyriausybės formavimo vyko ne oficialiuose valdžios rūmuose, kaip daugelis galvoja, bet vidurnaktį privataus asmens pirtelėje.

Prezidentei taip pat nesvarbu ir neįdomu yra tai, kad „Gazpromo“ atstovai turėjo savo žmones (agentus) visose svarbiausiose Lietuvos valdžios institucijose: Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, susisiekimo, ūkio, užsienio reikalų ministerijose, valstybės saugumo departamente. Aukštas pareigas užimantys ir įtakingi valdininkai ne tik vykdė valstybės pareigas, bet ir glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos Putino draugelio V. Jakunino atstovais Lietuvoje. Padėdavo jiems spręsti klausimus, problemas ir įgyvendinti jų interesus. Padėdavo taip stipriai, kad mūsų buvęs prezidentas Valdas Adamkus už didelius nuopelnus Lietuvai apdovanojo V. Jakuniną ordinu. Tikriausiai ir Lietuvos pilietybę būtų suteikę, jeigu nebūtų Lietuvos kontržvalgybos tyrimas sutrukdęs. Dabar ponas V. Jakuninas yra vienas iš Rusijos žudikiškos politikos dirigentų. Vakarų valstybės jo atžvilgiu taiko sankcijas.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Kaip į šitą žemiausio lygio manipuliaciją turėtų reaguoti išties turintis nors kiek padorumo ir proto?

Emilija Latėnaitė. Tikiu ir tikiuosi, kad žmonės apgins savo ir kitų orumą atsisakydami „galimybių“ paso

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.