Tomas Viluckas: „Lietuvoje kuriama baimės atmosfera“

Ramutė Bingelienė   2013 m. sausio 22 d. 20:51

0     

    

Tomas Viluckas: „Lietuvoje kuriama baimės atmosfera“

Kaip pakomentuotumėte pastarųjų metų valdžios siekius pasitelkus teismus vis labiau siaurinti visuomeninio veikimo, pilietinės pozicijos raiškos erdvę? Čia aš turiu omeny ir vis dar vykstantį Elenos Narkevičiūtės bei jos motinos teisminį persekiojimą, ir aktyvių piliečių, visuomenininkų Rimos Štefanės, Linos Šulcienės, Dariaus Kuolio teismų „neskundžiamas nutartis“ bausti juos už pilietinės pozicijos raišką meninėmis akcijomis?

Visa tai reikėtų vertinti kaip politinę slinktį nuo pilietinės visuomenės link valdomos teisės, kai teisės ir teisėsaugos institucijos pasitelkiamos kaip instrumentas užkardyti piliečių aktyvumą, tuo būdu labiau stiprinant valstybines galias, kuriomis maskuojasi politinės ir verslo grupuotės. Ir taip Lietuvoje toliau žlugdomas pilietiškumas, nes bet kokios pilietinio veikimo apraiškos imamos traktuoti kaip antivalstybinė veikla. Tai daroma prisidengiant tuo, kad pažeidžiama viešoji tvarka, nors mes aiškiai matome, kad iš principo viešoji tvarka jūsų minėtais atvejais nė kiek nuo to nenukentėjo. Bet kažkam pasirodė, jog tai yra išsišokimai, ir rezultatas yra toks, kokį turime. Bet kokios pilietinės apraiškos yra vertinamos kaip kenkėjiškos. Ir taip kuriama baimės atmosfera – jeigu kažkas kažką ima daryti, jis iškart marginalizuojamas. Tuomet piliečiams lieka „išmintingai“ tylėti bei palikti viešas erdves pasireikšti tikriems marginalams.

Ir jei toliau tokių visuomenės veikėjų kaip Darius Kuolys ar tokio pilietiškai aktyvaus jaunimo kaip, pavyzdžiui, Elena Narkevičiūtė, veiksmai bus rodomi ir traktuojami kaip marginalūs, žiniasklaidoje ir kitur bus kuriamas vaizdas, kad jeigu eini pareikšti savo pozicijos viešoj erdvėj, tai tu esi marginalas, tuomet kalbėti apie pilietiškumą nebėra prasmės.

Kokią matote išeitį šioje situacijoje, kai viešojo veikimo erdvė taip kryptingai siaurinama, o joje veikiantys asmenys visaip marginalizuojami?

Pirmas svarbus dalykas: svarbu, kad visuomenė žinotų, kas vyksta, kad ji matytų tų veiksmų absurdiškumą. Ir čia kol kas yra tikriausiai vienintelis kelias – kuo didesnis viešumas. Eiti teisiniu keliu, kad ir Dariaus Kuolio bei kitų panašių bylų – Rimos Štefanės ar Linos Šulcienės – atveju, tampa beviltiška, nes mes matome, kad priimami „neskundžiami sprendimai“.

Antras dalykas – reikia kalbėti ir mąstyti apie tai, kad prasidėtų – kiek įmanoma – pozityvesnių pilietinių judėjimų jungimasis. Ir – pabrėžiu – nebūtinai į vieną kokią organizaciją, bet į tam tikrus darinius, kur būtų galima kalbėti vienu balsu. Dabar visuomeninės pilietinės pozicijos fragmentuotos (beje, šie procesai būdingi visai posovietinei erdvei). Kad ir kaip mums tai nemaloniai skamba, jie yra panašūs į Rusijoje vykstančius procesus, o tai reiškia, kad mes turime posovietinės erdvės problemas: stiprinamos valstybinių institucijų galios, o visuomeniniai, pilietiniai judesiai marginalizuojami – toks procesas būdingas visai posovietinei erdvei. Rezultatas – pilietinės grupės, judėjimai suskaidomi į fragmentus ir tokioje situacijoje jų balsas dar labiau negirdimas. Štai kodėl reikalingas tam tikras „skėtinis“ darinys – apskritas stalas, kad įvairioms pilietinėms struktūroms būtų galima tokias problemas kelti vienu balsu ir, kiek įmanoma, šitas balsas turėtų skambėti viešoje erdvėje bei informuoti visuomenę apie vykstančius procesus.

Ir dėl Elenos Narkevičiūtės atvejo esama paralelių su Rusija: visai neseniai Rusijoje paaugliai, gatvėje pradėję sniego mūšį – flashmobą, policijos buvo išvaikyti kaip viešosios tvarkos pažeidėjai. Paprasčiausiai bijoma bet kokio jaunų žmonių susibūrimo – netgi nekalto pažaidimo sniego gniūžtėmis. Ir kai mes matome, kaip Europos Sąjungos valstybėje yra persekiojama mergaitė, ravinti žolę, dalyvaujanti pilietinėje akcijoje, kaip persekiojama jos šeima, tai mes atsiduriame kreivų veidrodžių karalystėje ir įgauname policinės valstybės bruožų.

Ką tokioje situacijoje galima kalbėti apie pilietiškumą, jo ugdymą? Juk tai reiškia tik viena – jaunimas turi būti klusnus, nekelti balso, negali turėti savo nuomonės apie šalyje vykstančius procesus, antraip jis gali būti nubaustas. Tokiu atveju jaunas žmogus, matydamas šiuos absurdus savo šalyje, gali savęs klausti: koks yra čia mano vaidmuo? Aš neturiu jokio balso, jokių galimybių (išskyrus komentarus internete ar „Facebooke“) reikšti savo poziciją – juk nepaklusęs būsiu nubaustas.

Šitas atvejis ir yra toks, dėl kurio visuomenės veikėjai kelia balsą. Negalima su tuo taikstytis, nes tai reiškia ne tik užleisti, prarasti kokią nors savo poziciją, tai reiškia prarasti savo jaunąją kartą kaip pilietiškai aktyvią.

Ačiū už pokalbį.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Lidžita Kolosauskaitė. Antivakserės laiškas Sveikatos apsaugos ministrui

Algimantas Rusteika. Susiliejam su gamta

Ramūnas Karbauskis. Sužvėrėję, godūs ir pikti

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ apie demografinę Afrikos bombą

Vinco Kubiliaus reportažas iš Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės vyskupams Julijonui Steponavičiui ir Vincentui Borisevičiui pagerbti

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Nida Vasiliauskaitė. Proga kai ką sužinoti apie protingųjų protą

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės dienos

Ramūnas Karbauskis. Prievartos maniakai

Nida Vasiliauskaitė. Jei dar kam nors tebeatrodo, kad čia viskas – apie virusą ir saugumą, tegul skaito VGTU rektoriaus potvarkį

Česlovas Iškauskas. Veiksmas ir atoveiksmis

Tomas Baranauskas. Apie „tikėjimo mokslu“ mokslines ištakas

Goda Juocevičiūtė. Nujaučiu: kurstomos agresijos priežastis – tautos išrinktieji

Ramūnas Aušrotas. Grybavimo Lietuvoje ypatumai

Vytautas Rubavičius. Kas kaltas? – Klimato kaita…

Kun. Nerijus Pipiras. Dievo tarnas arkivyskupas Julijonas Steponavičius: neperskaitytas laiškas

Nida Vasiliauskaitė. Pandemija ir rinkimai

Dr. Rimas Jankūnas. Ką apie skiepijimo naudą sako susirgimų Covid-19 statistika?

Prancūzai protestuoja prieš naujuosius E. Macrono įvedamus žmogaus laisvių ir teisių suvaržymus

Geroji Naujiena: „Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“

Audrius Bačiulis. Dešiniosios diktatūros baigiasi demokratija – tai iš esmės dėsnis, kad taip baigtųsi kairiosios diktatūros, istorijoje nerasite

Martynas Katelynas mitinge prie Seimo „Apginkime Lietuvą!“

Nida Vasiliauskaitė  naujojoje „Lapių medžioklėje“: apie Armonaitę, ieškančią, jaunoko kvailoko vyro, kuris atsiduos už 20 eurų MAXIMA čekį

Margaritos Starkevičiūtės kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą: piliečių pasitikėjimą praradę vadovai turi atsistatydinti arba būna atstatydinti

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis; geopolitika Lietuvai

Algimantas Rusteika. Rudens finalas artėja

Sekmadienį įvyks paskutiniojo mirties bausme nubausto partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės

Liepos 17 d. kviečiame į mons. A. Svarinsko Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką pagerbti arkiv. J. Steponavičių ir vysk. V.  Borisevičių

Vytautas Sinica. Kas galėtų suabejoti…

Vytautas Sinica. Žalimas prieš Konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.