Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Teisėkūros iniciatyvos

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Tiesos.lt redakcija   2021 m. balandžio 5 d. 5:24

3     

    

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Šiandien LR Seimas nepritarė Seimo narės Astos Kubilienės siūlymui į LR Švietimo įstatymo 47 str. įtraukti papildomą tėvų teisių garantiją. Seimo narė siūlė numatyti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas „nepažeidžiant vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės laisvės ir tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Remiantis Teisės departamento išvada, buvo argumentuojama tuo, kad ši pataisa yra perteklinė ir dubliuoja LR Švietimo įstatymo 31 str. esančią tėvų teisę pasirinkti tikybą.

Požiūris, kad konstitucinė tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus apima tik tėvų teisę rinktis tarp etikos ir tikybos yra redukcionistinis. Jei ši teisė apimtų tik tiek, tai valstybėje tėvai negalėtų parinkti savo vaikui švietimo įstaigą ir ugdymo formą. Tačiau mūsų švietimo sistemoje galime pasirinkti, ar leisti vaiką į valstybinę mokyklą ar į privačią (įskaitant religinių bendruomenių įsteigtas), ar apskritai ugdyti šeimoje, mokytis pagal tam tikrą pedagoginę paradigmą (krikščionišką ar kitą, pvz., Valdorfo, Montesori, Suzuki ir pan.).

Taigi, tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus apima (ir turėtų apimti) ne tik religinius ir dorovinius, bet ir vertybinius įsitikinimus, taip pat atitinkamos pasaulėžiūros perdavimą.

Bet akivaizdu, kad liberaliai (ar sekuliariai) nusiteikę Seimo nariai nėra linkę leisti tėvams šią teisę tokia apimtimi realizuoti, priešingai – linkę kiek įmanoma šią teisę siaurinti, ką ir parodė balsavimas Seimo posėdyje. Iš 94 balsavime dalyvavusių 38 Seimo nariai pasisakė už, 27 prieš ir 29 susilaikė, tad projektas buvo atmestas. Seimas netgi neleido šios įstatymo pataisos tobulinti.

O štai Europos Žmogaus Teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, tėvų teisę auginti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus apibrėžia kur kas plačiau. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 2 str. sako, kad „Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.“ Taigi, įsitikinimai apima ne tik religinius įsitikinimus, bet ir pasaulėžiūrinę sistemą, kuri savo pobūdžiu yra platesnė tik už tikėjimo tiesas ir iš jos kylančias moralės normas.

Susiformavusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teisės į mokslą klausimu sako, kad tėvų teisė parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus yra jų išimtinė teisė (Eriksson prieš Švediją (Nr. 11373/58, 1989), protokolo tekstas nustato konvencijos šalims narėms pozityvią pareigą gerbti tėvų teises (Campbell ir Cosans prieš JK (Nr. 7511/76, 1982), t.y. ne tik šios teisės nepažeisti, bet ir ją užtikrinti.

Teismo nuomone, religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima tiek žinomos religijos mokymą (byla Campbell ir Cosans prieš JK), tiek ir tam tikros pažiūrų sistemos perdavimą (Valsamis prieš Graikiją (1996). Pastarojoje byloje teismas nusprendė, kad tėvų teisės pagal protokolo 2 str. apima „ne tik mokymo turinį ir mokymo formą, bet ir visas „funkcijas“, kurias šiuo klausimu yra prisiėmusi valstybė“. Remiantis tuo, valstybėse yra galimas vaiko ugdymas privačiose mokyklose, taip pat ir ugdymas šeimoje. Ši konvencijoje numatyta teisė tokiose laicistinėse šalyse kaip Prancūzija garantuoja tėvams nors kokią galimybę perduoti savo vaikams pamatines vertybines nuostatas, susijusias su prigimtine asmens ir šeimos samprata, požiūriu į lytiškumo ugdymą ir rengimą šeimai.

Diskusijoje pateikiant projektą nuskambėjo jau girdėtas „plokščiažemininkų“ argumentas, tiesa, šį kartą ne iš Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko lūpų, o iš socdemų lyderio G. Palucko. Neva ši pataisa leis tėvams kaip Amerikoje reikalauti mokyti, kad Žemė atsirado ne evoliucijos, o sukūrimo būdu (vadinamasis kreacionizmas). G. Paluckas, o galbūt ir kiti Seimo nariai nesupranta, kad ši tėvų teisė susijusi ne su dalykiniu programų turiniu, bet su vertybinėmis nuostatomis. Mokymo turinį nustato valstybė, tačiau vertybinių nuostatų valstybė negali ir neturi žmonėms nustatyti, kaip ir jų primesti. Kitaip tai būtų totalitaristinė valstybė. Būtent taip aiškina ir EŽTT, numatydamas išimtinę tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus ir valstybės pareigą šią teisę gerbti, ir kartu įvardindamas, kad valstybė turi atsakomybę suformuluoti mokymo programą (curriculum).

Tai jau ne pirmas kartas, kai teisėkūros procese dalyvaujančios institucijos (LR Seimas, jo komitetai, LR Vyriausybė, Teisės departamentas) konstitucines tėvų teises interpretuoja jas siaurindami, o štai valstybės galias tėvų atžvilgiu – plečiamai. Ir ne tik tėvų, bet ir apskritai piliečių, ką parodė bandymas įteisinti įsitikinimų raiškos cenzūrą per „neapykantos kalbos“ projektą.

Dar vienas nesenas pavyzdys – į Seimo posėdžių salę šioje sesijoje atkeliausiantis Lygių galimybių įstatymas, kuriame yra siūlymas leisti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vykdyti spec. pobūdžio šviečiamąsias ir socialines programas šeimose, taip pažeidžiant šeimos autonomijos ir asmens privatumo ribas. Beje, šį siūlymą palaikė ir LR Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ir LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, neturėjo pastabų tokiam instituciniam kišimuisi į šeimos ir privatų gyvenimą ir Teisės departamentas.

Beje, labiausiai prieš šią pataisą ardėsi prie konservų prisiplakęs Linas Slušnys, ir būtų verta pasakyti, kodėl. Visų pirma, tai buvo kerštas A. Kubilienei, kuri, būdama Švietimo ir mokslo komiteto nare, rūpinosi, kad nebūtų panaikinta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (SLURŠ), kurios vertybinės nuostatos kažkiek stabdo į švietimo sistemą agresyviai lendantį lytinį švietimą ir jo apologetus. Sumanius panaikinti SLURŠ programą, ją turėjo pakeisti Socialinio ir emocinio ugdymo programa, kurią ministerijai jau yra parengusi Daiva Šukytė. Kas nežino, tai pono Lino Slušnio žmona. Panaikinus SLURŠ, užsidarytų galimybė neformalaus lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programoms ateiti į mokyklas, ir jose būtų dėstoma tik oficiali D. Šukytės parengta programa.  Taigi, tai būtų naudinga pačiam L. Slušniui, nes švietimo sektoriuje nebeliktų konkurencijos.  Tad iš esmės Seimo nario priešinimasis buvo nulemtas ne ko kito, bet asmeninio išskaičiavimo.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žodžio laisvė...       2021-04-5 12:14

Slušny,tu esi įmerkęs savo kojas į antistatutinę ir antikonstitucinę prekybą poveikiu.Kitaip - politinė prekyba.Lygių galimybių kontrolierius lipa su savo purvinais batais į Lietuvos susituokusių šeimų reikalus.Visokio plauko paleistuviai
nori diktuoti savo sutepta morale užregistruotoms šeimoms tarp vyro ir moters.Būk
paleistuvis ,gausi gerai apmokamą valstybinį darbą.Va todėl ir gyvename nepavydėtinai
,kad mums gyvenimus bando reguliuoti ar jau reguliuoja moraliniai degradai.Tokie
jau sužlugdė ekonomiką,dabar lenda į dvasinių ir moralinių normų žlugdymą,švietimą.
Kam jie tarnauja?Priešams iš Rytų ir iš Vakarų,jau matosi.Chameleonai metasi kaukes.

Aišku,       2021-04-5 8:29

kad nepotizmo seime atstovai, kuria savo klano įstatymus.

Chamelijonas       2021-04-5 8:25

Slusnys,labai slidus veikejas.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.