Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Pasaulio lietuvių metai: Lietuvių chartai – 70

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 19 d. 10:19

5     

    

Pasaulio lietuvių metai: Lietuvių chartai – 70

Pažinkime: 1949 m. birželio 14 d.  Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ (1949 Augsburge) paskelbė dokumentą – simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą, išreiškiantį lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus.

LIETUVIŲ TAUTA,

užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. Lietuvių Tautos amžinųjų siekimų vardan skelbiama ši

LIETUVIŲ CHARTA

1
Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

2
Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.

3
Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.

4
Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.

5
Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai.

6
Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

7
Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.

8
Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.

9
Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį.

10
Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims.

11
Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą.

12
Lietuvio tautinės spalvos: geltona – žalia – raudona. Lietuvio tautinė šventė – Vasario 16-ji. Lietuvio šūkis: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“.

13
Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas

Tremtyje, 1949 m. birželio 14 d.

Šaltinis: lituanistusamburis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Keičiasi mados.       2019-06-20 13:37

Štai konservatorius A.Navickas rašo,kad laikas domėtis savo giminės istorija,o konservatorius Razma rašo,kad laikas kviesti pasaulio lietuvius domėtis Lietuva.Kai neseniai konservatoriams ant bangos buvo globalios Lietuvos privalumai.Tik dabar atrandami partizanai,o kada ateis eilė išvarytiesiems iš nepriklausomos Lietuvos? Europos komisarai susirūpinę pabėgėliais,o kas pasirūpins savo gimta Lietuvos žeme,istorija ,praeitimi ir ateitimi,jei visi tapsime keliautojais. Kada į madą ateis pareiga?

Pasenus ta charta jau       2019-06-20 13:04

Nebeatitinka šiulaikinių tuolerantiškū ir dzemokraciniū viartybių. Vien ko vertas 4 punktas: “Lietuvis kuria lietuvišką šeimą”.Kvepia nacianalizmu ,diskriminasija ir racizmu.

asd       2019-06-20 9:57

Visokių buvo ir yra lietuvių. Vieni palieka Lietuvą dėl skalsesnės užsieninės duonos ir tampa „pasaulio lietuviais“; kiti, netgi okupavus Lietuvą, nebėga iš jos, bet nepabūgę net gresiančios mirties, kovoja už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.

Idealistas - realistas       2019-06-20 9:15

Gražiai surašyta toji užsienio Lietuvių charta, tačiau realybė rodo ne visai gražią tiesą. Kyla klausimas, jeigu mylite Lietuvą ir lietuvišką kultūrą, kodėl Lietuvą palikote. Šis klausimas pirmiausiai yra taikytinas tiems, kurie paliko nepriklausomą Lietuvą, kai Lietuvoje nebuvo okupantų (tiksliau, tarpukario Lietuvos laikotarpiu ir po 1990 metų), persekiojančių lietuvius už jų patriotizmą ir uolų katalikybės išpažinimą. Klausimas tik retorinis: ar čia nebus skalsesnės užsieninės duonos meilė bus nulėmusi palikti Lietuvą... O, kaip žinia, kas labai myli skalsią duoną, tas mažai myli savo valstybę ir kultūrą.

Janina       2019-06-19 20:22

Chartos konstitucijoa įstatymas po visą pasaulį išsisklaidžiusiems karo pabėgėliams lietuviams nurodė, kad steigdami pasaulio šalyse LB turi laikytis tos šalies įstatymų. Įkurdami Šveicarijoje LB karo pabėgėliai lietuviai savo bendruomenę kurdami griežtai laikėsi Civilinio CH kodekso, sudarydami atitinkančius STATUTUS ir juos įregistruodami Kantonaliniame Berno banke 1952-02-17.
Bet atsitiko labai negražūs dalykai, kai išmirus senajai kartai, naujų emigrantų vadovė įkūrimo datą pakeitė į nelegalią.
LR atsakingos institucijos žiūri ne dokumentų, o ką falsifikuoja ir meluoja naujoji emigrantė.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.