Savivaldos rinkimai 2019

Liutauras Stoškus – kandidatas į merus: Vilnius – mūsų bendras reikalas

Tiesos.lt siūlo   2019 m. vasario 27 d. 19:38

6     

    

Liutauras Stoškus – kandidatas į merus: Vilnius – mūsų bendras reikalas

Interviu paskelbtas „Bendruomeniško Vilniaus“ laikraštyje.

Kodėl siekiate Vilniaus mero pareigų?

Ketverius metus dirbdamas Vilniaus taryboje, matau daug dalykų, kuriuos savo gimtajame mieste norėčiau pakeisti. Kartu su bendruomenėmis norime paversti Vilnių bendruomenišku, pačių žmonių valdomu miestu. Ne vienos ar kitos partijos, ne verslo grupės, bet žmonių. Taigi siekiame sugrąžinti vilniečiams tikrą savivaldą. Tik iš jos gali atsirasti patikima, mus visus jungianti Vilniaus vizija.

Kokiu būdu ketinate tai padaryti?

Stiprindami bendruomenių ir seniūnijų galią sprendžiant sostinės reikalus. Žmonės turi įgyti teisę patys nutarti, kokių darbų reikia jų gyvenamose teritorijose, kokios jų iniciatyvos privalo sulaukti paramos. Miesto tarybai būtina nusistatyti aiškią tvarką, kaip ji bendradarbiaus su bendruomenėmis ir seniūnijomis, kaip jų prioritetai ir planai bus įjungti į bendrą Vilniaus veiklos planą.

Bendruomenišką ir solidarų Vilnių turi kurti mokyklų bendruomenės. Nepriklausomai nuo to, kokią mokyklą pasirinks, mūsų vaikai privalo įgyti gerą išsilavinimą. Tad mokyklos ir mokytojai turi sulaukti daug didesnės miesto paramos. Švietimas – ir būdas skaudžioms socialinėms problemoms spręsti. Ypatingą dėmesį skirsiu nepasiturinčių šeimų vaikams, kad jie nepatektų į uždarą skurdo ratą. Būtina daugiau lėšų skirti šių vaikų ugdymui, jų sportinei, meninei ir kitokiai veiklai. Pažeidžiamos šeimos Vilniuje laiku privalo gauti tinkamą psichologinę ir pedagoginę paramą.

Apskritai Vilniui trūksta socialiai jautrios politikos. Miestas negali nusigręžti nuo žmonių, kuriems jo paramos labiausiai reikia.

Kokie kiti Jūsų ir „Bendruomeniško Vilniaus“ prioritetai?

Vilniaus gyvenimas priklauso nuo išmintingo planavimo. Turi baigtis chaotiškas miesto užstatymas, paveldo niokojimas ir juos lydintys urbanistiniai karai. Savivaldybė privalo jausti, puoselėti savitą Vilniaus tapatybę ir išmokti derinti skirtingus interesus. Apie numatomus įgyvendinti infrastruktūros projektus vilniečiai turi būti informuojami kuo anksčiau, kad jų nuomonė jau projektuojant būtų girdima. Vilniui svarbu tariantis su bendruomenėmis susitvarkyti viešąsias erdves, susikurti sporto infrastruktūrą, formuoti parkus ir skverus, tinkamai prižiūrėti želdynus.

Dėl transporto spūsčių siūlysiu vilniečiams apsispręsti: ar norime gyventi mieste, kuris panašus į didelę automobilių stovėjimo aikštelę, ar renkamės žalio ir žmonėms skirto miesto viziją? Labai tikiuosi, kad žalio miesto idėja nugalės ir mes galėsim ją įgyvendinti.

Ar Jums pakaks patirties tokiems tikslams pasiekti?

Manau, kad taip. Esu profesionalus aplinkosaugininkas, turintis ir valstybinio, ir visuomeninio darbo patirties. Vilnių pažįstu kaip viso savo gyvenimo namus. Daug įtakos man turėjo tėvai: mama Gražina – statybų inžinierė, tėvas Krescencijus – filosofas.
Baigęs Vilniaus universitetą, nuo 1994 m. dirbau Aplinkos apsaugos departamente prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, vėliau – Aplinkos apsaugos ministerijoje. 2003 m. įsteigus Aplinkos apsaugos agentūrą, tapau pirmuoju jos direktoriumi. Čia dirbau aštuonerius metus. Po to perėjau į nevyriausybinį sektorių: nuo darbo su popieriais – prie tiriamojo darbo gamtoje. Įkūriau viešąją įstaigą „Darnaus vystymosi centras“. Mes rengiame aplinkosaugos projektus. Rodome, kaip nesunkiai ir visiems naudingu būdu galima suderinti gamtos apsaugos ir vėjo energetikos, žemės ūkio, rekreacijos interesus.

Kaip aplinkosaugininkui teko įsijungti ir į pilietines kovas. Su kolegomis ištyrėme, kad hidraulinis skalūnų ardymas dujoms išgauti yra nepaprastai pavojingas Lietuvos geriamo vandens ištekliams. Apie tai prabilome garsiai. Kartu su akademiku Gediminu Motuza bei kitais kolegomis skubiai parengėme teisės aktų pasiūlymus, kad būtų apsaugotas mūsų didžiausias turtas – švarus požeminis vanduo. Kartu su vietos bendruomenėmis protestavome prieš ciniškus valdininkų veiksmus. Tuo metu mums pavyko visus reikiamus saugiklius įdiegti į teisinę sistemą.

Pastaraisiais metais įgijau ir politiko patirties. Kartu su kultūros istoriku Dariumi Kuoliu, aktoriumi Gediminu Storpirščiu ir istoriku Gintautu Terlecku sudarome Vilniaus taryboje „Lietuvos sąrašo“ frakciją. Dirbu Miesto planavimo ir plėtros komitete.

Ir ką Jums asmeniškai pavyko nuveikti Vilniaus taryboje?

Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko sustabdyti Vilniaus viešojo transporto įmonės rengimą privatizavimui. Pasiekiau, kad ši įmonė pradėtų investuoti į elektrinio transporto atnaujinimą, kad įsigytų naujus troleibusus. Prisidėjau ir prie darnaus judumo plano: šis dokumentas palaipsniui padės mums išsivaduoti iš transporto spūsčių.

Rūpinausi Vilniaus paveldu: pavyko išsaugoti miesto medinės architektūros simbolį – Polocko gatvės medinuką, kuriame įsikurs Medinės architektūros muziejus. Kartu su „Lietuvos sąrašo“ kolegomis gelbėjome nuo užstatymo Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, kad jos neištiktų Misionierių vienuolyno likimas. Daug dėmesio skyriau Vilniaus bendrojo plano projektui. Įvardijau jo ydas, pasiūliau, kaip projektą reikėtų taisyti, kad jis padėtų mums kurti darnų miestą. Padoriai sutvarkyti šį svarbų dokumentą bus viena pagrindinių naujos tarybos užduočių.

Su kolegomis rūpinomės švietimu: siekėme kad jis taptų Vilniaus savivaldybės prioritetu, kad mokyklos būtų išvaduotos iš ilgamečių skolų. Tai darbai, kuriuos būtina tęsti.

P. S. Gryniausio pavidalo nemokamos politinės reklamos nemokama sklaida.

Šaltinis: bvilnius.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2019-03-2 11:43

BV žada padidinti žemės mokestį. Reikia suprasti - žemės savininkams. Vietoj to,manau, reiktų rinkti žemės nuomos mokestį iš namų savininkų. Prisistatė valdiškoj žemėj namų, bet nuomos mokesčio nemoka.Daugybė namų, net Vilniaus vidury neturi net sklypų.

Oho       2019-02-27 20:10

Bet čia Lietuvos sąrašas? Sorošistai. Kur žiūri Pro patria?

viskas gerai       2019-02-27 14:51

Bet daugiau dėmesio reikėtų skirti ir paprastesniems dalykams, tokiems kaip renovacija. Nes dabar tai - visiškai neskaidrūs projektai primesti gyventojams. Projektas rengtas neišeinant iš kabineto, pasenęs dar keletu metų, kol namas tapo priešavarinės būklės, darbai atliekami neinformavus gyventojų ir nei kiek neatsižvelgiant į papildomą namo nusidėvėjimą. Nei savivaldybė, nei VŠĮ “Beta LT” nieko nedaro, techninė priežiūra pučia į vieną dūdą su namo administratoriumi ir rangovu, kurie, beje, artimai susiję. Ir taip toliau, ir panašiai. Tik įsivaizduokite, langai keičiami žiemą per patį speigą, nes gyventojai savotiškai įbauginti, jiems prišnekėta visokių nesąmonių! O name yra nemažai kompensaciją už šildymą gaunančiųjų. Valstybė, atsakingoms institucijoms abejingai žiovaujant, patiria nuostolius, jeigu jau nutylėti apie pačių namo gyventojų nuostolius. Galima tęsti ir tęsti. Čia Vilniuje taip. Renovacija yra geras ir net būtinas dalykas, bet dabar ji yra pavirtusi tik priemone “savų” įmonėms įsisavinti valstybės dotaciją. Namus administruojančios įmonės išvis - dar platesnė, gilesnė ir išvis vos ne kriminalinė tema.
Na ir šiukšlių išvežimo problemos aplenkti nereikėtų. Po visų keikiamos “šiukšlių reformos” mes nei kiek nenukentėjome, netgi atvirkščiai - sąskaitos mums ženkliai sumažėjo. Bet mes vis tiek priversti mokėti už taip vadinamų “sodininkų” šiukšles. “VASA” informuota, bet nieko nedaro. Ypač pirmadieniais iš ryto “sodininkai” veža ir meta savo šiukšles į mūsų konteinerius. Ir tai tęsiasi visą laiką po reformos, netgi iki tol, kai šiukšlių vežėjai pradėjo karą su savivaldybe ir nustojo vežti šiukšles iš sodų bendrijų kur siauri ir nuo sniego nenuvalyti pravažiavimai. Įtariame, kad ir Vilniaus raj. gyventojai irgi prisideda.
Štai kur tikėčiausi didesnio dėmesio iš “Bendruomeniško Vilniaus”. Rūpestis paveldu, darnia miesto plėtra ir visuomeniniu transportu vikas yra labai gerai, bet reikėtų daugiau dėmesio skirti ir reikalams, kurie kasdien po kojomis voliojasi. Ačiū, jei išgirdote.

grumstas       2019-02-27 13:01

Renkuosi šį kandidatą , nors nesu vilnietis tačiau yra vilnietė, kuriai svarbu žinoti kas yra siūloma rinkiminiuose kandidatų maišuose. Tad mūsų pasirinkimas rinkti Stoškų nesukels abejonių kartėlio. Bandžiau peržvelgti visą rinkiminų Vilniaus savivaldybėn kandidatų sarąšą-  nupurtė,.... galima jį pavadinti : šimašyniniai liberalai iš už kiekvieno kampo tyko savo aukos naivesnio rinkėjo.

Al.       2019-02-27 12:41

Šis sąrašas Vilniuje atrodo padoriausiai. Ir Stoškus, manau, padorus žmogus. Lieka tik neaiškus požiūris į sodomijos grūdimą visuomenei ir vaikų grobimą.

Nevilnietė       2019-02-27 11:35

Už skalūnų košmaro sustabdymą - ačiū. Ir sėkmės.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.