Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Emigracija, imigracija, demografija, Seimas

Liudvikas Narcizas Rasimas. LR Seimas negali svarstyti tokių projektų, arba 1938 m. kovo 17 d. ir 1940 m. birželio 14 d. ultimatumų Lietuvai mutacija

Tiesos.lt siūlo   2021 m. kovo 7 d. 0:47

14     

    

Liudvikas Narcizas Rasimas. LR Seimas negali svarstyti tokių projektų, arba 1938 m. kovo 17 d. ir 1940 m. birželio 14 d. ultimatumų Lietuvai mutacija

Žurnalas „Miškai“

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės – vienas iš pagrindinių reikalavimų pripažįstant ten gyvenančius tautinėmis mažumomis. Dar tik pradėjus praktikoje įgyvendinti Tautų apsisprendimo teisę jos tėvas JAV prezidentas V. Vilsonas (W. Wilson) savo tezėse Europai įspėjo atsikuriančią Lenkiją nesigviešti Ukrainai ir kitoms tautoms priklausančių žemių. To, žinoma, nebuvo išvengta, bet „etninių žemių“ sąvoka pasidarė tarptautinės teisės terminu, o įvairus kitakalbių, apgyvendintų ar apsigyvenusių savo noru kitų tautų etninėse žemėse, teisių reguliavimas sugulė į nacionalinius įstatymus, tarptautines konvencijas, paprotinius principus.

Žemių kolonistai apsisprendimo teisių neįgyja

Niurnbergo proceso metu buvo atskirai įvertinti ir okupantų apgyvendintų kolonistų statusas. Esmė tokia: mažosios tautos savo istorinėse žemėse, kurios atiteko kitoms valstybėms, net tada, kada savo istorinėse-etninėse žemėse sudaro mažumą – turi turėti tam tikras grupines politines teises. Tačiau tokių žemių kolonistai apsisprendimo teisės niekada neįgyja. Taigi, kolonistai negali būti traktuojami kaip tautinė mažuma, ypač tada, kai egzistuoja kažkada šias žemes okupavusi valstybė.

Neturėdami apsisprendimo teisės jie negali jokiu balsavimu, referendumais, plebiscitais prašyti prijungti jų apgyventas (kolonizuotas) žemes prie savo tėvyne laikomo buvusio okupanto valstybės. Kolonistai neįgyja reikalavimo teisės į kolektyvines politines teises.

Kalbėjimas viena kuria kalba irgi nepadaro šių žmonių tautine mažuma. Jie yra kalbinė mažuma, nes viena kalba gali kalbėti ir kitų tautybių žmonės. Lietuvių tautos etninės žemės su ten gyvenančiais lietuviais, bet esančios šiandien kitos valstybės jurisdikcijoje, yra ten gyvenanti lietuvių tautinė mažuma, o jų statusas priklauso nuo valstybių nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų.

Stumiamas įstatymas – paslauga Rusijai

Vykstant 1940 m. svetimos jėgos panaikinto Lietuvos valstybės suvereniteto atstatymo procesui SSRS visaip grasino atimti Klaipėdą, kartu su panaikintos autonominės Prūsijos valstybės dalimi, neva sąjungininkų administruoti perduotą Rusijai ir todėl esantį rusišką miestą. Buvo pretenduojama prijungiant prie SSRS ir tuometinį rusakalbių apgyvendintą Sniečkaus miestą su atomine elektrine, o aplink Vilnių kūrėsi autonomininkų institucijos, planavusios „per apsisprendimo teisę“ sukurti tame krašte autonominę sritį ir vėliau irgi prisijungti prie SSRS.

Buvo visaip skatinamas ir žemaičių separatizmas, įteigiant, kad jie nėra Lietuvos piliečiai,  Kaliningrade išspausdinti pirmieji žemaičių pasai, išleista nieko bendro su istorijos mokslu neturinti Žemaitijos istorija. Bet juk tai seniai atpažįstamas „skaldyk ir valdyk“ principas, o lenkų lyderiu Lietuvoje save laikantis Lenkų rinkimų akcijos lyderis kursavo tarp Varšuvos ir Maskvos. 

Nežiūrint Tilžės akto, po jo sekusio dešiniojo Nemuno kranto žemių su Klaipėdos miestu išjungimo iš nugalėtos pirmajame pasauliniame kare Vokietijos jurisdikcijos tais motyvais, kad tai etninės lietuvių žemės, nežiūrint labai palankaus Lietuvai 1925 m. optacinio (savanoriškos pilietybės pasirinkimo) plebiscito šioje Mažosios Lietuvos dalyje, nežiūrint tai, kad pagaliau pati Vokietija sutiko su šio krašto ir miesto priklausymu Lietuvai ir 1928 m. ratifikavo sienos su Lietuva sutartį, nežiūrint to, kad Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 m. buvo ultimatyvus ir Niurnbergo proceso metu kvalifikuotas, kaip nusikaltimas, nežiūrint to, kad prieš derybas dėl Vokietijos ateities po antrojo pasaulinio karo sąjungininkai sutarė, kad bus kalbama apie 1937 m. Vokietijos teritoriją, tai yra tada, kada Klaipėdos kraštas buvo suvereni Lietuvos dalis, Rusija tiesiogiai ir netiesiogiai gąsdina galima kitokia šio miesto ateitimi, kitaip sakant, nori išlaukti patogaus momento, ir jį per stumiamą Tautinių mažumų įstatymą mūsų Seimas galimai jau ir ruošia.

Lietuvoje galioja vienoda viešoji tvarka

Rašant Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo labai kruopščiai išnagrinėta kitų šalių praktika tautinių mažumų klausimais, atskiru nutarimu paliktas galioti sovietinis Tautinių mažumų įstatymas iki to laiko, kai kitais įstatymais bus išspręsti Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams iškylantys klausimai.

Buvo nutarta, kad Lietuvos valstybė yra unitarinė, kurioje veikia vienoda viešoji tvarka, ji negali būti daloma į atskirus dalinius, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, kad Lietuvoje nėra kitoms tautoms priklausančių etninių žemių, todėl Konstitucijoje ir nėra tautinių mažumų, o yra tautinės bendrijos (diasporos) arba, suprantamai suformulavus – kalbinės mažumos ir nekalbama apie SSRS apgyvendintus kolonistus.

Tai yra visi gyventojai turi vienodas žmogaus teises, kurios vienodai taikomos nepriklausomai nuo to, kuriai tautybei žmogus pats save priskiria, kitaip sakant, Lietuvoje nėra tokių tautinių grupių, kurios neabejotinai aptartos Tautinių mažumų konvencijoje. Lietuva šią konvenciją ratifikavo todėl, kad remdamasi ja galėtų gintis nuo iš kitų valstybių inspiruotų reikalavimų kolonistus paversti tautinėmis mažumomis ir taip de facto Lietuvoje įkurti atskirus autonominius darinius, ar nuo siūlymų nekreipti dėmesio, kada, kaip ir iš kur tie kitakalbiai atsirado, o remtis tik tuo, kiek procentų toje vietovėje jų yra.

Akivaizdus Lietuvos visuomenės kiršinimas

Deja, paruoštas Seime įsikūrusios labai agresyvios grupės – kas ne su mumis, tas prieš mus –Tautinių mažumų įstatymas kaip tik ir atspindi ne Lietuvos, o šalia esančių valstybių interesus. Tie, kurie atidžiai stebėjo išimtinai šią grupuotę remiančius socialinius tinklus ir tuo pačiu blokuojant kitą nuomonę, ne be pagrindo manė, kad tai kažkieno iš šalies organizuotas kišimasis į rinkimus Lietuvoje.

O ir jos siūlymai priimti vienus ar kitus teisės aktus – išimtinai Lietuvos visuomenės kiršinimas. Niekas iš šios grupuotės politikų žmonėms nesugeba paaiškinti, kodėl Lietuva privalo ratifikuoti akivaizdžiai nesuprantamai suformuluotą Stambulo konvenciją, nors žmogaus teisių, tame tarpe moterų, vaikų ar kitų socialinių grupių, apsaugos įstatymai Lietuvoje priimti ir veikia. Vietoje to, įžeidžiančiai pristatoma, kad, girdi, konvencijos atmetimas parodys Lietuvos visuomenės nesubrendimą.

Ir tai kalba „politikai“, kuriems patiems tos brandos trūksta. Grupuotės siūlymai ateičiai yra išvestiniai, prieštaraujantys jau ratifikuotų ar siūlomų ratifikuoti Konvencijų prasmei.

Seime sudaryta koalicinė sutartis irgi negali būti pagrindas remti tokius šiandien visuomenę skaldančius teisės aktus. Tokios sutartys, suprantama, partijų bendradarbiavimui yra svarbus vidinis dokumentas, bet tai negali tapti „buldozeris“, kuris dažniausiai ir priveda prie koalicijų žlugimo.

Šalis buvo kolonizuojama ir rusinama

Beveik visą gyvenimą darbavęsis Klaipėdoje mačiau, kaip miestas buvo rusakalbių kolonizuojamas. Jeigu įmonių darbininkų susirinkimuose pasirodydavo nors vienas rusakalbis, visi privalėjo kalbėti rusiškai. Buvo įkurta daug tiesiogiai Maskvai priklausančių įmonių – laivų statyklų, žvejybinių organizacijų, prekybos uostas ir kitų, kur tiesiog buvo ribojamas galimas lietuvių darbuotojų skaičius.

Nors Lietuvos aukštosios mokyklos ruošė ir šiose įmonėse galinčius dirbti specialistus, deja, specialistus į jas siuntė iš Rusijos, jie visų pirma gaudavo „jauniesiems specialistams“ pastatytus butus. Net vaikų darželiuose tokios „specialistės“ vaikus mokė tarpusavyje kalbėtis rusiškai, buvo atsiradęs lietuvis – pirmasis kompartijos sekretorius, kuris kur bebūtų kalbėjo tik rusiškai. Taip buvo kolonizuojamas ir rusinamas miestas. Tas pats ir su atominės elektrinės miestu.

Atstačius nepriklausomybę dauguma kolonistų pasiliko gyventi Lietuvoje. Pilietybės priėmimas ar ne jų statuso nekeičia. Net atvykęs pas juos Rusijos pilietis – giminaitis, Lietuvoje turi visas žmogaus teises. Jie kolonistai, o ne tautinė mažuma, ir visiškai nesvarbu, kiek procentų jų toje vietovėje begyventų. Tai tarptautinė praktika, tai vienas iš Niurnbergo tribunolo Pasaulio valstybių forume patvirtintų principų, kurie yra universalūs ir net veikia atgal – esminė dalis agresoriams sutramdyti. Antraip išsipildytų imperinių valstybių svajonės: užėmei teritoriją, apgyvendinai savo kolonistais, išlaukei, kad ir ilgai, palankaus momento ir tą teritoriją „apsisprendusių tautiečių prašymu“ prisijungei.

Taip mes kažkada buvome praradę Vilnių, taip Ukraina prarado Krymą ir kitas teritorijas.

Po 1990 m. kovo 11-tos dienos į kitataučius Lietuvos gyventojus oficialiai buvo kreipiamasi tik kaip į tautinių bendrijų narius. Per plebiscitą „Dėl demokratinės nepriklausomos Lietuvos valstybės“ dalis biuletenių buvo atspausdinta rusiškai ir lenkiškai tam, kad nebūtume kaltinami, jog balsavo nežinia už ką, kas ir taip buvo mėginta daryti.

Konvencija neįpareigoja priimti įstatymų

Kokia būtinybe priimti Tautinių mažumų įstatymą aiškina jo pristatytojai? Visų pirma, tuo, kad Lietuva ratifikavo Tautinių mažumų konvenciją, todėl galima nepaisyti Lietuvos Konstitucijos teiginių, kad Lietuvos teritorija nėra daloma į jokius darinius, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė.

Minėta konvencija kaip tik nurodo, kas gali būti laikoma tautine mažuma. Tokių atitikmenų Lietuvoje nėra!

Gerai įsiskaitykite, todėl ir norima priimti iš esmės dviem kaimyninėms valstybėms palankius ir Konvenciją „papildančius“ tautinių bendrijų bei tautinių mažumų apibrėžimus.

Minėta Konvencija niekaip neįpareigoja ją ratifikavusias šalis priimti Tautinių mažumų įstatymus, ypač tada, kada norima apeiti esminį klausimą – kas tie, kurie pretenduoja būti tautine mažuma, kokia jų kilmė, kaip jie čia atsirado?

Taigi, šis įstatymo pristatytojų išvestinis argumentas, kad Lietuva ratifikavo Tautinių mažumų konvenciją, todėl reikia įstatymo – neturi teisinio pagrindo. Toks įstatymo projektas apskritai negali būti svarstomas Seime.

Asmenvardžių rašyba jau puikiai išspręsta

Aiškinama, kad būtina išspręsti nelietuviškų asmenvardžių, kai juose yra lietuvių abėcėlėje nevartojamų raidžių, rašymą Lietuvos oficialiuose dokumentuose, be to, siūloma išspręsti gatvių pavadinimų rašymą keliomis kalbomos, siūloma išspręsti gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime, reguliuoti tautybės nustatymo klausimus.

Po to, kada mūsų moterys pradėjo tekėti už užsieniečių, pasirinktų pavardžių rašybos Lietuvos dokumentuose klausimai tikrai pasidarė aktualūs. Tam, kad pareigūnas galėtų ištarti priėmusiųjų sutuoktinių pavardes, užrašytas lietuviškajame pase, pavyzdžiui, Kerautret, Jefferson, Remarque, taip, kaip jos skamba prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis, reikia mokėti tris kalbas. Jeigu lietuviškame pase šias pavardes užrašytume pagal skambėjimą lietuviškomis raidėmis, pavyzdžiui, Kerotre, Džeferson, Remark, jų vyrų šalyse irgi iškils ta pati problema.

Ši problema nėra nauja ir puikiai išspręsta kitose šalyse – nežeminant savos valstybinės kalbos, nekeičiant savo abėcėlės, niekuo nežeminant paso turėtojo. Tai pavardės užrašymas valstybine kalba pagal skambėjimą, o antrajame lapo puslapyje – taip, kaip rašoma angliškai, vokiškai ar prancūziškai ir etc.

Vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašyba irgi išspręsta. Ant valstybinius standartus atitinkančių lentelių (iškabų) ir ant valstybinių bei savivaldybių pastatų šie pavadinimai užrašomi valstybine kalba, o ant privačių – jau savininkų reikalas. Svarbu, kad nebūtų klaidinančių užrašų, t.y., kad, pavydžiui, Upės gatvės privatininkas nerašytų Riečnaja

Pavadinimai neverčiami. Lietuvoje yra tik Vilniaus, Kauno ir kt. miestų ir vietovardžių pavadinimai. Tas, kas nori vadinti ir rašyti Wilno, Kowno, tą gali daryti tik už Lietuvos sienų. Beje, taip elgiamės ir mes.

Kitakalbiams norima suteikti reikalavimo teisę

Ar kas nors draudžia Lietuvoje tarpusavyje kalbėtis rusiškai, lenkiškai, prancūziškai, angliškai ir t.t.? Jeigu tik pašnekovas su tuo sutinka ir supranta – prašau! Tą galima daryti ir įstaigose, jeigu tik darbuotojas tą kalbą supranta ir moka. Tai ir yra gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime. Bet juk norima tam tikrose Lietuvos teritorijose kitakalbiams suteikti reikalavimo teisę; kalbėkite su manimi rusiškai, lenkiškai – lietuviškai nesuprantu…

Žmogus yra tos tautybės, kuriai jis pats, ne kas nors kitas, save priskiria. Jokie siekiai surašinėjimais ar kaip kitaip įpiršti žmogui tautybę – bergždžias reikalas. Šiandien tai tik paties žmogaus apsisprendimo, kuriai tautai jis save priskiria, reikalas. Ir toks apsisprendimas plačiai vyksta. Štai skaičiau, kaip per prezidento rinkimų kompaniją ukrainietė aiškino, kad jos vaikai save laiko lietuviais, pažįstu ne vieną, turintį rusišką pavardę, kurie irgi save ir savo vaikus laiko lietuviais. Taip jie gauna titulinės tautos kolektyvines teises.

Siekiama autonomijų kūrimo Lietuvoje

Lenkų ar „po prostu“ kalbos Lietuvoje irgi atėjo ne vienu keliu. Visas Vilniaus apylinkes aplankęs ir aprašęs L. V. Kondratavičius-Sirokomlė (1823–1862) ir čia rado gyvenančius tik lietuvius bei rusėnus, taip aiškina šios kalbos atsiradimą:  mišriose šeimose, „kur motina lietuvė, vaikai mokomi lietuviškai arba sulenkėja, nes lenkų kalbai čia dažnai tenka tarpininkės vaidmuo. Neretai mišriose šeimose ir vyras su žmona, nemokėdami vienas kito kalbos, susikalba tik lenkiškai. Šitaip ir vyksta jaunosios kartos lenkėjimo procesas tose vietose, kur Lietuvos rusėnai susiduria su tikraisiais lietuviais“.

Bergždžias darbas būtų tvirtinti, kad šiandien Lietuvoje nėra tikrų lenkų, kaip ir ginčytis, kad nėra lenkų kalba kalbančių lietuvių. Ne ši kalba lemia, kuriai tautai – lenkų ar lietuvių – šiandien jie save priskiria: ar jie yra lenkų tautos atstovai Lietuvoje, ar namuose lenkiškai kalbantys lietuvių tautos atstovai. Daug kas dar tik ruošiasi į tai atsakyti.

Siūlomas Tautinių mažumų įstatymas būtų priemonė tokį procesą sutrukdyti įperšant savaip suprantamą tautybės pasirinkimo klausimą, jį paverčiant de facto autonomijų sukūrimu tam tikroje Lietuvos teritorijoje.

Slepiami visai kiti siekiai

Rusakalbių atstovai, gindami galimybę okupantų paliktų kolonistų bendriją (diasporą) paversti tautine mažuma ir taip įgauti kai kurių grupinių apsisprendimo teisių, aiškina, kad jiems bendrų žmogaus teisių per maža, o tokio įstatymo priėmimas Lietuvą padarytų daugiau demokratišką.

Taip ir norisi pasakyti, kad laikas atprasti visur, kur tik apsistojama, mokyti tos žemės šeimininkus, kaip reikia demokratiškai gyventi. Tai, beje, bendras panslavistinių idėjų puoselėtojų bruožas, dar labai matomas ir mūsų vakarinių kaimynų slaviškoje valstybėje. Demokratijos vardan demokratijos nebūna. Už to paprastai slepiami visai kiti siekiai.

Rusija savo kolonistais apgyvendino ne tik okupuotas Baltijos valstybes, bet ir vadinamąsias Vidurio Azijos respublikas. Po SSRS griūties rusų kolonistai iš šių šalių buvo tiesiog išmesti, dažnai vietiniams gyventojams prieš juos panaudojant ir fizinę jėgą. Išvytieji, deja, pačioje savo tėvynėje nebūdavo svetingai priimami, vargo ar net iki šiol vargsta dėl pilietybės atstatymo.

Lietuvoje gi rusakalbiams kolonistams ryžomės suteikti teisę į Lietuvos pilietybę, jeigu to jie norės. Šiandien jiems niekas nedraudžia gatvėse, kavinėse ar įstaigose tarpusavyje kalbėti gimtąja kalba, jie turi savas vidurinio lavinimo mokyklas, tarnauja valstybinėse įstaigose, užima aukštus postus policijoje, kariuomenėje, dirba teisėjais ir prokurorais. Ir ten jiems niekas nedraudžia tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba. Tai ir yra gimtosios kalbos vartojimo viešajame gyvenime esmė.

Na, o noras susirašinėti gimtąja kalba su įstaigomis, kur oficialiai vartojama valstybinė kalba, yra kultūros, o ne teisės dalykas. Vieni tokį raštą sugrąžins, kiti susiras vertėją ir atsakys valstybine kalba, kiti dar pridės vertimą į pareiškėjo kalbą. Ir visais atvejais bus pasielgta demokratiškai. 

Tautinių mažumų įstatymas – Trojos arklys

Šiandien Kremliaus vykdoma politika savo kaimynų atžvilgiu yra agresyvi. Ieškoma visokiausių dingsčių įsikišti į jų rinkimus, valdyti socialinius tinklus ir žurnalistų grupes, kelti nerimą, oficialiai grasinama ginti rusakalbių teises atplėšiant ištisas teritorijas.

Siūlomame įstatyme priėmus normą, kad iki tam tikro procento padidėjus rusakalbių skaičiui tame regione jie pasidaro tautine mažuma (pilietybė čia neturi lemiamos reikšmės) – tokia padėtimi bus agresyviai pasinaudota. Tad štai kodėl tų slaviškų kaimynų šių dienų siekiai primena tai, ko buvo siekiama 1938 m. ir 1940 m. pateiktais ultimatumais.

Kodėl jiems atstovauja jau minėtos agresyvios grupuotės nariai? Pasvarstykime, ar išsitatuiravęs rankas Bormano ar kurią nors šalį užgrobusio generolo portretais vokietis galėtų tapti toje šalyje ministru? Tikrai ne, nes tokie visam gyvenimui sąmoningai įsispausti ženklai parodo, ir kas yra tokio žmogaus galvoje. Taip pat asmenys pasižymi ir patvirtina savo priklausymą organizuotoms grupuotėms. Politinėms irgi.

Trumpai apie autorių: Liudvikas Narcizas Rasimas yra Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

sdasd       2021-03-10 18:45

Kvalifikuoto žmogaus parašytas straipsnis. O mūsų seimo gudručiams šis straipsnis pirštu prikišamai rodo:“Vaikučiai, seimo nariai, nepažeidinėkite Lietuvos Respublikos Konstitucijos“. Bet juk tie seimūniukai - tai vaikučiai, ar jie paklausys?

dar       2021-03-8 11:02

Teko skaityti, kad Vilniaus ” Šubravcų” literatūrinės draugijos narys Kazimieras Kontrimas ( slapyvardis Poklus-Pikulas ,sen.lietuvių ir prūsų pomirtinio pasaulio dievas),1822 m.parengė projektą Vilniaus universitete steigti lietuvių kalbos katedrą.Deja ,projektas nebuvo įgyvendintas. Kiti “Šubravcų” draugijos nariai savo straipsnius taip pat pasirašydavo slapyvardžiais,paimtais iš lietuvių mitologijos ( M.Balinskis- Auszlawis (Aušlavis),J.Šimkevičius-Perkunas (Perkūnas),L.Borovskis-Pergrubis ( sen.lietuvių ir prūsų pavasario dievas),J.Sniadeckis-Sotwaros (Sutvaras- sen. lietuvių gyvulininkystės dievas). Matyt, kai kurie iš jų jautėsi esą lietuviai (litwini, bet ne rusini ar polacy), galbūt mokėjo lietuviškai, nors rašė lenkų kalba.

Žemyna       2021-03-7 23:59

PAGALIAU štai tokio lygio išaiškinimas! Nepaprastai dėkoju Autoriui.
Kadangi šių laikų ponai Kremliūnai nemažesni visų mokslų akademikai, negu tėvelis Stalinas buvo, jie geriau išmano ir buv. sov. resp-kų tautoms išaiškina savąją TM versiją. Apie tai pasakojo „Svoboda”
Путин и Патрушев против истории и языка
- svoboda.org/a/31079066.html
(Čia ir tekstas ir garso įrašas)
Pagal naujųjų Kremliaus akademikų aiškinimą, visai nesvarbu nei kas tu, nei iš kur tu, kokia tavo tautinė kilmė. Tu gali pagal skonį (ar patiriamą spaudimą?) pasirinkti sau tautybę (gali ir parsiduoti, kaip tarpukariu?). Tada suburti grupę tokių pačių, apsigyventi sutelktai ir paskelbti tą teritoriją priklausant tavo susigalvotai tautybei, ir pareikalauti iš valdžios šioje teritorijoje įteisinti regioninę kalbą.
Kaip žinia, kiti šūkiai jau po truputį gali pradėti nusibosti, reikia jauniesiems „liberalams” ką nors naujo pametėti, kad jie vėl turėtų dėl ko prieš tėvus ir valstybės valdžią kovoti, kad veržtųsi į „kovos už pasirinkimo laisvę” vadus.
Kažkas kažkada, kaip paprastai, GERO norėdamas, visai kitką galvoje turėdamas, kuo politkorektiškiau sukūrė TMPAK. Tačiau nėra to gero, ko KGBistai iki kaulų smegenų negalėtų piktam panaudoti.Pr.a. Vakarai bandė ginti sovietų okupuotų žmonių ŽT, šiandien Kremliaus vairą perėmusieji tas pačias ŽT bei TM naudoja prieš Vakarus, įrankį jų valstybes iš vidaus ardyti… 

 

dar       2021-03-7 18:51

Beje, Mykolas Balinskis, kai kurioje lenkiškoje žiniasklaidoje vadinamas lenkų istoriku, pasirašinėdavo ir tokiais slapyvardžiais- Auszławis (Aušlavis- sen. lietuvių ir prūsų gydymo dievas) Usztaritojis ( užtarytojas, užtarėjas), Mokitinis ( mokytinis,mokinys).Spėju,kad jis mokėjo savo protėvių lietuvišką kalbą.

StasySG       2021-03-7 18:01

Ryšardo Maceikianeco straipsnio ištrauka     2021-03-7 11:33
————————————————

Savo 2017 m straipsnyje, kuris čia paminėtas, Ryšard Maceikianec tikrai įdomiai rašo: “Tokioje diskusijoje, mūsų nuomone, pirmiausia turėtume susimąstyti, iš kur Lietuvoje atsirado g r u p ė  žmonių, kurie Nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse buvo pradėti atkakliai vadinti „lenkų tautine mažuma“, vienareikšmiškai be įrodymų peršant mintį, kad ji yra lenkiškos kilmės, t. y. kilusi iš Lenkijos, ir yra   d a l i s   tautos, gyvenančios kaimyninėje šalyje. Ir dėl to Lenkija neva įgyja teisę kištis į Lietuvos ir kitų šalių, kurios yra istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, vidaus reikalus „ginant teises“ ir turint tikslą „paremti“ lenkakalbius tų valstybių gyventojus kaip „savo tautiečius“, paliktus „savo kresose“.” ——-Dar gerai yra tai, kad kalbama apie “lenkinimo procesą’, ir tas procesas lailui bėgant stiprėjo.

Realybė       2021-03-7 14:46

Lietuvos Respublikos Įstatymai…
Ar LR Prezidentas gali paleisti LR Seimą?
Tuo labiau, kad šis, taip vadinamas seimas, YRA neteisėtas!
1. Laisvės partija į Semo rinkimus bent dalį dokumentų pristatė pavėluotai… Registruojant Laisvės partiją į LR Seimo rinkimus pažeistas LR Seimo rinkimų įstatymas…
2. Dėl dokumentų ‘makliavojimo’ … turėtų vykti teisminis procesas (… tautininkas* padavė į teismą…).
3. Kaip TOKIU ATVĖJU (nepasibaigus tesminiam procesui) Laisvės partija galėjo TESĖTAI dalyvauti Seimo rinkimuose…
4. Ar Seimo rinkimai yra teisėti, jeigu jie vyksta pažeidžiant įstatymą (-mus)?

Tolimesni klausimai kaip ir beprasmiški, bet visgi.

5. Ar Seimo rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvavo mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių asmenų? (Tiems, kurie piktinasi nedalyvavusiais rinkimuose…, nedalyvavusieji galimai BOIKOTAVO rinkimus, taip priešinosi neteisėtumui…).
6. Ar tokiomis aplinkybėmis „išrinktas“ seimas yra legalus, teisėtas…?!
7. Ar ši valdančioji koalicija yra teisėta?!
8. Ar šios koalicijos, kartu ir seimo priimti įstatymai, sprendimai, nutarimai yra teisėti?!!
9. Kaip tokiu atvėju traktuoti, vertinti,… valstybę Lietuvos Respubliką įvairuose kontekstuose?
10. Ar lietuvių tauta, pagal LR Konstituciją „Lietuvos Respubliką kuria lietuvių tauta“(ačiū Justinui Marcinkevičiui), turi teisę reikalauti ir siekti teisėtumo ir tvarkos savo valstybėje? Ar PILIETIŠKI lietuviai ir bendrapiliečiai gali (ar turi teisę) siekti – reikalauti TEISĖTO Seimo?!
———
Reikia ne naujo Seimo rinkimų, o TEISĖTAI užbaigti netvarkingus 2020 m. spalio mėn. rinkimus į LR Seimą.
——
Ekscelencija (teisėtas) Prezidente, tauta ir bendrapiliečiai laukia Jūsų aiškaus žodžio.

Šventas naivumas >>>Kis 2021-03-7 11:34       2021-03-7 12:37

seniai aišku, kad Seimo rinkimai - juoda skylė, ir nereikia tiesiogiai sieti jų rezultatų su rinkėjų pasirinkimu.

StasySG       2021-03-7 12:12

Kis     2021-03-7 11:34
———————————
Užtai, pone (ia) rinkimai turi būti PRIVALOMI tokiose pakraščio šalelėse, kaip Lietuva (pvz, Belgija, liuksenburgas, Graikija).

habilitās       2021-03-7 11:36

Senovėje tatuiruotėmis žymėjo vergus ir nusikaltėlius, kol Romos imperatorius Konstantinas neuždraudė, bet įprotis išliko, bent jau laukinėse gentyse. Uniformų ir antpečių su žvaigždėmis ar antsiuvais nebuvo, o išsiskirti iš kitų – reikėjo. Laukiniams būdingą išskirtinumą –  tatuiruočių kultą, į Europą grąžino Kolumbo jūreiviai, o britų piratai išplatino po visą pasaulį bei įtvirtino kalėjimuose. Deja, tai tapo nauja mada.
Kai nebegali patrumpinti mini sijono, neatlikęs „rozetės“ perkėlimo operacijos, lieka tik imtis naujos „dizaino“ rūšies – darkyti ir žaloti savo kūną. Juk ir šios mąsties didžioji dalis „dizainerių“ yra tos pačios, t. y. „pažangesnės“ orientacijos, kaip ir versačiai, gūčiai…
Ar atsitiktinai tatuiruočių salonai pradėjo veistis Niujorko gatvėse įsikūrusių vyriškų „pirtelių“ vestibiuliuose, o vėliau ir makiažinėse su intymių vietų apkirpimais, dar pereito amžiaus šešto dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje, po to, kai buvo legalizuotas homoseksualumas.
Už tokius intelekto apvaisinimo „pasiekimus“ pasauliniu mastu būtų galima ir naują Nobelio premijos rūšį įsteigti ar bent jau papildomu sveikatos draudimo mokesčiu „premijuoti“. Bet juk čia Lietuva, čia ministrų portfelius dalija.
P.S.
Po kiekvienu Seimo rinkimų, jo sudėtis tampa prastesnė, o suformuojama Vyriausybė ne tik mažiau kompetentinga, bet ir nepajėgi tinkamai atlikti savo funkcijų, negriaudama ir taip per 30 metų nesukurtos valstybės likučių.

Kis       2021-03-7 11:34

kartais erzina tie virkavimai del isrinktos valdzios?O kas juos rinko,reikejo eiti i rinkimus nors 65-70% ir nebutu jokiu profesionalu,o del valdzios lovio gaujele pasiruosiusi parduoti Lietuva su visais runkeliais,nes jiems ten bus dar linksmiau.Tylekite,oziai iki 2024 metu,neateisite i rinkimus amziams busite pazeminti.

Ryšardo Maceikianeco straipsnio ištrauka       2021-03-7 11:33

“....Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.

„[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali“. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos.

„[…] Vilniaus apskritis. Abipus Vilijos esanti, visa vakarinė jos dalis tarp Vilniaus ir Ukmergės nusidriekusi, yra labai derlinga, kviečių ir linų gausi, o pietuose dideliais puikiausios rūšies pušynais apaugusi, gyvenama pačių lietuvių. Tačiau lietuvių kalba ištisai vyrauja tik šiaurinėje pusėje, t. y. dešiniajame Vilijos krante; pietuose, prie paties Vilniaus, ją išstūmė lenkų kalba, o toliau tarpusavyje susimaišę lietuviškai kalbantys kaimai su kaimais, kuriuose vartojama lenkų – rusų kalba. Tačiau tarp kaimo žmonių lietuvių kalba šioje apskrityje nustelbia abi paminėtas kalbas. Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta. Senieji inventoriai, t. y. turto aprašai, įrodo, kad šis pokytis prasidėjo per karus su Švedija valdant Jonui Kazimierui, kurie kartu su maro užkratu, siautusiu po jų šalyje, išguldė daug žmonių. Naujakuriai, atvykę iš gilesnės D. Kunigaikštystės rusiškos ir lietuviškos dalies, prisidėjo prie to kalbinio pokyčio tarp kitų gyventojų“. (Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym, opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipinskiego, t.III. W-wa, nakład i druk S. Orgelbranda, 1846., psl. 122–123)....”
http://www.voruta.lt/rysard-maceikianec-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/

tarp kitko       2021-03-7 11:28

Kaip norėčiau geriausiu LRT laiku paklausyti gerbiamo signataro ir ministrės su tatuiruote diskusiją šiais klausimais. Tautos savišvietai, galvojant apie kitus rinkimus.
Aišku, kur vėjas pučia ir kodėl nesigirdi pačių pačiausių nuomonės. Reikia spausti visu greičiu, kol neatsitokėjome?

StasySG       2021-03-7 8:52

Pažiūrėjau. Labai įdomu. Skaitysiu.

Šitas LR Seimas -       2021-03-7 8:16

Lietuvai valdyti pasirinko nebrandžių asmenų vyriausybę. Neretai per menko išsilavinimo, mentaliteto, neretai jokio savarankiško praktinio darbo iki Seimo ar personaliame-profesiniame gyvenime, nebuvo dirbę. Kiap pilypai iš dangaus patapę ministeriais, stengiasi įgyvendinti kažkokius juodus planus Lietuvai sunaikinti. Įsitikinusi, kad LR Vidaus reikalų, Teisingumo ministrais negali būti skiriami ne lietuvių tautybės asmenys. Mūsų Tėvynę reikia apsaugoti nuo amžino lenkų noro atskirti Vilniaus kraštą ir prisijungti prie Lenkijos. Beje, Vilniaus krašte gyvena daug gudų-baltarusių, lietuvių, kurie vietinės lenkiškos valdininkijos verčiami, užsirašo lenkais. Pamiršo popiežiaus Jono Pauliaus II nuostatą - jūs esate lietuviai… Buvusi ministrė R.Tamašūnienė per trumpą laikotarpį suteikė LR pilietybę daugiau 5- 6 tūkstančiams PAR ,,litvakų”, kurie nei kalba lietuviškai, nei kitų pilietybių atsisakė ir iš Lietuvos išvyko (viską pardavę)į Afriką dar iki II pasaulinio karo, nes ten jau buvo atrasta deimantų, aukso. Jokio teisinio pagrindo LR pilietybės suteikimui nėra, tik A.Kubiliaus paliepimas - suteikti, nes jie gali investuoti!L.T.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.