Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gegužės 7 d. 9:19

21     

    

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

rokiskiosirena.lt

Dar V. Šekspyras rašė: „Jei katino nėra namuos, privis pelių visuos kampuos“. Už poros savaičių bus Šeimos maršas. Koks jis bus, žinoma, diskusijų objektas. Bet faktas, kad bus. Jo nesustabdysi jau niekuo: nei pajuoka interneto svetainėse, nei tyla ir ignoravimu. Valdantieji prisižaidė. Šeimos maršas atsirado lygioje vietoje ir ant dabartinės valdžios, politinių lyderių, ir, pripažinkime, mieli kolegos, ant rimtų žiniasklaidos klaidų.

Esu bjaurus padaras: mėgstu pranašauti, ir pranašystės pildosi. Ir ne dėl to, kad turėčiau kažkokių antgamtinių gebėjimų. Tiesiog žinios ir patirtis duoda savo. Prisimenate, jau pernai pavasarį rašiau, kad didžiosios šalies partijos į rinkimus ateina be lyderių. Kad yra visiškas idėjų vakuumas ir politinės kampanijos yra grįstos ne realia politika, o viešųjų ryšių, atleiskite, skiedalais. Visa tai veikė, kol tos partijos tupėjo opozicijoje, ir visas jų darbas buvo, kaip mažam šuniukui kabintis į tuometinės Vyriausybės pakinklius ir garsiai viauksėti paspirtiems. Tačiau viauksėti viena, o dirbti yra kas kita.


Antroji didelė bėda, apie kurią irgi ne kartą rašiau, yra tai, kad politinė sistema Lietuvoje devalvuota taip, jog netgi didžiosios partijos neturi politikų apskritai. Jau nekalbant apie kylančius, perspektyvius lyderius. Jau net savivaldybių tarybose, kad ir didžiuliai kai kurių partijų sąrašai, būna, sakykim tiesiai šviesiai, „iš bėdos“, nuo seklios pelkės faktiškai nugraibius ne tik stambesnius, garsiau ir tvirčiau kurkiančius varlius, varliukus, bet ir visą maurą, su dėlėmis ir buožgalviais. Prakračius sąrašus, paprastojo braukymo būdu, paaiškėtų, kad jame yra penki-dešimt asmenų su pretenzija tapti kad ir savivaldybinio lygmens politiku. Respublikinio – kol kas nė vieno. Apsigraibykime: kiek Rokiškis pastaruoju metu politinėms partijoms davė lyderių? Nė vieno. Pažiūrėkim į paskutiniuosius rinkimus Seimo vienmandatėje apygardoje. Nebuvo nė vieno lyderio, visi kandidatai tik „iš bėdos“, ir vienas buvo išrinktas ne todėl, kad jis yra kažkuo žymiai geresnis už kitus, bet tik todėl, kad vis tiek kažką reikėjo išrinkti.

Politinės partijos atsidūrė visuomenės pasitikėjimo reitingo dugne ir įstrigo jame ilgam. Anksčiau kurį laiką jos buvo pildomos jaunais žmonėmis tik dėl to, kad kitaip provincijoje daugmaž padoresnio valdiško darbo buvo neįmanoma gauti. Pasižiūrėkite, visi darželių vadovai, mokyklų direktoriai, gydymo, kultūros įstaigų vadovai buvo „partinukai“. O dabar, kai į valstybės tarnybą, valstybines institucijas priimama konkurso būdu, o ir valstybės tarnyba dėl mažų atlyginimų pasidarė nekonkurencinga, eiti į partijas nebėra jokio reikalo. Taigi, senieji partijų vedliai eina į pensiją arba į Europos parlamentą, palikdami postus jauniems, šmaikštiems, bet, deja, nei taktinio, nei strateginio mąstymo neturintiems žmonėms. O tai politikams yra būtinos savybės. Apie tai, kad politinės partijos neturi lyderių, liudija faktai. Socdemai be galvos, konservatorių lyderis juo tapo kitiems atsiėmus kandidatūras. Ir mažesnės partijos neturi ryškių vadovų.

Tą liudija šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės veikla, kuri yra, įvardinkime daiktus tikraisiais vardais, vienas didelis nesusipratimas, suvytas iš daugybės mažų kasdienių nesusipratimų ir kliurkų. Žiūrint į jos veiklą, atrodo, kad Vyriausybės uždavinys kasdien iškrėsti ką nors tokio, kas įsiutintų visuomenę. Ypač šioje srityje pasižymi koalicijos trečias brolis… poetas Laisvės partija.

Dar prieš gerus pusę metų niekas nė neprognozavo, kad susiklostys šitokia bjauri situacija. Politikai, meinstryminė žiniasklaida ir dalis visuomenės spirgėjo laukdami naujų rinkimų. Kuriuose bus nušluoti žalstiečiai. Visų jų bendromis pastangomis atrodė, kad didžiausia Lietuvos problema yra būtent žalstiečiai. Ir perfrazavus garsią dainą, suplėšius juos į gabalus, kaip kolorado vabalus, bulvės vėl žydės, ir mylimam kolūkyje, atleiskite, valstybėje, pakėlę žemės ūkį, dainuosim iš širdies. Bet pakeitus valstiečius lauktas rojus neatėjo. Atvirkščiai, vietoj rojaus gavome degantį cirką ant ratų. Aišku, liaudžiai kurį laiką buvo įdomu pavėpsoti į dėdes balerinų sijonais, „moksliškai pagrįstas“ (čia citata iš jos lankstinuko) politikes. Bet, galop reginys nusibodo. Ir atėjo laikas spręsti kasdienes problemas.

Štai žalstiečiai liaudį, jei tikėtume viešąja opinija, gąsdino draudimas. Koks buvo konservatorių ir visų spalvų liberalų pažadas? Šalin draudimus! O gavome ką? Buvo kalbama apie ekonomikos gaivinimą? Tai kur gi tas labai labai slaptas, paskui jau beveik viešas, o dar vėliau – ir neegzistuojantis 2,2 mlrd. Eur injekcijos į ekonomiką planas? Paaiškinkite populiariai, kada vaikai pagaliau grįš į mokyklas? Kur 130 žingsnių pandemijai suvaldyti? Vietoj jų praėjusią savaitę iš provincijos runkelių nukomunizdino skiepus Vilniui. O ką, stiklinių urvelių urviažmogiams reikia labiau. Lai jie linksminasi klubuose ir baruose. O jūs, provincijoje, ir tiesiogine, ir perkeltine prasme… užsipypinkit grabais. O kur dar Stambulo konvencija, kur partnerystės įstatymas. Kai prezidentas, kuriam nusibodo šitas politinis cirkas, metė iš rankovės kozirius – visuomenės apklausas – ir politikai, ir kai kurie žiniasklaidos atstovai ėmė klykti: „daugima klysta“. Laba diena, Lietuva. Mažiau Stambulo konvencijas laižę, pirma Konstituciją pasiskaitykite, kam priklauso suverenitetas. Kas yra tikrasis šalies vadovas? Tauta. Tačiau toks požiūris nestebina: politikų mes neturime. Tą rodo ir Seimo rinkimų politinė kampanija: kiek jų atvažiavo susitikti su Rokiškio rinkėjais? Mes turime krūvą įvairių rangų biurokratų, kurie priprato būti niekam neatskaitingi ir nesukti galvos dėl pasėkmių. Viskas, ką jie moka, tai protingais veidais krėsti vieną kvailystę po kitos. Nes biurokratui, skirtingai nuo politiko, strateguoti nereikia. Jo darbas – tiksliai vykdyti pareigines instrukcijas. Ir jie vykdo. Žinote, kas yra japoniškas streikas? Tai tokia streiko forma, kai viršininko nurodymai vykdomi paraidžiui, išjungus sveiką protą. Tą dabar ir matome.


Tai, kad valdžioje turime, deja, ne politikus, o asmenis, neturinčius nė menkiausios kruopelytės strateginio mąstymo, rodo faktas, kad partnerystės įstatymo pataisas į žiniasklaidą jie išmetė... akurat likus dviems savaitėms iki to Šeimų maršo. Kaip sakant, visuomenė dar per mažai sukusyta, paerzinkime dar. Panašu, kad bandoma valdyti pagal romėnų principą „divide et impera“, skaldyk ir valdyk. Skaldyti kol kas sekasi labai gerai, o štai valdyti… nelabai. Pandemija atnešė visuomenei didelius įvairių sričių iššūkius. Į pandemiją atėjome su labai silpna, praradusia visuomenės pasitikėjimą politine sistema, su silpnais, lyderystės savybių neturinčiais politikais ir dabar srebiame to rezultatus. Ir priešlaikiniai rinkimai ar kokia kita priemonė čia nepadės. Silpna ne viena ar kelios partijos, silpna visa sistema. Ir nėra požymių, kad artimiausiais metais ji stiprės. Nėra resursų. Pridėkime kasmet silpstančią švietimo sistemą, kuri flūdina kasmet silpnesnius „moksliškai įrodytus“ politikus-bukulaurus, tokius pat valstybės tarnautojus, tokius pat žiniasklaidos darbuotojus, ir ką turime?

Kita esminė problema yra ta, kad pusės Lietuvos rinkėjų realiai niekas neatstovauja. Jie neina į rinkimus ne dėl to, kad tingi, ne dėl to, kad runkeliai. Tiesiog nė viena politinė jėga nei supranta, nei tuo labiau bando spręsti jų problemų. Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo beveik 48 proc. rinkėjų. Kur likę 52 proc.? Šių žmonių neliko niekur. Jie – objektas šmaikštučių patyčioms. Jie, surinkę 360 tūkst. parašų, nes netenkino vieno politiko veikla, buvo viešai iškvailinti tiek politikų, tiek meinstryminės žiniasklaidos. Ir, o stebukle, kokia staigmena: išjuokus jų parašus, ėmėsi kitos protesto priemonės. Ir dabar turime, ką turime.

Postūmio neduoda ir tolydžio silpnėjanti šalies žiniasklaida. Didysis naujienų strautas formuojamas iš aktualijų ir žvaigždžių gyvenimo. Tiek visuomeninis transliuotojas, tiek kiti portalai užuot analizavę situaciją, ėmė veltis į ideologinius karus. Pamiršdami savo tiesioginę pareigą – informuoti ir suteikti platformą visuomenės diskusijoms. Jei žiniasklaida leidžia sau teigti, kad visuomenė, iš kurios mes visi valgome duoną (mūsų darbdavys yra ne reklaminiai-propagandiniai viešinimo projekčiukai, o skaitytojas) klysta, nenuostabu, kad visuomenė iš ten balsuoja kojomis. Vedantieji lyderiai išėjo į patreon platformas, kurdami stiprų mokamą turinį. Tuo paneigdami mitą, kad mokamo turinio niekas nenori pirkti.

Paklauskite, kiek jūsų bičiulių žiūri televizorių? Mes savąjį išjungėm prieš šešerius metus. Nepasigedom. Futbolą ar snukerį galima ir internetu pažiūrėt. Žiniasklaida vis dar neprisitaiko prie skaitmeninio amžiaus realijų, kad sukurti alternatyvią informacinę platformą dabar yra labai lengva ir paprasta. Ir tas nuomonių spektras, kuris neatsispindi meinstryme dėl savicenzūros, baimės prarasti projektų pinigus, išeina į youtube ir socialinių tinklų erdves.

Taigi, susumuokime, ką mes turime. Daugiau nei 52 proc. visuomenės, kurios iš esmės netenkina jokia šiandieninė politinė jėga. Už koaliciją, kuri valdo šalį, įvairiais skaičiavimais, balsavo… 18 proc. balso teisę turinčių piliečių. Vienas penktadalis, optimistiškiausiais vertinimais. Ryški mažuma. Silpnėjanti žiniasklaida skatina visuomenę ieškoti ir pačiai kurti alternatyvius informacijos šaltinius. Visuomenė yra sukiršinta ir supriešinta. Vyriausybė yra silpna, ir valdančios, ir opozicinės partijos yra silpnos, be lyderių ir praradę autoritetą. Šalyje siaučia pandemija ir tik laiko klausimas, kada pajusime jos ekonomines pasekmes. Visos keturios valdžios su visuomene bendrauja pono-baudžiauninko algoritmu: geras ponas atlaidžiai žiūri į neprogresyvius vyžotus tamsuolius. Kur visa tai veda?

Teisingai, kaistančioje situacijoje betrūksta, kad kas mestų degtuką. Šeimų maršas – tai dar mažiausia iš visų galimų blogybių. Didysis šiandienos žurnalistų, politikos apžvalgininkų uždavinys ir tikslas, atrodo, yra skaičiuoti Lekstučių ir kitų marginalinių veikėjų tankį Šeimos maršo organizatorių susirinkimo kvadratiniame metre. Viena vertus, tai labai paprasta. Eilinį kartą nurašyti, kad čia „durnių“ ir „vatnykų“ darbas, ir neanalizuoti priežasčių, kaip buvo prieita iki tokios situacijos. Niekas nesiginčija, tarp daugybės maršo organizatorių yra ir tokių, ir tokių. Būtų keista, jei nebūtų. Ir jei mūsų didžioji kaimynė nepasinaudotų šia susiklosčiusia situacija, ji būtų daugiau nei kvaila. O ji nėra kvaila. Bet reikia suvokti, kad priežastys Šeimų maršui atsirasti yra ne Lekstučiai ir ne Rusija. Tai yra rimta Lietuvos politinės sistemos krizė.


Didžiausia šio maršo ir kitų panašių renginių reikšmė yra ta, kad tie 52 proc. piliečių (gal keliais procentais daugiau ar mažiau, bet tai nekeičia esmės) grįžta į pilietinės visuomenės lauką. Jie konsoliduojasi. Jie nebėra pavieniai, tylūs ir pasyvūs. Įsiaudrinusi Vyriausybė ir Seimas peržengė ribas, kurios privertė iš tylios, anoniminius komentarus rašinėjančios, išskaidytų individų aibės burtis į grupes ginti savo interesų. Valstybė jiems numynė nuospaudas, ir tylėti jie nebeketina. Grįžta įsiutinti, nepatogūs, ir, kaip matome, ne su tais vadais, kurių norėtume. Nes „tie“ ne tik kad neturi, bet ir nenori nieko tiems žmonėms pasakyti. Blogiausia, kad tradicinės politinės jėgos, neatliepdamos jų interesų, negerbdamos, ignoruodamos ir niekindamos šių žmonių nuomonę, dabar yra praradę galimybę su jais kalbėtis. Su jais prarado galimybę kalbėtis ir meinstryminė žiniasklaida, kuri nuomonių ir diskusijų sklaidos lauką pakeitė idelogijų arena, o ignoruodama, ar dar blogiau, žemindama tuos tyliosios daugumos žmones, išgrūdo juos iš savo informacinio lauko.  Nubrukdama juos į paribius, į pilkųjų veikėjų zoną.

Kad ir kiek mes bekalbėtume apie propagandą, apie informacinius karus, vis turime užduoti klausimą, o kas yra mūsų auditorija? Mūsų auditorija neturi būti vien tik tie, kurie gerai išmanome tuos pavojus, kuriuos vienija bendri tikslai ir pažiūros. Persiskaičiuoti savuosius neturi būti mūsų tikslas. Mūsų auditorija turi būti tie 52 proc., iškritę iš pilietinės visuomenės veiklos lauko. Tik ar mūsų siunčiamos žinios juos bepasiekia, jiems yra įdomios? Ar jie jau gyvena kitame informaciniame lauke ir iki jų protų ir širdžių vis sunkiau beprisibelsti? Tai mūsų visų rimtos ir labai skaudžios klaidos.

Nereikia baimintis Lekstučių ir Tomkų. Jie seniai mušta ir niekam neįdomi korta. Galiu drąsiai teigti, kad 90 proc. žmonių, kurie išvažiuos į tuos maršus, nė girdėti negirdėjo, kas tie tokie. Jie važiuoja ne dėl tų veikėjų. Jiems vienodai dzin, kas tiems maršams vadovauja. Tie, kurie dalyvaus tose važiuotynėse, nebenori būti tyliąja, nuolatos ponų iš Vilniaus stiklinių urvelių niekinama, klystančia dauguma. Jie yra dauguma. Jei neišmoksime jų girdėti, jei nesėsime su jais prie vieno pokalbių stalo, jei negesinsime didžiulių takoskyrų, atsiradusių visuomenėje, mes pralaimėsime tuos žmones. Tradicinė politika, tradicinė meinstryminė žiniasklaida nebeturi jiems ką duoti. O šventa vieta tuščia nebūna. Pasidarykime išvadas, kol už mus jų nepadarė kiti.

Kokia išeitis? Pradėti gerbti ir girdėti tuos žmones. Gesinti gaisrus. Pasakyti aiškiai: kol situacija nenurims, nebus svarstomi jokie kontraversiški įstatymai. Jokie. Politikai pagaliau turi suvokti, kad visuomenė, o ne grupė „ekspertų“ nustato savo gyvenimo taisykles. Tik taip jos būna galiojančios ir visiems priimtinos. Apie pavojus kalbėsime atvirai: ir apie Stambulo konvencijos esamas ar menamas povandenines sroves kalbėsime tiesiai šviesiai. Ir apie partnerystės įstatymą. Gerbdami vieni kitus, nebandydami apgaule ar buka prievarta prakišinėti to, ko nepriima visuomenė. Ir kontraversiškų klausimų imsimės laiku ir vietoje, tada, kai nurims aistros. Ir diskusijos nebus, kaip dabar, penki vienos pusės ideologai ir žurnalistas, jiems padavinėjantis kamuolius. Reikia tikrų diskusijų. Su oponentais, su nuomonių įvairove. Be įžeidimų, be kaltinimų. Mažinti susipriešinimą, girdėti vieni kitus. Tik taip grąžinsime valstybę į res publica – bendras reikalas – sritį. Tik taip tuos žmones įtrauksime į bendrą informacinį lauką. Nustokite nuo savo stiklinių urvelių jiems rodyti plikus užpakalius, ir gal po kurio laiko tie žmonės ims jus girdėti.

rokiskiosirena.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

bet       2021-05-8 20:48

O kuo gi tu geresnė ir ypatingesnė už Lekstutį, Tomkų? Ir negąsdink valdžiukės ir savęs tuo maršu, nes dar į triusikus prikrausite abejos

hmm..       2021-05-8 19:17

Lauksim antrojo Sąjudzio serialo…

perestroika deception        2021-05-8 19:13
The Epoch Times       2021-05-8 18:40

https://www.theepochtimes.com/turn-over-routers-or-face-subpoenas-arizona-lawmakers-tell-maricopa-county_3807631.html?utm_source=pushengage
Įstatymų leidėjai Arizonoje ir didžiausios valstijos apskrities pareigūnai šią savaitę vėl susirėmė dėl rinkimų audito šaukimų, apskričių pareigūnai atsisakė perduoti maršrutizatorius ir tvirtino, kad neturi slaptažodžių, kad galėtų pasiekti rinkimų mašinų administracinės kontrolės funkcijas.
Arizonos senatas penktadienį Maricopos apygardai pareiškė, kad iš apskrities stebėtojų tarybos išduos šaukimus gyviems parodymams, nebent gaus medžiagą, kuri yra slepiama.
“Mūsų buvo paprašyta pranešti, kad Senatas mano, kad apskrities paaiškinimai dėl maršrutizatoriaus ir slaptažodžių yra nepakankami ir galbūt neteisingi”, - laiške apskrities pareigūnams sakė Senato advokatas.
Arizonos senatas po 2020 m. Rinkimų iškvietė daugybę rinkimų medžiagos, tokios kaip balsavimo biuleteniai. Įstatymų leidėjai taip pat išleido šaukimus į rinkimų mašinas, slaptažodžius ir kitas technologijas.
Maricopos apygarda ieškinyje teigė, kad prašymas pateikti medžiagą buvo pernelyg platus ir kelia grėsmę rinkėjų privatumui. Tačiau teisėjas nusprendė, kad jie yra „teismo sprendimo atitikmuo“. Tačiau apskritis šią savaitę teigė, kad ji neperduoda maršrutizatorių ar maršrutizatoriaus vaizdų, teigdama, kad taip elgiantis kyla rimta saugumo rizika teisėsaugai.
Apskritis taip pat informavo Senato audito ryšininką, buvusį respublikos valstybės sekretorių Keną Bennettą, kad ji neturi slaptažodžių, kad galėtų pasiekti „Dominion Balsavimo sistemų“ aparatų administracines funkcijas, kurios buvo naudojamos rinkimų metu nuskenuoti biuletenius.
Jie mums pasakė, kad neturi to antro slaptažodžio arba davė mums visus turimus slaptažodžius. Jie taip pat mums pasakė, kad dabar, kaip žadėjo prieš porą savaičių, jie negali suteikti savo subrangovams virtualios prieigos prie maršrutizatorių ir centrų bei kitų dalykų Maricopos apygardos lentelių ir rinkimų centre, kaip buvo šaukimas į teismą “, - audito vietoje Finikse„ One America News “pasakojo Bennettas.
Johnas Brakey, demokratas, dirbantis Bennetto padėjėju, pasakojo transliuotojui, kad jį „pribloškė“ slaptažodžių reikalas.
„Tai panašu į automobilio nuomą ir jie atsisako duoti raktus. Jie turėtų vykdyti rinkimus. Žinote, kas negerai? Kartais šie pardavėjai turi per daug galios, o mes balsuojame dėl slaptos programinės įrangos, todėl šis perskaičiavimas čia yra labai svarbus “, - pridūrė jis.
Respublikinis Maricopos apygardos valdybos pirmininkas Jackas Sellersas penktadienį pareiškė, kad jį piktina įtarimai korupcija ir jis neišspręs visų kaltinimų, tačiau kalbės apie slaptažodžio problemą.

„Konkretus slaptažodis ir saugos žetonai, kuriuos šią savaitę nurodė Kenas Bennettas, suteikia prieigą prie firminės programinės įrangos ir šaltinio kodo. Rinkimų administratoriams nereikia turėti prieigos prie šios informacijos, kad būtų galima surengti rinkimus, ir mes jos neturime “, - sakoma jo pranešime.
Tačiau Senato ryšių padėjėjas Brakey pavadino šių auditų aprašymą klaidinančiu. Balsavimo partijos buvo iš anksto parenkamos, o auditoriai išanalizavo tik nedidelę dalį rinkimuose atiduotų balsų, sakė jis, o mašinų bandymai galėjo nustatyti tik tai, ar peržiūros metu ši technologija veikia gerai.
„Jie tvirtina, kad tai auditas. Taip nėra “, - sakė jis„ One America News “.
Tuo tarpu Maricopos apygardos šerifas Paulas Penzone’as kartu su kitais apygardos pareigūnais atmetė Senato bandymą įsigyti maršrutizatorius.

„Naujausi jos reikalavimai kelia pavojų visai Maricopos apygardos šerifo biuro misijai“, - sakoma jo pranešime.

„Mes kalbame apie konfidencialius, neskelbtinus ir labai įslaptintus teisėsaugos duomenis ir įrangą, kuri bus visam laikui pažeista. Dabartinis kursas yra protą nejaudinantis neapgalvotas ir neatsakingas. Nekantrauju supažindinti juos su siaubingomis šio reikalavimo pasekmėmis ir neigiamo poveikio visuomenės saugumui šioje apskrityje platumu. “

klausimas       2021-05-8 12:15

ar paksistai nori is anksto suzlugdyt sia pilietine akcija, ar ja perimti, kaip kad buvo pereme Garliavos judejima, galop paaukoje JAV kalejimui pacia Venskiene…

tad ar pasiduos Lekstucio kvietimui “Drasos kelio” vedlys exkunigas J.Varkala, savo feisbuke kremliu garbines lyg mesija?...

elfe>> daug tiesos       2021-05-8 11:34

beje,
Lekstuti su “ekspertu” Naku kaip kolegas V.Tomkus pats pasikviete i pasitarima del Seimu marso savo Respublika tv. (zr.youtube).
tad jei siedu pareklamuotu is geros puses “Seimu marsa”, tai Seimu marsui tai taptu tik antireklama.
o gal jie to ir siekia?..

juk Lekstutis isgarsejo laisko Putinui rasymu del Chevron… geru noru vedamas ar Klaipedos rusu konsulo patarimu?.. mes nezinom.
taciau Lekstutis, pasivadines Zemaiciu, jau isdave paslapti - savo straipsnje, kad GRU lakuno, ginklu prekeivio J.Borisovo draugoas, Sputnik numyletinis R.Paksas “sukia tauta”!
 
kam jau kam, bet Audriui Butkeviciui, studijavusiam Sharpo “Einsteino institute”, kaip “taikiu budu nuverst vyriausybes,  nuplaut savo demeta mundura bus sunkoka..

tad gaunasi idomus zaidimas: kairioji KGB ranka, veikdama Vakaruos “filantropo” pavidalu ierzina visuomene, o ultradesinioji neva ima gint ta visuomene.. ir ivyksta tai, apie ka ir ispejo i Vakarus pabeges KGB propagandos ekspertas J.Bezmenov - visuomeniu subversija, be suvio okupuojant sali is vidaus… (zr.youtube)
tad kad ir kaip noretume sio marso, turime buti ypac budrus…

elfe>> daug tiesos       2021-05-8 10:49

bet ir daug klaidu!
is to paties Vito Tomkaus.
ir ta jiedu su Au.Butkevicium you tubes viesoje ispazintyje abu pripazista.
V.Tomkus pasidave kegebe spaudimui sunaikint V.Cepaicio paruosta DESOVIETIZACIJOs istatyma. tad ir paleido ta “pazyma”, kuri tebuvo ataskaita grizus is uzsienio.
keturiu vaiku tevas pasidave siam santazui.
istatymas nebuvo priimtas ir ka dabar, kokias pasekmes matom?..

panasia ataskaita po uzsienio keliones jaunas, nepatyres Genocido centro istorokas apkaltino ir Sondecki, Banioni, kardinola Sladkeviciu. Sondeckio seima teisasi reikalaudama is centro daugiau nei puses milijono kompensacijos… mokesim mes uz nevykeliu istoriku klaidas?.. o jis, pasirodo,  net premijuotas uz tai, suteikiant valstybine stipendija…

Povilas       2021-05-8 8:39

Ponia Lina labai taikliai ir tiksliai apibudino mūsų “partijas” ir gyvenimą vidinės okupacijos sąlygomis. Ir ką čia reikia kaltinti? Žinoma, mus pačius - Lietuvos, taip vadinamus, piliečius. Visi mes kalti, kad turime tokias “politines partijas,” teisėsaugą ir “gyvulių ūkį.” Reikia džiaugtis tik tuo, kad kaimynystėje dar blogiau. Tačiau blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu…

daug tiesos       2021-05-8 8:07

rašo autorė. Ilgokas rašinys. Bet perskaičiau. Taip, Tautai įžiebė kibirkštį laisvės piemenys, imantys valdžią į savo rankas, įstatymai, po įstatymų, projektai po projektų kaip suvaldyti, nuniekinti, tą paprastą eilinį Lietuvos Žmogų. Pradžia buvo, kai senelis , be rinkimų, anūką pastatė partijos vadu, o partijos nariai, kaip paklusnios avys, nuleido galvas ir sutiko - gal vieni tikėjosi išlikti sąrašo viršuje, kiti- patekti į sąrašą. Po to “sublizgėjo” garbiniuota blondinė, karinga avis su visa šutve tatuiruotų, persirengėlių, gerai parengtų sorošistų,pasiruošusių paimti Lietuvą už gerklės. Sprogimas prasidėjo, kai KGBisto dukra suniekino 350 tūkst. parašų - komiteto pirmininko pašalinimui. Pritariu vyskupui Jonui Kauneckui - esame stipri TAUTA. Tiesa, nesutinku dėl autorės vertinimo V.Tomkaus adresu - daug kas prisimena Tomkaus tyrimus, kai jis dirbo ŠLUOTOJE. Drąsus, tiesus. RESPUBLIKA visada rašė aštrius, tiesmukiškus str., nesibijodama kritikos. Ypač aktuali tematika buvo KGBistų išviešinmas - prisimename ,,Juozo”- V.Čepaičio, to Sąjūdžio pilkojo kardinolo išviešinimas tik dėka V.Tomkaus. Jį puolė visi, kas tik galėjo. Atsilaikė. Nėra žmogaus be nuodėmės, bet lyginti jį su Lėkštučiu būtų nesąžinnga.L.

Politinių partijų       2021-05-7 21:05

epocha baigėsi dar prieš dešimtmečius, liko visus klaidinančios senos iškabos, neatitinkančios jokios ideologiškai pagrįstos realios programos, o partijos pavirto bendrapartiečių lobistine kova už didžiojo kapitalo jų valdybos nariams skirtą pyrago gabalėlį tam kartui prie valdžios lovio.
Ukrainiečiai nuvertė Janukovicių ne partijomis, bet kruvinu pasiaukojimu, kurio pagrindas - krikščioniškas tikėjimas.

Juozas       2021-05-7 19:01

Nors ilgas, bet puikus straipsnis. Išsamiai nupasakoti mūsų šalies skauduliai ir būdai jiems numalšinti. Bet su vienu teiginiu nesutinku. Manau, Seimo nariai neturėtų kažką atstovauti- jie visi turėtų dirbti Lietuvai, visiems jos žmonėms. Tai tarybiniais laikais, kai deputatų pareiga buvo laiku pakelti rankas už Centro sprendimus, audringai paploti vadams, gal ir buvo prasmė atstovauti. O šiais laikais Seimo narius, kurie rūpinasi savo apygardų kelių asfaltavimu, mokyklų statyba ar uždarymu- vyti lauk iš Seimo, nes tai yra korupcijos apraiškos. Seimo nariai gal galėtų padėti žmonėms tik tais atvejais, kai reikia sutramdyti vietinį valdininką, nepaisantį įstatymų.

Tvankstas       2021-05-7 18:12

Nežinau : juoktis ar verkti ?
Res+publica susideda i ‘res’ - reikalas ir ‘publica’ < bybialinga - kekšė.
Patricijai šaipėsi iš plepėjų (plebėjų), sunaikinus patricijus, priimta plepėjuose už padorumą.

Kis       2021-05-7 17:20

KIas nupirko Komaros dvara?Kalbama,kad isigijo rezidentas,ar teisybe?

Ogi, kas sunaikino ziniasklaida?       2021-05-7 16:08

kas naikina ziniasklaida?

“Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos pradžioje nariai buvo skiriami vieniems metams, vėliau – trejų metų kadencijai. . Pirmasis Komisijos pirmininkas – Laimonas Tapinas. Jam netikėtai susirgus, jį pavadavo žurnalistas Vidas Mačiulis. Vėliau Komisijai vadovavo Leonas Remeika, Albertas Žostautas, Gintaras Songaila, Edita Žiobienė, Linas Slušnys…”

Siandien vadovauja Viktoras Trofimovas…

ALF Laimono Tapino rankomis 1995 ikure sorosistini think-tanka “Zurnalistikos centras” su tokiais zurnalistais kaip R.Valatka, Miliute, Jakilaitis, Makaraityte, Garbaciauskaite, Cherniauskas, Pugaciauskas.. Kai kuriuos jau pakeite jaunieji VU Komunikacijos dekano Lauziko aukletiniai… O kadangi Lauzika domina tik kulinarija, jos istorija, tai ir musu tv uzversta kulinarinem laidom… puse dienos jaunu vedeju pasiciulbejimais apie niekniekius, o po to indu, Lotynu Amerikos serialais…
O tada islenda koks Radijo ir TV komisijos pirmininkas su alga, virsijancia Prezidento alga, ir ima dejuot, kad kone visa Rytu Lietuva ziuri per kabeline Sputik, o ne LRT su LNK..

Agnė       2021-05-7 15:46

Oi daug klausimų turi tauta, labai daug
Atsakymų nesitikiu, tik ne iš šios vyriausybės, jei taip galim įvardinti šituos melagius

Ogi        2021-05-7 15:28

paziurekit, ka zurnalistikos etikos pirmininku dirbes i TS su Maldeikienes Mantuku infiltruotas,  D.Puro kolega Linas Slusnys savo feisbuke raso apie si seimu marsa ir jo organizatorius… fasistaus vadina, su Breiviku lygina… Tarsi tie 70 procentu, nepritarianviu Stambulo konvencijai visi “fasistai”?..

Geras straipsnis       2021-05-7 15:09

Labai puikus straipsnis_ jausmas, kad mano mintis užrašo…

Jules       2021-05-7 14:48

Be rimtos desovietizacijos ir dekagebizacijos, žodžiu, be deokupacijos nieko gero nebus - tik nunykimas arba net išnykimas. Nežinia kuo baigsis šis Sanitarinis karas - karštu ar kokiu?

elfe        2021-05-7 13:15

ups!
nagi jau susipese du socdemu lyderiai.. del “radikalu” marso?

Olekos rinkiminio stabo narys pasisalino feisbuke A.Orlausko kvietimu i Seimu Marsa ir tai sukele didziuli pasipiktinima jo oponentei, didziausiai STABULO KONVENCIJOS gynejai EP - V.Blinkeviciutei.
o V.Blinkeviciute, gerbiamieji, yra viena is tu 7 socdemu (V.Andriukaitis, Sysas, J.Sabatauskas, J.Paleckis…) kurie pasirase Kremliui palankia, NKVD teises ginancia D.Katzo deklaracija pries Europos Sazines PRAHOS DEKLARACIJA.
tad cia ir susieina galai Kremlius su savo “filantropu” Soros bei Europos sajungai primetama STAMBULO KONVENCIJA, kurios Stambulas atsisake.

bjž       2021-05-7 12:07

Stulbinamai teisingas straipsnis.Maršo esmė-parodyti valdžiai kad Ji neteisi.Valdžia tą supranta ir iš čia tas jos priešiškumas.Pagarba Autorei.

Č.J.       2021-05-7 10:17

Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų buvau pasiųsta dirbti į Rokiškio rajoną.Po metų buvau perkelta dirbti į kitą Lietuvos vietą.Bet žmonės, tarp kurių gyvenau Panemunė-
ly ,liko mano atminty kaip labai geri, malonūs,draugiški.Jų širdžių šilumą išsinešiau
visam likusiam gyvenimui ir visada sakau ir sakysiu,kad Rokiškio žemėje gyvena labai geri žmonės.Sėkmės ir geros sveikatos linkiu Jums visiems.


Rekomenduojame

Dr. Rimas Jankūnas. Ką apie skiepijimo naudą sako susirgimų Covid-19 statistika?

Prancūzai protestuoja prieš naujuosius E. Macrono įvedamus žmogaus laisvių ir teisių suvaržymus

Geroji Naujiena: „Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“

Audrius Bačiulis. Dešiniosios diktatūros baigiasi demokratija – tai iš esmės dėsnis, kad taip baigtųsi kairiosios diktatūros, istorijoje nerasite

Martynas Katelynas mitinge prie Seimo „Apginkime Lietuvą!“

Nida Vasiliauskaitė  naujojoje „Lapių medžioklėje“: apie Armonaitę, ieškančią, jaunoko kvailoko vyro, kuris atsiduos už 20 eurų MAXIMA čekį

Margaritos Starkevičiūtės kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą: piliečių pasitikėjimą praradę vadovai turi atsistatydinti arba būna atstatydinti

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis; geopolitika Lietuvai

Algimantas Rusteika. Rudens finalas artėja

Sekmadienį įvyks paskutiniojo mirties bausme nubausto partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės

Liepos 17 d. kviečiame į mons. A. Svarinsko Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką pagerbti arkiv. J. Steponavičių ir vysk. V.  Borisevičių

Vytautas Sinica. Kas galėtų suabejoti…

Vytautas Sinica. Žalimas prieš Konstituciją

Kaip atpažinti manipuliacijas: trumpai. Kun. Roberto Grigo pastebėjimas: „Ar visi?“

Linas Šalna apie tuos, kurie vertina ne žaidimą, o futbolininkų odos spalvą

Audrius Bačiulis. 3 klausimai valdžiai

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda: būčiau nepasirašęs lyčiai neutralios partnerystės įstatymo

Vido Rachlevičiaus pastebėjimas: tėra vienas klausimas

Nidos Vasiliauskaitės išvada. Šįkart nekorektiška

Vytautas Radžvilas mitinge prie Seimo: Apginkime Lietuvą!

Stasys Jakeliūnas. Neįtikėtini (anti)demokratijos standartai

Viltinga? Andrius Bačiulis. ~40 proc. amerikiečių vis dar vadovaujasi sveiku protu

Rasa Čepaitienė. Gėdintojai

Papunkčiui. Vytautas Sinica: dėl ko kaltas Landsbergis ir kodėl jis turėtų atsistatydinti?

Tomas Baranauskas. Hibridinio karo naujienos

Martynas Katelynas. Padėkokim Raskevičiui, Šedbarui ir kitiems konservatoriams!

Vytauto Sinicos kalba mitinge „Apginkime Lietuvą“ prie Seimo: reikalaujame sustabdyti nelegalių migrantų priėmimą

Seimas priėmė rezoliuciją dėl hibridinės agresijos atrėmimo

Santykiai su Baltarusija: „Neredaguota“ pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Laurynu Jonavičiumi

Rašytojo Liudviko Jakimavičiaus pareiškimas: „Tokia skandalinga LRT veikla nebeturėtų tęstis“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.