Dienos aktualija, Žmogaus teisės, Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Lietuvos vyskupų konferencija: „Dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37)

Tiesos.lt redakcija   2021 m. sausio 29 d. 18:26

5     

    

Lietuvos vyskupų konferencija: „Dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37)

Dalijamės Lietuvos vyskupų konferencijos pranešimu ir laišku tikintiesiems, kuriuose esame informuojami, kad „vyskupai tikisi artimiausiu metu priimti sprendimą dėl laipsniško sugrįžimo prie įprasto Mišių šventimo ir rengia konkrečius šio sugrįžimo žingsnius“.

2021 m. sausio 29 d. vyko nuotolinis Lietuvos vyskupų konferencijos posėdis. Į jį pakviesti kompetentingi sveikatos apsaugos specialistai pristatė dabartinę pandemijos situaciją Lietuvoje, supažindino su esminiais viruso plitimo rodikliais bei skiepijimo situacija. Vyskupai aptarė pamaldų organizavimo tvarką kitose šalyse.

Posėdžio metu konstatuota, jog sutelktų pastangų dėka Lietuvoje pasiekta situacija, nors ir gana trapi, yra pastebimai geresnė nei prieš pusantro mėnesio. Tai suteikia vilties artimoje ateityje sulaukti ir daugiau teigiamų pokyčių. Suprasdami, kad dalyvavimas bendruomeninėse religinėse apeigose yra esminis tikinčio žmogaus poreikis, vyskupai tikisi artimiausiu metu priimti sprendimą dėl laipsniško sugrįžimo prie įprasto Mišių šventimo ir rengia konkrečius šio sugrįžimo žingsnius.

Bažnyčios ganytojai dėkoja gydytojams, slaugytojams bei kitiems medicinos sistemos darbuotojams, savanoriams, kunigams, pašvęstojo gyvenimo asmenims ir visiems, pandemijos laiku konkrečiais artimo meilės darbais padedantiems tiems, kuriems šis laikas ypač sunkus.

Po posėdžio išplatintame laiške tikintiesiems vyskupai drąsina pasilikti vienybėje ir viltyje, neprarandant pasitikėjimo ir šiuo metu rūpinantis savo bei kito žmogaus sveikata ir gyvybe.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

* * *

Laiškas tikintiesiems

2021 m. sausio 29 d.

Brangūs tikintieji,

„dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37). Tokius žodžius skaitome šios dienos šv. Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Šis skaitinys kviečia nepamesti pasitikėjimo, prisimenant ir ankstesnius, jau pasibaigusius kentėjimus. Dievas niekada neapleidžia Juo pasitikinčių.

Minėtas skaitinys primena solidarumą su kitais, išgyvenančiais tuos pačius ar panašius suspaudimus. Laiškas sako: „Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį“ (Žyd 10, 34). Šis lobis tikinčiajam yra pats Dievas, visada esantis arti ir netgi labai sudėtingomis sąlygomis auginantis konkrečius tikėjimo, vilties ir meilės vaisius.

Nebus per daug dar kartą jums visiems dėkoti už tai, kad leidžiate tiems vaisiams šiuo laiku augti jūsų širdyse ir gyvenime. Ypač dėkojame savanoriams, kurie atėjo ir ateina į pagalbą ligoninėse, slaugos namuose ar dar kitais būdais ištiesia pagalbos ranką jos reikalingiems. Dėkojame visiems už kantrybę, pastangas suprasti, palaikyti vieniems kitus, ypač tuos, kuriems šis laikas yra itin sunkus.

Vis dar gyvename laukimu, kada turėsime galimybę švęsti Mišias, gyvai dalyvaujant tikinčiųjų bendruomenei. Mums, tikintiesiems, šv. Mišios yra ypač svarbios. Juk tai yra „viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė“ (Lumen Gentium 11). Tuo šv. Mišios skiriasi nuo daugybės kitų svarbių, prasmingų ir reikalingų mūsų gyvenimo dalių: pomėgių, pasirenkamų laisvalaikio užsiėmimų, kultūrinių renginių, netgi įprastinių darbų.

Eucharistija, kuria maitinamės šv. Mišiose, yra mums gyvybės duona. Visgi, kai dėl rimtų ir objektyvių priežasčių nėra galimybės priimti Eucharistiją sakramentiniu būdu, šie sunkumai neapriboja Dievo galimybių pasiekti Jo trokštantį žmogų kitais būdais.

Mūsų tremtiniai, kaliniai ilgą laiką turėjo išgyventi be Eucharistijos, bet Dievo meilė juos pasiekė, stiprino ir tada. Įvairiose pasaulio vietose mūsų tikėjimo broliai ir seserys ir šiandien neturi galimybės dalyvauti Eucharistijoje dėl persekiojimų ar dėl kunigų stokos. Dalis tikinčiųjų negali priimti Eucharistijos dėl kitų įvairių priežasčių. Visgi Dievo meilė nelaukia. Ji veikia čia ir dabar, Dievui žinomu būdu. Tarsi mokinius iš Emauso Viešpats veda mus link susitikimo šv. Mišiose, tačiau nepaliauja būti greta jau dabar.

Sutelktų pastangų dėka pasiekta situacija, nors ir gana trapi, yra pastebimai geresnė nei prieš pusantro mėnesio. Nuolat konsultuodamiesi su medikais, domėdamiesi Bažnyčios kitose šalyse patirtimi, tikimės netolimoje ateityje priimti sprendimą dėl laipsniško sugrįžimo prie bendruomeninio Eucharistijos šventimo. Rengiame konkrečius šio sugrįžimo žingsnius.

Pasilikdami krikščioniško tikėjimo vienybėje ir viltyje, stiprinkime vieni kitus malda ir Dievo žodžiu: „Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“...

Lietuvos vyskupai
.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

III eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodžio       2021-01-30 5:51

Evangeliją  komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Šiandienos Evangelijos ištrauka pateikia labai įdomią ir kartu aktualią situaciją, kuri galėtų atspindėti kartais tarp Kristų tikinčiųjų išgyvenamą situaciją. Štai visi jau pavargę ir norėtų pailsėti po dienos darbų, bet Jėzus sako irtis į kitą pusę. O ir žmonių atleidimas užtrunka dar kiek laiko, kol galiausiai visi griebiasi irklų ir iriasi į kitą pusę.
Prasideda neaiškumai, bet nuotaika gal ir nebloga – juk štai, kokie mes su Jėzumi puikūs. Daug didelių darbų ir ženklų padarėme, apmokėme minias, o ir mums patiems buvo atskleista tų mokymų gilioji prasmė. Idealu. Taip gali tęstis dabar ir per amžius!
Tačiau štai užeina didžiulė vėtra ir ima semti valtelę. Apaštalai, kaip žvejai, jau yra patyrę tokių vėtrų, kurios, beje, greit ir baigiasi. Bet dabar ši vėtra atrodo jau kitokia – tai dvasinė vėtra. Matyt piktoji dvasia kėsinasi atsigriebti už savo netektis.
Mokinius apima baimė ir ką tik taip galingo tikėjimo apraiškų beveik ir nesimato. Ką Jėzus turi omenyje, kad nesirūpina mumis, sau miega ant minkšto pagalvio?! Priekaištai ir skundai.
Tačiau Jėzus nuramina vėtrą, nes Jis juk pasaulio valdovas, ir papriekaištauja savo ruožtu mokiniams, kodėl šie tokie bailūs ir nesiremia tikėjimu. O tie galėtų atsakyti – gal ir bandėme, bet nepajėgėme baimės, neramybės, sumišimo ir nepaguodos būsenoje.
Ir čia atsiskleidžia visų mažų krikščioniškų bendruomenėlių kartais išgyvenama problematinė situacija. Kol ramus laikotarpis, kol visi jauni ir ką tik įtikėję, tuomet vyksta nuostabiausi darbai, ženklai ir mokymai. Bet štai kyla viena problema bendruomenės viduje ar iš išorės – tuomet dar gali kažkaip Šventosios Dvasios įkvėpti adekvačiai sureguoti ir per tai tik sustiprėti. Bet laikui bėgant, kyla naujų problemų, kurios reikalauja jau netik tų, „kur du ar trys Jėzaus vardu“, susirinkusiųjų žmonių įžvalgų, – reikia stabilaus pamato. O ir Viešpats atrodo tarsi miegotų ir nedarytų savo nuostabių darbų.
Tokiu atveju neužtenka tik perlipti į kitą valtelę, kuri irgi bando plaukti savo būdu, ir manyti, kad ten viskas bus geriau. Būtent tuomet Jėzus ir klausia, kur jūsų sukauptas tikėjimas, kur tas įtvirtintas daugelio amžių patirtimi ir tradicija, iškęstas (plg. 2 Kor 4,8–9), persekiotas, apgintas, išmelstas, išjaustas, išgyventas šventuosiuose, jų bendravime ir susirinkimuose tikėjimas, kuris apsaugotų jūsų mažąjį laivelį? Kur tas didysis Bažnyčios laivas, kuris nepertraukiamai plaukia pasaulio vandenynu? Kur tas tikėjimas, kuris skelbia: kad ir kas nutiktų Viešpats pasirūpins?
Daug Bažnyčios atnaujintojų, o ir šventųjų, norėjo atnaujinti Bažnyčią, nes tame dideliame laive pasitaiko kai kurių defektų, ir tą jie padarė gerai tik paklusdami galingai Jėzaus Dvasiai, kuri pasilieka Bažnyčioje, kuri yra tyra Jėzaus Sužadėtinė, bet ir mylima Motina hierarchinė Bažnyčia – būdama Kristaus kūnu yra įsikūnijusi ir žmogiškose struktūrose. Kas ieško kitokios Bažnyčios, labiau panašus į Petrą, einantį vandens paviršiumi. Duok Dieve tokiam daug tikėjimo nesuabejoti Jėzaus artumu ir nepaskęsti.
Bernardinai.lt

III eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodžio       2021-01-30 5:49

Mąstymas
Prašyti išlaisvinimo iš baimių ir tvirto tikėjimo Jėzaus artumu

Atėjo vakaras. Jėzus palieka minias ir ragina mokinius: „Irkitės į kitą pusę“. Jis kiekvieną dieną tą patį sako ir man. Moko, kad kasdien „persikelčiau į kitą pusę“, kad pabūčiau su Juo vienu savo „gyvenimo valtyje“. Ar sugebu tai padaryti?

*

Pasiimsiu Jėzų į savo „valtį“. Žvelgsiu į Jį ir kalbėsiuos apie tai, ką išgyvenau pastarosiomis dienomis: kas mane guodžia ir kas mane liūdina. Jis trokšta mane išklausyti. Kokie jausmai kyla manyje, kai apie tai Jėzui kalbu?

*

Įsivaizduosiu save sėdintį su Jėzumi valtyje, kai staiga pakyla baisi audra. Didelės bangos mėto valtį ir pripildo ją vandens. Tai gyvenimiškų situacijų, kurios mane užklumpa, įvaizdis. Ar sugebu ir tada žvelgti į Jėzų ir jam visiškai atsiduoti?

*

Ežeras siautėja, o Jėzus miega valties gale. Kaip suprantu šitą situaciją? Ar ji kelia manyje pasitikėjimą Jėzaus artumu, ar baimę dėl Jo abejingumo? Ar tikiu, kad viskas yra Jo rankose? Ar tikiu Jėzaus jautriu buvimu šalia manęs nevaldomose gyvenimo situacijose?

*

Įsiklausysiu į persigandusių mokinių riksmą: „Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame!“ Atkreipsiu dėmesį į savo pirmąją reakciją panašiose situacijose. Kas vyrauja: ramybė ar baimė, kad Jėzui nerūpi mano likimas?

*

„Kodėl jūs tokie bailūs?“ Jėzus ragina mane, kad pažvelgčiau į savo abejonių ir baimių šaltinį. Ko ir dėl ko labiausiai savo gyvenime baiminuosi? Kas padeda įveikti mano baimes?

*

Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimo audras, baimes ir netikrumus. Įsivaizduosiu, kad Jėzus atsistoja prie manęs, ištiesia rankas ir sako: „Nutilk, nusiramink“. Visą dieną išlaikysiu tą paveikslą savo širdyje ir kartosiu:
„Jėzau, sugražink man širdies ramybę ir tylą“.

Kasdienapmastau.lt

III eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-01-30 5:48

Evangelija (Mk 4, 35–41)

  Vieną vakarą Jėzus tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.
  Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį, taip kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvio. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.
  O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“ Juos pagavo didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toksai? Net vėjas ir ežeras jo klauso!“
Katalikai.lt

III eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-01-30 5:46

Psalmė (Lk 1, 69–75)

P.  Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą.

  Jis pažadino gelbėtoją mums galingą
  savo tarno Dovydo namuose,
  kaip nuo senų senovės buvo skelbęs
  savo šventųjų pranašų lūpomis. – P.

  Jog mus išgelbės nuo priešų
  ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.
  Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą
  ir atsimena savo šventąją sandorą. – P.

  Priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,
  jog leis mums,
  išvaduotiems iš priešų rankos,
  be baimės jam tarnauti
  per visą gyvenimą
  šventumu ir teisumu jo akyse. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 3, 16)

P.  Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų.
              Kiekvienas, kuris jį tiki, turi amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.

III eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-01-30 5:46

Skaitinys (Žyd 11, 1–2. 8–19)

  Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.
  Tikėdamas Abraomas paklausė liepimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas.
  Tikėdama ir pati Sara gavo galią tapti nėščia, nepaisant senyvo amžiaus; ji patikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. Ir todėl iš vieno vyro, ir netgi apmirusio, gimė palikuonys, „gausūs tartum dangaus žvaigždės, ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys“.
Jie visi mirė, tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje ateiviai ir keleiviai. Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu; jis jiems parengė Miestą!
  Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų – jis, kuris buvo gavęs pažadus, kuriam buvo pasakyta: „Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko“. Jis galvojo, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų, kaip pavyzdį.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.