Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Laurynas Kasčiūnas. Ar turėtume Lietuvą be Vasario 16-osios?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 14 d. 18:11

1     

    

Laurynas Kasčiūnas. Ar turėtume Lietuvą be Vasario 16-osios?

alytausgidas.lt

Prisimindami mūsų tautai svarbias istorines datas, dažnai pamirštame susimąstyti apie jų prasmę. Kartais verta iškelti klausimą, kas mes būtume, jei prieš 98 metus signatarai būtų pasielgę kitaip. Kokioje šalyje gyventume, jei būtume pasirinkę ne tautinės valstybės kelią, o federacinę sąjungą su Lenkija?

Lietuvoje vis dar yra teigiančių, jog 1918 m. Vasario 16-ąją kažką padarėme ne taip. Kritikai tautinę tarpukario Lietuvą dažnai vertina pašaipiai – esą tai ne visavertė valstybė, o viso labo ta pačia kalbančių žmonių bendruomenė.  Anot šio požiūrio šalininkų, 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas nebuvo dviejų tautinių valstybių konfliktas, o tik pilietinis karas tarp vadinamųjų „jaunalietuvių“ (kurie gyveno nepriklausomybės idėja) ir „senalietuvių“ (lenkiškai kalbančio, bet politiškai lietuviškai mąstančio elito, prie kurio kartais netgi mėginama priskirti Lenkijos maršalą J.Pilsudskį).

Šiems vertintojams tautinė Lietuva ir visa skyrybų su Lenkija byla – priešingybė ryšiams su istorine Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tradicija. Teigiama, kad būtent ATR tęstinumas būtų paklojęs pamatus modernesnei valstybingumo versijai bei sustiprinęs regioną geopolitiškai. Kartais atrodo, kad unijinės valstybės su Lenkija šalininkai norėtų Lietuvos istorijos vadovėliuose įtvirtinti pasakojimą, kad tautinė Lietuva buvo Rusijos (tiek carinės, tiek ir sovietinės) kurstomas projektas, kurio tikslas – kiršinti lietuvius su lenkais. Šiame pasakojime tokie „senalietuviai“ kaip J.Pilsudskis ir L.Želigovskis tampa tais, kurie norėjo mus apsaugoti nuo šios geopolitinės klaidos.

Esu įsitikinęs, kad tokios interpretacijos griauna mūsų valstybingumo istorinius pamatus ir silpnina Lietuvą šiandieninių geopolitinių iššūkių, kylančių iš Rytų, akivaizdoje. Juk per du tarpukario nepriklausomybės dešimtmečius pavyko subrandinti politinės bendruomenės tradicijas, kurios užtikrino Lietuvos valstybingumo idėjos tęstinumą. Antisovietinis 1941 m. pavergtos tautos sukilimas bei stipriausias Baltijos šalyse rezistencijos judėjimas liudija, jog tautinė Lietuva tikrai nebuvo tik bendra kalba grįstas produktas. Tautinė tarpukario Lietuva paklojo savarankiškos politinės bendruomenės pamatus, kurios tradicijas net ir sovietmečio kalėjime puoselėjo kelios lietuvių tautos kartos.

Ši kritika stiprina mitą, kad tarpukaryje Lietuva buvo atsilikusi valstybė. Tokie argumentai primena sovietmetį – juk būtent sovietiniai okupantai puikiausiai suprato šią taisyklę ir stengėsi sumaišyti su purvais visa, ką geriausio turėjome savo istorijoje. Partizanus apskelbę nusikaltėliais ir ištrėmę „liaudies priešus“ – visą inteligentiją – jie sugebėjo sėkmingai paskleisti dar vieną melą. Melą apie atsilikusią, provincialią fašistinę tarpukario Lietuvą, iš kurios neva nieko negalima pasimokyti.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais subrendo ta lietuvių tautos karta, kuri sovietų okupacijos metais išsaugojo valstybingumo tradiciją ir kovojo už ją. Jeigu ne Vasario 16-oji ir tarpukario Lietuvos valstybė, apie Kovo 11-ąją ir visame pasaulyje pripažįstamą Lietuvą šiandien negalėtume kalbėti.

Federacinėje su Lenkija valstybėje, kurioje neišvengiamai dominuotų lenkų aristokratiškasis luomas, lietuviai būtų sudarę labiausiai atsilikusį regioną, įsiterpusį lenkų kultūros erdvėje, o ilgainiui galbūt net ir ištirpusį joje.

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui turime sau įrodyti, jog esame valstybingumo šimtmečio verta tauta. Privalome atminti tuos moderniosios lietuvybės puoselėtojus, kurie anais sudėtingais laikais per palyginti trumpą istorinį laiką valstiečių tautą „pavertė“ savarankišku pasaulio istorijos subjektu – valstybę kuriančia ir puoselėjančia Tauta.

alytausgidas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Joachimas       2016-02-15 10:14

Geras tekstas. Sąžiningai sudėlioti faktai, neiškraipytos jų interpretacijos. Sveikas lietuviškas požiūris į nacionalinę istoriją. Sveikinu Lauryną.


Rekomenduojame

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Filmuota medžiaga atskleidžia: demonstracijoje Stokholme prieš karantino suvaržymus dalyvavo mažiausiai tūkstantis žmonių

Br. Paulius Vaineikis: „Kaip senais gerais Sąjūdžio prabudimo laikais…“

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką (2). Vytautas Radžvilas: ar išnyks politika?

Kun. Robertas Skrinskas. Ar dar švęsime kitais metais Motinos dieną?

Audrius Globys: maldos skydas „Santuokos sakramentas – regimasis meilės ženklas“

Tik faktai. Skelbiami išankstiniai duomenys apie 2020 m. mirusių Lietuvos gyventojų mirties priežastis

Algimantas Rusteika. Taip gyventi neverta

Vyskupo Jono Kaunecko kreipimasis į Tautą: laiminu Didįjį Šeimos gynimo maršą

Liudvikas Jakimavičius. Šiukšlių amžius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.