Teisėkūros iniciatyvos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Partnerystė prieš šeimą (II)

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 4 d. 0:04

21     

    

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Partnerystė prieš šeimą (II)

Bernardinai.lt

Kai 2011 m. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, ir išaiškino, jog šeima yra grindžiama tam tikrais „ryšiais“, nujautėme, kad šis išaiškinimas turi gilesnę prasmę nei vien santuokos, kaip šeimą kuriančio juridinio fakto, sumenkinimas. Anot Teismo, ne patys žmonės sudarydami santuoką laisvai nusprendžia tapti šeima, bet valstybė, įvertinusi sugyventinių vidinius ryšius, imperatyviai nurodo, kas ir kada savo ar ne savo noru tapo šeima. Apsipratus su nuo santuokos laisva, bet prievartine sugyventinių šeimos samprata, buvo žengta toliau – Seimo narių grupė pateikė Civilinio Kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti sugyventinių teisę į registruotą „partnerystę“ (toliau – Projektas).

Nėra jokios abejonės, kad tikrasis Projekto rengėjų tikslas yra įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai reikštų privalomą jos prilyginimą santuokinei vyro ir moters šeimai, o kartu – partnerių teisę įsivaikinti vaikus. Šį siekį išduoda įvairūs niuansai, pvz., tai, kad Civilinį kodeksą santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu, o partnerystę – tiesiog su „sugyventiniu“.

Svarbus santuokos aspektas yra tas, kad vienam asmeniui visam gyvenimui ištartas „taip“ idealiu atveju reiškia visam gyvenimui ištartą „ne“ visiems kitiems asmenims. Projekto rengėjai žino, kad tai neaktualu jų atsovaujamiesiems, ir išskiria „esminę partnerystės savybę“ – „paprastumas lyginant su santuoka“. „Ji gali būti sudaroma aiškiai ir greitai, o nutraukiama – skaidriai ir be ilgų teisnių bylinėjimųsi, kurie dažnai seka santuoką.“

Visa tai „puikiai“ tinka gėjams, nes dviejų vyrų sąjunga yra ypač nestabili. Pvz., JAV 20 metų kartu išgyvena tik 5% homoseksualių vyrų; Amsterdame, „AIDS“ žurnalo 2003 m. duomenimis, homoseksualūs vyrai vidutiniškai kartu išgyvena 1,5 metų ir per tą laikotarpį jiems „nutinka“ apie 8 neištikimybės atvejai. Tai beveik nestebina – ilgalaikiškumas nėra būtina santykių savybė, kai jie remiasi potraukiu, iš kurio negali kilti gilesnė, laiko ir pastangų reikalaujanti šeimos prasmė (vaikų, kurie biologiškai yra abiejų partnerių palikuonys, gimdymas ir auginimas).

Keista, kad kartais net specialistai (pvz., medijų žinovai) nemato ar apsimeta nematantys, kokiais paprastais metodais yra keičiamas visuotinis žmonių galvojimas apie šeimą. Pavyzdžiui, 2015 m. birželio 5 d. diskusijoje A. M. Pavilionienė kalbėjo maždaug taip: „Šeima – ne tik gyvybės gaminimas, bet ir meilė, draugystė... Kiekvienas turi teisę kurti tokį privatų gyvenimą, kokio nori, nes gyvename tik vieną kartą.“ Socialdemokratės kolega Mindaugas Kluonis tradicinei šeimai priskyrė terminą „agrarinis modelis“, nes vaikai šeimoje gaminami kaip darbo jėga. Partnerystės įsatymo iniciatorė Kuodytė antrino: šeima neturi būti „vaikų gaminimo fabrikas“... Paradoksalu, kad asmenys, vaikų gimimui šeimoje apibūdinti vartojantys minėtus posakius, taip pat jų įkvėpėjai ir pasekėjai savo oponentus vadina netolerantiškais nekentikais („hater’iais“), piktais fanatikais (bigot’ais), prietaringais tamsybininkais, heteroseksistais, davatkomis ir kitokiais atstumiančiais arba šaržuotais personažais. Siaubingai bijantys bet kokio homoseksualumo (transeksualumo ar kito lytinio „savitumo“) gretinimo su psichikos sutrikimu, jie oponentams drąsiai suteikia homofobų statusą, o nepritarimą homoseksualių asmenų santykių tapatinimui su šeima vadina homofobija (transfobija ir pan). Tai jau tapo tarptautiniu, oficialiu ir visuotinai priimtinu terminu. Tačiau mediciniškai „fobija“ reiškia ne šiaip nepagrįstą, bet patologišką, liguistą baimę, t.y. psichinį sutrikimą. Nebūtina dėl diagnozės įsižeisti, bet galima pastebėti šio nenuoseklumo pasekmę – vienas sutrikimas „atsistojo“ į kito vietą ir naujoviškame mąstyme įsivyravo savotiška (atvirkščia, bet santykinai stabili) pusiausvyra…

Toks pasaulėžiūros vertimas aukštyn kojomis atitinka viešųjų ryšių strategiją, vykdomą pagal dviejų Harvardo universiteto absolventų (neuropsichiatro Marshallo Kirko ir politologo Hunterio Madseno) knygoje „After the Ball – How America will conquer its fear and hatred of Gays in the 90s“ (liet. „Po puotos – kaip 90-aisiais Amerika nugalės savo baimę ir neapykantą gėjams“). Tai puikiai suplanuota, rafinuota ir agresyvi, psichologiniu tikinimu ir propaganda masinėse medijose paremta manipuliavimo visuomenės nuomone technika, kurios veikimą kasdien galime stebėti ir savo šalyje. Vienas šios strategijos tikslų – padaryti taip, kad asmenys, suprantantys autentiškos šeimos vertę, gėdintųsi savo įsitikinimų ir jaustųsi neturintys bendraminčių. Todėl jiems klijuojamos neapykantos kitokiems, pažangos baimės etiketės. Lietuvoje gėdą stiprina „geležinis“ atsilikimo nuo Vakarų argumentas – ten tai jau visi seniai suprato, o mes, posovietiniai runkeliai, niekaip negalime išsikapstyti iš provincialios neapykantos liūno… Taip yra nutildoma „tradicinė“ nuomonė. Drąsesni išsišokėliai, be jokios tolerancijos kitaminčiams ar užuojautos klystantiems, greitai ir triukšmingai pastatomi į vietą, kad ir jie, ir kiti žinotų, kokios konkrečios mažumos atžvilgiu negalima reikšti savo kaimietiško (ar „kaunietiško“) požiūrio. Gėdos jausmą papildo sankcijų baimė. Kai kuriose valstybėse principingai LGBT(Q) atžvilgiu „netinkamų“ pažiūrų besilaikantys asmenys yra atleidžiami iš darbo, jiems taikomos finansinės baudos ir kt. Trumpai tariant, totali laisvė po truputį virsta totalitaria.

Ir priešingai – kuriant gėjų įvaizdį, spaudžiamas „užuojautos mygtukas“. Jie vaizduojami kaip simpatiški, mieli, bet aplinkinio pasaulio kankinami „geriečiai“. Nejučia jaunoji karta dreifuoja tolerancijos ir pažangos link. Tai lemia idealistinis polinkis ginti „pažemintuosius ir nuskriaustuosius“, siekti progreso bei kovoti prieš neteisybę.

Jaunuolių siekiai, regis, labai gražūs ir geri, bet kai jie remiasi netikrais, išvirkščiais, dirbtinai į sąmonę įdiegtais mąstymo šablonais, rezultatas neišeina toks geras. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir daugybės minėtos strategijos deimantais papuoštų kūrinių (kinas, muzika, žiniasklaida…) jau beveik visiems „akivaizdu“, kad šeimai užtenka meilės, sutapatinamos su įsimylėjimo ir lytinės aistros reiškimu ta linkme ir kiekybe, kuria jis jaučiamas. Šeima prasideda ten, su tuo ir tada, kai atsiranda jausmai ir baigiasi jiems praėjus… Šiuo požiūriu, potraukis tos pačios lyties asmeniui yra pakankama sąlyga homoseksualių asmenų šeimai sudaryti. Galbūt kyla natūralus pasidygėjimas, bet iš tiesų nelieka loginio prieštaravimo karščiausiai naujienai, kai „tuokiasi“ vyrų arba moterų trijulės (anlg. – „trheesome“). Gražiai apdainuojama polimorija, arba kitaip – „daugiameilė“ (angl – „polyamory“): „Mano siela tokia laisva, kad ji negali išbūti monogaminiame santykyje“! Šia ir panašiomis „dvasingomis“ formuluotėmis į „aukštesnį lygį“ keliami nemonogamiški, vienalaikiai (vykstantys tuo pat metu) meilės santykiai su neribotu skaičiumi asmenų (lytis čia neturi reikšmės). Polimorijos nariams rengiami praktiniai mokymai, kuriuose dalyviai stebi, kaip jų partneriai tarpusavyje užsiima intymiais veiksmais, ir tokiu būdu treniruojasi nejausti pavydo jausmų. Juk kuo daugiau meilės, tuo geriau, o „trukdžius“ reikia pašalinti… Nuoseklu, kad moksliniu lygmeniu pasigirsta etikos specialistų raginimų įteisinti vaikams nekenksmingą pedofiliją. „Pedofilijos išlaisvinimas: diskurso analizė“  – tai pernai Kembridžo universitete vykusioje konferencijoje pristatyto akademinio pranešimo pavadinimas. Jei šeimas grindžiame tik „ryšiais“, jausmais, potraukiais ir troškimais, kažin ar verta apsiriboti homo sapiens rūšimi ar netgi gyvomis būtybėmis…

Minėtas ir panašias meilės, bendro gyvenimo, „šeimos“ formas teisinantys argumentai yra grynai emociniai, vienas kitam prieštaraujantys ir deklaruojamų teiginių neįrodantys. Užmaišę tokią makalynę,  pabarsto lygybės prieskonių bei laisvės skonio stipriklių ir sako: „Užsimerk ir išsižiok.“ Mes nuolankiai paklūstame ir greitai praryjame šį egzotišką delikatesą. Nusipurtę dėkojame už ištaigingas vaišes ir tikiname, kad buvo labai gardu. Nors skonis įtartinas, jokiu būdu nenorime žinoti tikros patiekalo sudėties, o apie ją prabilusius vadiname „gurmanofobais“. Juk būtų nesmagu pripažinti, kad suvalgiau, mandagiai tariant, nevalgomą dalyką.

„Integruodamiesi“ turėkime omenyje – ne viskas auksas, kas auksu žiba. Todėl prieš išsižiodami, atidžiai apžiūrėkime ir atsirinkime. Kol pas mus puota stipriai neįsibėgėjo, tenka įspėti, jog atsisakę tikro šeimos turinio, nuo stačios viršukalnės sparčiai slysime žemyn. Juk reiškiniai, netekę savo esmės, griūva. O pamatiniai kartu griauna ir tai, kas ant jų laikosi.

Štai Jungtinėje Karalystėje svarstomos bylos pavyzdys: transeksualo, pakeitusio lytį iš moters į vyrą, partneris, gėjus, kreipėsi į teismą dėl teisės matytis su jo partnerio (kai jis buvo moteris) buvusios partnerės lesbietės buvusios partnerės (kuri serga šizofrenija) biologine dukra, kurios abi lesbietės būdamos partnerystėje „susilaukė“ nuo spermos donoro gėjaus (jei sunku suprasti „genealogiją“, galima pasiskaityti čia). Net ir labai tolerantiškoje šalyje teisėjas išdrįso pripažinti, kad gyvenimas modernioje šeimoje gali būti komplikuotas… Sakysite – tai patologiškas atvejis, o „tradicinės šeimos“ neretai taip pat būna, švelniai tariant, „komplikuotos“. Tai tikra tiesa, tačiau kalbant apie autentišką šeimą gėrio ir blogio kategorijos yra aiškios – vyro ir moters biologinės lytys yra gerai, meilė – gerai, jos sutvirtinimas santuoka – gerai, vaisingumas – gerai, vaikų gimimas – gerai, skyrybos – blogai, neištikimybė – blogai ir t.t. Visa tai paprasta, kiekvienam suprantama ir pagrįsta, nes taip yra geriausia ne tik sutuoktiniams, bet ir vaikams. O kur riba, nuo kada minėtos „modernios“ šeimos santykis tapo komplikuotas? Jei gerai tik tai, ko man norisi; jei lytis neturi reikšmės; jei santuoka, kaip šeimos pradžia, nereikalinga; jei pabaigą reikia maksimaliai supaprastinti; jei šeima nesiejama su vaikų gimimu, o vaikai – su biologiniais tėvais… Kur tos gairės, kaip elgtis, kaip gyventi, už ką prisiimti atsakomybę, kad ne tik turėtume laisvę tenkinti „čia ir dabar“ užklumpančius troškimus, bet mes patys, mūsų artimieji ir vaikai būtų išties ir ilgai laimingi?

Argi kažkas ginčytų ne paralelinėje, bet būtent šioje realybėje galiojantį dėsnį, kad troškimų tenkinimas be ribų laimę suteikia tik trumpam, o ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai yra destruktyvus ne tik sau, bet ir aplinkiniams? Neapsigaukime manydami, kad patys sau galime susigalvoti teisingas ribas, nukreipiančias tiesiai į „originalią“ laimę. Nors mūsų protas yra labai šaunus dalykas, deja, savo kūnui jis retai būna objektyvus ir paprastai nejučia ima racionalizuoti įkyriai ir įvairiais pavidalais apsireiškiantį troškimą, „kad mano bamba būtų laiminga“. Todėl svarbiausiose gyvenimo srityse kaskart „išradinėdami dviratį“ galime stipriai nudegti.

Verta atsakyti į dažnai užduodamus klausimus: „Kuo jie jums trukdo, kaip kenkia autentiškoms šeimoms, kodėl neleidžiate jiems gyventi taip, kaip nori?“ Gyventi „taip“ niekas nedraudžia ir netgi niekas neturi teisės smerkti, niekinti ar tyčiotis iš gyvenančių „taip“ ar „kitaip“. Vis dėlto tegul tie skirtingi gyvenimo būdai turi aiškius ir tarpusavyje nepainiojamus pavadinimus, atitinkančius gyvenimo būdo esmę. Kodėl tai svarbu? Suprasti padės analogija: verslininkai puikiai žino prekės ženklo svarbą ir suvokia, kodėl negerai, jeigu populiarų ženklą imtų naudoti visi, kas užsimano. Neišvengiamai atitinkama simbolika prarastų prasmę, gamintojas – pasitikėjimą (ir su juo susijusį pelną), o vartotojai nebežinotų, kam verta išleisti savo pinigus…

Šeima yra nepalyginamai, nepamatuojamai ir neišreiškiamai svarbesnė už bet kokią prekę, atitinkamai – ir jos vardas. Šeimos samprata turi didelę įtaką žmonių elgesiui, moralei, laimei tiek šeimos narių, tiek visos valstybės mastu. Todėl šeimą kuriančių asmenų veiksmus turi lemti ne vien individualūs norai, bet ir atsakomybė už vaikus, už tautą, už žmoniją... O atsakomybei būtinas žinojimas. Kad vieni kitų nepainiotume ir aiškiai žinotume, kaip dera šeimoje gyventi, šį vardą galime teikti tik tam, kas atitinka jo esmę, t.y. autentiškam, prigimtiniam, santuokiniam, visam gyvenimui suplanuotam ir į gyvybės kūrimą nukreiptam vyro ir moters santykiui bei iš motinystės ir tėvystės kylantiems ryšiams su vaikais.

Vis dėlto neleistina pamiršti kad ir mažos dalies žmonių, bet tikro ir dažnai didelio kentėjimo. Valstybė ir mes visi turime pareigą rūpintis jų gerove. Atsakant į klausimą „kaip?“, verta vėl pasitelkti analogiją: mes nemėgstame skausmo, bandome jo išvengti, tačiau jis yra būtinas išgyventi, nes stabdo kūną nuo jam žalingų veiksmų. Ar ne tas pat taikytina sielai? Ar dvasinis skausmas nėra rodyklė, kreipianti žmogų nuo sielai kenkiančio gyvenimo būdo į prigimtinį tikslą ir prasmę? Ar tikrai savižudybių, depresijos ir kitų su homoseksualumu susijusių problemų prevencijai užtektų teisinio šeimos statuso ir palankios aplinkos?

Deja, mūsų „išsigalvojimai“ nėra pajėgūs perkonstruoti tikrovės. Juk nuo to, kad zuikį džiugiai pavadinsime žvirbliu ir suvienodinsime teisinius jų gerovės apsaugos reikalavimus, ilgaausis nepradės skraidyti, o juo labiau – perėti kiaušinių... Žmonės – ne zuikiai, ne žvirbliai, bet ir ne stebukladariai. Todėl net vienas svarbiausių žodžių – „šeima“ – nepaverstų šeimai priešingų darinių tuo, kuo jie nėra.

Partnerystės prilyginimas šeimai reikštų dirbtinį instituto, senesnio už pačią valstybę, dekonstravimą ir gamtos tvarkos bei racionalios žmogaus prigimties neigimą. Be neginčijamo visų ir visokių asmenų lygiateisiškumo, negalima pamiršti teisingumo principo, kuris reikalauja skirtingas situacijas, skirtingas asmenų gyvenimo formas traktuoti skirtingai. Todėl valstybės rūpestis dėl seksualinių mažumų turi pasireikšti tinkama, žinojimu pagrįsta parama: faktiniams santykiams (t. y. nešeiminei bendro gyvenimo formai) reikalingų teisinių garantijų suteikimu. O kita vertus – pagalbos tiems, kurie norėtų išgyti nuo emocinių sužeidimų, glūdinčių homoseksualaus potraukio šaknyse, prieinamumo užtikrinimu.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2016-10-4 23:30

Nežinau, ar iš naivumo, ar tyčia “>>Past"kartoja neomarksistų propagandą, kad kas dešimtas žmogus yra lytinis nuokrypa, bet tai tėra būtent iškrypėliškos ideologijos propaganda - ir nieko daugiau.
-> s.m. Esate teisus dėl tos “evoliucijos”: 2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija (ta pati, kuri pederastiją paskelbė norma) pareiškė, kad pedofilija yra tiesiog lytinė orientacija. Tiesa, kilus triukšmui turėjo savo pareiškimą atsiimti. Antra vertus, jau pasirodė info, kad šįkart PSO ketina pedofiliją skelbti lytine orientacija. Dėl zoofilijos - taip, buvo balsavimas Danijoje 2015 m., uždrausta 91 balsu prieš 75. Visi liberalai balsavo už įteisinimą ir dėl uždraudimo kaltino valstybę moralizavimu bei kišimusi į asmeninį gyvenimą. Dėl lavonų - Švedijos jaunieji liberalai pareiškė, kad reikia įteisinti incestą ir nekrofiliją, jei nabašninkas gyvas būdamas davė sutikimą “partnerystei”. Tad taip - progresas vyksta. Nebūtų progresas, jei vietoje stovėtų. smile

s.m.       2016-10-4 22:32

net Pikasui šįkart pliusą uždėjau.

s.m.       2016-10-4 22:30

ultra gili proto galiunu mintis, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“...
O iš ko tada, jei ne iš vyro ir moters santuokos, kaip Dievo surėdyta?
Iš vienos lyties “šeimos narių” rudų pasibraukymų per išeinamąją ar mergiočių pakamšymo viena kitos plastmasiniais ar nikeliuotais “grūstukais”?...
Paskaitęs kitą straipsnį šalia apie nukrypėlių pastangas įteisinti pedofiliją, nesunkiai gali pasekti tolimesnę “evoliuciją”... Ten minėta, kad kažkurioje šalyje tik per stebuklą nebuvo įteisinta zoofilija…
Po pedofilijos įteisinimo logiškai seks zoo-, nekro- ir kitos -filijos…
Keli žingsniai iki to, kad gatvėje šuniuko povyza bendraujantys brisiai ar iškrypėlio parsineštas iš kapų lavonas būtų pripažinti “šeima”... Gi begalinė, po velnių, demokrastija-liberastija… Viskas galima, kas neuždrausta… Net jeigu tai šlykščiai šlykštu.

National Prolife Alliance       2016-10-4 21:40
> >>Past       2016-10-4 19:28

Aš nesiūlau nei gėjų, nei lesbiečių išmesti už visuomenės ribų už visuomenės ribų. Aš siūlau išmesti už visuomenės ribų tik bet kokius žmonių dorovinius nenormalumus, įskaitant ir paleistuvystės viešinimąsi.

>>Past        2016-10-4 18:00

geju-lesbiu apie 10 procentu. Nejau juos ismest,  tarsi marginalus,  noretumet uz visuomenes ribu? Uz teises ir teisngumo ribu? Jieirgi patiria daug prievartos. Santykiu iteisinimas teisininkams padetu reguliuot ju turtinius santykius. Negaletu tad koks senas kelmas, suvedziojes ir pasinaudojes jaunuoliu ismest ji po to nuoga plika i gatve.

Past       2016-10-4 17:01

“Todėl valstybės rūpestis dėl seksualinių mažumų turi pasireikšti tinkama, žinojimu pagrįsta parama: faktiniams santykiams (t. y. nešeiminei bendro gyvenimo formai) reikalingų teisinių garantijų suteikimu.”
Nešeiminė gyvenimo forma yra paleistuvystė. Argi padori valstybė tokiai gyvenimo formai turėtų skirti kokią nors paramą, suteikti jai kažkokius patogumus? Juk tai atitinka nešeiminės gyvenimo formos skatinimą!

Jules       2016-10-4 15:55

Toks jau tas supremacistų noras pabandyti dar kartą pribaigti Europą, bet, manau, kad šįkart neišdegs. Kelias atgal į Barbariją gali būti ir sustabdytas.

ar ne keista,        2016-10-4 14:39

kad tiek daug zmoniu patikejo, jog Soroso vertybes tai visos Europos vertybes? Jis turbut ir pats nesitikejo, kad gerokai perlenke lazda, siulydamas Europai priimti po milijona pabegeliu kasmet. Nesitikejo brexit’o. O dabar projekt-sindicat gindamasis raso, kad breksit tik sustiprins Es. Deja, deja, nepavyks jam is ES padaryt pabegeliu “open society”.

Pikasas       2016-10-4 14:26

Partnerystė nėra šeima. Tai būtų tik teisinis konstatavimas, kad turtiniai santykiai gali būti nustatomi pagal įstatymą. Kadangi tai ne šeima, tai kalbėti apie bet kokius įvaikinimus - visiškas absurdas. Slidus Konstitucinio teismo išaiškinimas, keičia Konstitucijos žodžių esmę. Taip elgtis neturi teisės net ir KT.  Lietuvoje seksualinių asmenys naudojasi piliečiai ir turintys teisę čia gyventi. Visos jų teisės yra surašytos LR Konstitucijoje, kuri priimta referendumu. Lietuvoje seksualinės mažumos gali reikštis viešai ir niekas jų nepersekioja. Pagal tai, kas vyksta mūsų šalelėje, galima teigti, kad LGBT išsilaisvinimas iš visuomenėje pripažintų gamtos dėsnių, religijos požiūrio, visuomenės pripažintų moralės ir etikos normų pas seksualines mažumas vyksta sparčiai tempais. Į šį judėjimą vieningai įsijungia ne tik tie, kuriems gamta iškrėtė negailestinga siurprizą - lėmė neturėti galimybės pratęsti savo giminės. Jame, manau, spiečiasi ir tie, kurie viską jau išbandę ir persisotinę ieško naujų emocijų ir adrenalino naujų lytinių santykių (vargu ar galima tuos santykius taip pavadinti) erdvėje. Rasime čia ir tokių, kurie nepajėgdami būti heteroseksualais, pajuto savo galimybę būti tarp homoseksualų, atstovaujant silpnąją pusę. Manau, kad kai kuriuos iš jų pastūmėjo į naują erdvę padidintas alkoholio ar narkotikų vartojimas aktyvios viešos LGBT agitacijos įvairių paradų ar renginių metu. Kai visa tai susisiejo į vieną junginį, tai net galimybė užsikrėsti AIDS nuo naujų partnerių paieškų neatbaidė. Nežiūrint visokių paistalų apie homoseksualų “lytinius santykiu”, turime suprasti tokios sąvokos absurdiškumą.  Pirmąją čia paminėtą grupę galima būtų užjausti, jei oficialiai medikai laikytųsi vieningos nuomonės, kad tie keisti potraukiai yra iššaukti tik hormonų pasiskirstymo pasekoje ir tai galima laikyti medicininiu psichologiniu nukrypimu. Deja, patys aptariamieji ir dalis medikų bando atkakliai teigti, kad medicininių problemų tie asmenys neturi. Tada ir tas gailestis gerokai aptirpsta. Lieka nesupratingumas, kodėl žmonijoje tokie keisti, gamtai prieštaraujantys dalykai darosi? Jei kažkas panori atsisakyti lytinių santykių ir juos pakeisti seksualiniais žaidimais tarp vienos lyties partnerių , tai ką čia dėl tokio “skonio” ginčytis? Kas jiems trukdo taip keistai elgtis? Tačiau tokie, kaip ir kitokie intymūs santykiai neturi teisės būti viešai demonstruojami bei tiesiogiai įtakoti nepilnamečius diegiant jiems gamtai priešingus įpročius bei jausmus. Gal tai žmonijos lemtis, kad sumažėjęs gimstamumas sumažintų homo sapiens galimą perteklių Žemėje? Dar XVIII amžiaus pabaigoje anglų mokslininkas Robertas Malthusas pradėjo siūlyti savanoriško gimstamumo susimažinimo teoriją, kad skurdas Anglijoje sumažėtų. Pamename netgi tokių “istorikų”, kurie dėl šios priežasties skelbė, kad pasauliniai karai, nusinešantys dešimtis ir šimtus milijonų gyvybių yra naudingi ir reikalingi, kaip stabdantys žmonių skaičių Žemėje. Šlykščios tokios teorijos, tačiau nenukrypkim nuo temos. LGBT tokių idėjų neskelbia. Kai kurie netgi nori našlaičius auginti tokiose keistose “šeimose”. Rašau ją kabutėse, nes pagal LR Konstituciją “Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu”. Seksualinės mažumos supranta, kad jos galės jaustis geriau tada, kai turės daugiau savo pasekėjų. Galima suprasti jų reklaminę nuostatą “būti matomais”. Šiaip jau visi žmonės gyvenime yra matomi, tačiau LGBT aktyvistams to neužtenka. Jie nori išskirtinio matomumo, kur jų seksualinė orientacija būtų pabrėžta. Kartais to pabrėžimo viešos formos šokiruoja kitaip mąstančius. Gal būtent to ir siekiama? Apie teisinių nuostatų prieštaravimus ir teisinę bazę, kuri įgalina mus vertinti tokius procesus Lietuvoje jau esu neseniai savo komentaruose aptaręs. Nesikartosiu. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad dabar jau homoseksualai verčia daugelį tylėti ir kentėti, pritapti ir paklusti homoseksualios mažumos raiškos formų diktatui ir jų primestoms normoms. To demokratinėje visuomenėje neturėtų būti.

beje, beje,        2016-10-4 13:40

jei Soros pardave Shell akcijas ir nusipirko facebuko akcijas… kazin ar tai nekvepia orweliska “minciu policija”?

beje,        2016-10-4 13:34

Soros, in turn, had connections with a young economist whom he had been funding—Jeffrey Sachs, director of the Harvard Institute for International Development. The U.S. Agency for International Development assigned Sachs’ Institute to oversee Russia’s transformation to a market economy after more than seven decades of communism. As a consequence of this assignment, Sachs and his team essentially represented the United States as official economic advisors to Russian President Boris Yeltsin. Soros worked closely with Sachs on this project, and the pair held enormous sway over Yeltsin.152 So great was their influence, in fact, that on one occasion Soros quipped that “the former Soviet Empire is now called the Soros Empire.”153 But before long, members of Sachs’s team became involved in massive corruption, exploiting for personal gain their access to Russia’s political and economic leaders. Their actions contributed to the collapse of the Russian economy and to the diversion of some $100 billion out of the country.154 Though Sachs himself was not accused of profiting personally from these activities, he resigned as director of the Harvard Institute in May 1999, under a dark cloud of scandal.155 The U.S. House Banking Committee investigated the matter and called Soros to testify. The billionaire denied culpability but admitted that he had used insider access in an illegal deal to acquire a large portion of Sidanko Oil.156 Soros further acknowledged in Congressional testimony that some of the missing Russian assets had made their way into his personal investment portfolio.157 House Banking Committee chairman Jim Leach characterized the entire sordid affair as “one of the greatest social robberies in human history.”158

Viskas issamiai apie SOROSO veikla,  jo “pabegeliu dovaneles” Europai bei neto kontrole cia:
.discoverthenetworks.org/individualProfile.asp?indid=977

Kotys Burui       2016-10-4 12:59

Na, aš pritariu, ar liga, ar sutrikimas, ar sindromas ar dar kaip nors pavadinsi… Sutrikimas gal tiksliau, bet esmė yra ta, kad sutrikimo gydymas, paties problemą išgyvenančio asmens noru, yra DRAUDŽIAMAS. 
Na o tą “kazin ar kiekviena seima gera ir ar verta smerkti vaikus, kurie tampa netikusiu seimu aukomis?” nesuprantu, kam adresavote. Savo komentaru tarsi nedaviau tam pagrindo…

beje,        2016-10-4 12:57

Laisvos visuomnes instituto vadove cituoja Harvardo universiteto isleista knyga. Taciau ar Harvardas tikrai priskirtinas “vakarams”, jei jame dirba daugiausiai iseiviai is Rusijos, o finansuoja Rotschildu fondas?

Buras        2016-10-4 12:49

” Lietuvoje gėdą stiprina „geležinis“ atsilikimo nuo Vakarų argumentas – ten tai jau visi seniai suprato, o mes, posovietiniai runkeliai, niekaip negalime išsikapstyti iš provincialios neapykantos liūno…”
.
Na, ir kas tie “Vakarai”, kurie skleidzia tokia ideologija? Gal tai “bernardinu” raseivos turetu pirmiau isiaskinti.
Jau Radzvila pastebejo, kad tai ta pati ideologija, kuria skleide Trockis su Leninu. O siandien ja pereme sorosistai, socialistai, neokaire ir liberalai.

Buras -Kotys        2016-10-4 12:44

Vargu ar tai liga. Greiciau tai lytinio identiteto sutrikimas.
Jei, pvz., seimoje dominoja motina, o tevas smerkiamas, nes isvis nedalyvauja vaiku auklejime, tai berniukas orientuosis i motina. O veliau bandys tustuma uzglaistyti ir ieskodamas “tevo” pataikys ant “gero” dedes, kuris tuom pasinaudos.
Tad kazin ar kiekviena seima gera ir ar verta smerkti vaikus, kurie tampa netikusiu seimu aukomis?
Gydyma gal reiktu pradet nuo seimu?

Kotys       2016-10-4 11:27

Labai stiprus straipsnis.
Tik pabaigoje lieka neaiškumų, apie kokią valstybės pareigą suteikti teisines garantijas kenčiantiems sugyventiniams eina kalba? Ar esamų nepakanka? “O kita vertus – pagalbos tiems, kurie norėtų išgyti nuo emocinių sužeidimų, glūdinčių homoseksualaus potraukio šaknyse, prieinamumo užtikrinimu” - kai Europoje teismo sprendimais uždaromi arba skiriamos milijoninės baudos tiems medicinos centrams, kurie suteikia pagalbą to prašantiems homoseksualams, siekiantiems “išgyti nuo emocinių sužeidimų, glūdinčių homoseksualaus potraukio šaknyse”. Nes juk gydyti, reiškia laikyti homoseksualumą liga, o tai baisus nusikaltimas ir Hipokrato priesaikos sulaužymas :(
Bet argumentacijos prasme, autorė nepranokstama. Pagarba.

Nuomonė       2016-10-4 8:27

Tiesa. Ir niekas jos nepaneigs smile.

VaidasVDS       2016-10-4 8:16

Nors straipsnis paliečia daug aspektų, bet esmė yra tik tame, kam atstovauji - materializmui ar dvasingumui.
Materializmas viską kildina iš daiktų - didysis sprogimas, atsitiktinės molekulių samplakos, “išsivystę” iki labai sudėtingų visokiausių ryšių. Viską nulemia atsitiktinumai, ir viską reikia išbandyti, nes kaip pažymėjo ir Seimo narė “gyvename tik vieną kartą”. Posakis kuris vertas ypatingo dėmesio. Tai tikrasis materializmo ir materialistų šūkis. Dar galima pridėti ir jų šūkį - “iš gyvenimo reikia imti viską”. Bet tai tik gyvūno požiūris.
Dvasingumas viską kildina iš dvasios arba iš Dievo. Tai ne chaoso teorija, bet Kūrėjo sukurta tikrovė, turinti lemtį materialias gyvas būtybes transformuoti į dvasines. Toks yra Kūrėjo planas. Bėda tik tame, kad tas Kūrėjas yra labai toli ir mes Jo pamatyti negalime ir bėda tame, kad tas Kūrėjas yra labai arti (kiekvienas galime su Juo bendrauti), bet tam reikia Jo ieškoti visa siela ir visu protu. Kūrėjo pagalba žmogus išsivaduoja iš gyvūno lygio ir tampa visatų bendrakūrėju, įgyja galimybę amžinybei.
Ir, būtent, nereikėtų priešinti proto su siela. nes jie turi bendradarbiauti vienas su kitu, tik tada yra įmanoma sielos ir proto harmonija.
Tiek materialistai, tiek kai kurie religininkai daro dideles klaidas, kada bando įvaryti pleištą tarp proto ir sielos, tarp mokslo ir religijos.
O tikra šeima visada bus pagrindinis bet kokios civilizacijos ėjimo į priekį variklis.
Įsidėmėkite:
“Beveik visa ko, kas civilizacijoje turi ilgalaikės vertės, šaknys yra šeimoje.”
“Monogamija yra laisvas nuo vergovės idealas neprilygstamoje sąjungoje tarp vieno vyro ir vienos moters šeimos sukūrimo, palikuonių auginimo, abipusės kultūros, ir savojo aš tobulinimo nuostabioje institucijoje.”
“Iš visų visuomeninių ryšių, kurie yra numatyti charakterio ugdymui, pats efektyviausias ir idealiausias yra vyro ir moters prieraiši ir supratinga draugystė išmintingos santuokos abipusiame glėbyje. ... Ir tokia neprilygstama artimų ryšių bendrija, vyras ir moteris, švelniai apkabinusi aukščiausius laiko idealus, yra toks vertingas ir teikiantis pasitenkinimą patyrimas, kad už jį verta mokėti bet kokią kainą, bet kokią auką, kuri yra reikalinga tam, kad jį turėtum.” (Šaltinis - Urantijos Knyga)
—-
Tai citatos iš Apreiškimo. Galite jas priimti, galite jas atmesti, bet nuo tikros tikrovės niekur nepabėgsite. Nusisukę nuo tikrovės galite išnykti visiems laikams. Pasirinkite teisingai. Negyvenkite tik vieną kartą...

Jules       2016-10-4 8:09

Oligarchinė valstybė - tai Konstitucinis teismas ir Co, tiesa? Žmonės nuo Dievo ar kaip reiktų suprasti? Na, o strpsn. autorei didelis ačiū. Vakarai(Bankas) sukėlė du pasaulinius karus ir Bolševikų rūmų perversmą 1917 metais organizavo ubagų, darbo žmonių, vardu. Stambusis kapitalas darbo žmonių vardu užgrobė valdžią buvusioje carinės Rusijos imperijos teritorijoje ir pradėjo pasaulinę revoliuciją, kuri šiandien gan įsismarkavo. The capitalists seized the power in Russia in the name of the workers. Tad prašom rimčiau tyrinėti ir skaityti Encyclopaedia Judaica - ten daug tiesos parašyta - daugiau nei mūsų dezinfosklaida gali pateikti be oligarchijos leidimo. Ten rašoma, kad Pasaulinę proletariato revoliuciją ir diktatūrą užvedė Jacob Henry Schiff, kaip vienas didžiausių pasaulio istorijoje finansistų ir filantropų - na, ir pajudėjo!.. “Proces pašol!”, - anot, Gorbio.

Arvydas       2016-10-4 7:01

Geras straipsnis, dėkui.


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.