Ugdymo politika

Klausimas profesoriui Rimvydui Jasinavičiui: Ar egzistuoja nemokamas mokslas?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 14 d. 19:49

3     

    

Klausimas profesoriui Rimvydui Jasinavičiui: Ar egzistuoja nemokamas mokslas?

Vladas Vaicekauskas | „Vakaro žinios“

Visa valstybinio švietimo sistema išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Išeitų, kad nemokamo mokslo nėra ir negali būti.

Žinoma, visos mokymo įstaigų išlaidos privalo būti apmokėtos kažkieno pinigais. Valstybiniai darželiai, mokyklos, kolegijos, universitetai gyvi mokesčių mokėtojų pinigais ir tuo, ką užsidirba iš mokslo ir europinių projektų.

Bet dalis studentų susimoka už studijas dar kartą.

Tais susimokėjimais yra bandoma lopyti finansavimo stygių, kuris kyla iš nepakankamai skiriamos valstybės biudžeto dalies. Pas mus visai švietimo sistemai teskiriama apie 4 procentus BVP, o kitose Vakarų valstybėse - du tris kartus daugiau. Dėl to ima veikti taisyklė: „Kvailu tampa – todėl, kad biednas.“

Kodėl neatsisakoma kalbų, kad švietimo sistemoje – mokslas nemokamas.

Švietimo sistema sukurta šviesti… Šviesti ar mokyti? Švietimo sistema ir „šviečia“, kad mokymasis joje nemokamas. Bet mokytojams, auklėtojams, dėstytojams algas reikia mokėti iš piliečių surinktų mokesčių. O apie nemokamą mokslą kalba tie, kurie galvoja, kad už viską sumoka valdžia. Bet valdžią taip pat išlaiko piliečiai!

Vadinasi, šeimose, darželiuose, mokyklose reikia pradėti kalbėti, kad nemokamo mokslo nėra, kad viskas, kuo naudojasi vaikai, studentai, yra apmokėta galbūt ir jų tėvų, senelių, ir visų piliečių uždirbtais pinigais?

Taip! Kol kas nemokame tik už gamtos dovanas: tėviškės orą, paukščių čiulbėjimą, lietų, saulės tekėjimą, miško, jūros ošimą. Už visa kita, įskaitant kalinių pietus, sumokame savo uždirbtais pinigais. Valstybę išlaiko jos piliečiai. Laikas tą suvokti. Nemokamų mokslų pasakas reikia užbaigti.

Nemokamo mokslo sąvoka mažina moksleivių, studentų atsakomybę stropiai mokytis ir deramai elgtis su visuomenės turtu?

Būtent – kas valdiška, yra svetima. Visos valstybinės mokymosi įstaigos yra piliečių nuosavybė, nes sukurta už jų pinigus. Valdininkai savavališkai žmonių sukurtą turtą pavertė valdžios turtu. Laikas suvokti, kad tas turtas priklauso piliečiams, o ne valdžiai.

Bet Konstitucijos 41 straipsnis skelbia, kad gerai besimokantiems suteikiama teisė į nemokamą mokslą.

Toks straipsnis atsiradęs iš įsitikinimo, kad geras mokymasis yra geriausia ir besimokančiųjų, ir visos valstybės investicija. Todėl ji tampa viešąja vertybe, kuri turi būti didžiąja dalimi apmokama visų mokesčių mokėtojų sąskaita – iš valstybės biudžeto. Tačiau už tos investicijos grąžą atsakomybę privalo prisiimti ir kiekvienas besimokantysis. Todėl aš esu prieš bet kokius nemokamus studijų krepšelius ir stipendijas, be konkrečių įsipareigojimų.

Studentai turi mokytis, studijuoti už savus?!

Nebūtinai. Geriausiai, kad valstybė, o ne bankai suteiktų beprocentę studijų paskolą, kuri leistų ramiai ir gerai studijuoti pasirinktą specialybę.

O Dieve, jus išvadins utopistu ir dar kažkuo…

Visi universitetų absolventai už valstybės, o ne bankų paskolas studijoms garantuotai atsilygins baigę mokslus, jei įsidarbins Lietuvoje ir 5–6 metus mokės mokesčius jų studijas kreditavusiai valstybei. Tai ir taptų realia investicine grąža valstybei, finansuojančiai kokybišką mokslą. Suprantama, kad Lietuvoje produktyviai dirbantys, gerai išsilavinę absolventai, sukurs gausesnį vidaus produktą, daugiau pajamų, tad ir mokesčių generuos daugiau bei greičiau grąžins investicijas, praktiškai to nė nejausdami.

Bet baigusieji studijas gali išsivažinėti į užsienius – ir gaudyk vėją laukuose.

Nedirbantys Lietuvoje, kad ir kur bebūtų, vis tiek privalo likti įsipareigoję valstybei ir visuomenei atlyginti už studijoms suteiktą beprocentę paskolą. Tai galėtų būti reglamentuota Mokslo ir studijų įstatyme ir abipusėje sutartyje. Pritaikius šį principą, išnyktų skaudi jauną, bet vargšą, prasčiau išmokytą mokykloje žeidžianti nelygybė: vieni už mokslą moka, kiti – ne. Universitetas yra demokratijos lopšys, universiteto bendruomenėje visi turi turėti lygias teises ir galimybes. Tai ne veltinių fabrikas, kur dirba samdiniai, parduodami savo darbo jėgą. Studentas nėra samdinys. Jis privalo tapti sąmoningu ir atsakingu investuotoju.

Kiek universitetui kainuoja vieno aukštos kvalifikacijos studento parengimas?

Kokybiškos vieno studento studijos universitete, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, kainuoja nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų per metus. Dar jo pragyvenimo išlaidos sudaro panašią sumą. Tad vidutiniškai keturių metų kokybiškoms studijoms reiktų investuoti apie 20 tūkstančių eurų. Kita vertus, gerą aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, produktyviai dirbantis Lietuvoje, per metus vidutiniškai generuoja 15–20 tūkstančių eurų ekonominės pridėtinės vertės. Apie pusę tos sumos mokesčių pavidalu pasiima valstybė. Tai valstybės lėšos, panaudotos personalioms investicijoms į aukštąjį mokslą. Per jaunų specialistų darbą gimtoje šalyje jų paimta skola atsipirktų per dvejus trejus metus. Tai nuostabiausia investicija!

Ir šitie auksinės investicijos subjektai, gavę diplomus, šiandien išdunda į užsienius, mokesčius mokėti svetimiems, nieko neinvestavusiems?

Lietuva, kaip neturtinga valstybė, iš savo kuklaus biudžeto kitoms turtingoms valstybėms už dyką parengia aukštos kvalifikacijos specialistus. Lietuvos universitetai, skriausdami savo darbuotojus, studentus ir valstybę, teikia labdarą svetimoms šalims vien todėl, kad nesutvarkyta, neparengta, neapgalvota diplomuotų žmonių įdarbinimo savo šalyje sistema.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

discount_cialis       2016-11-25 8:00
viagra_england       2016-10-12 4:33
Būtent,medikų       2016-09-15 11:46

ruošimas užsieniui už biednos valstybės pinigus yra baisiausia išnaudojimo forma,klestinti ES.Mažos šalys bus sutryptos.


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Vidmantas Valiušaitis. Pasiuntinys, kurio neatpažino. In memoriam Stasys Lozoraitis (1924–1994)

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Zigmas Tamakauskas. Atminties išsaugojimo paminklas

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.