Savivaldos rinkimai 2019, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. vasario 5 d. 18:51

2     

    

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo, demokratiška valdymo forma reiškia, kad visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, ir ji iš esmės skiriasi nuo valdymo formų, kuriose tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Savivaldą mes suprantame kaip savivaldybių tarybų teisę veikti vietos žmonių interesais, tvarkant žymią viešųjų reikalų dalį. Tokia turėtų būti demokratiška savivalda, tačiau praktikoje galima pastebėti nemažai reiškinių, kuomet savivalda išsigimsta į „kitąvaldą“, kai žmonės tarnauja valdžiai, o ne valdžia žmonėms.

2015 metais, po pirmą kartą Lietuvos istorijoje įvykusių tiesioginių merų rinkimų, net šešiolikoje Lietuvos savivaldybių ir rajonų viena politinė partija ar judėjimas rinkimuose laimėjo absoliučią daugumą, ir tai tik dar labiau išryškino tarybos mažumos (opozicijos) teisių savivaldybėse užtikrinimo svarbą. LR Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus, taip pat ir tai, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos elementas. 

Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatas matyti, kad prievolė kiekvienoje savivaldybėje formuoti Kontrolės komitetą, Antikorupcijos ir Etikos komisijas, į kurių pirmininko kandidatūrą deleguoja opozicija, yra įstatymo leidėjo numatytas vienas iš būdų užtikrinti pliuralistinėje demokratijoje pripažįstamas mažumos teises savivaldoje. 

Tenka tik apgailestauti, tačiau mažesnėse Lietuvos savivaldybėse vis labiau pastebima tendencija, kai esant absoliučiai daugumai savivaldybės taryboje bei prastam teisiniam reglamentavimui, Vietos savivaldos įstatymo normos paprasčiausiai neveikia. Tarybos daugumai įkūrus fiktyvią mažumos frakciją, kitaip mąstantys opozicijos atstovai paprasčiausiai nustumiami į užribį. Dalyje Lietuvos savivaldybių jau turime situaciją, kuomet į opozicijai įstatyme numatytas pareigybes yra paskiriami de facto daugumos politikai, kurie iš esmės nevykdo jokių mažumos funkcijų, o priešingai, valdžiai sudaro sąlygas veikti be jokios realios kontrolės.

Ilgainiui toks reiškinys tiek išbujojo, kad tos grupuotės, save vadinančios dauguma, politinio susivienijimo būdu besislapstančios už kolegialių sprendimų, yra nebaudžiamos ir nekontroliuojamos. Lyg koks vėžys, žmogaus organizmą ėdantis iš vidaus, jos daro, ką nori. Deja, ir tai keisčiausia, šitam procesui jau nebe pirma stadija. Jo pagydyti neįmanoma, jei to nenorės centrinė valdžia, kuri puikiai žino ir mato, kas vyksta Druskininkuose, Vilniaus rajone, Širvintose ar Panevėžyje… Dar blogiau, galima numanyti, kad vėžys tik augs, – įteisinus rinkimų komitetus „vadukai“ dėjo ir ateityje, matyt, dar labiau dės ant atskaitomybės rinkėjams ir ant partijų, kurios iš jų reikalauja skaidrumo ar dar velniai žino ko. Kaip ant partijos dėjo Malinauskas Druskininkuose, taip dėjo ir Margelis Lazdijuose… Matyt, jiems žymiai paprasčiau atsiskaitinėti savo suburtai vietinei etikos komisijai, kurioje opozicijos nė su žiburiu nerasi, o jei kas ir cyptels, greit bus užčiauptas.

Šio vėžio užuomazgos, kuris prasidėjo dar prieš gerą dešimtmetį, jau jaučiamos trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Turime suprasti, kad kiekvienoje savivaldybės taryboje funkcionalios opozicijos buvimas yra ne vien norminis reiškinys, bet ir būtina demokratijos išraiška. Opozicija turi dvi pagrindines funkcijas. Viena, ji neleidžia įsigalėti vienai partijai ir pažaboja valdžios savivalę, padeda išlaikyti konstitucinį valdžios modelį. Antra: kadangi politiniai sprendimai nėra tobuli, opozicija nurodo valdžios klaidas ir trūkumus. Opozicija yra kaip priemonė valdžiai apriboti ir socialinei taikai puoselėti.

Viliuosi, kad dabartinė valdžia pagaliau susiprotės, kaip svarbu yra užtikrinti pliuralistinėje demokratijoje pripažįstamas mažumos teises, skatinti pilietinę visuomenę bei nuomonių įvairovę. Tinkamai nesuvaldžius demokratijos procesų savivaldybėse, ypač mažose, nenustebčiau, kad vieną dieną galime pasiekti tokį degradacijos laipsnį, kai apie tikrąją savivaldą galėsime išvis pamiršti. 

P.S. Šiame straipsnyje yra pateikiama autoriaus nuomonė.

Trumpai apie autorių: Karolis Kaklys yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dėsnis       2019-02-5 21:27

Dėl valdžios, pinigų, ar šiaip dėl įtakos sferų, daugiausiai imasi už kaklų, o demokratija yra tik širma.

Blue Harold       2019-02-5 20:17

Nu, tykraj modernemia mieste, be mažumū, diamomratije niaymanoma.
Vot, pas mūs sostyneje, diamokratyje kliasty.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.