Socialinė politika, Ekonominė politika

Justas Mundeikis. Lietuvos Laisvosios rinkos institutas ir minimali mėnesinė alga

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 18:12

5     

    

Justas Mundeikis. Lietuvos Laisvosios rinkos institutas ir minimali mėnesinė alga

Justas Mundeikis, ekonomistas ir lektorius | www.lithuanian-economy.net

Ar minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas sąlygoja darbo vietų mažėjimą ir sukelia nedarbą? Tai – labai sunkus klausimas, į kurį  ekonomistai dar nėra radę vienareikšmio atsakymo. Tačiau visgi ekonomikos „ekspertai“ nuožmiai bando įrodyti, jog MMA didinimas arba tiesiog pačios MMA egzistavimas jau savaime sąlygoja aukštą nedarbą. Šiai kategorijai „ekspertų“ būtų galima priskirti ir Lietuvos Laisvos Rinkos Instituto (LLRI) atstovus.

Ž. Šilėno pozicija dėl MMA

Žilvinas Šilėnas, liberalios rinkos propaguotojas ir lobizmu verslo naudai užsiimančio LLRI prezidentas, savo Facebook paskyroje pateikė šį grafiką:

1 pav. MMA/VDU (VDU – vidutinis darbo užmokestis, Tiesos.lt red.) ir nedarbo ryšys Lietuvos apskrityse 2015 metais. Autorius: Ž. Šilėnas

Pažvelgus į pateiktą grafiką galima susidaryti įspūdį, jog MMA ir VDU santykis ne tik koreliuoja tarpusavyje, bet ir tai, jog nedarbo lygis priklauso nuo MMA ir VDU santykio. Deja, koreliacija nereiškia, kad egzistuoja koks nors tarpusavio ryšys (kaip ir šokolado suvartojimas, vargu, ar daro įtaką Nobelio premijos laureatų skaičiui šalyje).

Kodėl LLRI prezidento pateiktas grafikas nėra ekonomiškai prasmingas?

Visų pirma,  Vilniaus apskrityje nedarbo lygis visada buvo ženkliai mažesnis nei, pavyzdžiui, Tauragės apskrityje. Tai galioja ir kitų didmiesčių apskritims: Kauno, Klaipėdos. Šios apskritys visada bus vaizduojamos arčiau x-ašies.  Visų antra, šiose apskrityse MMA ir VDU santykis visada bus mažesnis nei,  pavyzdžiui, Tauragėje, nes šiose apskrityse dirba daugiau didelius atlyginimus gaunančių asmenų, taigi šios apskritys visada bus vaizduojamos arčiau y-ašies.  Galima daryti išvadą, jog pateiktas grafikas tik iliustruoja struktūrinius Lietuvos regionų ekonominius skirtumus, kuriuos sąlygoja ne MMA/VDU santykis, o paskutiniųjų 25 metų regioninė politika arba tiksliau jos nebuvimas.

Kodėl reikia vertinti darbuotojų skaičių, o ne nedarbo lygį?

MMA įtaką ekonomikai reiktų vertinti, atsižvelgiant į užimtumą, o ne į nedarbą. Tai yra svarbus aspektas, nes ekonomikos teorija teigia, jog padidėjus MMA, dalis darbdavių atsisakytų savo darbuotojų, kurių sukuriama pridėtinė vertė yra mažesnė nei padidėjęs minimalus atlyginimas. Taigi pastebimai sumažėtų darbo vietų skaičius. Jeigu dėl MMA dalis darbuotojų būtų atleista iš vienos įmonės, bet rastų darbą kitoje įmonėje, tada MMA neigiamo efekto neturėtų. Neigiamas efektas egzistuotų tik tada, jeigu padidinus MMA absoliučiai sumažėtų darbuotojų skaičius. Be abejo, būtina atsižvelgti ir į populiacijos dydį kiekvienoje apskrityje. Darbuotojų gali sumažėti, nes MMA „sugriovė“ darbo vietas, bet ir dėl to, jog darbuotojai emigravo ir nebebuvo kam dirbti. Tad analizėje pateikiamas vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (žr. į 2 pav.). Tuo tarpu nedarbo lygis yra išvestinis rodiklis, parodantis santykį tarp bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos skaičiaus. Nedarbo lygis gali padidėti vien dėl to, jog pabaigę vidurinę mokyklą, buvę mokiniai bus įskaičiuoti į darbo jėgą ir kartu dauguma taps bedarbiais. Tad šį rodiklį reikia vertinti labai atsargiai ir tik kartu analizuojant darbo jėgos, darbingo amžiaus gyventojų ir užimtųjų asmenų pokyčius.

Statistinė analizė

Jeigu norime sužinoti, ar MMA didinimas turėjo įtakos darbo vietų skaičiaus pokyčiui, reiktų pažvelgti, kaip per metus pakito MMA ir VDU santykis visose apskrityse ir kaip tuo metu pakito vidutinis darbuotojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Šiuo metu dar nėra pateikti 2015 metų ketvirto ketvirčio duomenys, tad analizėje lyginami pirmi trys 2014 metų ketvirčiai su atitinkamais 2015 metų ketvirčiais (žr. į 2 pav.).

2 pav. MMA įtaka darbuotojų skaičiui. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, autoriaus skaičiavimai

Pažvelgus į grafiką galima teigti, jog keturiose apskrityse MMA metinis augimas buvo lėtesnis nei VDU, tad MMA/VDU santykio metinis pokytis yra neigiamas. Visose kitose apskrityse MMA augo sparčiau nei vidutinis atlyginimas tose apskrityse, tad MMA/VDU santykio metinis pokytis yra teigiamas. Jeigu tai, ką siekia įpiršti LLRI „ekspertai“ būtų tiesa, tada visose apskrityse, kuriose MMA augo sparčiau nei VDU, darbuotojų skaičius turėjo mažėti, o ten, kur MMA/VDU santykio metinis pokytis buvo neigiamas – didėti.

Statistinė analizė nepatvirtina LLRI suponuojamo teiginio

Beveik visose apskrityse santykinai darbuotojų daugėjo (žr. į 2 pav.). Tai iliustruoja, jog Ž. Šilėno teiginys, kad padidinus MMA buvo sugriautos darbo vietos, yra klaidingas.  Visgi reikia pripažinti, jog atlikta ekonometrinė analizė yra statistiškai nereikšminga. Tai reiškia, jog atlikti skaičiavimai neleidžia daryti išvados, jog MMA/VDU santykio pokytis turi įtakos santykiniam darbuotojų skaičiui.

Išvados

Apibendrinant gautus statistinės analizės rezultatus negalima teigti, jog MMA padidinimas turėjo įtakos užimtumui.  O apskirtai pastebimas bendras santykinio darbuotojų skaičiaus augimas daugelyje apskričių yra sietinas su bendru Lietuvos ekonomikos atsigavimu. Tačiau remiantis šia analize nereikėtų daryti išvadų, jog besaikis MMA didinimas ilgainiui neatsilieptų užimtumui, nes didėjant darbo kaštams gali būti rizikuojama šalies konkurencingumu.  Siekiant, jog Lietuva neliktų „pigia darbo šalimi“, reiktų ne tik pamažu didinti MMA, tačiau tokias socialines reformas sieti ir su NPD didinimu bei inovacijų ir investicijų skatinimu, siekiant perbalansuoti Lietuvą nuo „pigių rankų“ iki „protingų galvų“ šalies.

Duomenys ir skaičiavimai: EXCEL failas

Straipnsis PDF formatu: failas

Statistinės analizės rodikliai:

Tiesinė Regresija Fisher testo koeficientas (F) ir reikšmingumo
lygmuo (p),
R kvadratu (R²), standartizuoti beta koeficientai (βi) kartu su reikšmingumo
lygmeniu (p)
F=1,162, p=0,031

 

R²=0,130

β0=0,008, p=0,158

β1=0,466, p=0,306

lithuanian-economy.net

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

fotke       2018-06-17 17:13

Justai, geras ir informatyvus straipsnis, tik pakeisk pagaliau savo nuotrauka i normalesne. Jei rasai rimtom temom, tai prie ko tas klouno zvilgsnis. Tokia veido israiska tinka prikabinti po balandzio pirmos pokstais, o ne prie rimtu straipsniu.

Dzeikas       2016-02-24 13:06

Ydingas pats skaiciavimo matas - MMA.Suprask kai darbuotuojas dirba 8h/d,40h/sav.
Kur jus toki versla matete ant Lietuvos ,kur darbuotuojas,ypac ‘blue collar’, darbininkai dirbtu 8 valandas p/d???
Pradeti reiktu nuo to, kad ivesti darbo uzmpkescio skaiciavima uz valanda lygegreciai su kriminaline atsakomybe menedzeriui (o ne brigadininkui) uz darbo laiko falsifikavima.
Jeigu aisku sistema ne kiaurom supuvusi, tai padetu susiorientuoti kaip atlyginimo augimas itakoja nedarba.

tetravaal       2016-02-22 12:46

rimtai verint LLRI ekspertizes tas pat kas akumuliatorių pasidėt per kašpirovskio tv seansą pasikraut.

saujele legaliu valstybiniu bandytu       2016-02-22 2:35

pasisavino viska ir samoningai zlugdo valstybe ir zmones.Ir tai vyksta ne tik Lietuvoje.Zmones jiems nebereikalingi,todel samoningai yra nuodijami per gerimus,narkotikus,chemija prifarsiruotu maistu ir vaistais.Kas tai jau suprato bando apsisaugoti,bet daug zmoniu bus samoningai isnaikinti ir be karo:)

Kaip uždirba        2016-02-21 18:52

taip ir girba. Darbdaviai krauna sau milijonus, o darbuotojams špygą.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.