Demokratija ir valdymas, Europa

Joseph Stiglitz. Euro zonos išlaikymo nuostoliai didesni nei galimi jos išardymo nuostoliai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 22 d. 22:01

7     

    

Joseph Stiglitz. Euro zonos išlaikymo nuostoliai didesni nei galimi jos išardymo nuostoliai

Pro Patria

Ar euras gali būti išgelbėtas? Šiame interviu Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas aptaria struktūrines euro zonos problemas, kodėl taikios skyrybos būtų geresnis pasirinkimas nei dabartinis vieningos valiutos palaikymas ir kaip Europos vadovai turėtų atsakyti į Jungtinės Karalystės apsisprendimą palikti Europos Sąjungą.

Jūsų naujoji knyga The Euro and its Threat to Europe (liet. Euras ir jo grėsmė Europai) iškelia į viešumą euro projekte slypinčias problemas ir jų pasekmes Europos ekonomikoms. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Svarbiausia knygos mintis yra ta, jog problemos šaknys slypi pačioje euro zonos struktūroje, o ne individualių valstybių veiksmuose. Visos valstybės daro klaidų, bet tikroji problema yra euro zonos struktūra. Labai daug žmonių kartoja, kad buvo padaryta politinių klaidų, ir jų iš tikrųjų buvo padaryta daug, tačiau net geriausi pasaulio ekonomistai nesugebėtų priversti euro veikti sėkmingai, nes euro zona turi rimtų struktūrinių bėdų.

Taigi ar yra reformų, kurios galėtų priversti eurą veikti sėkmingai? Taip, manau, kad yra, ir savo knygoje rašau, kaip šios reformos galėtų atrodyti. Jos ekonomiškai nėra labai sudėtingos, juk Jungtines Valstijas sudaro 50 skirtingų valstijų ir jos visos naudoja bendrą valiutą, ir tai parodo, jog įmanoma priversti valiutos sąjungą veikti sėkmingai. Tačiau lieka klausimas: ar yra politinės valios ir pakankamai solidarumo, kad tai būtų įmanoma padaryti?

Kai kurie teigia, jog net jei euras ir buvo klaida, jo sunaikinimas gali būti toks sunkus, kad verčiau stengtis jį reformuoti nei eiti prie to, ką jūs vadinate „taikiomis skyrybomis“. Ar gerai funkcionuojančio euro nauda verta nuostolių, kuriuos patirtume eidami jo link?

Manau, dabar jau visiškai aišku, kad tuo metu ir su tomis institucijomis pradėti euro projektą buvo klaida. Sunaikindami jį patirtume nuostolių, tačiau kad ir kaip žiūrėtume, per paskutinius 8 metus euras mūsų žemynui atnešė vien milžiniškus nuostolius. Todėl manau, kad galėtume suvaldyti nuostolius, kuriuos patirtume dėl euro išardymo, ir kad dabartinėmis sąlygomis euro zonos išlaikymas tikriausiai yra nuostolingesnis nei jos išardymas.

Jei teigiame, kad euras buvo nesėkmė, ar tai pirmiausia buvo politinė ar ekonominė nesėkmė?

Aišku, jog tai politinė nesėkmė, nes ji buvo grindžiama politiniais motyvais. Nebuvo ekonominės paskatos sukurti eurą. Jis buvo grindžiamas politiniais argumentais, tačiau politika nebuvo pakankamai stipti, kad užbaigtų pradėtą darbą. Euras buvo paremtas vis gilėjančio europinio projekto ir integracijos proceso vizija. Bet tie žmonės nesuprato, kad negalima tiesiog daryti, ką užsigeidi, reikia taip pat atkreipti dėmesį į ekonomikos dėsnius.

Iš tikrųjų manau, jog jų intencijos buvo pačios geriausios. Tikriausiai jie iš tiesų tikėjo, kad euras ves į klestėjimą, o šis į solidarumą, kuriantį viziją, kurią jie turėjo galvoje. Tačiau jie ignoravo savo pasiūlymo ekonominę realybę ir to pasekmė yra tokia Europa, kokią matome dabar.

Šiuo metu ES susitelkusi ties iššūkiais, kuriuos sukėlė Brexit. Kai kurie politikai ir akademikai teigė, jog geriausias atsakas, kurio gali imtis ES, yra Jungtinę Karalystę paversti pavyzdžiu, atgrasančiu kitas valstybes nuo pasitraukimo. Ar manote, kad tikėtina, jog toks atsakas atneštų daugiau žalos nei naudos?

Taip, manau, ir šis faktas, kad žmonės išsako tokį siūlymą, simboliškai atspindi dabartines Europos ir ES problemas. Juk buvo tikimasi, kad priklausymo ES vertė pati savaime bus priežastis, kodėl žmonės norės joje pasilikti. Sakyti, kad vienintelė priežastis pasilikti ES yra ta, kad jei pasitrauksi, būsi nubaustas, nėra labai įtikinamas argumentas už ES ir tikrai ne toks, kuris galėtų sukurti tarpusavio solidarumą. Ši situacija labiau primena kalėjime esančią grupę kalinių nei nuoširdų solidarumą.

Problema ta, kad kai kurie pagrindiniai Europos lyderiai, tokie kaip Junckeris, persiėmė šiuo požiūriu. Tai, kad tokiu požiūriu vadovaujasi vadovai, neramina. Būtent šis požiūris lėmė ir tai, kad Junckeris, būdamas Liuksemburgo ministru pirmininku, tapo architektu vienos iš didžiųjų problemų, su kuria dabar susiduria Europa – mokesčių apėjimu. Manoma, kad globalizacija naudinga visoms šalims, tačiau Junckeris rėmėsi tokia globalizacijos forma, kuri naudinga mažai šaliai visų kitų sąskaita. Jis akivaizdžiai nesupranta, kokia yra globalizacijos esmė.

Brexit sėkmė ir tokių politikų kaip Donaldas Trumpas populiarumas kartais aiškinamas tuo, jog vyriausybės visame pasaulyje nesugeba užtikrinti dėl globalizacijos „pralaimėjusių“ žmonių poreikių. Teigiama, kad nors globalizacija gali būti naudinga valstybei kaip visumai, konkretūs asmenys ir grupės dėl šio proceso patiria nuostolių. Kaip manote, ar įmanoma, kad globalizacija būtų naudinga visiems?

Taip, jei žmonės tiki, kad ji atneša svarbią naudą visuomenei, šią naudą galima padalinti. Tai galima padaryti progresiniais mokesčiais, yra ir kitų būdų dalį šios naudos perskirstyti vadinamiesiems „pralaimėtojams“. Jei tikima, kad tai atneša naudą visuomenei, tuomet privaloma tikėti, kad įmanoma mažų mažiausiai sušvelninti nuostolius.

Dalis problemos yra ta, jog naujausių prekybos susitarimų nauda visuomenei yra menka ar net negatyvi. Turiu omenyje tokius susitarimus kaip Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutartis (TPP) ar siūloma Transatlantinė prekybos sutartis (TTIP) tarp ES ir JAV. Šie susitarimai yra korporacijų tikslų įtvirtinimo įrankiai. Jais nesiekiama pertvarkyti globalinių žaidimo taisyklių, kad visiems būtų geriau, o siekiama taip pakeisti taisykles, kad jos būtų naudingesnės korporacijoms.

Panašiai kaip valstybės euro zonoje, Britanijos vyriausybė, praūžus finansinei krizei, siūlė tam tikrą taupymo politiką. Žinant, jog Jungtinė Karalystė nepatiria tų pačių struktūrinių problemų kaip eurą naudojančios šalys, ar manote, kad ji gerai susitvarkė su krize?

Manau, tai iliustruoja, kad pasitraukimas iš ES negali apsaugoti valstybės nuo blogos politikos. Gali priimti prastus sprendimus nepriklausomai nuo to, ar esi ES, ar ne. Tvirtai manau, kad taupymo politika nėra veiksminga, ir vienintelė priežastis, kodėl Britanija susitvarkė su krize pakenčiamai, yra ta, kad ji nesigriebė tokio taupymo, kokio norėjo George’as Osborne’as. Buvo daugiau kalbama apie taupymą, nei iš tikrųjų daroma – nuo to tik geriau Britanijai.

Versta iš lse.ac.uk

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikasas       2016-09-30 19:01

Britai tik “Brexit” pasidarė ir dar nespėjo iš ES išstoti, o jau kokie didžiuliai nuostoliai… Milijardiniai… Kas gali tokias rašliavas skaityt ir jomis tikėt?

Arvydas       2016-09-24 14:05

“Šie susitarimai yra korporacijų tikslų įtvirtinimo įrankiai. Jais nesiekiama pertvarkyti globalinių žaidimo taisyklių, kad visiems būtų geriau, o siekiama taip pakeisti taisykles, kad jos būtų naudingesnės korporacijoms” - tai aišku net ir Stiglicui smile

seniui       2016-09-23 17:51

gerokai hiperbolizuojat

senis       2016-09-23 17:09

ZONA. Euro zona. Zingsnis i kaire, zingsnis i desine, nusikaltimas. Stiglicas prisimeta durneliu. ES netekusi savo Afrikos koloniju, turejo zlugti. Nezlugo, nes prisijunge buvusias TSRS itakoje valstybes, kaip kolonijas. Euras buvo sukurtas kaip irankis smaugti prisijungtoms teritorijoms. Gal Stiglicas zino recepta kaip isgyventi ir stipreti teritorijoms is kuriu atimta savo pinigu politika, istatymai nuleidziami direktyvomis is Muterlando? Nezino. Niekas nezino. Vien tik is Lietuvos senosios ES valstybes gavo miljona pabegeliu, kurie ten sukuria apie 30 milijardu BVP. Pridekim to milijono darbininku paruosimo kaina 60 miljardu euru. Per 12 metu senosios ES salys gavo nauda is Lietuvos 420 milijardu euru. Kas paleis tokia auksine zuvele? Buves Seimas, vyriausybe, prezidentura, cia palikti tik tam, kad palaikytu Lietuvoje tokias neisgyvenimo salygas, kad pabegeliai bijotu grizti. Nikur pasaulyje skaiciuku stumdymas, pinigu, kaip prekes pardavinejimas, realios geroves nesukuria. Gerove vis dar kuria darbo rankos.

Buras       2016-09-23 16:45

Beje, Anglija turi savo “sajunga”, taip vadinama commonwelth. Salis, kurias vienija Anglijos karalienes karuna:
There are 15 Commonwealth Realms in addition to the UK: Australia, New Zealand, Canada, Jamaica, Antigua and Barbuda, Belize, Papua New Guinea, St Christopher and Nevis, St Vincent and the Grenadines, Tuvalu, Barbados, Grenada, Solomon Islands, St Lucia and The Bahamas.

Buras       2016-09-23 16:39

Stigliczas tik dar karta patvirtina Prezidentes zodzius: tai ne ES krize, tai jos vadovu krize.
Junkeris kaip reta silpnas vadovas. Koki pasitikejima gali kelti toks vadovas, kuris savo mazoj Liuksenburgo valstybelej priglaude nuo mokesciu begancius ofsorus, mokesciu rojus? Netas sako, kad tai Soroso isradimas tie “mokesciu rojai.” Juk ne viena, galimai mafijine kompanija ir i Lietuva izenge is tu “roju”. Skaidrumo trukumas zudo ES.

Konservatoriai Lietuvoje       2016-09-23 7:00

tokių straipsnių neskaito.


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.