Istorija

J. B. Hannibalssonas. Sovietų Sąjungos žlugimas – naudingiausias XX amžiaus įvykis

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 17 d. 16:28

0     

    

J. B. Hannibalssonas. Sovietų Sąjungos žlugimas – naudingiausias XX amžiaus įvykis

Baltijos šalių kelias į laisvę 9-o dešimtmečio pabaigoje ir 10-o pradžioje sutapo su Šaltojo karo finalu. Jis žymėjo tiek nacionalinį atgimimą, tiek demokratinį sukilimą. Aplinkiniam pasauliui padarė įspūdį stiprių aktyvistų judėjimų iškilimas, pademonstravęs jų gebėjimą mobilizuoti žmonių valią – prisimenate gyvąją (Baltijos kelio) grandinę 1989-ųjų rugpjūtį? Tai buvo veikiančios demokratijos pavyzdys. Dėl to nepriklausomybės judėjimų lyderiai turėjo svarų pagrindą tikėtis, kad bus pasitikti išskėstomis rankomis, grįždami į Europos demokratijų šeimą.

Vis dėlto jų laukė šiurkštus atsibudimas. Vietoje pagyrimų jie sulaukė priekaištų dėl neatsakingo elgesio ir buvo netgi įvardyti „ramybės drumstėjais“. Jiems buvo liepiama elgtis atsakingai visų labui. Ir patariama nusiteikti kompromisui su savo kolonijiniais valdytojais, nekeliant jokių išankstinių sąlygų. Negi nepakaktų kokios nors formos autonomijos SSRS sudėtyje?

Manęs dažnai klausia, kodėl Islandija tiesiog nesutiko su šia įprastine Vakarų lyderių išmintimi Baltijos šalių klausimu. Aišku, kad tai nebuvo susiję su jokiais gyvybiškai svarbiais nacionaliniais interesais. Priešingai – Islandija buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos naftos ir dujų – bet kurios išsivysčiusios ekonomikos gyvybės syvų – nuo tada, kai Britanija paskelbė embargą Islandijai, vykstant „Menkių karams“ 6-ame dešimtmetyje. Be to, argi nežinojome, kad iš mažųjų šalių tikimasi, jog jos glausis prie didžiųjų galybių ir pripažins jų lyderystę?

Visa tai yra gerai žinoma. Tačiau vis tiek mes nebuvom linkę to daryti. Vakarų lyderiai akivaizdžiai siekė savų tikslų. Be prognozuojamos naudos iš Šaltojo karo užbaigimo, Jungtinėms Valstijoms reikėjo, kad sovietai susitaikytų su invazija į Iraką (kuris buvo sovietų sąjungininkas) 1991 metų sausį. Vokietijos vyriausybei, savaime suprantama, labiausiai rūpėjo taikiai suvienyti šalį. Jeigu į šiuos planus nepateko Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas – ką gi, joms nepasisekė. Manyta, kad kiltų tiesiog per didelis pavojus sugriauti partnerystę su Gorbačiovu, jeigu Baltijos šalims būtų leista atkurti nepriklausomybę. Šiuo atžvilgiu Vakarų lyderių nuomonė buvo daugmaž vieninga.

Mes tiesiog su tuo nesutikome. Kai Šaltąjį karą užsibrėžusios užbaigti Vakarų demokratijos pradėjo skelbti, kad Sovietų Sąjunga turi būti išsaugota bet kokia kaina – taikos ir stabilumo vardan – mąstantiems žmonėms turėjo toptelėti, kad kažkas išties negerai.

Kas negerai? Visų pirma tas naivus susižavėjimas ponu Gorbačiovu buvo menkai pagrįstas ir tiesiog pavojingas. Buvo absurdiška mūsų pastangų užbaigti Šaltąjį karą sėkmę susieti su vienintelio žmogaus likimu. Nereikėjo laikyti savaime suprantamu dalyku, kad griežtosios linijos šalininkai bus grąžinti į valdžią, net jeigu ponas Gorbačiovas būtų atstatydintas. Vėlesni įvykiai greitai įrodė, kad šiuo atžvilgiu buvome teisūs.

Buvome įsitikinę, kad sovietų sistema yra krečiama egzistencinės krizės, kuriai jos lyderiai negalėjo pasiūlyti jokių sprendinių. Imperiją buvo apėmęs byrėjimo procesas: ją ištiko lygiai toks pats likimas, kaip ir Britanijos, Prancūzijos ir kitas Europos imperijas po Antrojo pasaulinio karo. Sovietinės santvarkos tikėtina politinio išlikimo trukmė buvo smarkiai perdedama. Nebuvo klausimo, ar Sovietų Sąjunga subyrės – tik klausimas, kada tai įvyks.

Kitaip negu Putinas – kuris yra pareiškęs, kad „Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“, tuomet tikėjau ir dabar tebesu įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos išardymas turėtų būti sveikinamas kaip galbūt naudingiausias XX amžiaus įvykis. Ir jeigu tam prireikė nedidelio stumtelėjimo iš Baltijos šalių pusės – juo geriau.

Trumpai apie autorių: Jónas Baldvinas Hannibalssonas yra buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras, ėjęs šias pareigas, kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Komentaras parengtas pagal jo kalbą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

BNS

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.