Iš skaitytojų pašto. Laimonas Kairiūkštis. Lygus startas? Imitacinės gerovės kūrimas

Ramutė Bingelienė   2020 m. gruodžio 20 d. 0:34

0     

    

Iš skaitytojų pašto. Laimonas Kairiūkštis. Lygus startas? Imitacinės gerovės kūrimas

Valstybės parama individualiam verslui?  200 eurų pakasynoms ir įpareigojimas net kraujuojant mokėti mokesčius. Netgi valstybės valdoma energetikos bendrovė ESO nesudaro su juo elektros tiekimo sutarties, kad smulkusis verslas įgytų galimybę mokėti už elektrą kainą kaip kad moka MAXIMA.  Ilgai laukti nereikės – išmirs paskutinis smulkusis verslas ir konkurencijos Lietuvoje neliks. Galiausiai už viską mokėsime brangiau nei kaimyninių šalių gyventojai ir visai nesvarbu kad Lietuvos gyventojų pajamos yra mažiausios Europos Sąjungoje.

Per šiuos pandemijos metus pasaulio milijardierių turtas padidėjo penktadaliu. Pandemijos metu valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės fiksuoja rekordinius pelnus, tačiau nuo 2021 m sausio mėnesio elektros tiekimo kainos gyventojams yra didinamos. Kieno kaina susižeriamas toks pelnas? Ogi mūsų žmonių sąskaita.

Lietuvoje daug kalbama apie lygias teises, lygias galimybes nepriklausomai nuo tavo rasės, finansinės padėties ar lyties. Mokyklose vaikams piešiamas pasaulis trykšta džiaugsmu, galimybėmis, mokiniai kuria imitacines verslo bendroves, ruošiasi kurti savo verslą kuris leistų išsipildyti jų svajonėms, praturtintų ne tik jų kišenę, bet ir pagražintų Lietuvą. Nėra nieko prasmingiau kaip kuriantis žmogus, kuris savo darbu ir tikėjimu gali sukurti neįsivaizduojamus kūrinius, įveikti nė karto nenugalėtas kliūtis.

Kiek gi jaunų žmonių, baigę universitetus, sukuria darbo vietas, kuriose gaminamas aukštos pridėtinės vertės produktas, kuris padėtų Lietuvai atsikratyti Europos Sąjungos skurdžiausios šalies titulo, kuriuo mes dalinamės su Rumunija,  daugelį metų valdyta diktatoriaus. Tai kur gi dingsta tie gebėjimai, verslumas, kurį mes diegiame mokiniams, studentams?

Seni metai eina į pabaigą, mokslo įstaigose pats darbymetis, studentai atsiskaitinėja savo projektinius darbus. Mes vėl kuriame. Popierius ir kompiuteris juk gali viską iškentėti. Jei imitacinė bendrovė bankrutavo, tai gali paspausti mygtuką RESET ir startuoti iš naujo. Klausantis Rezeknės (Latvija) studentų projektinių darbų apie IoT Daiktų interneto panaudojimo galimybes paklausiau, kas, jų manymu, yra sunkiausia diegiant IoT projektus. Daugelis studentų atsakė, jog didžiausias trukdis mažoms įmonėms yra lygus startas, t.y. jų finansinės galimybės įgyvendinti įdėją. Neturiu teisės atimti svajonės iš jaunų žmonių, belieka tik įvardinti smulkiojo verslo privalumus – savirealizaciją, operatyvumą ir lankstumą – ir visiškai nepaisyti, kad vakare pasilenkus nuo padidėjusio kraujospūdžio iš nosies bėga kraujas.

Kokios yra galimybės pradėti ir vystyti smulkųjį verslą Lietuvoje? Kiek remiamas smulkusis verslas Lietuvoje ir ar reikia palaikyti smulkųjį verslą? Pandemijų, krizių metu įmonės netenka pajamų ir tai yra natūralu, savaime suprantama. Kad ir kaip bebūtų žiauru, bet gamtoje išlieka tik stipriausieji.Tačiau visuomenės brandumą rodo jos gebėjimas pasirūpinti silpnesniais bendruomenės nariais. Gaila, bet Lietuvos gyventojams dar ilgai teks laukti, kol visuomenė subręs ir pradės rūpintis silpnesniais nariais ar daryti lengvatas smulkiajam verslui.

O kol kas matyti, jog Valstybei daug lengviau daryti nuolaidas verslo grupuotėms, atleisti jas nuo pelno, taršos mokesčių, leisti joms įsigyti elektros energiją minimaliomis kainomis, kai tuo tarpu gyventojai ir smulkusis verslas turi mokėti visur pilną kainą rizikuodami savo šeimos turtu

Energijos, logistikos paslaugos yra vienos didžiausių dedamųjų smulkiajame versle. Nuo šių metų Lietuvoje prasidėjo elektros rinkos liberalizavimas, kai tu „gali“ pasirinkti tiekėją.

Štai „Verslo žinios“ paskelbė, kad „[v]alstybės kontroliuojama energetikos įmonių grupė „Ignitis grupė“ per šių metų tris ketvirčius uždirbo 108,339 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2019 m. sausio–rugsėjo mėnesiais, kai jis buvo 43,73 mln. Eur“.

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO skelbiasi, kad „[p]er 2020 m. 7 mėnesius ESO uždirbo 112,2 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA*) – 9,6% daugiau nei per 2019 m. 7 mėnesius, kai šis rodiklis buvo 102,4 mln. eurų. Tokią rodiklio dinamiką išlaikyti padeda efektyvi bendrovės veikla bei auganti reguliacinio turto bazė.“ 

Akivaizdu: pandemijos metu valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės fiksuoja rekordinius pelnus, ir vis tiek nuo 2021 m. sausio mėnesio elektros tiekimo kainos gyventojams yra didinamos.

Kieno kaina susižeriamas toks pelnas? Ogi mūsų žmonių sąskaita.

Kai kiekvieną dieną kalbama, kaip galime padėti smulkiajam verslui išgyventi, valstybės valdomos įmonės imasi priešingų veiksmų, riboja konkurenciją taikydamos didesnius paslaugų įkainius smulkiesiems verslininkams. Pavyzdžiui, valstybės įmonė ESO net nesudarinėja elektros tiekimo sutarčių su individualią veiklą vykdančiais objektais priversdama verslą vystančius ūkio subjektus mokėti ženkliai didesnę kainą už energiją, nei kad moka kiti verslai.

Plačiau:
„Ignitis grupės“ grynasis pelnas šiemet išaugo 2,5 karto iki 108,3 mln. Eur

Preliminarūs ESO 2020 m. 7 mėnesių rezultatai - Esminiai įvykiai - ESO - Energijos skirstymo operatorius

* * *

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.