Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

Irena Vasinauskaitė. Baltijos kelias ... per širdį

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 23 d. 9:29

5     

    

Irena Vasinauskaitė. Baltijos kelias ... per širdį

Kažkaip spontaniškai parašiau pavadinimą ir sustojau. Žiūriu į šią antraštę kompiuterio ekrane ir mąstau, kaip jį supras skaitytojai. Tie, kurie prieš 28 metus važiavo į Baltijos kelią ir yra išgyvenę Lietuvos atėjimo iki jo istoriją, tikėtina, ją supras vienaip, tie, kuriuos vadinu Nepriklausomybės vaikais, – gimę jau po 1990-ųjų kovo 11-osios arba rugpjūčio 23-ąją M-12 magistralėje į pasaulį nustebinusią akciją žiūrėję nuo tėvo pečių, ją, ko gero, išgirs kitaip.

Karta, bent iš savo tėvų liudijimų, prisimenanti slaptųjų Molotovo-Ribentropo protokolų pasirašymą, kuriais du diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Europą milijonus žmonių pasmerkdami mirčiai ar nepakeliamoms fizinėms ir dvasinėms kančioms, jau traukiasi. Mažėja gretos ir tų, kurie 1989 metais važiavo į Baltijos kelią, kad kartu su estais ir latviais susiimtų už rankų ir vieningai paliudytų, jog smerkia slaptuosius diktatorių kėslus ir nori būti laisvi.

Bent trims lietuvių kartoms Baltijos kelias visad bus didingas išsivadavimo kelias iš fizinės bei dvasinės vergijos – drąsių, ryžtingų žmonių veiksmų kryptis. Jų žygiams atminti Juodojo kaspino diena buvo pavadinta Baltijos kelio diena ir Trispalvės nusirišo gedulo ženklus.

Kai Lietuva sugrįžo į Europos tautų šeimą, rugpjūčio 23-oji trečią kartą pakeitė pavadinimą. Dabar ši istorinė data vadinama Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena.

Tačiau pati esmė liko nepakitusi – suvokimas, kad Tauta savo valstybingumą turi saugoti sutelkusi į vieningą veikimą du PP – piliečius ir jų rinktus politikus. Valstybė tvirta ir nepriklausoma išlieka tik tuomet ir tik tiek, kiek piliečiai pasiryžę prireikus ją ginti, o politikai turi tiek nuovokos, kad savo sprendimais užtikrina laisvo, laimingo žmogaus gyvenimą gimtojoje šalyje bei taikų sugyvenimą su kaimyninėmis valstybėmis. Tik tada žmogaus neokupuoja ne mažiau plėšrus okupantas – beviltiškas pyktis ant visų ir dėl visko: skurdo, neteisingumo. Dvasinę okupaciją išgyvenantys valstybės laisve nesidžiaugia, jos nevertina.

Mano amžininkams ši diena – nuostabiausi prisiminimai. Ir nuostaba, kad esame vienas kitam reikalingi, kad visiems šiame kelyje yra vietos. Kad ir viena detalė – ir kelyje į akciją, ir grįžtant iš jos nebuvo jokių autoįvykių, nors eismas vyko viena kryptimi keturiomis eilėmis – per visą kelio perimetrą. Tuomet niekas nevartojo žodžių „tolerancija“ ar „korektiškumas“, tačiau kiekviename žingsnyje būtent taip ir elgėsi.

Nepriklausomybės vaikams, apie Baltijos kelią skaičiusiems istorijos vadovėliuose ar klausiusiems tėvų prisiminimus, tačiau nepajutusiems nesumeluotos žmonių vienybės, šie mano pasakojimai, ko gero, tvoskia naftalinu. Ir tokia reakcija visai galima – juk kasdienė patirtis vis patvirtina: tebegyvename fasadinės demokratijos sąlygomis. Be pasekmių sau kritikuoti gali tik neįtakingus, kitų likimo nelemiančius žmones, bet pabandyk viešai pasakyti, ką galvoji apie korumpuotą valdžios atstovą, šališką teisėją ar žurnalistą-manipuliatorių, patekusį į Lietuvos įtakingiausiųjų dešimtuką, pakliūsi į tokią mėsmalę, kad jau niekas nebesulaikys šioje valstybėje…

Kol savo donkichotiškoje pilietinėje kovoje esi vienišas, kol nesuburi bendraminčių, tol esi visiškas NULIS tam, kuris nors ir stovėjo Baltijos kely, iš jo sugrįžo toks, koks buvo, taip ir nesuvokęs, kur jis buvo.

Ir, skaudžiausia, jau nebesusivoks: paniręs į savo vartotojišką kasdienybę, nuvertinęs padorumą, pagarbą, meilę artimam savo toks šios žemės gyventojas, užuot padavęs kitam ranką ir stojęs šalia ginančiojo vaiką ar užstojęs šmeižiamą partizaną, geriausiu atveju – tiesiog nusigręš, kitu – atvirai pasityčios.



Manau, jau laikas nustoti apsimetinėti – sutikę valstybės ar asmeninio turto vagį elkimės su juo kaip su vagimi, pajutę, kaip iš mūsų ar kito tyčiojasi, ginkime savo ir kito orumą. Tai nereiškia, kad turime būti netaktiški, neetiški ar netolerantiški. Tiesiog vadinkime daiktus ir reiškinius tikraisiais vardais. Gal tai būtų dar vieno, tik jau dvasinio Atgimimo pradžia ar gairė tikrojo Baltijos kelio link?

Aš esu idealistė, todėl manau, kad būsime vergai tol, kol nepaskelbsime Nepriklausomybės savo sieloje. Nuo visokio blogio. Abejingumo kito skausmui. Baimės.

Tik tada nusidrieks Baltijos kelias ir per širdis. Ir per tų, kurie net netiki, kad galėjo taip būti, kaip liudija tie naftalininiai pasakotojai.

SU BALTIJOS KELIO VILTIMI…

Trumpai apie autorę: Irena Vasinauskaitė buvo Šiaulių miesto Sąjūdžio tarybos Baltijos kelio renginių organizacinės komisijos narė

Nuotraukos: Romo Jurgaičio, Antano Gudelevičiaus, Andriaus Petrulevičiaus, Kęstučio Svėrio.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tam, KGBistus saugo valstybė.        2017-09-2 23:11

Ne tiūk valstybė saugo, bet ir patys saugojasi. Nė iš vieno kgbisto nebuvo atimtas leidimas ginklui turėti ir nešioti, bet dar išduoti nauji leidimai naujiems ginklams įsigyti. O Lietuvos savanoriams ne tik leidimų ginklams nedavė, bet ir už turėtus sausio 13 aukščiausioje taryboje, persekiojami. Tai aiškiai parodo kad valstybė tebėra Rusijos marionečių rankose.

Bet kad jūs žinotumėt,kaip       2017-08-24 11:38

gerai gyvena savivaldybėse valdininkai,kurių yra keliskart perdaug.Atostogauja kada nori dažnai ir kiek nori susitarę tarpusavy.Nusižeminusiam verslui pamėtėja objektėlių,verslas pamoka otkatų,priverstas mmokėti.Ypač naudojamasi žemdirbiais.Valyti tas kontoras be pasigailėjimo.

Va todėl ir nevažiavau į Baltijos kelią       2017-08-23 12:22

Mano Širdis jautė MELĄ.
Neapgaudinėjau savęs.
Nebuvo prasmės.Mačiau,kad mėšlini žmonės liks valdžioje.
Aktyviai dalyvavau Žemės referendume.Surinkome 300 000 parašų.
“Dėdulei” akys ant kaktos iššoko.Puolė nabagas į TV šaukti,kad biudžetinės žiurkės neitų prie balsadėžių.Žiurkės paklausė.Nėjo…
Supratau,kad į DVASINĮ Baltijos kelią ateitų ne daugiau 15 proc. nuo Tautos.
Visi kiti jau DVASINIAI LAVONAI.

KGBistus saugo valstybė       2017-08-23 12:14

Ir saugos dar 75 metus.
Tai kas ta valstybė?-paklausiu.

AČIŪ       2017-08-23 10:04

Kad priminėte. Sušildėte bent emocija. Pažadinote gerą jausmą, teigiamą emociją šį apniukusį rytą visom prasmėm. Gerai, kad kiekviena karta turi gyvenime ką nors skaidraus. Mūsų su autore - tai Baltijos kelias. Dėkui.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.