Kultūros, kalbos, istorijos politika

Interesų spąstai Vilniaus senamiestyje

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 12 d. 17:09

1     

    

Interesų spąstai Vilniaus senamiestyje

Jurga Tvaskienė | lzinios.lt

Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamas Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas apauga vis didesniais įtarimais. Nerimą, kad dokumentas, numatantis istorinių zonų atkūrimą Vilniaus senamiestyje, atvers vartus naujoms statyboms sostinės širdyje, kursto duomenys apie dokumento rengėjais samdytus architektus, dirbančius su privačių projektų vystytojais. Tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad UNESCO saugomas Vilniaus senamiestis gali būti įtrauktas į pavojuje atsidūrusių Pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, šią savaitę LŽ pasakodamas, kodėl Vilniuje iki šiol neparinkta vieta Jono Basanavičiaus paminklui, pažymėjo, kad siūlymą patriarcho atminimui įamžinti pritaikyti Konstantino Sirvydo skverą stabdo planai ateityje užstatyti šią erdvę. „Paminklo idėja kirstųsi su senamiesčio atstatymo koncepcija. Ten planuojama atstatyti pagal perimetrą buvusius namus, nors sumanymas kontroversiškai vertinamas“, – aiškino politikas.

Urbanistinė invazija gresia ne tik K. Sirvydo skverui: neatmetama galimybė, kad ateityje sostinės senamiestyje gali būti užstatyti ir Lazdynų Pelėdos, Rūdininkų skverai, kitos viešosios erdvės. Tokias galimybes atvertų Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos šiuo metu rengiamas specialusis Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planavimo dokumentas, kuriame kalbama apie sostinės, kaip „viduramžių miesto“, kultūros paveldo objektų atkūrimą.

„Kas slepiasi po atkūrimu? Tai labai jautrus dalykas, ypač senamiesčio erdvėse. Vilniaus senamiestyje iki šiol yra labai daug apleistų vietų, kurias reikėtų sutvarkyti. Jei paliksime jas toliau nykti, o pradėsime atkurti nesančius statinius (kaip suprantate, tai bus nauji objektai, ne XVII-XIX amžiaus pastatai), tai kels tikrai daug klausimų“, – LŽ apie šią situaciją sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Dešimtmečio projektas

Vilniaus senamiesčio tvarkymo planu vadinamas dokumentas pradėtas rengti 2008 metais, bet realius kontūrus įgavo po 2013 metų rugsėjo, kai buvo patvirtintas Senamiesčio vertingųjų savybių aktas. Procesai ypač paspartėjo praėjusių metų rudenį, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis įpareigojo KPD kuo greičiau baigti rengti šiai saugomai kultūros paveldo vietovei itin svarbų planavimo dokumentą, kuris turėtų užtikrinti senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių jo tvarkymo priemonių sistemą.

Organizuoti dokumento planavimą buvo pavesta KPD, o jis patikėjo darbą savo Vilniaus padaliniui. Šis programos vykdymą pavedė valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, įsteigtai departamento finansuojamoms programoms vykdyti. „Lietuvos paminklai“ darbui atlikti pasitelkė ne tik savo specialistus. „Kadangi tai didelės apimties darbas, mūsų turimais žmogiškaisiais ištekliais tai nebūtų įmanoma atlikti, todėl darbo sutartimi papildomai buvo kviečiami kiti žmonės“, – nurodė įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta.

Vilniaus senamiesčio paveldotvarkos projekto specialistų grupės koordinatore buvo paskirta šios įmonės Projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė. 2009–2015 metais Vilniaus tvarkymo plano rengėjų grupei vadovavo Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ darbuotojas architektas Vincas Brezgys, grupėje dirbo dar aštuoni žmonės. Konsultantais rengėjai samdė privačių įmonių atstovus – bendrovėje „Urbanistika“ dirbantį architektą Augį Gučą, įmonės „Senojo miesto architektai“ architektę Ireną Kliobavičiūtę ir architektę Mariją Nemunienę iš Projektavimo ir restauravimo instituto.

Sukėlė abejonių

Kaip rodo įmonės Lietuvos registrų centro pateikti duomenys, šio projekto koordinatorė G. Filipavičienė, nors pristatoma kaip „Lietuvos paminklų“ darbuotoja, kartu yra privačios įmonės „Senojo miesto architektai“ akcininkė, kaip ir konsultante samdyta I. Kliobavičiūtė. Beje, pastaroji architektė kartu su keliais kolegomis iš „Senojo miesto architektų“ prieš kiek daugiau nei penkerius metus buvo kaltinta nusikalstamos grupuotės, klastojusios dokumentus projektuojant bendrovės „Teo LT“ administracinį pastatą Vilniuje, organizavimu. Architektams, bandžiusiems „padėti“ bendrovei pastatyti ne 12, bet 15 aukštų statinį (dėl to jo vertė būtų padidėjusi mažiausiai 3 mln. eurų), bausmės pavyko išvengti 2011 metais bylą jų atžvilgiu nutraukus dėl senaties.

„Bendrovė „Senojo miesto architektai“, be kita ko, teikia atlygintinas paslaugas ne vienai privačiai statybos ar vystymo bendrovei, kurios planuoja statybą Vilniaus senamiestyje. Taigi dalis darbo grupės narių, viena vertus, yra samdomi verslininkų ir tarnauja jų interesams, tas yra normalu. Tačiau, kita vertus, jie aktyviai dalyvauja teisėkūroje, kuri turėtų apsaugoti viešąsias vertybes nuo privačių interesų. Manome, kad Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano rengimo komandoje turėjo ir galėjo būti tik interesų konfliktų nevaržomi, nepriekaištingos reputacijos profesionalūs specialistai“, – LŽ teigė aktyviai šiuo klausimu besidominčios sostinės Užupio bendruomenės atstovė teisininkė Rėda Brandišauskienė.

„Lietuvos paminklų“ vadovas V. Drumsta neneigė galimo „žmogiškojo faktoriaus“. „Žinote, tai gali būti kaip sąmokslo teorija: galbūt tokio varianto ir negalima visiškai atmesti, bet kaip jį užkardyti? Specialiajam planui nėra taikomi išskirtiniai reikalavimai, o žmogiškasis faktorius visur gali veikti. Jei kalbame apie interesų konfliktą, aš tikrai nesu ta institucija, kuri turėtų tikrinti. Parinkdamas žmones, atsižvelgiu į jų kompetenciją ir turimą kvalifikaciją“, – aiškino jis.

KPD Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas savo ruožtu tvirtino neįžvelgiantis problemos dėl tokios situacijos. „Ne man tai komentuoti, nes komandą rinko „Lietuvos paminklai“, bet man nėra žinomas nė vienas žmogus, architektas ar urbanistas, kuris galėtų rengti tokius dokumentus ir nedirbtų projektavimo srityje“, – aiškino valdininkas.

Seimo Antikorupcijos komisijos, kuri jau pradėjo nagrinėti Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano rengimo aplinkybes, narys istorikas Eduardas Šablinskas, ilgus metus vadovavęs sostinės Senamiesčio seniūnijai, tvirtino, kad ši situacija primena patarlę apie lapę vištidėje. „Peržiūrėjus dokumento rengimo medžiagą, norisi duoti per nagus tiek įmonei „Lietuvos paminklai“, kuri sudarinėja sutartėles, tiek specialistams, kurių profesinės bėdos per 20 metų jau akis bado. Kaip galima žmones, dėl kurių darbo buvo abejonių, kurie turėjo problemų derindami savo projektus Senamiestyje, skirti ekspertais, kad jie paskui galėtų savo darbą, kuris anksčiau netiko, pakeitus Senamiesčio tvarkymo planą, padaryti teisėtu? Sakysiu tiesiai – man skaudu už tuos žmones, kurie anksčiau dirbo puikiai, bet juos sugadino pinigai“, – kalbėjo parlamentaras.

Atkūrimas ar statybos

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2016-02-12 19:29

Bolševikai po karo išgriovė apie pusę senamiesčio. Visi tie ,,skverai” - tai komunizmo statytojų (ar carinių rusų,kaip Arklių turgaus atveju)kūryba. Be matomų valstybingumo, gynybinių, dvasinių ar ūkinių paminklų, vertinga pati viduramžiška struktūra, kuri pati nebūdama materiali,gali būti atkurta -panašiai,kaip atkuriama senovinė muzika. Kultūros paveldo departamentas čia baramas dėl to,kad numato leisti atstatyti buvusias struktūras,bet aš jį barčiau dėl priešingo dalyko - dėl to,kad uždraudė judinti stalinoidinį ,,kaspinuotį” suniokotoje Vokiečių gatvėje ir atkurti Žydų ir Mėsinių gatves.
Ar galima leisti Senamiestį atstatyti būtent dabar, dabartiniams investuotojams ir architektams - atviras klausimas. Nes galim būti beveik tikri,kad bus ,,atstatoma” kaip Ašmenos-Dysnos-Mėsinių gatvių kvartele - visą archeologiją su visais likusiais pamatais kruopščiai išgramdant. Tai daugiau primena ne atstatymą, o abortą.
Kas dėl UNESCO nuostatų, tai turėkim omenyje,kad UNESCO yra UN (Jungtinių tautų) skyrius,o Jungtinės tautos yra neokomunistinės pasaulėžiūros stūmėjas.


Rekomenduojame

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Filmuota medžiaga atskleidžia: demonstracijoje Stokholme prieš karantino suvaržymus dalyvavo mažiausiai tūkstantis žmonių

Br. Paulius Vaineikis: „Kaip senais gerais Sąjūdžio prabudimo laikais…“

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką (2). Vytautas Radžvilas: ar išnyks politika?

Kun. Robertas Skrinskas. Ar dar švęsime kitais metais Motinos dieną?

Audrius Globys: maldos skydas „Santuokos sakramentas – regimasis meilės ženklas“

Tik faktai. Skelbiami išankstiniai duomenys apie 2020 m. mirusių Lietuvos gyventojų mirties priežastis

Algimantas Rusteika. Taip gyventi neverta

Vyskupo Jono Kaunecko kreipimasis į Tautą: laiminu Didįjį Šeimos gynimo maršą

Liudvikas Jakimavičius. Šiukšlių amžius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.