Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena

In memoriam. Kun. Vytautas Merkys SJ

Tiesos.lt redakcija   2021 m. vasario 4 d. 2:42

17     

    

In memoriam. Kun. Vytautas Merkys SJ

(1927-03-17–2021-02-01)

Iš kardinolo Sigito Tamkevičiaus pasidalijimų:
Šį vakarą 19 val. pas Viešpatį iškeliavo kun. Vytautas Merkys SJ. Nepaprastai uolus sielovadininkas. Kun. Vytautas buvo mano kursinis; 1955 m. kartu pradėjome mokytis Kauno kunigų seminarijoje. Sovietinė valdžia prašalino jį iš Seminarijos, todėl kunigystės šventimus gavo slapta. 

Kunigų rengimas pogrindyje neatsirado per vieną dieną. Tyrinėtojai teigia, jog jo ištakų reikia ieškoti tarp tų klierikų, kurie buvo pašalinti iš Kauno kunigų seminarijos, o vėliau studijas baigė slapta ir buvo įšventinti kaip pogrindžio kunigai.

Vienas tokių – kun. Vytautas Merkys, SJ. 1959-aisiais, paskutiniaisiais seminarijoje mokymosi metais, Religinių reikalų tarybos įgaliotinio įsakymu paliko seminariją. Negana to, buvo įsakyta nedelsiant apleisti Kauną.

V.Merkys, būdamas kandidatas į jėzuitus, išvyko į Daugėliškį pas tėvą Romualdą Blažį, SJ zakristijonu. Čia pasiruošė ir išlaikė neakivaizdiniu būdu reikalingus egzaminus. Metams praėjus jam buvo suteikti kunigystės šventimai.

Kun. V.Merkys pasakoja:
„Daugėliškyje mane įšventino kunigu per Šv. Oną. Tai buvo 1960 metai. Savo šventimams pats aš su motociklu atsivežiau vyskupą; iki Ignalinos jis atvažiavo traukiniu, o į Daugėliškį aš jį pats atsivežiau. Tai vyko labai slaptai, mane šventino vyskupas Vincentas Sladkevičius, jau buvęs tremtyje. Iš vakaro įšventino subdiakonu ir diakonu, o liepos 26 d. ankstų rytą, asistuojant kun. R.Blažiui, SJ, suteikė kunigo šventimus. Mano primicijose dalyvavo tik vienas žmogus – kun. R. Blažio, SJ šeimininkė. Primicijos buvo kitą dieną po šventimų“.

Pagerbdami kun. Vytauto Merkio šviesų atminimą siūlome pasižiūrėti LRT dokumentinę apybraižą iš „Laiko portretų“ – ČIA kunigas pasakoja savo gyvenimo istoriją, dalijasi mintimis apie pašaukimą, vertybes, santykius su pasauliu ir žmonėmis.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Romas       2021-02-8 20:44

Tikras Dievo žmogus. Kunige Vytautai, melski už mus!

IV eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-02-6 5:53

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ
Žmogus kreipiasi į psichologą, skųsdamasis, kad sunku susikaupti mokantis ar dirbant. Paaiškėja, kad jis yra visiškai atsisakęs poilsio, laiką skiria tik darbui. Psichologai pastebi, kad yra nemažai žmonių, kurie pradeda jausti, kad juos kamuoja įtampa, yra bejėgiai, išsekę. Tai gali būti perdegimo sindromo ženklai. Tai nėra tinkama dienotvarkė.
Trumpa evangelijos ištrauka iliustruoja krikščioniškojo apaštalinio gyvenimo ritmą, kuris turėtų būti pakaitinis tarp intensyvaus darbo ir tiesiog „buvimo su Jėzumi“. Evangelija apie tai nekalba, tačiau galime įsivaizduoti, kad Jėzus skyrė laiką pabūti su kiekvienu mokiniu ir klausytis jo pasidalijimo apie sėkmes ir nesėkmes. Jam tai puiki proga padrąsinti, patarti, nukreipti, kur reikia. Kokią didelę dvasinę atgaivą mokiniai turėjo rasti šiame pokalbyje! Kur kitur jie galėjo būti geriau išklausyti?
Iš tiesų, apaštališkasis aktyvumas reikalauja fizinio ir psichinio poilsio: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Tačiau dirbantys Kristaus vynuogyne yra gundomi įsitraukti į veiklas ir ignoruoti maldos, poilsio ir ramybės poreikį Dievo akivaizdoje. Kai tai atsitinka, labai lengva sudaryti savo pačių darbotvarkę vietoj tos, kurią siūlo Viešpats: „Eikite… ir pailsėkite“. Autentiška krikščionių tarnystė yra grindžiama malda ir giliu santykiu su Kristumi, nes be jo mes nieko negalime nuveikti. Mes galime atlikti Viešpaties darbą tik pasitelkdami Viešpaties jėgą. „Jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui“ – sako apaštalas Petras (1Pt 4, 11).
Mes galime atnaujinti savo intencijas ir būti stiprūs tik maldingai budėdami Dievo akivaizdoje: „Tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, – nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Iz 40, 31).
Bernardinai.lt

IV eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodžio       2021-02-6 5:51

<B>Mąstymas
Prašyti malonės, pripildančios mano širdį Jėzaus apaštališku uolumu<?B>

Įsivaizduosiu apaštalus, sugrįžtančius iš misijos. Noriu dalyvauti jų džiaugsme. Pažvelgsiu į jų džiaugsmingus veidus ir pastebėsiu, kaip jie buriasi aplink Jėzų, norėdami pasidalinti savo pirmojo apaštalavimo patirtimi.

*

Prisiminsiu savo pirmąją apaštalinio darbo patirtį arba džiaugsmingus išgyvenimus pašaukimo kelyje. Prisiminsiu džiaugsmingus jausmus, kurie tada užvaldė mane. Su kuo noriai dalijuosi savo pergyvenimais? Ar surandu vakare laiko dienos pergyvenimais pasidalinti su Jėzumi?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus rūpestingumą ir švelnumą. Jis pirmas pastebi apaštalų nuovargį ir kad jie neturi laiko netgi pavalgymui. Jėzus pataria jiems nueiti į negyvenamą vietą ir pailsėti. Eisiu ir aš kartu su jais.

*

Prisiminsiu situaciją iš savo gyvenimo, kada jaučiausi pervargęs, psichiškai ir fiziškai išsekęs. Kas man tada padėjo? Kaip aš praleidžiu laiką, kada esu pavargęs? Ar nėra mano poilsis tuščios kalbos ar televizijos laidos? Ar sugebu suplanuoti sau „dykumos dienas“?

*

Stebėsiu minias žmonių, bėgančias iš visų miestų pas Jėzų. Pabandysiu įsijausti į jų vidinę Jėzaus ieškojimo aistrą. Ar yra manyje toks Jėzaus „alkis“?

*

Kada Jėzus išlipo į krantą, minios Jo jau laukė. Pastebėsiu Jėzaus žvilgsnį: Jį apima gailestis, matant minias žmonių. Jis supranta jų vienišumą, pasimetimą ir dvasinį alkį.

*

Jėzus žino visas mano problemas ir bėdas. Ypač mato mano pasimetimą, kada esu tarsi avis be piemens. Iš Jo visada galiu tikėtis pastiprinančio žodžio. Jis nori, kad vien Jo trokščiau ir ieškočiau.

*

Nuoširdžiame pokalbyje atiduosiu Jėzui visą savo ateitį. Paprašysiu, kad saugotų mane nuo paklydimų ir kad nusivylimo valandą atsiųstų man gerų ganytojų.

Kasdienapmastau.lt

IV eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-02-6 5:49

Evangelija (Mk 6, 30–34)

  Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
  Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir netgi pralenkė mokinius.
  Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
  Katalikai.lt

IV eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-02-6 5:49

Psalmė (Ps 22, 1–6)

P.  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
  Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
  leidžia man atilsėti paversmy;
  manąją sielą gaivina.
  Veda mane teisingais takais savo garbei. – P.

  Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
  aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
  Tavo lazda, vėzdas galingas,
  drąsą man duoda. – P.

  Tu man keli vaišes,
  o priešai sugėdinti žiūri.
  Kvepalais man patepi galvą,
  pili man sklidiną taurę. – P.

  Tavoji malonė ir meilė palydi
  kiekvieną mano gyvenimo dieną.
  Aš Viešpaties būste gyvensiu
  per amžius ilgiausius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P.  Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
              aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

IV eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis       2021-02-6 5:48

Skaitinys (Žyd 13, 15–17. 20–21)

  Per Jėzų visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių. Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.
  Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga.
  Ramybės Dievas, išvedęs iš numirusių tą, kuris per amžinosios Sandoros kraują yra tapęs didysis avių Ganytojas, – mūsų Viešpatį Jėzų, tepapuošia jus visokeriopomis gėrybėmis, kad vykdytumėte jo valią, jam veikiant, kas jo akims patinka mumyse per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.

Popiežiaus Pranciškau katechezė       2021-02-5 17:00

I.  Nepriešinkime maldos ir liturgijos
„Bažnyčios istorijoje ne kartą pasitaikė pagunda praktikuoti intymistinio pobūdžio krikščionybę, kuri nepripažįsta viešų apeigų dvasinės svarbos. Dažnai tokia tendencija pretendavo į didesnį religingumo grynumą, nepriklausantį nuo išorinių ceremonijų, laikomų nenaudinga ar žalinga našta. Galiausiai kritika nukrypdavo ne vien į apeigų formą ar tam tikrą šventimo formą, bet į pačią liturgiją“, – trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje sakė popiežius Pranciškus. Jis tęsė ciklą apie maldą.

Bažnyčioje galima rasti dvasingumo formų, kurios nesugebėjo pakankamai įimti liturgijos. Daug tikinčiųjų, nors ištikimai dalyvauja apeigose, ypač sekmadienio Mišiose, dažnai savo tikėjimą ir dvasinį gyvenimą maitina iš kitų šaltinių, liaudies pamaldumo pobūdžio.

Per pastaruosius dešimtmečius nueitas ilgas kelias. Vatikano II Susirinkimo konstitucija Sacrosanctum Concilium ženklina šios ilgos kelionės jungiamąją grandį. Ji išsamiai ir organiškai išaiškina dieviškosios liturgijos svarbą krikščionių gyvenimui: objektyvų tarpininkavimą, kurio reikalauja faktas, kad Jėzus Kristus nėra idėja ar jausmas, tačiau gyvas Asmuo, o jo slėpinys – istorinis įvykis. Krikščionių malda remiasi keliais tarpininkavimais: Šventuoju Raštu, sakramentais, liturginėmis apeigomis, bendruomene. Krikščioniškame gyvenime nėra atsiskiriama nuo kūniško ir medžiaginio matmens, nes per Jėzų Kristų jis tapo išganymo keliu. Galime sakyti, kad turime melstis kūnu: jis įžengė į maldą.

Negali būti krikščioniško dvasingumo be įsišaknijimo į šventųjų slėpinių šventimą. Katekizme rašoma: „Kristaus ir Šventosios Dvasios misija, sakramentinėje Bažnyčios liturgijoje skelbianti, sudabartinanti ir perteikianti išganymo slėpinį, toliau tęsiasi besimeldžiančioje širdyje“ (žr. 2655).

Liturgija nėra vien spontaniška malda, bet kažkas daugiau: tai veiksmas, kuriuo remiasi visa krikščioniška patirtis, tad ir malda. Tai įvykis, atsitikimas, buvimas, susitikimas. Susitikimas su Kristumi. Kristus, Šventosios Dvasios galia, tampa esančiu per sakramentinius ženklus: iš čia kyla būtinybė mums, krikščionims, dalyvauti dieviškuose slėpiniuose. Krikščionybė be liturgijos, drįsčiau sakyti, yra krikščionybė be Kristaus. Be viso Kristaus.

Net ir kukliausiose apeigose, kaip tos, kurias krikščionys šventė ir švenčia įkalinimo vietose ar namų slaptoje persekiojimo laikais, Kristus tampa realiai esančiu ir dovanoja save savo tikintiesiems.

Popiežiaus Pranciškau katechezė       2021-02-5 16:59

II.  Nepriešinkime maldos ir liturgijos


Būtent dėl objektyvaus liturgijos matmens reikia ją švęsti su įkarščiu, kad apeigose išlieta malonė nebūtų prarasta, bet pasiektų kiekvieno gyvenimą. Katekizme tai labai gerai paaiškinta: „Malda suvidujina ir sugeria liturgiją jos šventimo metu ir po to“ (žr. 2655).

Daug krikščioniškų maldų kyla ne iš liturgijos, tačiau visos jos ją suponuoja – sakramentinį Jėzaus Kristaus tarpininkavimą. Kiekvieną kartą, kai švenčiame krikštą, aukojame duoną ir vyną Eucharistijos metu, tepame šventuoju aliejumi ligonio kūną, Kristus ten yra! Jis yra taip pat, kaip tada, kai gydė ligonių kūnus ar paskutinės vakarienės metu paliko savo testamentą dėl pasaulio išganymo.

Krikščionio malda sava padaro sakramentinį Kristaus buvimą. Tai, kas yra mūsų išorėje, tampa mūsų dalimi: liturgija tai išreiškia tokiu natūraliu veiksmu, kaip valgymas. Mišios negali būti tik „išklausytos“ – neteisinga sakyti „einu pasiklausyti Mišių“. Mišios negali būti vien „klausomos“, tarsi būtume tik stebėtojai kažko, kas praeina pro šalį ir mūsų nepaliečia. Mišios visada yra švenčiamos – ne vien joms vadovaujančio kunigo, bet visų jose dalyvaujančių krikščionių. Kristus yra centras. Visi mes, su savo skirtingomis dovanomis ir tarnystėmis, vienijamės su Jo veiksmu, nes tai Jis, Kristus, yra pagrindinis liturgijos veikėjas.

Kai pirmieji krikščionys pradėjo praktikuoti kultą, tai darė aktualizuodami Jėzaus veiksmus ir žodžius, su Šventosios Dvasios galia ir šviesa, kad jų gyvenimas, pasiektas tos malonės, taptų Dievui siūloma dvasine auka. Tai buvo tikra revoliucija. Šv. Paulius Laiške romiečiams rašo: „dėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą (kultą, žr. Rom 12, 1“. Gyvenimas turi tapti Dievo garbinimu, bet tai neįmanoma be maldos, ypač liturginės maldos.

„Kai einame į Mišias, tegu mums visiems padeda tokia mintis: einu melstis bendruomenėje, einu melstis su Kristumi, kuris ten yra. Kai einame švęsti krikšto, ir Kristus yra ten, jis krikštija. „Bet, tėve, tai juk tik mintis, būdas pasakyti“: ne, tai ne pasakymo būdas. Kristus yra čia, ir liturgijos metu meldiesi su Kristumi, kuris yra šalia tavęs“, – sakė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)

Ale       2021-02-5 14:15

Labai gerai pakomentavo kun. Robertas:
Nepakeldamas tiesos spindesio, blogis skuba sunaikinti tą indą, kuriame švyti tiesa, tačiau taip tik parodo savo pralaimėjimą ir silpnumą. Niekas nesišaukia maldoje Erodo ar Erodiados užtarimo – tačiau kiek Dievo Tautos maldavimų išklauso šventasis Pirmtakas.
Susidurdami su tariamu blogio triumfu, turime prisiminti, kad tai tėra apgaulė. Blogis gali turėti savo akimirką, tačiau laikas priklauso Dievui ir tiems, kurie renkasi Jo pusę.”

Antanas       2021-02-5 13:24

Kun.Robertai, jeigu esate kunigas, komentuokite “xxi amžius” megztoms beretėms, pirma parašęs ką komentuoti? Pagarbai Antanas

IV eilinės savaitės penktadienio Evangeliją       2021-02-5 5:34

Komentuoja kun. Robertas Urbonavičius
Jono Krikštytojo kankinystės aprašymas primena siaubo filmą: karališka puota, įžeistos moters klasta, dubenyje atnešama pranašo galva… Ir viskas?
Ką galima pridurti prie šių makabriško pasakojimo eilučių, kokią Gerąją Naujieną esame kviečiami perskaityti?
Pirmiausia – blogio galia baigiasi ten, kur jis susiduria su ištikimybe Tiesai. Erodiada gavo Jono Krikštytojo galvą, bet negavo jo širdies, kuri liko ištikima Dievo Tiesai.
Nepakeldamas tiesos spindesio, blogis skuba sunaikinti tą indą, kuriame švyti tiesa, tačiau taip tik parodo savo pralaimėjimą ir silpnumą. Niekas nesišaukia maldoje Erodo ar Erodiados užtarimo – tačiau kiek Dievo Tautos maldavimų išklauso šventasis Pirmtakas.
Susidurdami su tariamu blogio triumfu, turime prisiminti, kad tai tėra apgaulė. Blogis gali turėti savo akimirką, tačiau laikas priklauso Dievui ir tiems, kurie renkasi Jo pusę.
Bernardinai.lt

IV eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-02-5 5:32

Mąstymas
Prašyti ištikimybės garbingiems troškimams ir evangeliniams idealams

Šiandien Dievo žodžio esu kviečiamas maldoje apmąstyti dviejų žmonių: Erodo ir Jono Krikštytojo istoriją. Jonas yra uždarytas į kalėjimą, bet vidiniai laisvas. Erodas, kuris gyvena rūmuose, puotauja, yra žmogus, pavergtas geismų ir netvarkingų troškimų.

*

Paklausiu savęs apie savo vidinę savijautą. Ar jaučiuosi laisvas ir pajėgus daryti evangelinius pasirinkimus dėl Jėzaus? Ar esu paskendęs potraukiuose, kurie atima iš manęs širdies laisvę?

*

Erodo ir Erodiados istorija primena man, kaip gali susisukti blogų prisirišimų „spiralė“. Nuo netvarkingų santykių per neramybę, per piktus kėslus į žmogžudystę.

*

Paprašysiu Šventosios Dvasios savo troškimų, elgesio ir laikysenos atpažinimo malonės. Kokius matau savo gyvenimiško pasirinkimo vaisius? Ar pastebiu savyje prisirišimus, kurie mano viduje „plėšikauja“?

*

Erodas savo širdyje taip pat nešiojo gerus troškimus, tačiau pasidavimas potraukiams ir priklausomybė nuo kitų nuomonės užgožė juos ir sunaikino, o jį patį atvedė į tragišką pamišimą. Ilgiau pasiliksiu prie šios tiesos apmąstymo.

*

Mintimis sugrįšiu prie garbingiausių savo idealų, troškimų ir siekių. Ar esu jiems ištikimas? Kaip jie keitėsi bėgant laikui? Ar jie stiprėjo ar silpnėjo?

*

Pavesiu Jėzui savo kilnius troškimus ir gyvenimo siekius. Prašysiu Jono Krikštytojo, kad kartu su manimi kartotų:
„Jėzau, noriu būti laisvas nuo visko dėl Tavęs! 

Kasdienapmastau.lt

IV eilinės savaitės penktadienio       2021-02-5 5:31

Evangelija (Mk 6, 14–29)

  Karalius Erodas išgirdo apie Jėzų, nes garsas apie jį plačiai sklido ir žmonės kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame reiškiasi stebuklingos jėgos“. Kiti tvirtino: „Jis - Elijas!“ Dar kiti sakė: „Jis pranašas kaip ir kiti pranašai“.  Tai išgirdęs, Erodas nutarė: „Jonas, kuriam aš nukirsdinau galvą, – tai jis prisikėlė!“
  Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis blaškėsi, tačiau mielai jo klausydavosi.
  Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“
  Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“. Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai.
  Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.
  Katalikai.lt

IV eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis       2021-02-5 5:30

salmė (Ps 26, 1. 3. 5. 8–9)

P.  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano: ko man bijotis?
  Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? – P.

  Jei prieš mane stotų kariuomenės pulkas,
  širdis mana nedrebėtų.
  Jei ir karas man būtų paskelbtas,
  vilties neprarasčiau. – P.

  Jis mane slėps savo pastogėj,
  nelaimei atėjus,
  globos mane savo būsto slėpynėj,
  iškels ant uolos. – P.

  Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau.
  Nuo manęs savo veido neslėpki,
  savo tarno rūsčiai šalin nevaryki.
  Tu mano pagalba – manęs neatmeski. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 8, 15)

P.  Aleliuja. – Palaiminti, kurie Dievo žodį išsaugo geroje širdyje
              ir duoda vaisių kantrumu. – P. Aleliuja.

IV eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis       2021-02-5 5:29

Skaitinys (Žyd 13, 1–8)

  Broliai!
  Teišsilaiko brolių meilė. Nepamirškite svetingumo, nes jo dėlei kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus. Prisiminkite kalinius, tarsi patys būdami kaliniai, prisiminkite skriaudžiamuosius, nes patys tebesate kūne.
  Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.
  Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: „Niekad aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu“. Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano gelbėtojas – aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!“
  Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo pabaigą, sekite jų tikėjimu.
  Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius.

Antanas       2021-02-5 0:03

Reik manyt,kad vertas buvo kunigystės, jei šventino vyskupas V. Sladkevičius. Ir “memorijų” negailima kaip kitiems kunigams. A+A

Nuoširdi užuojauta       2021-02-4 17:55

artimiesiems.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.