Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 10 d. 14:16

14     

    

Geroji Naujiena. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Jėzus bylojo savo mokiniams:

„Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi veidą ir nusprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (MT 6, 1–6, 16–18)

Pelenų trečiadieniu pradėdami gavėnią – kelią, kuriuo eidami tinkamai pasiruošime šv. Velykoms, melskime už Lietuvą Tiesoje ir prašykime malonės atkurti panašumą į Dievą psalmės žodžiais: „Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią, išmokyk mane takais Tavo eiti“.

Br. Lukas Skroblas OSB. Aba Pemenas: „Jei pasakome „aš nusidėjau“, nuodėmės nebėra“

Vienas brolis pasakė abai Pemenui: „Jei apgailėtinai nusidedu, mintys mane graužia ir man priekaištauja: „Kodėl nusidėjai?“ Senolis jam atsakė: „Jei suklupęs žmogus, pasako: „nusidėjau“, viskas baigta.“

Dykumų vienuoliai buvo nusidedantys žmonės, kaip ir kiekvienas žmogus. Suklupę arba atkritę į tuos pačius sunkius prasižengimus, jie pajusdavo sąžinės priekaištų. Jauni vienuoliai dažnai neobjektyviai vertindavo žmogaus būklę, nes manydavo, jog dykumoje turės tyrą, angelišką ir šventą gyvenimą. Todėl suprantama, kad brolis atėjo pas senolį nusivylęs ir klausia: kaip jis galėjo nusidėti ir iš kur tokie minčių priekaištai?

Šis brolis tikrai laimingas. Pirmiausia jis sutiko abą Pemeną, kuris jam pasakė: „Jei suklupęs žmogus, pasako: „nusidėjau“, viskas baigta.“ Jis laimingas dar ir dėl to, kad, užuot užsisklendęs savyje ir ieškojęs išeities per save, ryžosi ieškoti pagalbos ir išdrįso išpažinti savo sunkumą kitam žmogui. Pagaliau jis laimingas, nes suprato vieną svarbiausių dalykų: pats jis negali atsikratyti vidinių priekaištų ir gauti atleidimo. Jam reikia kito žmogaus.

Iš senolio atsakymo plaukia stulbinama ir sykiu skausminga tiesa: nusidėjus pirmiausia svarbu ne klausti, „kodėl nusidėjau“, bet sugrįžti į malonės būklę nuolankiai išpažįstant savo kaltę. Pakanka pasakyti Dievui žodžiais ir širdimi „nusidėjau“, ir dangiškasis Tėvas atveria savo rankas ir širdį tarsi sūnui palaidūnui.

Toks savo kaltės Dievui išpažinimas neatleidžia nuo sakramentinio susitaikinimo reikiamybės, kaip tai padarė brolis, ieškodamas tikrumo, jog jo kaltės atleistos. Senolio patarimas ir malda sustiprino penitentą, liovėsi minčių priekaištai, ir brolis galėjo tęsti kovą su nuodėmingais polinkiais.

Žvelgiant į šiandienę kaltės pajautą, tradicinė nuodėmės koncepcija – Dievo įsakymų nesilaikymas – regis, nebeveikia. Žvelgdamas į tradicinius nuodėmių sąrašus arba į sąžinės tikrinimo punktus, šiandienis žmogus dažnai nesijaučia kaltas. Sąmoningai suvokti savo tikrąją autentišką kaltę – sunku. Tik paradoksalu – žmogus ir toliau kamuojamas įvairiausių kaltės jausmų. Todėl šiandien, kaip ir pirmųjų amžių dykumoje, kyla klausimai: iš kur šie kaltės jausmai? Iš kur kyla vidiniai priekaištai?

Šiandienė psichologija padeda suprasti, kad ne kiekvienas kaltės jausmas ir ne kiekvienas iš vidaus kylantis priekaištas yra tikroji kaltė. Kaltė gali plaukti iš sąžinės arba iš superego struktūrinio darinio. Tik iš sąžinės plaukianti kaltė yra tikroji ir realioji kaltė, o iš superego kylanti kaltė vadinama neurotine kalte.

Kaltės jausmas atsiranda tada, kai paaiškėja, kad yra pažeistos „tam tikro būdo“ normos. Realioje kaltėje pačios normos būna racionalios, kaip antai savęs ir kito gerovė, Dievo meilė ir pan. Tų normų pažeidimas įvykdomas sąmoningai, laisvu apsisprendimu. Autentiška kaltė suponuoja sveiką sąžinę, kuri gerai pažįsta asmens motyvus ir veiksmus.

Dėl neurotinės kaltės jaučiama gėda, pyktis ir priešiškumas. Reali kaltė būna apgalvota, o neurotinė – kompulsyvi. Kaltės jausmai nėra tikslus rodiklis, jog mūsų veiksmai geri ar blogi. Jausmų intensyvumas nėra tikro kaltumo išraiška. Todėl svarbu nesumaišyti sąžinės balso ir superego balso. Galima net baudžiančio superego savybes priskirti Dievui. Kristus atėjo, kad žmonės turėtų gyvenimą – kad apsčiai jo turėtų (plg. Jn 10, 10), bet būnant superego valdžioje tokios apstybės turėti negalima. Iškyla būtinybė nuolat gilinti sąžinės sampratą.

Tikroji kaltė skatina gailestį ir troškimą susitaikyti su Asmeniu – moralinių vertybių šaltiniu. Šis gailestis kyla, jei žmogus brangina ryšius su savo būties pagrindu. Reikia būti brandžiu ir atsakingu asmeniu, kad būtų galima gailėtis. Tik tada galima būti pajėgiam prisiimti kaltę, jei ryšiai su doros šaltiniu remiasi meile, pasitikėjimu ir gailestingumu. Brandus žmogus yra pajėgus priimti jam rodomą gailestingumą, nes ko vertas kalčių išpažinimas, jei netikiu Dievo gailestingumu.

Tikroji kaltė gali slypėti visai kitur, nei manyta iki šiol. Dažnai tai būna atsisakymas pažvelgti į pačiame žmoguje gyvenančią tiesą ir su ja susitaikyti. Žmogus dažnai nuo šios tiesos bėga, slapstosi, maskuoja arba ją slopina. Reikia daug drąsos ir nuolankumo (bet ypač Šventosios Dvasios šviesos) pažvelgti į savo patį giliausią vidų, jame sutikti Dievą ir Dievo meilės šviesoje šią tiesą atrasti bei išdrįsti pasakyti: „Nusidėjau.“

Tikrosios tiesos slėpimas gali būti susijęs su neteisingu Dievo įvaizdžiu. Iš tikrųjų nuodėmė nesužeidžia nei Dievo kūno (nes jam nereikia jo turėti), nei jo garbės ar orumo, kurį reikėtų atkurti. Labiausiai yra sužeidžiamas nuodėmės tas, kuris ją padarė. Ir Dievas yra „sužeidžiamas“ per tai ir tiek, kiek yra sužeidžiamas jo meilės kūrinys – žmogus. Taikliai yra pasakęs šv. Tomas Akvinietis: „Dievą mes sužeidžiame tiek, kiek veikiame prieš savo pačių gėrį.“ Dar kažkas yra pasakęs, kad „tikros kaltės jausmo praradimas – tai žmogaus praradimas“.

Bernardinai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

žvejys       2016-02-11 12:08

Neužkibkit ant meškerės „Jėzus tarė: Aš esu pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis"15,24. Evangelija pagal Matą.

Jota       2016-02-11 12:05

Čia šaknis yra ta, kad kai tik pradedi varyti lauk   šventąją ekumenizmo karvę, tuoj į sceną kas nors įveda arba fundamentalizmą, arba neurozes. Savo kaltės jausmą Paulius 1Kor 4,3-4 apibūdino taip: “Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Nė aš pats savęs neteisiu. Nors nesijaučiu kaltas, bet dėl to dar nesu nuteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats”. Sektinas pavyzdys, kartais pavyksta jį pritaikyti, kartais ne. Pats Froidas 10 metų sirgo neuroze. Ir net “didysis taikos nešėjas” popiežius Pranciškus, apie kurį kalbama, jog jis baigiąs išardyti paskutines katalikybės atramas, prisipažino, jog jis turįs “visokių neurozių”. Taip kad nenusiminkite nei dėl nuodėmių, nei dėl neurozių. Dėl pastarųjų, manau,  reikia gydyti stuburą.

Internauts gerai pastebėjo, kad niekas neskaito katalikiškų portalų. Aš irgi, nors laikau save katalike, ten beveik niekada neužsuku, nebent į propatria ir pas fsspxus, kurie, tiesą sakant, visai įsispaudė į kampą. Neklausau ir Marijos radijo, nors dėl rožinio - žiūrint kas, kaip ir dėl ko jį kalba. Jei tinkamai kalbama, tai labai veiksminga malda. O katalikiškuose portaluose nebėra nei dvasios, nei turinio, nei tikėjimo. Kai kurį pravoslavų tinklapį smagiau atsiversti, nes ten katalikybės daugiau nei dabartiniuose pseudokatalikiškuose, atskiestuose devyniais vandenimis tinklapiuose.

internauts       2016-02-11 10:49

Čai nekalbama apie tuos, kurie patyrė skriaudą iš kitų. Ar ir jiems pakanka pasakyt “nusidėjau”?
Kuo nusidėjo tas į šulinį įmestas 7 mėn.vaikelis? Juk prieš įmetant jis pirmiausia buvo apkaltintas. Na, gal verkė, reikalaudamas valgyt ar meilės, o mama neturėjo nei vieno, nei kito? O kiek nekaltų kitų šitaip apkaltinama nuo mežens ir nešiojasi kaltės jausmą, nors nėra dar spėję pažeisti nei vieno iš Dekalogo įsakymų? Kompulsyvus, neapgalvotas kaltės jausmas? Tikrieji nusikaltėliiai dažniausiai save laiko nekaltais, nes kaltę per proto projekciją permeta ant kitų kaltinimais.

internauts . Tiesos lt        2016-02-11 10:20

Oi, tik negąsdinkit. O tai kun. Tamkevičius ir čia komentarus uždraus. smile
Tik vargu ar Fondas turi teisę “įsigyti”. Manau, jis gali tik paremti. Pvz., paremti su slyga, kad nebeliktų komentarų. Kaip Bernardinuose. Ar kituose katalikiškuose portaluose, kurių kaip tik dėl to niekas ir neskaito. Arba kad evengelizaciją užgoštų poteriai,  kaip kad Marijos radijuj, kur kaip tik įsijungi, taip ant rožinio mantros pataikai. Ir tęsiasi ji po valandą ir kartojama kas trys valandos, o kitos valandos paliekamos “savanoriams”, kurie turi aukotis, vardan dešrų fabriko Nematekas uabo, kur po 10 procentų akcijų turi dar ir kun. K.Kėvalas su Blužu. 

Tiesos.lt       2016-02-10 20:58

įsigijo Bažnyčios Kronikos fondas, kad skatintų melstis aukoti ir negalvoti. Fondui reikia Jūsų aukų, o ne kvailų komentarų.

"Atsiverskite ir tikėkite psichologija"       2016-02-10 18:29

Vaje vaje, kokie modernistiniai tauzijimai. Tai pirmiau reikia eiti pas psichiatrą, ar taip supratau? Paskui, kaip jau visi žino, “pažvelgti į patį savo giliausią vidų ir jame sutikti Dievą”, kuris yra visuose, visiškai nepaisydamas, nori jie to ar ne.

O jūs tikrai manot,kad       2016-02-10 15:58

rusai čia neis?

TO točia       2016-02-10 15:25

ir kas čia vienas kitam prieštarauja?

točia       2016-02-10 15:15

to čia, ar nesuklydote -  “Tiesos.lt — tai atvira Lietuvos piliečių svetainė, siekianti skatinti diskusijas, kviečianti drauge tartis visais Lietuvos Respublikai svarbiais klausimais.”?

dešimt       2016-02-10 15:12

o dėl dešimt dievo įsakymo tai turėtų pasisakyti mokslininkai ar dešimtyje dievo įsakymų žodžiuose naudojamą “ne” ( nežudyk, nevok ir t.t)  priima pasamonė ir ar nesame tyčia programuojami žudymiui, vogimui, ir t.t. per dešimt dievo įsakymo, tuo labiau kad tikyba įlindusi į mokyklas.

čia       2016-02-10 15:09

krikščionių svetainė.
Ir ta neapykanta, su kuria ji puldinėjama, tik dar ir dar kartą įrodo - ji paveiki.

nuo        2016-02-10 15:04

Mes neturim nuodėmės, žydų nuodėmes palikim žydams kaip ir žydų istoriją... O gal čia žydų svetainė?

tikslai       2016-02-10 14:55

dėl tikslų. Kristaus tikslas pagal evangeliją :Ev. pagal Luką 19 :26,27 -

” 26 Jis tarė : Aš saku jums : kiekvienam kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.

27 Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir   n u g a l a b y k i t e mano akyse” 

Kristaus tikslas iš neturinčio atimti tai ką jūs turit ?

tikslingumas       2016-02-10 14:49

pagal Kritaus žodžius Kristus atėjo tik pas pražuvusias Izraelio namų avis ir vykdė šėtono reikalavimą : „Jėzus tarė: Aš esu pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis"15,24. Evangelija pagal Matą.
Jėzus sakė Petrui „Simonai, Simonai. Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius“ (Lk 22, 31)
Ar tikslinga tikėti Kristumi,  kuris susidėjo su šėtonu ir vykdė šėtono pareikalavimą ? Juk su kuo sutapsi tuo ir pats tapsi?


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.