Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 1:16

2     

    

Geroji Naujiena: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“

Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą. (Lk 9, 28–36)

Tęsdami Gavėnios kelią, pasirengimą susitikimui su Prisikėlusiuoju, melskimės už Lietuvą Tiesoje: prašykime širdies atsimainymo – malonės susivienyti su Kristumi, džiaugsmo ir ramybės šaltiniu, kad ir mumyse nušvistų Jo šviesa.

Mons. Artūras Jagelavičius. Atsimainymo slėpinys

„Negalėčiau gyventi nei akimirkos be religijos, – taip liudijo Mahatma Gandis. – Daugelis mano draugų politikų nusivylė manydami, jog mano politika kyla iš religijos. Jie yra teisūs. Mano politinė veikla, kaip ir visos kitos veiklos, kyla iš religijos. Pasakysiu, jog kiekvienas tikinčiojo darbas privalo kilti iš jo religijos, kadangi religija mus sujungia su Dievu, noriu pasakyti, jog Dievas vadovauja mano kiekvienam atodūsiui.“ Jeigu taip kalbėjo Gandis, tai kaip mes, krikščionys, turime kalbėti apie savo religiją?

Kristaus atsimainymas ant Taboro kalno mums, brangūs tikintieji, primena ir mus pamoko, jog norint pasiekti dangaus laimę, reikia pakeisti savo dvasią žemiškojo gyvenimo laikotarpiu. Jėzaus atsimainymas primena būtinybę atsiversti. Mes turime atsinaujinti, atkurti nuodėmių sužalotą Viešpaties paveikslą savyje, kad Dievo paveikslas šviestų mumyse visą mūsų gyvenimą. Viešpaties paveikslas žmoguje susideda iš meilės, gailestingumo, skaistumo, nuolankumo – iš viso to, kuo spindėjo Jėzus Kristus žemiškojo gyvenimo dienomis. Atsimainymo slėpinys mums apreiškia Jėzaus ir mūsų Velykų, prisikėlimo iš numirusių, grožį ir džiaugsmą. Iš krikštyklos išėjome švarūs, tačiau mūsų klaidos ir aistros šį Dievo paveikslą vis aptemdo, sutepa mūsų nuodėmingo gyvenimo purvu. Štai kodėl būtina nuolat atnaujinti Viešpaties paveikslą mumyse per visą gyvenimą, atnaujinti išsilaisvinant iš netyrumo ir ydų, išpuošti sielą gerais darbais. Kad tai pasiektume, privalome atlikti užduotį, kurią Dievas mums įsakė žodžiais: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo.“

Tačiau kyla klausimas: kur Jėzus kalba mums šiandien? Visų pirma Jis kalba mūsų sąžinėje. Sąžinė yra nepaprastoji Dievo balso pakartotoja mūsų viduje, tačiau vienos sąžinės nepakanka. Mat neretai žmogus ir sąžinės balsą sugeba užgniaužti. Būtina, kad mūsų sąžinė būtų apšviesta Evangelijos ir Bažnyčios mokymo. Kaip sakė M. Tvenas: „Kiekvienas žmogus, panašiai kaip mėnulis, turi neapšviestą pusę, kurios niekam nerodo.“ Evangelija yra toji vieta, iš kurios mums šiandien kalba Jėzus. Būtina klausyti: žmonėms labai miela girdėti mylimo žmogaus balsą. Todėl Abraomas, išgirdęs Viešpatį, atsiliepia: „Aš čia.“ Štai kodėl dangiškasis Tėvas kviečia apaštalus klausyti Kristaus. Kadangi per žodžius, pasiekusius jų ausis, ateina apreiškimas meilės, kuri galutinai atsiskleis ant kryžiaus. Mylimo asmens klausymas pasireiškia paklusnumu jam. Autentiškas krikščionio paklusnumas sutampa su Dievo žodžio klausymu. Iki tol tikintys izraelitai klausė Mozės ir Elijo, dabar atėjo eilė klausyti Kristaus. Jis vienintelis žmonių Mokytojas. Klausyti Kristaus reiškia išgirstus žodžius ir paliepimus įgyvendinti praktikoje.

Taip Kristaus atsimainymas mums primena pareigą atnaujinti savo sielą. Šiandien mūsų širdyse su nauja jėga turi suskambėti Kristaus paliepimas: „Budėkite ir melskitės“ (Mk 14, 38). Viešpats mums liepia budėti, kad jokia nuodėmė neįsiskverbtų į mus. Blogis skverbiasi į mus per mūsų akis, kuomet mes matome blogus pavyzdžius, skverbiasi į mūsų lūpas, kai ištariame blogus, piktus, apkalbančius, šmeižiančius, smerkiančius žodžius. Blogis į mus smelkiasi per mūsų mintis, sukeldamas kerštingus, pavydžius, neskaisčius jausmus. Mes privalome būti savo širdies sargais, nes nuodėmė atima gyvenimo džiaugsmą, atima viltį ir pasitikėjimą Dievu.

Džiaugsmas ir kančia keičia žmogų. Būna, kad žmogus, kurį mes artimai pažinojome, staiga mums atsiskleidžia visiškai nematytais bruožais. Kartais taip atsitinka tuomet, kai mes meilės akimis pažvelgiame į jį, galbūt taip, kaip į jį žiūri Dievas, arba kuomet tas žmogus nelaimėje ir kančioje pademonstruoja nepaprastą ištvermę, didvyriškumą ir suteikia kitiems, visiškai to nelaukiantiems, pagalbą. Atsitinka ir taip, jog mes matome pasikeitusį žmogų, kai jį patį paliečia koks nors didelis džiaugsmas arba skausmas. Rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi sakė: „Kad ir koks bjaurus, pralaimėjimas gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą.“ Būna, jog žmogų pakeičia džiaugsmas, tačiau žmogų labai pakeičia, tiesiog sutaurina skausmas, kurį jis iškenčia būdamas ištikimas Dievui. Ant Taboro kalno kalbėdamasis su Moze ir Eliju apie kančią ir mirtį ant kryžiaus iš meilės žmonėms, Jėzus sužibo dieviška didybe ir garbe. Iš džiaugsmo mokiniai panoro pasilikti Taboro viršūnėje. Tačiau Kristus liepė mokiniams leistis žemyn nuo kalno, kur jo laukė kančia. Pasaulis negali būti išgelbėtas be Kristaus mirties. Ir krikščionis žino, jog kančia ir mirtis netaria paskutinio žodžio. Artinantis kančiai ir mirčiai ant kryžiaus, Kristus atsimainė trijų mokinių akivaizdoje, kad dar kartą paliudytų esąs Dievo Sūnus ir sustiprintų mokinių dvasią būsimų persekiojimų akivaizdoje, kad, matydami pažemintą ir nukryžiuotą savo Mokytoją, apaštalai nesuabejotų ir neišsižadėtų tikėjimo.

Skubėkime ir mes savo varguose pas Jėzų, prašydami mus sustiprinti.

Jėzau, garbinu Tave ir viliuosi, kad Tu savo išaukštinimu su manimi pasidalysi amžinybėje. Paguosk ir mane maldoje, sustiprink kančiose, kai mano jėgos ir drąsa susilpnės.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

žmogus       2016-02-22 0:37

Dievas sukūrė viską..., o žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą ir panašumą.

Kitaip       2016-02-21 4:35

Rekomenduojame

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.