Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Pasilikime Jo meilėje! Kad duotume vaisių ir jie išliktų

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 8 d. 23:13

30     

    

Geroji Naujiena: Pasilikime Jo meilėje! Kad duotume vaisių ir jie išliktų

Ir pagonims buvo išlietos Šventosios Dvasios dovanos

Atvykusį į Cezarėją Petrą pasitiko Kornelijus ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą.
Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: „Kelkis! Juk ir aš esu žmogus“.
Tada, atvėręs lūpas, jis pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“
Petrui dar tebekalbant, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.
Su Petru atvykusieji žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlietos Šventosios Dvasios dovanos. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą.
Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų neduoti šitiems krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“
Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu.
O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas (Apd 10, 25–26. 34–35. 44–48).

* * *

Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims

Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina.
Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą.
Ir mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! (Ps 97, 1. 2–4)

* * *

Dievas yra meilė

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.
Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.
Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.
O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį.
Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes (1 Jn 4, 7–10).

* * *

Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus myliu.
Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus myliu.
Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.
Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas.
Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“ (Jn 15, 9–17).

* * *

Pasitikėdami Jėzaus žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi gailestingumo darbais ir tiesa – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais, Jo draugais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Pasilikite mano meilėje! 
6 Velykų sekmadienis

Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kaip po Šventosios Dvasios atsiuntimo augo Jėzaus įkurtoji Bažnyčia, priimdama į savo glėbį ne tik izraelitus, bet ir visus geros valios pagonis. Dievo angelas paragino šimtininką Kornelijų susiieškoti Petrą ir išklausyti jo pamokymų. Atvykęs Petras susirinkusiems pagonims kalbėjo: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10, 34–35). Petras paskelbė pagonims Jėzų, tautos vyresniųjų atmestą ir pasmerktą nukryžiuoti, tačiau prisikėlusį ir įsakiusį savo mokiniams liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Ant besiklausančiųjų nužengė Šventoji Dvasia ir Petras juos pakrikštijo (plg. Apd 10, 44–47).

Tokiu būdu Bažnyčia peržengė žydų tautos ribas. Prieš 634 metus Bažnyčia peržengė ir Lietuvos ribas: Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila 1387 pradėjo Lietuvos krikštą, ir pamažu krikščionybė įleido šaknis, išstumdama pagoniškąjį tikėjimą gamtos jėgomis ir dievais bei deivėmis.

Kas nulėmė krikščionybės plėtimosi sėkmę? Atkreipkime dėmesį ne tiek į išorines aplinkybes, kiek į krikščionybės nešamą žinią. Tą žinią taikliai apibūdina apaštalas Jonas: „Mylimieji! Mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. O Dievo meilė pasireiškia mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį“ (1 Jn 4, 7–8).

Krikščionybei augti buvo reikalingi pasišventę žmonės, bet svarbiausia buvo jos nešama žinia, kad Dievas mus taip labai myli, jog atsiuntė savo Sūnų, už mus paaukojusį savo gyvybę.

Atsisveikindamas su savo mokiniais Vakarienbutyje, Jėzus tiesiog maldavo savo mokinius: „Pasilikite mano meilėje! Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus myliu. Nėra didesnės meilės, kai gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 9. 12–13).

Kad mes būtume tikrais Jėzaus mokiniais, neužtenka pasikrikštyti ir retkarčiais pasimelsti – reikia mylėti panašiai, kaip mylėjo Jėzus. Meilė yra Dievo esmė, todėl ir krikščionybės širdyje yra meilės įsakymas. Dėl to ji tokia patraukli. Mums, tikintiesiems, kasdien reikia daryti sąžinės patikrinimą ir neužmiršti svarbiausio klausimo: ar nestokojau meilės? Nes tik mylėdami mes galime būti gerais Jėzaus liudytojais šių dienų pasaulyje, ir niekas taip nekompromituoja krikščioniškojo tikėjimo, kaip meilės stokojantis krikščionis.

Kas myli, niekuomet nepaniekins kitaip mąstančio žmogaus, nenusisuks nuo stokojančio, nelaikys savęs neklystančiu, nerašys internete piktų ir žmones niekinančių komentarų, o suklydęs nedels atsiprašyti. Viso to reikalauja Jėzaus paliktas meilės įstatymas.

Modernus mūsų laikų žmogus gali suvokti krikščionybę kaip nepriimtiną ideologiją, jei nematys jos širdyje įspausto ir tikinčiųjų vykdomo meilės įstatymo. Tuomet koks nors kultūrinis marksizmas žmogui galėtų atrodyti priimtinesnis už krikščionybę. Tačiau meilė nuginkluoja pačius atkakliausius krikščionybės neigėjus. Tik šita meilė turi būti matoma ne mūsų žodžiuose, bet darbuose. Todėl apaštalas Jonas ir primena: „Vaikeliai! Nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18).

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gegužės 14 d. Šv. apaštalas Motiejus       2021-05-14 8:58

Evangelija (Jn 15, 9 –17)

  Jėzus bylojo savo mokiniams:
  “Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
  Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką aš jums sakau.
  Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
  Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!”
  Katalikai.lt

Gegužės 14 d. Šv. apaštalas Motiejus       2021-05-14 8:58

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 112, 1–8)

P. – Viešpats jį pasodino šalia tautos didžiūnų.

    Dievo tarnai giedokit,
    garbinkit jo vardą!
    Šlovė Viešpaties vardui
    dabar ir per amžius! – P.

    Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
    tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
    Aukštai virš tautų yra Viešpats,
    garbė jo aukštesnė už dangų. – P.

    Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?!
    Jis aukštai gyvena,
    iš ten žvelgia žemyn
    į dangų ir žemę. – P.

    Jis kelia nuo žemės beturtį,
    iš purvo elgetą traukia;
    sodina jį šalia kunigaikščių,
    tautos savosios didžiūnų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 16)

P. Aleliuja. – Aš jus išsirinkau iš pasaulio, kad eitumėte, duotumėte vaisių
              ir jūsų vaisiai išliktų, – sako Viešpats. – P. Aleliuja

Gegužės 14 d. Šv. apaštalas Motiejus       2021-05-14 8:57

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 1, 15–17. 20–26)

  Anomis dienomis, atsistojęs brolių viduryje, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: „Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje.
  Beje, Psalmių knygoje parašyta: “Jo kiemas tepavirsta griuvėsiais, ir tegul niekas tenai nebegyvena” ir “Tegul kitas perima jo tarnystę”.
  Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su jumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvojo tarp mūsų, pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju”.
  Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justą ir Motiejų.
  Paskui meldėsi: “Viešpatie, visų žmonių širdžių žinove, parodyk, katrą iš šių dviejų pasirenki, kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią”.
  Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskirtas prie vienuolikos apaštalų.

Gegužės 14 d. Šv. apaštalas Motiejus, Evangelijos       2021-05-14 8:56

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius
Apaštalas Motiejus nebuvo Jėzaus išrinktas ir paskirtas, jam apaštalo tarnystė teko po Judo išdavystės ir mirties. Todėl pirmiausia iškyla apaštalo Judo drama: jis buvo išrinktas ir paskirtas, mylėjo Jėzų ir kartu su kitais apaštalais juo sekė, dalinosi savo gyvenimu, tačiau to neužteko, kad išliktų ištikimas iki galo.
Pasirodo, kad nepakanka vieną kartą atitikti aukštus kriterijus, būti labai garbingai paskirtam, bet reikia visada budėti, kad išliktum ištikimas žmogiškajam ir krikščioniškam pašaukimui, visada budėti, kad siekiais ir mintimis būtum su Kristumi.
Judas atsiskyrė nuo Kristaus ir Jo steigiamos Bažnyčios, tačiau jo padaryta žala nesustabdė Dievo darbo, netgi tarsi padėjo įvykti tiems dalykams, kurie seniai buvo išpranašauti. Žmonių nesėkmės, nuodėmės, net sąmoningos kliūtys negali nei pakeisti, nei sustabdyti Dievo planų, todėl visada laimi tie, kurie pasirenka Viešpaties kelią, o jam besipriešinantieji – pražūva. Pasitraukus vienam apaštalui, į jo vietą stojo kitas.
Apaštalo tarnystė buvo pasiūlyta „vienam iš vyrų“. Motiejui ji teko nelauktai ir netikėtai, netgi atsitiktinai, burtų keliu. Tas, kuris yra su Viešpačiu, visada kviečiamas ne vien būti prie Jo, bet įsitraukti į Jo darbus, su Kristumi vykdyti Jo misiją. Motiejus priėmė šią misiją ir pašventė jai visą likusį savo gyvenimą. Mes, kurie buriamės aplink Kristų, taip pat esame pasirengę jungtis prie Jo misijos, budime kasdienybėje, bet esame pasirengę priimti ir ypatingus iššūkius.
Bernardinai.lt

Gegužės 14 d. Šv. apaštalas Motiejus, Evangelijos       2021-05-14 8:53

Mąstymas
Prašyti gilaus išgyvenimo tiesos, kad esu išrinktasis Jėzaus draugas

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus duoda man savo draugystę ir pasitikėjimą. Jis trokšta dalintis su manimi meile, kuri jungia Jį su Tėvu. Kokie jausmai gimsta manyje, kai girdžiu: „Pasilikite mano meilėje?“

*

Jėzus užtikrina mane, kad išliksiu Jo draugystėje, jeigu laikysiuosi Tėvo įsakymų. Tėvas duoda man įsakymus, kad man nepritrūktų meilės. Pasikalbėsiu su Tėvu apie tai, kokie įsakymai man sunkiausi.

*

Jėzus atskleidžia man savo troškimą. Jis trokšta, kad augčiau ir pasiekčiau aukščiausią meilės laipsnį, kad sugebėčiau atiduoti gyvybę už draugus. Atkreipsiu dėmesį į savo širdies reakciją, į troškimus, baimes ir pasipriešinimus, kai girdžiu tuos žodžius. Ko norėčiau dabar Jėzaus paprašyti?

*

Jėzus atskleidžia man savo draugystės įrodymą: Jis viską man apreiškė, ką išgirdo iš Tėvo. Įsisąmoninsiu, kad pažįstu Tėvą tik Jėzaus dėka. Jis man papasakojo apie Tėvą savo Evangelijoje, pasidalijo su manimi savo didžiausia laime.

*

Aš esu Jėzaus išrinktasis draugas. Tai reiškia, kad jis mane myli, pasitiki manimi ir tikisi, kad mano gyvenimas duos gerų vaisių. Kaip giliai tuo tikiu? Ar jaučiuosi Jėzui reikalingas? Ar tikiu, kad mano gyvenimas yra labai vertingas Jo akyse?

*

Jėzus užtvirtina, kad ko tik prašysiu Tėvo Jo vardu, viską duos. Koks yra giliausias mano širdies poreikis? Pasakysiu apie tai Jėzui ir kartu su Juo prašysiu Tėvo:

„Išklausyk mane, Tėve“.

  Kasdienapmastau.lt

Evangelijos        2021-05-13 6:48

Mąstymas
Prašyti gilios patirties, kad Jėzus yra šalia sunkumų, išbandymų momentais

Prisijungsiu prie mokinių, kurie klausosi Jėzaus žodžių. Atsisėsiu netoli Jėzaus. Jis ruošia mane dvasinių sunkumų išgyvenimui, kai Jo nebus šalia. Dabar Jėzus palieka man savo žodį tiems sunkiems momentams.

*

„Dar valandėlė, ir vėl mane pamatysit…“. Kada mus užklumpa sunkumai, atrodo, kad jie niekada nesibaigs. Jėzus sako, kad tai tęsis tik valandėlę. Suspaudimai nėra amžini. Amžinas yra tik Dievas ir Jo ištikimoji meilė.

*

Atkreipsiu dėmesį į mokinių neramybę. Jie nesupranta Jėzaus žodžių. Jie nesidalija savo abejonėmis su Jėzumi, bet stengiasi jas išsiaiškinti tarpusavyje.

*

Ar įsileidžiu Jėzų į savo abejones, dvasines įtampas? Kokia yra mano malda, kai esu dvasinio suspaudimo, dvasinės nepaguodos būsenoje?

*

Jėzus žino, kas slepiasi mokinių širdyse. Žino visą jų nerimą ir juos kamuojančius klausimus. Jis yra vienintelis, kuris gali duoti atsakymus į juos.

*

Pas ką einu su svarbiausiais savo gyvenimo klausimais? Su kuo dalijuosi savo dvasiniais ieškojimais, abejonėmis? Ar naudojuosi dvasiniu vadovavimu?

*

Jėzus užtikrina, kad mano ašaros ir liūdesys pavirs džiaugsmu. Jėzuje kiekviena kančia veda į gyvenimą. Paskutinis gyvenimo ženklas bus džiaugsmas, kurį Jis pats uždegs mano širdyje. Jėzus kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo mano dvasinio stovio, duoda man Evangelijos žodžius, kad mano džiaugsmas būtų pilnas.

*

Nuoširdžiai pasikalbėsiu su Jėzumi. Pasakysiu Jam apie savo didžiausią liūdesį, kuris dabar slegia mano širdį. Iš kur jis kyla? Atiduosiu jį Jėzui, kartodamas maldos žodžius:

„Jėzau, paimk mano liūdesį ir pripildyk mano širdį savojo džiaugsmo“.

Evangelijos komentaras       2021-05-13 6:42

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jėzus ir toliau įtaigiai kalba savo mokiniams. Paaiškinęs jiems Globėjo vaidmenį, Jėzus ima pranašauti apie laiko atkarpą, kai mokiniai Jo nebematys, ir apie akimirką, kai ir vėl galės Jį pamatyti. Ta laiko atkarpa, apie kurią Jėzus kalba, yra pavadinta valandėle. Jėzaus mokiniams visa tai suprasti nebuvo itin lengva. Ir jie visgi nesuprato, kur tiksliai Jėzus ruošiasi iškeliauti. Suprato tikriausiai tik tai, kad Jis netrukus ir vėl sugrįšiąs.

Jėzaus atsakymas į mokinių užduotą klausimą, ką gi visa tai reiškia, yra labai įdomus, o kartu ir pakankamai paradoksalus. Pirmoji atsakymo dalis yra pranašiškai liūdna, tiksliau galbūt nieko gero nežadanti. Tuo tarpu antroji atsakymo dalis yra paradoksaliai optimistiška. Jėzus puikiai žinojo, kad jam iškeliavus pas Tėvą, mokinių lauks daugybė sunkiausių išbandymų, liūdesio, nevilties ir kitų nemalonių staigmenų. Jis gerai jautė, jog pasaulis tikrai nepraleis progos juos visus gerokai išbandyti. Bet stebina tai, kad Jėzus įvardija, kas gi Jo mokinių laukia po visų pasaulio išbandymų, kurie sukels nemažai liūdesio bei ašarų. Jų visų laukia nuostabus liūdesio perkeitimas į džiugesį. Akivaizdu, jog liūdesys, kuris kyla dėl pasaulyje vyraujančios supratimo stokos, kada nors pavirs džiaugsmu. Tik reikia labai tvirtai viltis ir tikėti, kad jokios negandos, priešiškos Kristui, niekada nesugebės pergalingai triumfuoti.

Taigi ta valandėlė, apie kurią mums šiandien kalba Kristus, tai yra vilties valandėlė. Tai neapibrėžtas laikas, per kurį tikintys Kristumi neturėtų prarasti vilties, nepaisant viso to negatyvaus, amoralaus ir beprasmiško pasaulio šėlsmo, labiau išaukštinančio tik tai, kas yra apčiuopiama ir matoma. Mūsų viltis – tai paties Kristaus pažadas, bylojantis apie tai, kad mes liūdėsime, bet mūsų liūdesys pavirs džiaugsmu…  „Nelaimės yra deimantų dulkės, kuriomis Dievas gludina savo brangakmenius“, sako škotų rašytojas bei filosofas Thomas Carlyle‘is. Verta tai prisiminti!

Bernardinai.lt

VI Velykų savaitė ketvirtadienio       2021-05-13 6:40

Evangelija (Jn 16, 16–20)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit“.
  Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: „Ką reiškia jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?’ ir : ‘Aš einu pas Tėvą’?“ Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką jis kalba“.
  Pamatęs, kad jie norėjo jį klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus, ką reiškia žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?’ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“.
  Katalikai.lt

VI Velykų savaitė ketvirtadienio       2021-05-13 6:40

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1–4)

P. – Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims.
A r b a: Aleliuja.

  Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
  nuostabius darbus jis daro!
  Jo dešinė visagalė,
  Jo šventoji ranka pergales skina. – P.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą. – P.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 18)

P. Aleliuja. – Nepaliksiu jūsų našlaičiais, – sako Viešpats, –
              ateisiu pas jus. – P. Aleliuja.

VI Velykų savaitė ketvirtadienio       2021-05-13 6:39

Pirmasis skaitinys (Apd 18, 1–8)

  Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą. Čia jis sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilą, su žmona Priskile, neseniai atsikėlusius iš Italijos. Mat, Klaudijus buvo išleidęs įstatymą visiems žydams išsikraustyti iš Romos. Jis apsigyveno prie jų, ir, kadangi mokėjo bendrą amatą, pasiliko ten ir ėmė darbuotis. Jie vertėsi palapinių audimo amatu. Kiekvieną šeštadienį Paulius kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdamas graikus ir žydus.
  Atvykus iš Makedonijos Silui ir Timotiejui, Paulius atsidėjo vien tik žodžio tarnystei, liudydamas žydams, kad Jėzus yra Mesijas. Jiems nesiliaujant prieštarauti ir piktžodžiauti, jis nusipurtė savo drabužius ir tarė: „Jūsų kraujas tekrinta ant jūsų galvų! Aš nekaltas ir nuo šiol eisiu pas pagonis“.
  Ir, pasitraukęs iš ten, persikėlė į vieno dievobaimingo žmogaus, vardu Tito Justo, namus, kurie buvo šalia sinagogos. Tuo tarpu sinagogos vyresnysis Krispas su visais savo namais įtikėjo Viešpatį. Be to, daugelis Pauliaus klausytojų priėmė tikėjimą ir pasikrikštijo.

Popiežius Pranciškus       2021-05-12 13:58

Malda – tai ir dvasinė kova
Malda, kaip ir visas krikščioniškas gyvenimas, reikalauja pastangų. Apie tai liudija ne tik mūsų asmeninė patirtis, bet ir garsiųjų Biblijos ir Bažnyčios istorijos veikėjų pavyzdžiai, sakė popiežius Pranciškus.
Melstis nėra lengva, tesė Šventasis Tėvas. Kai tik norime skirti laiko maldai, tuoj ateina į galvą daugybė kitų dalykų, kurie tuo metu atrodo svarbesni ir skubesni. Tačiau, atidėję maldą, labai greitai suprantame, kad tie dalykai visai nebuvo esminiai ir kad mes tik sugaišome laiką, kurį būtume galėję skirti maldai. Šitaip priešas mus apgaudinėja.

Visi Dievo žmonės liudija, kad maldą lydi ne tik džiaugsmas, bet neretai ir nejaukumas bei nuovargis. Tyla, malda, susikaupimas reikalauja pastangų. Popiežius paminėjo kai kuriuos sunkumus, su kuriais susiduria besimeldžiantieji. Kai kas abejoja, ar tikrai jo malda gali pasiekti Visagalį. Kodėl gi Dievas tyli? Kiti mano, kad malda – tai tik psichologinis žmogaus poreikis, kuris gali būti naudingas, bet nėra būtinas, kad galima ir nesant tikintiems užsiimti religinėmis praktikomis. Tačiau, pasak popiežiaus, didžiausi maldos priešai glūdi pačiuose mumyse. Katekizmas sako, kad „tai ir suglebimas dėl dvasinės sausros, ir liūdesys, kad ne viską atiduodame Viešpačiui, nes „turime daug turto“; nusivylimas, jog nesame išklausomi, kaip norėtume; tai ir įžeista puikybė, stiprinama mūsų, nusidėjėlių, nevertumo jausmo; tai susierzinimas, kad melstis turime nesavanaudiškai, ir t. t.“ (Nr. 2728).

Ką daryti, kai esame gundomi, kai atrodo, kad nėra nieko tikra? Pažvelgę į krikščionybės istoriją, sakė popiežius, iškart pamatysime, kad didieji dvasiniai mokytojai aiškiai suvokė situaciją, apie kurią mes dabar kalbame. Jie nesukūrė visiems atvejams tinkamų išankstinių teorijų, tačiau gali duoti iš savo pačių patirties semiamų patarimų, kurie mums padės mokytis ištvermingai melstis. Popiežius visų pirma paminėjo šv. Ignaco Lojolos dvasines pratybas – mažą knygutę, į kurią sudėta daug išminties, padedančios įvesti tvarką savo viduje. Pasak šv. Ignaco, krikščionių pašaukimas yra kova, apsisprendimas žygiuoti su Kristaus, o ne su velnio vėliava, daryti gera ir tuomet, kai tai sunku. Kitas pavyzdys – krikščioniškosios vienuolystės tėvo šv. Antano atsiskyrėlio malda, kurią lydėjo labai sunkios kovos momentai. Jo biografas, Aleksandrijos vyskupas šv. Atanazas, pasakoja, kad vienas sudėtingiausių epizodų nutiko šventajam atsiskyrėliui esant trisdešimt penkerių metų amžiaus. Antaną buvo ištikusi gili krizė. Šventasis buvo sunerimęs dėl šio išmėginimo , tačiau nepasidavė. Kai pagaliau į jo sielą sugrįžo giedra, jis beveik priekaištaujančiu balsu kreipėsi į Viešpatį: „Kur tu buvai? Kodėl neatėjai man į pagalbą?“ O Jėzus jam atsakė: „Antanai, aš buvau su tavimi, tačiau laukiau, kol pamatysiu tave kovojantį“.

Jėzus visada yra su mumis, pakartojo Pranciškus. Jei mus ištinka aklumas ir jo nematome, būkime tikri, kad mums pavyks jį pamatyti ateityje. Ir mes galėsime tarti tuos pačius žodžius, kuriuos kitados ištarė patriarchas Jokūbas: „Iš tikrųjų Viešpats yra šioje vietoje, bet aš to nežinojau!“ (Pr 28, 16). Gyvenimo pabaigoje, žvelgdami atgal, ir mes galėsime sakyti: „Maniau, kad buvau vienas. Tačiau iš tiesų – ne. Jėzus buvo su manimi“. (JM / Vatican News)

VI Velykų savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-05-12 6:21

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Ši Evangelijos ištrauka yra skaitoma Švč. Trejybės sekmadienį. Mūsų kasdienis gyvenimas turėtų atspindėti Švč. Trejybę. Katekizme sakoma: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas, atsiuntęs savo viengimį Sūnų ir meilės Dvasią, apreiškė savo giliausią paslaptį: Jis – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – yra amžinieji meilės mainai, ir Jis paskyrė mus juose dalyvauti“.

Šis dalinimasis ir yra dangus, kurio ilgisi mūsų širdis. Tėvas leido Sūnui viskuo tapti panašiu į mus, išsrykus nuodėmę, – kentėti, mirti ir prisikelti, kad mes galėtume sutikti jį savo kasdienybėje ir užmegzti glaudų draugystės santykį. Ta Dievo meilė „yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5).

Tėvas siuntė savo Dvasią, kad ryšys su juo taptų tvarus, kad stiprintų mus ir padėtų mums dovanoti save kitiems pagal paties Dievo pavyzdį. Mūsų pareiga yra pasiduoti šiam iš Dievo kylančiam vyksmui, kad bendrystė su Tėvu, jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir tarpusavyje augtų.

Todėl turime atsižadėti nuodėmės, praktikuoti maldą ir tapti įžvalgiais. Kuo esame jautresni Šventajai Dvasiai, kuo nuoširdžiau meldžiamės ir priimame sakramentus, tuo labiau pažįstame meilės slėpinį – Švenčiausiąją Trejybę.

„Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8. 16), ir meilė yra pirmoji dovana, joje sutelpa visos kitos.

Kaip Šventosios Dvasios dovanas atapžįstu savo gyvenime?

Bernardinai.lt

VI Velykų savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-05-12 6:20

Mąstymas
Prašyti visiško atsidavimo Šventosios Dvasios įkvėpimams

Jėzus šiandieninėje Evangelijoje nori mane paruošti Šventosios Dvasios priėmimui. Pradėsiu meditaciją prašydamas, kad būčiau visiškai atviras visiems Dvasios įkvėpimams, kuriuos Jėzus nori man duoti per savo Žodį.

*

Jėzus primena man, jog man reikia laiko ir nuolatinio brendimo, kad galėčiau priimti viską, ką Jis nori man duoti. Gyvenimas su Jėzumi yra procesas. Ką galiu pasakyti apie savo nuolankumą ir kantrybę dvasiniame augime ir brendime?

*

Jėzus pažada man Dvasią, kuri atskleis man tiesą. Gyvenimas Šventojoje Dvasioje duoda tiesos vaisius. Ar noriu, kad Ji būtų su manimi ir vestų mane? Ar sugebu Jai atiduoti savo pašaukimą ir gyvenimą? Kaip atsiliepiu į Jos įkvėpimus?

*

Šventoji Dvasia yra Jėzaus garbė. Jeigu atsiduosiu Jos vedimui, tai mano gyvenimas taps Jėzaus gyvenimu – bus Jo garbė. Ar yra manyje troškimas tokio gyvenimo, per kurį būtų pašlovintas Dievas? Ar virš visko ieškau Jo garbės? Kas mano gyvenime ją užstoja?

*

Šventoji Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus Dvasia. Ji trokšta išlieti savo meilę mano šeimoje ir bendruomenėje. Karštoje maldoje pakviesiu Šventąją Dvasią į savo gyvenimą. Iš eilės atiduosiu Šventajai Dvasiai tai, kas man brangiausia: artimus žmones, vietas, daiktus.

Kartosiu atsidavimo aktą:

„Šventoji Dvasia, pripildyk mane tikrojo gyvenimo“.

Kasdienapmastau.lt

VI Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-12 6:19

Evangelija (Jn 16, 12–15)

  Jėzus kalbėjo mokiniams:
  „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.
  Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.
  Katalikai.lt

VI Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-12 6:18

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 148, 1–2. 11–14)

P. – Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
A r b a: Aleliuja.

  Garbinkite Viešpatį danguje,
  šlovinkite jį ten, aukštybėj.
  Šlovinkit jį, visi angelai,
  šlovinkit Viešpatį, dangaus kareivijos! – P.

  Žemės valdovai ir visos tautos,
  jūs, kunigaikščiai ir žemės teisėjai,
  jaunuoliai ir mergaitės,
  seneliai su mažutėliais. – P.

  Garbinkit Viešpaties vardą,
  nes jisai vienas didingas.
  Jojo šlovė ataidi po dangų ir žemę. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 16)

P. Aleliuja. – Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją,
              kuris liktų su jumis per amžius. – P. Aleliuja.

VI Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-12 6:18

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 17, 15. 22 – 18, 1)

  Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.
  Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo:
  „Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais pernelyg dievobaimingi. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ’Nežinomam dievui‘. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.
  Dievas, pasaulio ir viso, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi ko jam trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
  Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė apibrėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį rastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai: „Mes esame jo giminės.
  Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė esanti panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.
  Dabar Dievas pažvelgė toliau, negu siekia nežinojimo laikotarpis, ir skelbia, jog visiems žmonėms, kur jie bebūtų, reikia atsiversti. Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių“.
  Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, kiti sakė: „Apie tai pasiklausysime kitą kartą“. Šitaip Paulius apleido jų būrį.
  Vis dėlto kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą. Jų tarpe Dionizijus, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai. Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.

Evangelijos       2021-05-11 6:21

skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jei Kristus nebūtų iškeliavęs į Dangų, mums nebūtų atsiųstas Globėjas. Kristus šiandien labai argumentuotai paaiškina, kodėl pasauliui yra reikalingas Globėjas. Jis reikalingas tam, kad atėjęs parodytų šio pasaulio polinkį dažnai (su)klysti. Kristus netgi sukonkretina, kodėl šis pasaulis yra klystantis. Juk kiekvienam iš mūsų yra nesvetima nuodėmės patirtis, teisumo stoka, teismo esmės nesuvokimas. Galų gale šio pasaulio kunigaikštis kišasi į mūsų gyvenimą neprašydamas iš mūsų nei leidimo tam, nei pritarimo. Toks jo darbas. Tačiau mūsų pareiga yra visai kito pobūdžio.

Pamatinė kiekvieno tikinčiojo pareiga – tikėti Jėzų Kristų. O esminė tikinčiojo nuodėmė – atsisakymas Juo tikėti. Tai, kad esame tikintys, mes galime nesunkiai patvirtinti, tačiau patvirtinti, jog esame neklystantys tikintieji, tai jau yra kur kas sudėtingesnė užduotis. Na, nieko čia pernelyg keisto. Juk gyvename ne kur kitur, o pasaulyje. Pasaulyje, kuris, pasak Kristaus, yra dažnai klystantis.

Tačiau turime Tiesos Dvasią, kurios tikslas – nuvesti mus į tiesos pilnatvę. Ji dirba savo darbą, tačiau mūsų pareiga taip pat itin svarbi – leistis būti Jos paveiktam. Todėl labai svarbu sekti, kad mano asmeninis tikėjimas neprasilenktų su Dieviškuoju teisingumu. Šiuo klausimu labai taikliai yra parašęs Max Lucado savo knygoje Malonė šiai akimirkai: „Įsitikinimas, jog Dievas padarys tai, ko jūs norite, nėra tikėjimas. Tikėjimas – tai įsitikinimas, jog Dievas padarys tai, kas teisinga“. Jėzus Kristus yra Tiesa. Negalime nuvilti To, kuris nenuvylė mūsų… 

Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-05-11 6:19

Mąstymas
Prašyti budrios ir Šventosios Dvasios įkvėpimams jautrios širdies

Atsistosiu tarp Jėzaus mokinių. Pastebėsiu jų veiduose susirūpinimą ir liūdesį, klausantis Jėzaus žodžių. Jie girdi, kad Jėzus greitai juos paliks. Apaštalai neįsivaizduoja savo gyvenimo be Jėzaus, nes trejus metus diena iš dienos buvo su Juo. Jie bijo net klausti, kur Jis išeina.

*

Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį ryšį su Jėzumi? Ar man reikia Jo kasdienybėje? Ar ieškau Jo Dievo žodyje, Eucharistijoje ir ilgesnėje maldoje?

*

Pastebėsiu mokinių nustebimą, kai išgirsta: „Jums geriau, kad aš iškeliauju“. Ar išgyvenau kada nors tokią situaciją, kai man atrodė, kad Jėzaus nėra šalia, kad Jis mane paliko? Kaip šiandien žiūriu į tą buvusią situaciją? Pasikalbėsiu apie tai su Jėzumi.

*

Jėzus nori visada man duoti daugiau. Vienišumo ir apleidimo valandos gali man tapti ypatingos malonės laiku. Jo Dvasia visada yra su manimi. Didžiausią nuliūdimą Ji gali pakeisti į neapsakomą džiaugsmą.

*

Ar atsimenu tokius momentus, kuriuose pergyvendamas kokią nors kančią ar nuliūdimą, staiga pajutau vidinę paguodą be jokios išorinės priežasties? Kada tai buvo? Už kokią paguodą norėčiau labiausiai padėkoti Jėzui?

*

Tik Šventoji Dvasia gali man padėti iki galo pamatyti ir suprasti mano nuodėmę. Tik Ji išmokins mane teisingai žvelgti į save ir kitus. Tik Ji teisingai įvertina mano ir kitų gyvenimus. Ko norėčiau šiuo momentu paprašyti Šventosios Dvasios?

*

Jėzus siunčia man Šventąją Dvasią per savo Žodį asmeninėje maldoje. Kuo gilesnis bus mano dvasinis gyvenimas, tuo gilesnis bus vidinis jautrumas Jos veikimui.

Dvasios gilumoje prašysiu:

„Jėzau, atverk mane Tavajai Dvasiai“.

Kasdienapmastau.lt

VI Velykų savaitės antradienio       2021-05-11 6:18

Evangelija (Jn 16, 5–11)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Dabar išeisiu pas tą, kuris yra mane siuntęs, ir niekas iš jūsų neklausia: „Kur eini?“ Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo. Bet sakau jums gryną tiesą: jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš jį jums atsiųsiu.
  Jis ateis ir parodys pasaulio klaidą dėl nuodėmės, dėl teisybės, dėl teismo. Dėl nuodėmės, – kad netiki manimi. Dėl teisybės, – kad aš pas Tėvą einu, o jūs manęs daugiau neberegėsit. Dėl teismo, – kad šio pasaulio kunigaikštis jau pasmerktas“.
  Katalikai.lt

VI Velykų savaitės antradienio       2021-05-11 6:18

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 137, 1–3. 7–8)

P. – Tavo dešinė mane gelbi, Viešpatie.
A r b a: Aleliuja.

  Visa širdimi tau, Dieve, dėkoju,
  kad išgirdai mano balsą.
  Angelų akyse giedu tau giesmę,
  lenkiuosi tavo šventovei. – P.

  Tavajam vardui dėkoju
  už tavo ištikimybę.
  Tą dieną, kada aš šaukiausi, mane tu girdėjai,
  sustiprinai manąją sielą. – P.

  Tavo dešinė mane gelbi.
  Darbuojiesi, Viešpatie, mano gerovei,
  Viešpatie, tu maloningas per amžius.
  Neatmeski, kas tavo rankų sukurta! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Jn 16, 7. 13)

P. Aleliuja. – Aš jums atsiųsiu Tiesos Dvasią, – sako Viešpats. –
              Jus ji ves į tiesos pilnatvę. – P. Aleliuja.

VI Velykų savaitės antradienio       2021-05-11 6:17

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 16, 22–34)

  Prieš Paulių ir Silą susibūrė minia. Tuomet pretoriai perplėšė jų palaidines ir įsakė juos nuplakti rykštėmis. Smarkiai nuplakdinę, įmetė juos į kalėjimą, liepdami viršininkui rūpestingai sergėti. Gavės tokį įsakymą, viršininkas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas, kad būtų saugiau, įtvėrė į šiekštą.
  Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himną. Kiti kaliniai klausėsi. Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė durys, ir visiems nukrito pančiai. Viršininkas nubudo, ir, pamatęs, atviras kalėjimo duris, išsitraukė kalaviją ir norėjo nusižudyti: jis pamanė, jog kaliniai pabėgę. Bet Paulius garsiai sušuko: „Nedaryk sau pikto! Mes visi esame čionai“.
  Pasiprašęs šviesos, jis šoko vidun ir, visas virpėdamas, puolė Pauliui ir Silui po kojų. Paskui, išsivedęs juos į kiemą, klausė: „Gerbiamieji, ką aš turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?“ Jie atsakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai“.
  Ir jie skelbė Dievo žodį jam ir jo namiškiams. Tą pačią nakties valandą jis pasiėmė juos su savimi, nuplovė jų žaizdas ir nedelsdamas kartu su visais savaisiais priėmė krikštą. Nusivedęs į savo namus, jis pakvietė juos prie stalo ir su visais namiškiais džiūgavo, įtikėjęs Dievą.

Evangeliją       2021-05-10 8:13

komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jėzus vis aiškina savo mokiniams apie jų vaidmenį pasaulyje bei apie šio vaidmens išpildymą. Taipogi Jis apreiškia Šv. Dvasios misijinį vaidmenį pasaulyje. Jėzus įvardina mokiniams jų tarnystės kainą – būti dažnai atmestiems (religingų) žmonių. Juk mokiniai turi būti pasiruošę liudyti Jėzų, ne vien su Juo būti. 

Šv. Dvasia, apie kurią šios dienos Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba, yra ne vien Guodėja, Sergėtoja, bet taipogi ir Liudytoja. Ji yra tiesą liudijanti Dvasia – Tiesos Dvasia. Ji ruošia žmones susitikimui su Evangelijos žinia, taigi atlieką milžinišką darbą. Taipogi Ji apreiškia tiesą. Jėzaus mokiniai turi sakyti tiesą – pasakoti, skelbti, mokyti tai, ką jie matė ir ką girdėjo. Jie negali liudyti iš nuogirdų ar apkalbų. Nes tai nėra tapatu tiesai.

Jėzaus priešai yra tie žmonės, kurie įsikala sau į galvą mintį, jog jie tarnauja Dievui persekiodami tikinčiuosius ir patį Dievo siųstąjį Mesiją – Kristų. Maža to, tokie žmonės yra pasirengę viskam – persekiojimams, žudynėms, ir tik dėl to, jog Dievo nepažįsta, nors mano, kad Jam tarnauja atiduodami tinkamą pagarbą. Kartais jie sako: „mūsų Dievas“ arba „mūsų tikėjimas“, tačiau visa tai tėra šūkiai, o ne gyvojo Dievo liudijimai.

Tiesos Dvasia suteikia pažinimo pusiausvyrą ir apsaugą. O Jėzus kviečia mokinius būti artimame ryšyje su Dievu bei Šv. Dvasia, kuri juos atskirtų nuo visų priešų bei išgrynintų nuo viso to, kas prieštarauja tiesai. Netikinčios pasaulio dalies priešiškumas nuolatos lydi krikščionio gyvenimą ir tai jokia paslaptis. Tačiau Jėzus savo mokiniams neįvardina jų laukiančios ateities. Turbūt dėl to, kad jie tinkamai suvokę Šv. Dvasios vaidmenį, patys įsitikins, jog yra Dievo saugomi, jog būtiniausi jų poreikiai yra patenkinti, nes jie tarnauja Dievui ir yra paliesti abipusės meilės.   

Bernardinai.lt

VI Velykų savaitės, pirmadienis        2021-05-10 8:01

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti Šventosios Dvasios galios patirties išbandymų akimirkose

Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, kurie kalba apie mano ateitį. Jėzus yra susirūpinęs mano gyvenimu. Jis pažada man, kad niekada neliksiu vienas. Jėzus ptvirtina man, kad Jo Tėvas ir Jis pats bus su manimi per Šventąją Dvasią.

*

Prisiminsiu savo gyvenimo įvykius, kuriuose buvau stebuklingai Dievo vedamas ir saugomas. Už ką norėčiau Jam ypatingai padėkoti?

*

Tėvas ir Jėzus kasdien siunčia man savo Dvasią. Tai yra Dvasia Globėja ir Tiesos Dvasia. Jeigu aš leisiu, tai Ji veiks mano gyvenime su visa savo galia. Su giliu tikėjimu šauksiuosi Šventosios Dvasios, kad būčiau atsidavęs Jos įkvėpimams.

*

Šventoji Dvasia nori mano gyvenime liudyti Jėzų. Ji liudija apie Jį Dievo žodyje, mano maldoje, per dvasios vadovą, šventuose Sakramentuose. Ką galiu pasakyti apie savo dvasinio gyvenimo praktikavimą ir apie asmeninį ryšį su Jėzumi?

*

Jėzus ruošia mane išbandymo valandai, kad nepalūžčiau tikėjime. Buvimas su Jėzumi – tai dalinimasis su Juo nepelnytu, nekaltu kentėjimu. Niekas neįvyksta be Jo žinios, nes viskas yra Jo rankose.

*

Prisiminsiu savo gyvenimo situaciją, kurioje jaučiausi įžeistas. Kas mane įžeidė? Esu Jėzaus kviečiamas neteisingus apkaltinimus savo atžvilgiu jungti su Jo nekalta kančia. Ar esu pasirengęs atiduoti visas skausmingas situacijas ir visus įžeidėjus Jėzui?

*

Kreipsiuosi į Tiesos ir Paguodos Dvasią, kad padėtų man pripažinti ir pažvelgti į savo neišgydomas žaizdas, išlaisvintų mane iš skausmo, kuris neleidžia man atleisti.

Sukalbėsiu himną į Šventąją Dvasią.

Kasdienapmastau.lt

VI Velykų savaitės, pirmadienis        2021-05-10 8:00

Evangelija (Jn 15, 26 – 16, 4)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Kai ateis globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę.
  Aš jums tai paskelbiau, kad nepasipiktintumėte. Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta. Aš jums visa šita kalbėjau, kad, jų siautėjimo
metui atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs“.
  Katalikai.lt

VI Velykų savaitės, pirmadienis        2021-05-10 8:00

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6. 9)

P. – Myli Viešpats savo tautą.
A r b a: Aleliuja.

    Viešpačiui naują giesmę giedokit,
    garbinkit jį, susibūrę šventieji!
    Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
    džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs, turėdami tokį valdovą. – P.

    Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin
    muškite būgnais, kankliuokit!
    Myli jisai savo tautą,
    pergale puošia silpnuosius. – P.

    Džiaugsmas, garbė jums šventieji,
    linksmybė jūsų buveinėj.
    Valiuodami garbinkit Dievą:
    tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 26–27)

P. Aleliuja. – Tiesos Dvasia liudys apie mane, – sako Viešpats, –
              ir jūs liudysite. – P. Aleliuja.

VI Velykų savaitės, pirmadienis        2021-05-10 7:59

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 16, 11–15)

  Išplaukę iš Troados, leidomės tiesiog į Samotrakę ir, dienai praslinkus, į Neapolį. Iš čia atvykome į Pilipus – pirmąjį šitos Makedonijos dalies miestą bei koloniją.
  Šiame mieste užtrukome kelias dienas. Šeštadienį išėjome pro vartus prie upės, kur tikėjomės rasią maldos vietą, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims.
  Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, ėmė klausytis, ir Viešpats atvėrė jos širdį Pauliaus žodžiams. Ji su savo namiškiais priėmė krikštą ir pakvietė: „Jei laikote mane Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose“. Ji tiesiog mus privertė.

Viena aišku, kad       2021-05-9 12:59

Tik meilės įsakymas galioja visur ir visada.

Popiežius Pranciškus       2021-05-9 12:54

„Galime paklausti, kokia ta meilė, kurioje Jėzus sako pasilikti, jei norime dalytis jo džiaugsmu? Šios meilės ištakos yra Tėvas, nes Dievas yra Meilė (žr. 1 Jn 4, 8). Ji tarsi upė teka Sūnuje Jėzuje ir per jį pasiekia mus, kūrinius“, – sakė popiežius.

„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau“, – sako Viešpats. Meilė, kurią jis mums dovanoja, yra ta pati, kuria jį myli Tėvas: tyra, besąlygiška, duodama veltui. Ją dovanodamas Jėzus su mumis elgiasi kaip su draugais, leidžia pažinti Tėvą, įtraukia į savo misiją už pasaulio gyvenimą.

Šventasis Tėvas klausė, kaip galime likti šioje meilėje: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje“, – sako Jėzus, kuris čia pat juos reziumuoja: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“.

Pontifikas sakė: „Mylėti taip, kaip Kristus, reiškia pasirengimą taip tarnauti broliams, kaip jis parodė nuplaudamas mokiniams kojas. Reikia išeiti iš savęs, atsitraukti nuo savo žmogiškų garantijų, patogumų ir atsiverti kitam, ypač stokojančiam, pasitelkiant tai, kas esame ir ką turime. Mylėti darbais, o ne žodžiais“.
Be kita ko, jis pridūrė: „Mylėti kaip Kristus reiškia pasakyti „Ne“ pasaulio siūlomoms kitoms vadinamosioms meilėms: pinigui, sėkmei, galiai. Šie klystkeliai mus nutolina nuo Viešpaties meilės, eidami jais vis labiau tampame egoistai savimylos, nesiskaitantys su kitais. Nesiskaitymas menkina meilę, leidžia piktnaudžiauti, verčia kentėti mylimą žmogų“.
„Galvoju apie nesveiką meilę, kuri virsta prievarta, – daug moterų kasdien tampa jos aukomis. Bet tai nėra meilė. Mylėti taip, kaip Viešpats, reiškia vertinti šalia esantį žmogų, gerbti jo laisvę, mylėti jį tokį, koks jis yra, veltui. Jėzus galiausiai mūsų prašo apsigyventi jo meilėje, o ne savo idėjose, savęs pačių garbinime, vengti pretenzijos kontroliuoti ir valdyti kitus, pasitikėti kitais, save jiems dovanoti“, – sakė popiežius Pranciškus.

„Kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, – tai reiškia likti Viešpaties meilėje. Viešpats trokšta, kad iš visiškos bendrystės su Tėvu kylantis jo džiaugsmas būtų ir mūsų džiaugsmas.

„Žinojimas, kad, nepaisant visko, Dievas mus myli, taip pat leidžia su tikėjimu pasitikti krizes, jas pereiti ir išeiti iš jų geresniems. Gyventi su tokiu džiaugsmu taip pat yra tikras liudijimas, nes džiaugsmas yra krikščionį skiriantis bruožas“, – pabrėžė popiežius, melsdamas ir Dievo Motinos užtarimo, kad liktume Jėzaus meilėje.

Mons. Adolfas Grušas       2021-05-9 11:38

DŽIAUGSMO ŠALTINIS

Kartais gali susidaryti įspūdis, jog mes visi esame sukurti kančiai. Skaitant kai kurių šventųjų gyvenimo aprašymus, matant religinius paveikslus, girdint senuosius pamokslininkus, grasinančius Dievo bausmėmis, atrodo, kad teisūs yra tie, kurie krikščionybę vadina išsižadėjimų, aukos, atgailos religija, trumpai sakant, tokia, kuri siūlo liūdną gyvenimą be jokių žemiškų malonumų. Šioms pažiūroms akivaizdžiai prieštarauja šiandien skaitoma Evangelijos ištrauka, atpasakojanti Jėzaus kalbos apaštalams Paskutinės vakarienės metu fragmentą, kuriame Jis, tarp kitko, tvirtina: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“.

Iš tiesų džiaugsmas, o ne liūdesys yra tikroji krikščionio sielos būsena. Kalbame apie tikrą džiaugsmą, kuris kyla ne iš beatodairiško krykštavimo ir ne iš siekio turėti viską, ko tik beužsigeistum, nes tai pradžioje patraukia, o paskui neišvengiamai nuvilia. Tikrasis džiaugsmas neužsimerkia prieš sunkumus ir neleidžia, kad sunkumai jį atimtų. Tikrasis džiaugsmas kyla ir ne iš puoselėjamų nevaisingų atsiminimų apie praeitį ar utopiškų svajonių apie tai, kas galėtų būti. Tikras džiaugsmas – tai santarvė su savo sąžine, tikroviškas požiūris į pasaulį, suvokiant, jog esame mylimi. Mes, krikščionys, žinome, jog esame mylimi dar prieš tai, kai patys pamilome, esame mylimi amžinai tokia meile, kuri nesumažėja, nežiūrint, kas beatsitiktų.

Jei paklaustume, kas gali suteikti žmogui tokį saugumo jausmą, neišvengiamai turėtume pripažinti, jog tai tikrai negali būti kitas žmogus. Kokia graži ir pasiaukojanti bebūtų žmogiška meilė, netgi ir pačiais nuostabiausiais atvejais ji yra pernelyg menka, dažnai paženklinta egoizmo žyme, sudrumsta nesusipratimų ir ne visuomet susilaukianti deramo atsako. Vien tik Dievas myli be ribų, ir jo meilė išlieka amžiais. Šiandien klausomės Viešpaties žodžių: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs“.

Kitose religijose dievybė suvokiama, kaip valdovas, kurio reikia bijoti, kartais despotiškas ir kaprizingas, kuriam privalu paklusti nediskutuojant. Lyginant tai su Evangelijos mokslu nesunkiai suprantame, kokie nauji yra Dievo ir žmogaus santykiai, apie kuriuos kalbėjo Jėzus. Jis vadina žmones ne tarnais, o draugais! Mes esame Viešpaties draugai, nes mums leidžiama girdėti svarbiausius dalykus apie gyvenimą, esame be galo Jam artimi. Esame draugai, nes už mus Jis atidavė savo gyvybę, draugai, nes mums yra paruošta vieta Jo namuose. Kaip tik tai ir duoda pagrindą krikščioniui, nežiūrint, kas beatsitiktų, patirti tikrąjį džiaugsmą.

Tikrosios meilės neįmanoma nupirkti, nei įsakyti: ji siūloma. Kaip tik tai tampa dar vienu Dievo meilės mums įrodymu: Jis neverčia priimti Jo meilės. Kaip tik todėl, kad myli mus, Jis gerbia mūsų laisvę, – mums patiems priklauso apsispręsti, ar norime tą meilę priimti ir į ją atsiliepti. Žinoma, sunku būtų įsivaizduoti, kaip ribota žmogiška meilė atsiliepia į neribotą Dievo meilę, tačiau Jėzus ir tam duoda atsakymą: „Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“. Pasirodo, į Dievo meilę tinkamai atsiliepiame, mylėdami savo artimą.

Dar prieš Evangeliją apaštalas Jonas parašė ir savo laiškus, kurių vieno ištrauką Bažnyčia pateikia šiandien antrajame Žodžio liturgijos skaitinyje: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“.

Tai nuostabūs žodžiai, kurie apie Dievą pasako daugiau, negu didžiuliai traktatai: Dievas yra meilė.

Dievas yra džiaugsmas…

Evangelijos       2021-05-9 11:37

Mąstymas
Prašyti gilesnio ryšio su Jėzumi ir gyvenimo džiaugsmo

Įsivaizduosiu save esantį tarp apaštalų, kurie nustebę klausosi Jėzaus liudijimo. Žvelgsiu į Jėzų kaip į savo draugą ir apmąstysiu kiekvieną Jo žodį, persunktą didžia meile.

*

Jėzus išduoda man savo draugystės paslaptį: Jis myli mane tokia meile, kokią Jis patiria iš savo Tėvo. Žmogiškai negaliu įsivaizduoti tos meilės, kuria Jėzus myli mane. Savo jėgomis negaliu pilnai jos suvokti. Jėzus pats kasdien po truputį man ją atskleis, jeigu pasiliksiu Jo meilėje.

*

Kasdieną galiu pakviesti Šventąją Dvasią, kad padėtų man išlikti Tėvo ir Sūnaus meilėje. Kiek kartų pradedu naują dieną, tiek kartų su įsitikinimu galiu pasakyti, kad manyje gyvena neįsivaizduojama Trejybėje vieno Dievo bendrystė.

*

Jėzus laukia iš manęs atsiliepimo į Jo meilę. Jis trokšta, kad gyvenčiau Jo įsakymais, nes tokiu būdu patvirtinu bendrystę su Juo. Kokiuose įsakymuose dažniausiai pažeidžiu bendrystę su Jėzumi? Už ką norėčiau Jo atsiprašyti?

*

Jėzus nori, kad Jo bendrystė man teiktų gyvenimo džiaugsmą. Ką galiu pasakyti apie savo dvasios būseną? Ar gyvenimas tikėjimu kasdienybėje, mano pašaukime yra man gilaus džiaugsmo šaltinis? Kas šiandien manyje užgniaužia gyvenimo džiaugsmą? Apie tai pasakysiu Jėzui.

*

Esu Jėzaus išrinktas. Tai reiškia, kad Jis mane myli, pasitiki manimi ir tikisi, kad mano gyvenimas duos gerų vaisių. Kaip giliai tuo tikiu? Ar jaučiuosi Jėzui reikalingas? Ar tikiu, kad mano gyvenimas yra nepaprastai vertingas Jo akyse?

*

Jėzus užtvirtina, kad ko tik prašysiu Tėvo Jo vardu, viską duos. Koks yra giliausias mano širdies poreikis? Pasakysiu apie tai Jėzui ir kartu su Juo prašysiu Tėvo:

„Išklausyk mane, Tėve“.

Kasdienapmastau.lt


Rekomenduojame

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Andrius Švarplys. Tėvynės Sąjungos partija tampa genderistine globalistine partija (papildyta)

Rasa Čepaitienė. Tėviškos figūros

Algimantas Rusteika. Negrįžtamumo taškas

Dr. Rogeris Hodkinsonas. Kai bus surašyta šios beprotybės istorija, vyks reputacijų skerdynės!

Nida Vasiliauskaitė. Apie visuotinę penkiapirštystę ir kaip reta protingą kunigaikštį

Geroji Devintinių Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Saulius Dambrauskas kviečia Aplinkos ministerijos partnerius į diskusiją: džiaugsimės rinkdami šiukšles ar imsimės globalaus šiukšlinimo prevencijos?

Tėvo dienai. Audrys Karalius: Mano tėvas – Sibiro Liūtas

Birželio sukilimo 80-mečiui: Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos diplomatinė tarnyba – neįveikta pasipriešinimo citadelė

Česlovas Iškauskas. Mere, čia ne Baltarusija!

Andrius Švarplys. Čia liberali Laisvės partija?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.