Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: mes vadinamės Dievo vaikais, tokie ir būkime!

Tiesos.lt redakcija   2021 m. balandžio 25 d. 11:08

51     

    

Geroji Naujiena: mes vadinamės Dievo vaikais, tokie ir būkime!

Nėra duota kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti

Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, pasakė: „Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo, ne kieno kito, vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Nėra po dangumi žmonėms duota kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 8–12).

* * *

Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
jis maloningas per amžius.
Geriau prie Viešpaties glaustis,
negu žmogumi pasikliauti!
Geriau Viešpačiu remtis,
negu pasitikėti didžiūnais!
Dėkoju, kad mane išgirdai tu,
kad esi vaduotojas mano.
Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,
pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta,
ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
Palaima tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto.
Tu – mano Dievas, ir aš tau dėkosiu,
giesme tave šlovinsiu, Dieve.
Dėkokite Dievui, nes jisai geras,
jis maloningas per amžius (Ps 117, 1. 8–9. 21–23. 26. 28–29).

* * *

Matysime Dievą tokį, koks jis yra

Mylimieji! Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!
Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.
Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime.
Mes žinome, kad, kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra (1 Jn 3, 1–2).

* * *

Geras ganytojas už avis guldo gyvybę

Jėzus kalbėjo:
„Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę.
Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau.
Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu.
Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“ (Jn 10, 11–18).

* * *

Šiandien, švęsdami Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, Maldų už pašaukimus sekmadienį, dalijamės ir mokinių džiaugsmu patyrus Jėzaus gailestingumą, Jo meilės iki galo slėpinį. Pasitikėdami Jo žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi gailestingumo darbais – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią,  kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Gerojo Ganytojo globoje 
4 Velykų sekmadienis

Žmogui yra labai svarbus saugumas; tik jį turėdamas gali jaustis laimingas. Vaikas jaučiasi saugus, turėdamas gerus tėvus; suaugęs žmogus – šalia savęs turėdamas pasitikėjimo vertus kitus žmones, pelningą darbą, netuščią sąskaitą banke. Siekdami apsaugoti savo gyvybę, nešiojame kaukes, vakcinuojamės ir t. t.

Tačiau šioje žemėje niekada nesijausime visiškai saugūs, jei visas viltis sudėsime tik į fizinį saugumą: bet kada gali ištikti liga, reikalingiausių asmenų netektys ir kitos bėdos.

Žvėrys yra apdovanoti greitomis kojomis, aštriais dantimis, kurių pagalba ginasi nuo tykančių priešų. Žmogus gi neturi tų savybių, kurios žvėreliams ir paukščiams užtikrina reikiamą saugumą. Štai jau antri metai kovojame su pandemija, ir neaišku, kada bus jos pabaiga. Nejaugi mes esame tokie bevilčiai? Tikrai ne.
Mes turime dangaus Tėvą, kuris yra mūsų saugumo garantas. Jėzus yra pasakęs: „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia“ (Mt 6, 25–26; 32). Šie Viešpaties žodžiai padėjo man jaustis saugiam KGB kalėjime, lageryje ir Sibire.

Pats Jėzus, dangaus Tėvo Sūnus, save pavadino geruoju ganytoju: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų. Aš – gerasis ganytojas.“ (Jn 10, 10–11). Taigi, Jėzus atėjo į mūsų tarpą tam, kad užtikrintų mums saugų gyvenimą ir laimę. Mūsų atsakymas į šį Jėzaus užtikrinimą turi būti visiškas pasitikėjimas Dievu.

Tačiau šitaip pasitikėdami Dievu ar galime tikėtis, kad mūsų neištiks kokios nors bėdos ir nereikės pakentėti? Tikrai ne. Iš patirties žinome, kad net švento gyvenimo žmonės, gyvenę itin glaudžioje vienybėje su Dievu, nebuvo apsaugoti nuo ligų ir vargo. Tik ką – balandžio 13-ąją – minėjome palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo 150-ąsias metines. Arkivyskupas Jurgis anksti tapo našlaičiu, visą gyvenimą turėjo didelių bėdų su sveikata, o paskirtas Vilniaus ganytoju susidūrė su tokiu priešiškumu, kad net turėjo pasitraukti iš savo pareigų. Tačiau nepaisant visų sunkenybių, išliko ramus, nes žinojo, kad jį veda Dievo ranka.

Mes norėtume žinoti, kas mūsų laukia ateityje, tačiau tai mums neduota; ateitis yra rankose Dievo, kuris garantuoja mumis pasirūpinti labiau nei padangių sparnuočiais. Jėzaus mirtis už mūsų išgelbėjimą yra dieviškoji mūsų saugumo garantija. Todėl kai pokario metais vyko trėmimai, ir atvykę enkavedistai skubindavo tremiamuosius pasiimti kelionei į Sibirą būtiniausius dalykus, išgąsdinti žmonės ne visada pasiimdavo, kas reikalingiausia, bet neužmiršdavo nuo sienos nusikabinti Švč. Jėzaus Širdies ir Marijos paveikslų. Tremiamieji suvokė, kam galima patikėti savo likimą.

Apaštalų darbų knyga pasakoja, kaip apaštalai Jonas ir Petras pagydė luošą žmogų. Liaudis buvo sužavėta, bet tautos vadai išsigando, kad nuo dabar visi klausys ne jų, bet apaštalų. Suimti ir tardomi, kaip luošys buvo išgydytas, apaštalas Petras kalbėjo: „Tautos vadovai ir seniūnai! Tebūnie jums ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių [...] šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas“ (Apd 4, 8.10).

Apaštalas Jėzų pavadino kertiniu akmeniu, nes „nėra po dangumi žmonėms duota kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti“ (Apd 10,12).

Per visą gyvenimą mes statome savo namą, t. y. kuriame gyvenimą, jame norime jaustis laimingi ir saugūs. Dievo žodis primygtinai ragina neužmiršti to namo kertiniu akmeniu pasirinkti Gerąjį Ganytoją Jėzų Kristų.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

IV Velykų savaitė (KV) Šeštadienis       2021-05-1 5:50

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vygintas Gudeliūnas
Šiandienos Evangelija prasideda Jėzaus atsisveikinimu su savo mokiniais. Prieš „palikdamas“ savuosius, drąsina ir stiprina savo žodžiu: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!.. Mano Tėvo namuose daug buveinių!“ Jėzus tarsi primygtinai reikalauja laikytis Jo drąsinančių žodžių, kurie padeda nugalėti įvairius nesutarimus, sąmyšį, nerimą, netikrumą ir nežinią dėl ateities. Jėzaus žodis yra veiksnus ir vakar, ir šiandien.
Viena vertus, galime pastebėti, kad buvo nemažai nesutarimų tarp bendruomenių ir pirmaisiais amžiais. Pvz., vieni sakė kitiems: „Mūsų tikėjimas yra geresnis už jūsų. Mes esame išgelbėti! O jūs esate klaidoje. Jei norite eiti į dangų, turite atsiversti ir gyventi kaip mes!“ Jėzus sako: „Mano Tėvo namuose daug buveinių!“ Nėra būtina, kad visi mąstytų vienu būdu. Pirmoji sąlyga, kad būtum išgelbėtas, yra įtikėti, priimti Jėzų į savo gyvenimą.
Toliau Evangelija pateikia mums atsakymus, kokiu būdu įmanomas tikrasis Gyvenimas. Į Tomo klausimą: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ Jėzus jam atsako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Čia yra labai svarbūs trys žodžiai: kelias, tiesa ir gyvenimas. Be kelio nėra kelionės. Be tiesos nėra gero, tinkamo pasirinkimo. Be gyvenimo čia tik mirtis!
Jėzus paaiškina viso to prasmę. Jis yra kelias, nes „niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“. Jis yra vartai, per kuriuos įeina ir išeina avys (Jn 10, 9). Jėzus yra tiesa, nes, kai žvelgiame į Jį, matome Tėvo atvaizdą. „Kas pažįsta mane, pažįsta ir Tėvą!“ Jėzus yra gyvenimas, nes gyvendami kaip Jis, būsime vienybėje su Tėvu ir turėsime savyje gyvenimą!
Bernardinai.lt

IV Velykų savaitė (KV) Šeštadienis       2021-05-1 5:49

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti artimo ryšio su Jėzumi bei Tėvu ir nesutvarkytų santykių išgydymo

Atsisėsiu prie Jėzaus kaip draugas prie Draugo. Pradėsiu nuo tikėjimo išpažinimo: „Tu esi man kelias, tiesa ir gyvenimas”. Su kokiu įsitikinimu tariu šiuos žodžius? Kaip į tai reaguoja mano širdis?

*

Jėzus kalba man apie giliausią savo širdies paslaptį – apie savo ryšį su Tėvu. Tik Jis gali atvesti mane pas Tėvą. Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo santykį su Dievu Tėvu? Ar jis yra artimas, glaudus, ar abejingas, šaltas? Ko norėčiau dabar Jėzaus paprašyti?

*

Įsiklausysiu į Pilypo žodžius: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą ir bus mums gana“. Ar noriu artimo ryšio su Dievu Tėvu? Ar man užtenka vien Dievo?

*

Ar yra mano gyvenime tokių santykių su asmenimis, daiktais, kurie silpnina mano ryšį su Dievu? Pabandysiu melstis Pilypo žodžiais, prašydamas, kad Jėzus uždegtų manyje Tėvo troškimą ir išlaisvintų mane iš mano prisirišimų.

*

„Aš esu Tėve ir Tėvas manyje“. Jautrioje maldoje kreipsiuosi į Jėzų, kad pripildytų mane savo meilingo santykio su Tėvu. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad duotų man malonę būti su Tėvu ir Jėzumi ir kad išgydytų mano „ligotus“ santykius su artimaisiais.

*

Jėzus duoda man pažadą, kad jeigu aš Juo tikėsiu, darysiu didžius dalykus. Atkreipsiu dėmesį į savo planus, užsiėmimus ir tarnystes. Kuo remiuosi tose situacijose: Jėzumi, savimi, ar kitais? Kas yra didžiausia mano apsauga? Apie tai pakalbėsiu su Jėzumi.

*

Jėzus ragina mane, kad prašyčiau „ko tik noriu“ Jo vardu. Koks yra mano didžiausias troškimas, didžiausias gyvenimo prašymas? „Belsiu“ į dangų Jėzaus vardu:

„Jėzaus vardu prašau…“

(su tikėjimu išreikšiu savo prašymą).

Kasdienapmastau.lt

IV Velykų savaitė (KV) Šeštadienis       2021-05-1 5:47

Evangelija (Jn 14, 7–14)

  Jėzus kalbėjo mokiniams:
  „Jei pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
  Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
  Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Ko tik prašysite mane dėl mano vardo, aš padarysiu“.

IV Velykų savaitė (KV) Šeštadienis       2021-05-1 5:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1–4)

P. – Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
A r b a: Aleliuja.

  Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
  nuostabius darbus jis daro!
  Jo dešinė visagalė,
  jo šventoji ranka pergales skina. – P.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą. – P.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 31–32)

P. – Aleliuja. – Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

IV Velykų savaitė (KV) Šeštadienis       2021-05-1 5:46

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 13, 44–52)

  Šeštadienį kone visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio. Išvydus tokias minias, žydus apėmė pavydas ir jie
piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai. Tuomet Paulius ir Barnabas ryžtingai pasakė:
  „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiama Dievo žodis, bet kadangi jūs jį atmėtėte ir patys laikote save nevertais amžinojo
gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims,kad gelbėtum
juos iki pat žemės pakraščių’“.
  Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Dievo žodį, ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.
  Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas ir kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo
persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikoniją. Mokiniai buvo pilni
džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.

Evangelijos komentaras       2021-04-30 5:16

Ir mes jums skelbiame Gerą Naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų (Apd 13, 32–33).
Ką manai apie pranašavimą? Šiandienos Mišių skaitiniai yra tarsi du žibintai, nušviečiantys šią paslaptingą dovaną. Pirmuoju žibintu galime laikyti Apaštalų darbų skaitinį. Jame pasakojama, kad Paulius Pisidijos Antiochijoje skelbė Evangeliją žydams. Remdamasis tradicinėmis pranašystėmis apie Mesiją, surašytomis žydų Šventajame Rašte, Paulius atskleidžia, kad Jėzus yra jų išsipildymas. Pauliaus pamokslas apima netgi eilutę iš šiandienos psalmės, kurioje pranašaujama apie Kristaus dieviškąją sūnystę. Šio pirmojo žibinto šviesoje atpažįstame, kad pranašystė apreiškia Jėzų ir nukreipia žmones į Jį! Kitos Šventojo Rašto vietos tai patvirtina: „Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“ (Apr 19, 10).
Na, o dabar pažvelkime į šiandienos Evangelijos skaitinį. Jėzus mokiniams sako, kad Jis turėsiąs išeiti, bet sugrįšiąs jų ir priimsiantis juos į savo Tėvo namus. Šio antrojo žiburio apšviesti matome, kad pranašystė turi ir kitą tikslą – padrąsinti žmones. Nors kartais pranašystės nuskamba kaip griežti ir atšiaurūs žodžiai, jomis norima padėti Dievo tautai žengti teisingu keliu.
Pranašystė Šventajame Rašte iš esmės yra tiesiog Dievo žinios perdavimas. Šia prasme visi mes galime pranašauti: perteikti žmonėms žinią, kuri jiems padės priartėti prie Viešpaties ir padrąsins eiti Jo keliu!
Ar gali Dievas tau suteikti ypatingą, pakylintį žodį, sujudinantį kitų širdis? Žinoma! Ypač jei tu dienai bėgant vis stengiesi klausytis Jo balso. Tada netgi negavęs ypatingos žinios turėsi ką pasakyti. Galėsi papasakoti savo istoriją – netikėtus šuolius ir posūkius tavo gyvenime, įvykius, per kuriuos Dievas tau atsiskleidė.
Šiandien ateik pas Jėzų atvira širdimi ir atviru protu. Atkreipk dėmesį į mintis, kurios tau ateina į galvą meldžiantis. Mintis apie šeimą, draugus ar kaimynus. Galbūt Dievas tau perduoda žinią apie Jo malonę, kuria turėtum pasidalyti su kitais?
Štai aš, Viešpatie! Suteik man pranašo širdį!
„ŽODIS tarp mūsų“,

IV Velykų savaitė (KV) Penktadienis       2021-04-30 5:14

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus ryšio su Jėzumi ir Tėvu

Atsisėsiu kartu su mokiniais prie Jėzaus. Pamatysiu Jo degančias akis. Jėzus nori man pasakyti kažką labai svarbaus. Jis kalba man apie namus, kurie laukia manęs pas Tėvą. Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man atsiverti Jo žodžiui.

*

Jėzus žvelgia giliai į mano širdį ir sako: „Neišsigąsk, tik tikėk manimi“. Atvirai pasakysiu Jam apie savo baimes ir abejones, kurios neleidžia džiaugtis Jo artumu.

*

Jėzus ruošia man asmeniškai vietą pas Tėvą. Ar tuo tikiu? Įsisąmoninsiu, kiek daug gaunu iš Jo maldoje, Jo žodyje, sakramentuose ir per žmones. Jis yra visada su manimi. Jis nori būti mano „buveinė“.

*

Atkreipsiu dėmesį į Tomo reakciją. Ką galiu pasakyti apie savo santykį Jėzumi po tiek metų buvimo su Juo? Ar labiau Jį pažinau ir pamilau? Ar einu Jėzaus keliais?

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane, paima už rankos ir taria: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“. Ar pasitikiu Juo? Ar stengiuosi priglusti prie Jo? Kas labiausiai trukdo man tai padaryti?

*

Didžiausias Jėzaus troškimas yra atvesti mane pas Tėvą. Kas labiausiai apsunkina mano santykį su Tėvu, o kas jį  stiprina? Ko norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man nuoširdžiai pasikalbėti su Tėvu. Kartosiu:

„Noriu mylėti Tėvą Tavąja meile“.

Kasdienapmastau.lt

IV Velykų savaitė (KV) Penktadienis       2021-04-30 5:13

Evangelija (Jn 14, 1–6)

  „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!?’ Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
  Tomas jam sako:„Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai iš kur žinosime kelią?“
  Jėzus jam sako:„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“.
  Katalikai.lt

IV Velykų savaitė (KV) Penktadienis       2021-04-30 5:12

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 2, 6–11)

P. – Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien.
A r b a: Aleliuja.

  „Argi ne aš pastačiau savo šventą valdovą
  ant Siono – savo šventojo kalno?!“ –
  Aš paskelbsiu Viešpaties nuosprendį.
  Jis man pasakė:„Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien. – P.

  Tik paprašyk ir kaip paveldą tautas
  tau atiduosiu, tau pavesiu visus pakraščius žemės;
  tavo lazda geležinė juos tramdys,
  kaip molio indus juos daužysi“. – P.

  Taigi dabar, karaliai, supraskit,
  taisykitės žemės valdovai!
  Tarnaukite Dievui baimingai,
  drebėdami bučiuokit jam kojas. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 6)

P. – Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats.– Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

IV Velykų savaitė (KV) Penktadienis       2021-04-30 5:12

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys
(Apd 13, 26–33)

  Pizidijos Antiochijos sinagogoje Paulius bylojo:
  „Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės! Tai jums atsiųstas šis išganymo žodis. Jeruzalės gyventojai ir vyresnieji nepažino Jėzaus ir, jį pasmerkdami, įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šeštadienį. Nors nerado jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kas jis būtų nužudytas. Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo kryžiaus medžio ir paguldė į kapą.
  Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių. Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie jį buvo atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms.
  Ir mes jums skelbiame gerą naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje:„Tu esi mano sūnus, šiandien aš pagimdžiau tave!“

Dzeikui elfe       2021-04-29 14:45

viki: MEDITACIJA pradžioje taip vadinti krikščioniškieji fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) teosofai pritaikė šį lotynišką terminą vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš budizmo, daosizmo, hinduizmo ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.

Evangelijos       2021-04-29 6:22

Skaitinį komentuoja kun. Pijus Eglinas OP
Smagu yra skaityti apie Jėzų. Štai ir ši Evangelijos ištrauka – ji tikrai labai graži. Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve“. Šiais intymiais maldos žodžiais Jėzus leidžia pažvelgti į savo širdį. Jo širdis, pasirodo, yra pilna džiaugsmo. Luko evangelija dar tiesiau išsako: „Jis džiūgavo Šventojoje Dvasioje“.
Ką mes skaitome Evangelijose? Paviršutiniškas žmogus kartais gali pamanyti, kad Jėzus buvo moralinis pamokslininkas, griežtai atskleidžiantis žmogaus ydas, prikaišiojantis, nurodinėjantis. Iš tų Jėzaus kalbų apie fariziejus ir Rašto aiškintojus taip tikrai gali pasirodyti. Tačiau kai pažvelgiame į šias detales, pasirodo, Jėzaus širdis buvo pilna ramybės ir džiaugsmo.
Kai skaitome istorijas apie Jėzaus keliones drauge su apaštalais, apie susitikimus su įvairiais žmonėmis, esu tikras, Jėzus tuomet dažnai linksmai juokdavosi ir šypsodavosi. Arba įsivaizduokime – vakare, susėdę dykumos pakrašty, susikūrę laužą, jie gamindavo vakarienę ir, matyt, bičiuliškai šnekučiuodavosi, gal dainuodavo. Jėzaus gyvenimas buvo džiaugsmingas, o Jo džiaugsmas kilo iš Jo vidinio bendravimo su Dievu. Netgi sunkiausiomis akimirkomis tas vidinis džiaugsmas, ta ramybė Jo neapleido. Jėzus džiūgaudamas Šventojoje Dvasioje pasakė: „Šlovinu tave, Tėve“. Ir štai čia, šiame kreipimesi, Jėzus vartoja aramėjišką žodį „aba“. Šis žodis yra mažybinė žodžio „tėvas“ forma – „tėveli“. Taip vaikai kreipiasi į savo tėvą. Atkreipkime dėmesį – Jėzus neiškelia Dievo apibrėžimo į kažin kokius filosofinius, teologinius ar mokslinius lygmenis. Jis neteorizuoja, nekuria apibrėžimų, nerašo enciklopedijų ar mokslinių straipsnių apie Dievą. Jis tiesiog turi artimą, asmeninį ir labai intensyvų ryšį su Dievu, su Tėvu. Jis sako: „Tėveli, aš tikrai dėkoju tau“. Iš šiandienos Evangelijos galime pasimokyti visų pirma šito. Tas artimas ryšys su Dievu Jėzų lydi per visą gyvenimą.
Ne be reikalo Jėzus Evangelijoje sako: „Tėve, aš dėkoju, kad tu tai paslėpei nuo gudriųjų ir išmintingųjų“. Yra žmonių, kurie mano pažįstą Dievą, bet jų pažinimas labiau teorinis – jie gali Jį apibrėžti filosofiškai, gali nubraižyti Jo schemą, sukurti Dievo formulę. Bet Jėzus dėkoja Tėvui, kad nuo jų yra paslėpta tai. „Paslėpta“ – nereiškia, kad Dievas kažką pasakė ne iki galo. Jėzus čia kalba apie žmogaus aklumą – jis turi akis, bet nemato, apie kurtumą – turi ausis, bet negirdi Dievo žodžio. Dievas norėtų jiems apreikšti, bet tie žmonės užsiėmę savo išvedžiojimais, savo įsivaizdavimu. Sakydamas „gudrieji ir išmintingieji“, Jėzus nekritikuoja jų išminties, Jis kritikuoja jų poziciją. Taip, Tėve, nes tau taip patiko, Tu atskleidei tai paprastiems žmonėms, leidai kiekvienam iš žmonių pajusti tą tikrą, artimą, tyrą meilės ryšį tarp tavęs ir manęs – paprasto žmogaus.
„Mažoji studija“,

Balandžio 29 d. Šv. Kotryna Sienietė       2021-04-29 6:19

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti ištikimybės ir pastovumo, gilinantis į Dievo žodį

Įeisiu į Paskutinės Vakarienės kambarį. Atsisėsiu kartu su Jėzumi ir mokiniais už stalo. Įsižiūrėsiu į susijaudinusį Jėzaus veidą, į Jo susirūpinusias ir mylinčias akis. Jo kiekvienas žodis skamba kaip testamentas. Sustosiu ties šiais žodžiais, kad kaip tikras Jėzaus mokinys galėčiau į juos įsigilinti.

*

„Tarnas ne didesnis už savo šeimininką...“. Tik tada, kai iš tikrųjų pripažinsiu Jėzų, kaip savo Viešpatį, nenorėsiu eiti pirma Jo, neprimesiu Jam savo planų, neužstosiu Jo savimi, nenorėsiu būti aukščiau už Jį. Ar jau padariau tokį pasirinkimą?

*

„Aš žinau, ką esu išsirinkęs…“. Jėzus mane pažįsta kiaurai. Jis tobulai žinojo, kokį mane pašaukė. Pašaukė mane su mano talentais ir trūkumais, su mano dvasiniu turtu ir mano silpnybėmis. Jeigu pasiduosiu Jo vedimui, tai mokys mane kaip būti Jo mokiniu. Visiškai atsiduosiu Jo vedimui.

*

„AŠ ESU“. Šie žodžiai, kurie gali būti man paguoda didžiausių suspaudimų momentu, yra ne tik pažadas. Jo žodžiai įvykdo tai, ką sako. Įsileisiu juos giliai į savo širdį, stengsiuos jais pasisotinti, ieškodamas juose stiprybės ir ramybės.

*

„Kas priima mano pasiuntinį...“. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus man kalba per mano artimuosius, su kuriais gyvenu kasdienybėje. Ar sugebu klausytis kitų? Kaip priimu jų žodžius, patarimus, įspėjimus?

*

„Kas mane priima…“. Kiekvienas Jėzaus žodis Evangelijoje ateina iš Tėvo. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man atrasti Tėvą per susitikimą su Jo žodžiu.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane ir kviečia, kad sekčiau Jį.

Tvirtai įsikibsiu į Jėzaus ranką ir karštai prašysiu:

„Vesk mane pas Tėvą ir išmokyk priimti Jį taip, kaip Tu Jį priimi“.

Kasdienapmastau.lt

Balandžio 29 d. Šv. Kotryna Sienietė       2021-04-29 6:18

Evangelija (Mt 11, 25–30)

  Anuo metu Jėzus bylojo:
  „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
  Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
  Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
  Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

  Katalikai.lt

Balandžio 29 d. Šv. Kotryna Sienietė       2021-04-29 6:18

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1-4. 8–9. 13–14. 17–18)

P.  Tegu mano siela Viešpatį šlovina.

  Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
  ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
  Lai mano siela Viešpatį šlovina,
  lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

  Jis man visas kaltes dovanoja,
  gydo visas mano silpnybes.
  Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
  gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

  Viešpats - švelnus, maloningas,
  neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
  Ne visą laiką jis baras,
  ne amžinai jis mus baudžia. – P.

  Kaip tėvas gailisi vaiko,
  taip gailisi Viešpats ištikimųjų.
  Jis gi supranta iš ko mes padaryti:
  žino, kad esam iš dulkių. – P.

  Bet Viešpats amžinai gailestingas
  tiems, kurie ji šventai bijo.
  Ainių ainiams jis geras –
  tiems, kur jo sandoros laikos. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 11, 25)

P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
              kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja

Balandžio 29 d. Šv. Kotryna Sienietė       2021-04-29 6:17

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Jn 1, 5 - 2, 2)

  Mylimieji!
  Tai yra žinia, kurią esame išgirdę iš jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės. Jei sakytume, kad bendraujame su juo, o vaikščiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.
  Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakytume, kad nesame nusidėję, mes jį darytume melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio.
  Mano vaikeliai, aš jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.

Dzeikas       2021-04-28 21:56

Popieziui Pranciskui:
Kokia dar velniop meditacija???
“Meditacija” zodis is jogu leksikono, kuris kaip zinia neturi nieko bendro su krikscionybe. O pati joga, cia klausimas nera vienareiksmis, t.y. gincytinas, greiciau kenksminga Dievo valios pazinimui per neigiama poveiki pasamonei , trukdanciam pazinti Kurejo valia.
Meditacija naudotina sporte , kai reikia ismokti valdyti kuna ir psichogine koncentracija - tuo atveju ji pateisinama.Pati savaime ji krikscionybes poziuriu nelabojo gundymas.
Yra malda, turite ka pasakyti kurejui, ar kokiu poreikiu - melskites. Dviracio isradineti nereikia.

Popiežius Pranciškus       2021-04-28 12:35

Krikščioniui medituoti reiškia gilintis į didžiuosius Apreiškimo slėpinius.

Meditacijos praktika pastaraisiais metais sulaukia gana didelio dėmesio. Ja domisi ne tik krikščionys; meditacijos praktika žinoma beveik visose pasaulio religijose. Ji gana plačiai paplitusi ir tarp žmonių, kurie neturi religinės gyvenimo vizijos. Mums visiems reikia medituoti, mąstyti, iš naujo atrasti save, kalbėjo Pranciškus. Žmogus nėra sukurtas tam, kad visą laiką bėgtų. Turime vidinį gyvenimą, kurį reikia nuolatos puoselėti. Todėl meditacijos poreikis yra bendras visiems žmonėms. Medituoti, sakė popiežius, tai sustoti ir giliai įkvėpti oro.

Krikščioniškame kontekste meditacija įgyja ir tam tikrų specifinių savybių, kurios negali būti nutylėtos. Kristus yra didžiosios durys, pro kurias žengia pakrikštytųjų malda. Panašiai turi būti ir su krikščioniškąja meditacijos praktika. Kai krikščionis meldžiasi, jis nesigilina į savojo „Aš“ gelmes, bet malda jam visada yra susitikimas su Kitu, su Dievu.

Terminas meditacija istorijoje turėjo skirtingas reikšmes. Net pačioje krikščionybėje jis reiškia skirtingas dvasines patirtis. Tačiau galime atsekti ir tam tikrus bendrus bruožus. Čia mums į pagalbą ateina katekizmas, kuris sako: „Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir meditacijos metodų. […] Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti priekin vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus“ (2707).

Gali būti daug krikščioniškos meditacijos metodų: vieni labai santūrūs, kiti labiau artikuliuoti; vieni labiau akcentuoja intelektinę asmens dimensiją, kiti – labiau jausmus. Visi jie yra svarbūs ir visus galime naudoti, kad tikėjimo patirtis apimtų visą žmogaus asmenį, į maldą įtrauktų ir protą, ir jausmus. Tačiau visada reikia atsiminti, pakartojo popiežius, kad meditacija yra kelias, o ne tikslas. Kiekvienas maldos būdas, jei jis nori būti krikščioniškas, turi būti Kristaus sekimas, nes tai yra mūsų tikėjimo esmė. Meditacijos metodai – tai keliai, kurie turi vesti pas Jėzų.

Katekizmas aiškina: „Meditacija pasitelkia mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks sutelkimas būtinas norint geriau perprasti tikėjimo įsitikinimus, paakinti širdį atsiversti ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškajai maldai labiausiai tinka apmąstyti Kristaus slėpinius“ (2708).

Besimeldžiančiam krikščioniui didžiausia malonė yra Kristaus artumas: Jis niekada mūsų nepalieka, visada su mumis palaiko ryšį. Kiekviena žemiškojo Jėzaus gyvenimo akimirka per maldą gali mums tapti dabartimi. Šventoji Dvasia mus veda prie Jordano upės, kur Jėzus pasineria į krikšto vandenį. Sėdime prie vestuvių pokylio stalo Kanoje, kai Jėzus padovanoja geriausią vyną, kad sutuoktiniai būtų laimingi. Ir mes stebimės, matydami Mokytoją, kai jis gydo daugybę sergančiųjų. Maldoje ir mes esame Jėzaus pagydytas raupsuotasis, aklas Bartimiejus, kuris atgauna regėjimą, Lozorius, išeinantis iš kapo… Nėra nė vieno Evangelijos puslapio, kuriame nebūtų mums vietos, sakė Pranciškus. Mums, krikščionims, meditacija yra būdas susitikti su Jėzumi ir tik taip iš naujo atrasti save. Meditacija – tai ne susitelkimas į save, bet susitikimas su Jėzumi, kuris mus pagydo, prikelia iš numirusių, duoda mums jėgų.

Evangeliją       2021-04-28 6:20

Komentuoja – kun. Vytautas Brilius
Žydų tauta turi nuostabų Įstatymą, kokio neturėjo jokios kitos tautos, kuris skelbė asmeninę Dievo meilę žmogui ir žmogaus meilę Dievui, vedė tikinčiuosius garbingais tikrojo žmogiškumo keliais. Tačiau Jėzus peikė Įstatymo aiškintojus ir uoliausius jo vykdytojus, kadangi, atsidėję Įstatymo tekstui ir veiksmui, jie pamiršdavo jo tikslą ir prasmę. Kad ir koks būtų Įstatymas, jis yra skirtas žmogui, o ne žmogus jam.
Mes, krikščionys, taip pat turime nuostabių dalykų savo religiniame pasaulyje: gražiausias maldas, šventuosius su nuostabiomis dorybėmis, sakramentų malonę, šventųjų Mišių auką ir Švenčiausiojo Sakramento adoravimą, turime asmenines maldingumo patirtis. Kiekvienas tų dalykų turi savo grožį, prasmę ir dvasinę jėgą, kiekvienas veda pas Dievą ir padeda nepaklysti gyvenimo keliuose. Nenuostabu, kad žavimės Bažnyčios dvasiniais turtais ir nuoširdžiai atsidedame maldingoms praktikoms bei išganymo keleliams.
Tačiau labai gražūs dalykai gali užstoti esminius, o priemonių grožis gali užtemdyti tikslą. Tad Jėzus ir sako; „Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė.“
Pro visas maldas ir sakramentus, pro visas tikėjimo praktikas reikia matyti patį Dievą ir Jo valią, būtent, ką Jis siekia sukurti žmonių pasaulyje ir kokiems darbams vienija savo žmones. Kasdienis budėjimas ir susikaupimas padeda mums pamatyti, kokių tikslų pasiekia mūsų darbai, dvasinės patirtys ir pamaldumo praktikos, kaip jie Viešpaties malone keičia pasaulį.
Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-04-28 6:19

Mąstymas
Prašyti malonės giliai priimti Jėzaus žodžius ir atsiverti Tėvo meilei

Pirmieji šios dienos Evangelijos žodžiai atkreipia dėmesį į tai, kad Jėzaus kalba virsta šauksmu. Jėzus šaukia: „Man rūpi, kad išgirstum, ką noriu dabar pasakyti!“ Prašysiu Šv. Dvasios, kad atvertų mano ausis ir padarytų mane jautrų Jėzaus šauksmui.

*

Jėzus stengiasi sutelkti mano dėmesį į Tėvą. Taip yra visoje Evangelijoje. Jis atėjo, kad apreikštų man Tėvą. Kiekvienas Jo gestas, žodis ir veiksmas – viskas kalba man apie Tėvo gerumą. Priglusti prie Jėzaus – reiškia priglusti prie Tėvo.

*

Jėzus yra šviesa, kurios man reikia nuolat. Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo sielos būseną? Ko manyje yra daugiau: šviesos ar tamsos? Prisiglausiu prie Jėzaus ir pasakysiu jam apie save visą tiesą, kurią pajėgiu atpažinti ir pastebėti.

*

Jėzui galiu atskleisti didžiausias savo tamsybes. Jis atėjo ne teisti, bet gelbėti. Piktasis pasinaudoja baime ir gundo užsisklęsti nuo Jėzaus žvilgsnio. Atiduosiu Jėzui savo baimes, kurios neleidžia man atsistoti prieš Jį tiesoje.

*

Žodis yra mano teisėjas. Tai reiškia, kad jeigu gilinsiuos į jį, jis padės man jau šiandien atskirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo klastos. Negalima pabėgti nuo Žodžio. Jis visada yra priešais mane. Taip bus ir paskutiniąją dieną.

*

Tėvas atsiuntė Sūnų, Įsikūnijusį Žodį, kad parodytų man kelią į Jo tėvišką glėbį. Iš tikrųjų visą gyvenimą mes ieškome Tėvo glėbio – nuo pirmojo priglaudimo, nuo gimimo momento. Mano gyvenimas yra grįžimas į Tėvo glėbį, Tėvo, kuris pamilo mane pirmiau, nei atsiradau po motinos širdim.

*

Kurie Jėzaus žodžiai iš Evangelijos labiausiai padeda man priartėti prie Tėvo? Surasiu juos Biblijoje. Kokie tai žodžiai? Su tais žodžiais melsiuosi visą dieną.

Kasdienapmastau.lt

IV Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-04-28 6:18

Evangelija (Jn 12, 44–50)

  Jėzus garsiai šaukė:
  „Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė.
  Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje. Kas klausys mano žodžių, bet jų nesilaikys, tai aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti.
  Kas mane niekina ir mano žodžių nepriima, tas jau turi savo teisėją: pats žodis, kurį aš kalbėjau, nuteis jį paskutiniąją dieną. Aš juk kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaką, ką aš turiu sakyti, ką skelbti. Ir aš žinau, kad jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas. Tad ką aš kalbu, skelbiu taip, kaip Tėvas man yra sakęs“.
  Katalikai.lt

IV Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-04-28 6:17

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 66, 2–3. 5–6. 8)

P. – O Dieve, tave tegarbina tautos, tešlovina visos tautelės.
A r b a: Aleliuja.

  Tebūna mums Dievas didžiai maloningas,
  telaimina mus, giedru veidu težvelgia.
  Tegul jo žygius pažįsta pasaulis,
  visų tautų žmonės – jo išganingąjį darbą. – P.

  Visa žmonija tegu linksminas, džiaugias,
  kad tu tautose viešpatauji teisingai,
  pasauly tautoms vadovauji. – P.

  O Dieve, tave tegarbina tautos,
  tešlovina visos tautelės.
  Tegu mus laimina Dievas,
  pasaulio kraštai tegu jį pagerbia. – P.

Posmelis prieš Evageliją (Jn 8, 12)

P. – Aleliuja. – Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. – Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. – P. Aleliuja.

IV Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-04-28 6:17

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 12, 24–13, 5)

  Viešpaties žodis augo ir plito. Barnabas ir Saulius, baigę savo uždavinį ir paėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės.
  Antiochijos Bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simonas, pravarde Juodasis. Liucijus Kirenietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius. Kartą, kai jie laikė pamaldas Viešpaties garbei ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam aš juos šaukiau“.
  Šventosios Dvasios siunčiami, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą. Atvykę į Salaminą, jie ėmė skelbti Dievo žodį žydų sinagogose.

IV Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-04-27 6:19

Evangelijos komentaras

Įsivaizduokite stovįs tarp žydų vyresniųjų, besiklausančių Jėzaus. Ar būtumėte toks pat skeptiškas kaip jie? Be abejo, suvokdami, ką matote ir kieno klausotės, būtumėte apimti dėkingumo, kad savo akimis regite Viešpatį ir savo ausimis girdite Jį kalbantį. Net mintis nekiltų abejoti Jo teisingumu ar Juo dėl ko nors nusivilti. Bet jei būtumėte vienas iš šių vyresniųjų, išpažįstantis žydų tikėjimą? Turbūt sudvejotumėte. Tikriausiai kiltų daug klausimų.
Neužmirškite, kad žydui net nebuvo leidžiama ištarti Dievo vardą. Dievas buvo gaubiamas paslapties ir pagarbios baimės, o štai čia paprastas dailidės sūnus iš menkai žinomo kaimo daro stebuklus ir sakosi esąs lygus Tėvui (plg. Jn 10, 30). Tad nemanykime, kad Juo abejojantys žydai nemylėjo Dievo. Jie buvo priblokšti, kad Mesijas gali būti toks žmogus kaip Jėzus, toks kuklus ir kartu dieviškas. Žydai tiesiog nebuvo pasirengę tokiam Dievo paprastumui.
Galbūt stengdamiesi suprasti žydų sumišimą susidarysime aiškesnį savo tikėjimo gyvenimo vaizdą. Net jei ilgesnį laiką pažįstame Viešpatį, tikriausiai kai kurie Jo mokymo aspektai vis tiek mums sunkiai priimtini. Pavyzdžiui, ar esate pasirengę atleisti žmogui, nepaprastai įskaudinusiam jus ar jūsų artimą? O gal dėl jus praeityje nuvylusių draugų menkiau pasikliaujate Jėzumi, savo artimiausiu draugu? Gal jūs mąstote labai racionaliai, visa kur remiatės įrodymais ir mintis apie tikrą Jėzaus buvimą Švenčiausiajame Sakramente tiesiog netelpa jūsų galvoje?
Tai ne silpno tikėjimo ar netikėjimo pavyzdžiai. Jie veikiau parodo, kad visi mes tebesame piligrimai, keliaujantys į dangų. Kai kurie gal nukeliavo toliau nei kiti, bet nė vienas dar nepasiekėme kelionės tikslo! Svarbiausia, kad visi mes einame pirmyn, įsmeigę akis į tą tikslą ir noriai atsisakydami visko, kas mus tempia atgal.
Viešpatie, Tu žinai, kad man dar reikia daug kovoti. Tad suteik malonę vis labiau stengtis Tave pažinti ir Tau atsiduoti. Viešpatie, aš tikiu, padėk mano netikėjime!
„ŽODIS tarp mūsų“

IV Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-04-27 6:17

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti pasitikėjimo Jėzumi ir atsidavimo Jam malonės

Pamėginsiu įsivaizduoti ganytoją, kuris yra apsuptas didelės avių bandos ir laiko glėbyje silpną, sužeistą avį. Gal vaikščiodamas kalnų slėniais esu matęs tokį vaizdą gyvai. Tas paveikslas padės man lengviau suprasti ir išgyventi Jėzaus žodžius, kuriais Jis kalba apie save, kaip apie gerąjį Ganytoją.

*

Jėzus „savosiomis“ pavadina tas avis, kurios klauso Jo balso ir seka Jį. Bandos avys, būdamos su ganytoju, jaučiasi saugiai. Jėzus kalba apie „savąsias“, kuriuos nežus per amžius. Ką galiu pasakyti apie savo ryšį su Jėzumi? Ar jis yra persisunkęs meile ir pasitikėjimu, o gal tai tik formalus ryšys? Ar jaučiu širdyje, kad priklausau Jam? Ar saugiai jaučiuosi būdamas su Juo?

*

Jėzus nori, kad priglusčiau ir pasitikėčiau Juo. Iš Jo rankų niekas ir niekada manęs neišplėš. Papasakosiu Jam apie savo rūpesčius ir neramumus, apie vietas ir situacijas, kuriose jaučiuosi nesaugiai. Įsivaizduosiu širdyje, kad Jėzus pasilenkia prie manęs, paima ant rankų ir rūpinasi, kad niekas neatimtų manęs iš Jo glėbio.

*

Jėzus išpažįsta, kad Dievas Tėvas pirmas laikė mane savo glėbyje. Tai Dievas Tėvas mane asmeniškai atidavė į Jėzaus rankas. Klausydamasis Jėzaus žodžių, pabandysiu įsivaizduoti susirūpinusį Tėvą, kuris paima mano trapų gyvenimą į savo rankas ir perduoda Jėzui.

*

Kokie jausmai kyla manyje? Pasikalbėsiu apie juos su Dievu Tėvu ir Jėzumi, Jo Sūnumi.

*

Padėkosiu Tėvui ir Jėzui už Jų rūpestingą meilę. Patikėsiu Tėvui per Jėzų visą savo gyvenimą, ypač tai, kas jame yra silpniausia ir trapiausia. Prašysiu, kad niekas ir niekada neištrauktų manęs iš Jų rankų.

Kasdienapmastau.lt

IV Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-04-27 6:16

Evangelija (Jn 10, 22–30)

  Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmės. Buvo žiema. Jėzus vaikščiojo šventykloje, Saliamono stoginėje. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai mus laikysi abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!”
  Jėzus jiems atsakė: “Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys.
  Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą: jos nežus per amžius, ir niekas jų nepagrobs iš mano rankos.
  Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena”.
  Katalikai.lt

IV Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-04-27 6:16

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 86, 2–7)

P. – Garbinkit Viešpatį, visos tautos!
A r b a: Aleliuja.

  Šventuose kalnuose Siono miestas įkurtas.
  Viešpats jį labiausiai brangina
  iš visų Jokūbo žemės vietovių.
  Skelbiami garbingi dalykai
  apie tave, Dievo mieste. – P.

  Rahabą, Babelį garbintojais savo laikysiu;
  štai Filistėjos ir Tyro, taipogi Etiopijos žmonės, –
  ir jie bus laikomi kaip čia gimę.
  Ir kalbės apie Siono kalną:
  “Motin! Jam yra čiagimiai visi aliai vieno,
  jį pats Aukščiausiasis laiko”. – P.

  Viešpats rašys tautų sąrašo knygoj:
  “Tautų čia gimtinė”.
  O jos sau giedos, šokdamos šokį:
  “Visos manosios versmės iš tavęs trykšta”. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; – aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

IV Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-04-27 6:15

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 11, 19–26)

  Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Fenikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie skelbė žodį vien tiktai žydams. Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami gerąją naujieną apie Viešpatį Jėzų. Viešpaties ranka buvo su jais: gausus žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.
  Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus likti ištikimus Viešpačiui savo širdies nusistatymu. Mat, jis buvo geras vyras, kupinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Tuo būdu Viešpačiui prisidėjo nemažas būrys.
  Barnabas dar nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus. Radęs atsivedė jį Antiochijon. Jiedu abu ištisus metus darbavosi Bažnyčioje ir išmokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius “krikščionimis”.

Dzeikas       2021-04-26 21:12

Juliui Milaiciui:
Jeigu tiketi Jezui “uz kiekviena pasakyta ZODI duosi atsakyma”, tai tamsta teks atsakyti uz tai ka kalbejai neturedamas JOKIU irodymu ir kas bus jeigu tavo nors vienas (NORS VIENAS) zodis pasirode netiesa?

Juliau Milaiti, nevark       2021-04-26 18:48

Tu tik apsimetinėji, kad ieškai atsakymų. Iš tikrųjų tik reikalauji dėmesio, kad dar kartą pamaitintum savo puikybę. Keisk gyvenimo būdą, ir rasi visus atsakymus. Net ir į neužduotus klausimus. Ne tik apie kančią, laisvą valią, meilę-nemeilę, ne tik apie krikščionis ir besivadinančius krikščionimis, ne tik apie tai, kas iš tiesų sukūrė nuodėmę, bet ir apie tai, kodėl tu pats esi čia ir dabar.

Dzeikas       2021-04-26 18:32

>>Dzeikui:
Bukite nuoseklus ir paaiskinkite mums kuo skiriasi krikscionis nuo besivadinancio krikscioniu ir KAIP jus galite tokius atskirti? Juk jus NEZINOTE jo darbu. - o darbas Kristuje tai fizine veika, zodis ir mintis; ir jei pirmuosius 2 galite zinoti, tai pastarojo - niekaip.
O siaip tamstos komentaras niekaip nepriestarauja manajam ir tegaliu peciais guzteleti:
- Na taip, ir ka?

>> elfe       2021-04-26 16:11

Jūs bijote ir vengiate kančios ir tai natūralu. Tačiau ji vis tiek bus, jei dar nebuvo. Jos neišvengia nei tikintis, nei netikintis. Tik tikinčiam ji yra suprantama ir prasminga. Taip pat su Dievo pagalba pakeliama.  Sakyčiau, kad daug turėjau pažeminimų ir neteisybės iškentėti, bet, kai suvokiu kas ir kaip, bei ramybės buvimas širdyje, ją paverčia lengva. Suvokiu, kad ją tereikia iškęsti, o po kai kurio laiko, pasijaučiu dvasiškai dar stipresniu, nei buvau iki tol. Vadinasi ši kančia buvo naudinga ypač man. Matau netikinčio žmogaus kančią, jo blaškymasį, ramybės praradimą, nesusivokimą, kas dar labiau padidina kentėjimą. Aišku, kad anam, ši kančia dar ir sveikatą sugadina. Tad, kad ir pragaras, bet kartu su Jėzumi.
Kančios priežastis? Tai lyg stūmoklis ieškoti TIESOS, t.y. Dievo einant pažinimo keliu.

>>>pavyzdys kitiems       2021-04-26 15:00

vat vat, argi ne idomu butu paskaiciuot kiek tokiu “isgyvenusiu holokausta” “lenku”. “lirtuviu”  yra JAV, Kanadoj ir kitur?.. Tikras katalikas tokiais epitetais nesisvaidytu.

elfe       2021-04-26 14:24

jei Jezaus sventas vardas simbolizuoja Dievo zodi…
kokia tikroji Jo aukos reiksme?..

mums sako, kancia - nuodemes pasekme ir tokia bausme neisvengiama…
per aspera ad astra?.. kitaip tariant - i isgelbejima?.. baisoka..

Jezus buvo be nuodemes, bet atkentejo, nes, sako,  prisieme musu nuodemes..
ar tikintiems Jo auka visvien reik kanciom uzsitarnaut isganyma/isgelbejima?..

jei nuodeme tikra, kas jos priezastis?..
ar gali realiai egzistuot tai, ko Dievas nesutvere?..

Taip       2021-04-26 11:22

tai tikras avių ganytojas. Ganytojas iš didžiosios raidės. Lenkų tauta gali juo didžiuotis. Dieve, duok mums, Lietuvai, tokių ganytojų.

pavyzdys ir kitiems       2021-04-26 9:39

https://www.theblaze.com/news/polish-pastor-calgary-police-gestapo?utm_medium=push&utm_source=pushnami

Štai kaip gina lenkų kilmės pastorius Pawlovskis tarnaujantis šiuo metu Kanadoje ,savo avis nuo vilkų, kurie prisimeta norintys apsaugoti tikinčiuosius nuo grėsmės jų sveikatai. Jie - vilkai, nenori suteikti laisvę patiems tikintiesiems laisvai , sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir saugumą,

>>Dzeikas       2021-04-26 8:58

O kas yra krikščionis? Ar ne tas, kuris seka Kristumi, tiki Jo prisikėlimu iš mirties? Mano galva, krikščionį galima atpažinti tik iš jo darbų, nes sekant Kristumi negali nedaryti Jo Dvasios įkvėpto darbo.

Evangelijos       2021-04-26 6:14

Mąstymas
Prašyti didžiadvasiško pasidavimo Jėzaus vedimui

Evangelinės meditacijos pradžioje karštai paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man atpažinti visus mano bruožus ir laikysenas, kurie atskleidžia mano bejėgiškumą, silpnumą ir nesaugumą. Mano trapumo patirtis ir to pripažinimas padės man su didesniu užsidegimu priimti Jėzaus kvietimą.

*

Jėzus perspėja mane dėl vaikščiojimo gyvenimo keliais, kurie neveda pas Jį. Ar mano gyvenime nėra klystkelių, kurie, kaip pats aiškiai jaučiu, atitolina mane nuo Jėzaus? 

*

Jėzus atskleidžia, kuo nori man būti. Jis nori būti vieninteliai mano gyvenimo vartai. Jėzus nori kasdieną atverti man kelią į išganymą, vadinti mane vardu, rūpintis maistu manajam gyvenimui.

*

Ar tikiu jautria Jėzaus globa? Ar įsisąmoninu, kad Jis kiekvieną dieną, nuo pat ryto prašo manęs, kad panorėčiau patikėti Jam savo kelią ir leisčiausi vedamas?

*

Ar galiu tvirtai pasakyti „ne“ asmenims, kurie mane atitolina nuo Jėzaus? Prašysiu Jo laisvės ir išminties atsispirti blogai įtakai ir įkalbinėjimams.

*

Jėzus sako, jog ateina būtent dėl manęs, kad gyvenčiau pilnatvėje. Įsisąmoninsiu, kad asmeninė malda, Eucharistija, Susitaikymo sakramentas, gali tapti man ypatingos malonės laiku.

*

Kiek kartų prisiartinu prie Jėzaus, Jis trokšta duoti man apsčiai gyvenimo! Saugosiu širdyje ugningą aktą:

„Jėzau, išmokyk mane džiaugtis gyvenimo pilnatve!“.

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos       2021-04-26 6:08

Skaitinį komentuoja kun. Vygintas Gudeliūnas

Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo daug asmenų, kurie buvo mums lyg „vartai“ į gyvenimą. Visų pirma mūsų tėvai buvo mums „vartai“ į gyvenimą. Kažkas mus mokė skaityti ir rašyti: tapo mums „vartai“ į išsilavinimą, į kultūrą. Tokių pavyzdžių galime atrasti daugybę.

Šiandienos Evangelijoje – Gerojoje Naujienoje, Jėzus pristato mums save kaip „vartus“, kurie veda pas Tėvą. Nėra kitos galimybės būti tikru krikščionimi. Jėzus man ir tau yra viskas! Ir ši mintis išplaukia ne iš padebesių (tarsi būtų fantazijų, pasvaičiojimų vaisius), bet iš Jėzaus: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Jėzus yra Gerasis Ganytojas. Mes esame kviečiami būti kaip Jis. Tiesa, yra keletas klaustukų, pvz.: Pirmame Petro laiške skaitome: „… ganykite jums patikėtą kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys“ (1 Pt 5, 2–4). Ganytojai ne visada rūpinosi žmonėmis. Gal neturėjo, pašaukimo į kunigystę? O gal su laiku prarado?.. Ne visada buvo be interesų. Gal buvo gobšūs?.. Ne visada buvo autoritetingi tarnaujant. Gal rūpėjo tik noras prasimušti ir vadovauti?..

Evangelisto Jono šiandien esame kviečiami peržiūrėti, permąstyti dar kartą Jėzaus pasakytus žodžius. Kas yra be Manęs, tas yra vagis ir plėšikas. Be Jėzaus, be stipraus ryšio su Juo, negali būti ganytoju.

Geroji Naujiena visada bus labai asmeniška, ne oficiali. Ji visada ves ir norės asmeninio santykio, ryšio su tavimi ir manimi. Tik taip yra įmanomas atgimimas many ir tavy, o galiausiai ir visoje Bažnyčioje. Bet visų pirma many ir tavy…

Bernardinai.lt archyvas

IV Velykų savaitė (KV) Pirmadienis       2021-04-26 6:07

Evangelija (Jn 10, 1–10)

  Jėzus kalbėjo:
  „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet kopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
  Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
  O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

  Katalikai.lt

IV Velykų savaitė (KV) Pirmadienis       2021-04-26 6:06

Atliepiamoji psalmė (Ps 41, 2–3; Ps 42, 3–4)

P. – Mano siela ištroškusi tavęs, gyvasis Dieve!
A r b a: Aleliuja.

  Kaip ištroškusi elnė uodžia upelio,
  taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve.
  Mano siela ištroškusi Dievo – gyvojo Dievo:
  vai kada nukeliausiu ir Dievo veidą išvysiu? – P.

  Atsiųsk mano savo šviesą ir tiesą,
  tegu man jos vadovauja
  ir mane veda į tavo šventąjį kalną,
  į tavo padangtę. – P.

  Tenai prie Dievo aukuro žengsiu,
  pas savo linksmybės džiugesio Dievą.
  Ten tave šlovinsiu kankliais,
  o Dieve, o mano Dieve! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 10, 14)

P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats: – aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

IV Velykų savaitė (KV) Pirmadienis       2021-04-26 6:05

Pirmasis skaitinys (Apd 11, 1–18)

  Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, sužinojo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį. Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė jam prikaišioti: „Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!“ Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti įvykius:
  „Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir dvasios pagavoje turėjau regėjimą. Iš dangaus prie pat manęs nusileido padėklas, tarsi didžiulė staltiesė, palaikoma už keturių kampų. Atidžiai įsižiūrėjęs pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės sparnuočių.
  Taipogi išgirdau balsą, kuris man sakė: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“ Aš atsakiau: „Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekuomet netikęs ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje“. Bet balsas iš dangaus vėl prabilo antrą kartą: „Ką Dievas laiko švariu, tu nevadink suteptu!“ Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.
  Ir tuojau prieš namus, kuriuose buvome apsistoję, atsirado trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos. Dvasia man įsakė nesvyruojant keliauti su jais. Mane lydėjo šeši broliai, ir mes kartu nuvykome į vieno žmogaus namus. Jis mums papasakojo, kaip savo namuose regėjęs angelą, kuris jam liepė: „Nusiųsk žmones į Jopę ir išsikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis pamokys tave ir tavo namiškius, kaip išsigelbėti“.
  Kai aš pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip pradžioje yra atsitikę su mumis. Tada prisiminiau Viešpaties žodžius, kaip jis yra sakęs: „Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“. Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš būčiau, jeigu mėginčiau trukdyti Dievui?!“
  Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmė šlovinti Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims davė atgailos malonę, kad jie gyventų“.

Dzeikas       2021-04-26 4:54

Uzvadinimas labiau informatyvus negu turinys: besivadinanciu krikscionimis yra kartais daugiau negu tokiais dedanciu pastangu buti.

Laisva Valia       2021-04-25 20:26

Kas dėl meilės, tai mes nieko nesugebame mylėti, o tik nekęsti. Meilė yra Dievas, tad, jei mūsų širdelė yra sugrudusi, tai ji dar sugeba šią meilę kontempliuoti ir kitam padovanoti. Kvaila galvoti, kad egoistas myli save, nes tai netiesa, jo meilė  yra save niokojanti. Be kryžiaus nebus sugrudusios širdies, vadinasi nebus ir Dievo meilės joje. Kanos vestuvėse, Marijos paprašytas, Jėzus neapsiėmė daryti stebuklo, t.y. nematė tam reikalui jokios galimybės. Štai, Marija, ėmėsi iniciatyvos ir pamokė, kaip reikia daryti, kad akmeniniai indai taptų tušti. Akmeninis indas yra mūsų širdis. Ją ištuštinus, Jėzus galėjo pripildyti juos vynu, t.y. meilės.

Laisva Valia       2021-04-25 20:16

Visagalė valia, kurios dėka mes, dar gyvendami rojuje,  pasirinkome paragauti obuolį nuo pažinimo medžio. Tad dabar bandome, bandome, bandome ir bandome, kol įsitikiname, kad tai mums yra blogai. Tada užduodame klausimą sau, o kaip būtų antraip ir vėl bandome ir bandome. Sakau, gal mus reikėjo pavadinti ne žmonėmis, o bandytojais. Dievas mums pasakė kas yra gerai, bet mes, bandytojai, niekaip negalime tuo patikėti, kol neišbandome.
Jei būtume truputi gudresni, tai suvoktume, kad mūsų fizinis kūnas yra ta vieta, vadinama tremtis. Fiziniame kūne mes tapome kurti, akli ir visiškai kvaili, kurie priversti rūpintis savo narvo saugumu. Tačiau yra vienas tačiau, kad tik to narvo dėka mes galime atgauti tą prarastą gyvybę, kurią turėjome rojuje, vadinamą dvasinis kūnas, kuriuo pats Jėzus, po prisikėlimo, pasirodė mokiniams.
Štai kur paslaptis, jis yra kryžiuje, kurį būtina nešti kuo rūpestingiau, kad atgautume savo laisvę. Džiaukimės ir dar kartą džiaukimės, kai Dievo Malonė mums duoda nešti kryžių. Štai tada pajusime ir mūsų vienintelio Gerojo Ganytojo globą.

ir dar siek tiek contemplatio        2021-04-25 20:08

jei negaliu istaisyt saves, tad ar imanoma, kad galeciau istaisyt kita?..
juolab istisas visuomenes, ka taip arogantiskai teigia musu naujieji “mesijai”... su psichiatru Dainium Puru, Laisve partija ir kitais, besidedanciai liberalais..
taip, prievarta yra pagrindine nemeiles priezastis…
bet ar imanoma istatymu prievarta panaikint prievarta, privsrsti kita gerbt myleti?..
jei negerbiam ir nemylim saves?..
juk sako mums -  mylek savo artima kaip save pati.
ar galim mylet ta, kurio nepazistam?..
ar pazistam save, savo tikraji AS, kad galetume myleti ir dalintis su kitais meile?..
kas turi, tam bus duota, o kas neturi?..
kuo daugiau duodam, tuo daugau turim… dvasioje..

ar yra kitoks budas?..

elfe        2021-04-25 19:29

mums LAISVA VALIA duota rinktis cia ir dabar - tarp dangaus ir pragaro.
o kadangi toki pasirinkima mums suteike pats Kurejas, ar tai reiskia, kad musu valia yra ir Jo Valia?..
iseitu, kad Jis Pats leido mums klysti, kartu suteikdamas ir atleidimo Malone tiems, kurie siekia savo klaidu atsisakyti, jas istaisyti?..
bet ar mes zinome, kokia IS TIKRUJU yra musu TIKROJI valia?
greiciausiai tik nujauciam…
nes kai pasukam ne i ta sona, atsiveja pasekme…
kai kas mano, kad tai Dievo bausme…
bet tai tik Jo sukurtas priezasties-pasekmes desnis..

visi norim buti laimingi ir kad musu vaikai butu laimingi.
o kartu neisivaizduojam laimes be meiles.
tai faktas.
ir Dievo Valia tokia, kad butume laimingi… savo artimus prisirisimus isaugine iki tobulos Jo Meiles.
tad Jis tas tikrasis LIBERALAS, kuris neina pries musu Laisva Valia?
tad kas kitas turi teise pries ja eiti?.. .
ar imanoma Meile, be Laisves? 
prievarta gimdo baime.
baime kyla is meiles trukumo…
Kadangi baimes Dievas nesukure, ji realiai neegzistuoja?...
baime, tarsi ta juoda skyle,  - tustuma, kuria mato tik atsiskyrimu nuo Tevo, nuo broliu patikejes protas.
taciau ir ji tampa tikra tam, kas ja tiki?..  kiekvienam pagal tikejima?..
nes tikro atsiskyrimo negali buti…
net mirusiu atsiskyrimo nuo gyvuju, nes visi esam viena Dvasioje.
tad atskirtis tik besitapatinancio su materija, kunu, proto (ego) iliuzija?..
tai tik proto iliuzija.
jei zvelgtume ne kuno akimis, matytume teisingai.

elfe        2021-04-25 19:09

puikus naujojoKardinolo apmastymai, patarimai..

mums daznai sako, kad niekas nevyksta, ne plaukas nenukrenta be Dievo valios.
o viskas, kas is Dievo, nesa tik geri.
o taciau taip sunku suvokti krtais geri nelaimes formoje!..
koks geris gali pasirodyti blogio formoje?.. ar tai ne apgaule?..
kodel Lietuva tiek kentejo nuo caro, nuo bolseviku?..

juk sakoma ir kad ner to blogo, kas neiseitu i gera.
tik kodel tas efektas karais taip ir nepasirodo daugeliui?..
kodel tik tolimoj ateity ta prasme bus aiski?..
o gal gali galiot ir atvirksciai - ner to gero, kad neiseitu i bloga?..
netenkina juk daugelio tokia ateities laime, tarsi koks atlyginimas uz dabarties kancias…
ko, tarkim, verta laisve nelaisves formoje?..
gaisatis beprasme, padarinys ir priezastis privalo eit kartu.
PASEKME jau yra PRIEZASTYJE, PRIEZASTIS jau yra PASEKMEJE!
jei as TEVO pasekme, jis YRA manyje. kaip ir as jame?..

 

Popiežius Pranciškus       2021-04-25 17:49

Būkime pirmieji, džiaugsmingai bendradarbiaujantys gerojo ganytojo misijoje


Gerasis ganytojas Jėzus gina ir pažįsta savo avis, bet visų pirma jis jas myli. Jo meilė avims, t. y. kiekvienam iš mūsų, jį nuveda iki kryžiaus mirties, nes tokia yra Tėvo valia: kad nė vienas nepražūtų. Kristaus meilė nedaro atrankos, ji apima visus, patikino popiežius Pranciškus. Pats Jėzus mums tai primena sekmadienio Evangelijos skaitinio žodžiais: „Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas“ (Jn 10, 16). Šie žodžiai liudija Jėzaus visuotinį rūpestį: jis – visų ganytojas, nori, kad Tėvo meilė pasiektų visus ir visi galėtų susitikti su Dievu.

Bažnyčia pašaukta skleisti šią Kristaus misiją. Be tų, kurie lanko mūsų bendruomenes, yra daugelis kitų, dauguma tai daro retai arba niekad. Bet ir jie yra Dievo vaikai. Tėvas visus paveda gerajam ganytojui Jėzui. Jėzus paaukojo gyvybę dėl visų.

Melskime Mariją, kad padėtų mums pirmiesiems priimti gerąjį ganytoją ir juo sekti, džiaugsmingai bendradarbiauti jo misijoje. (SAK / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-04-25 17:46

TAI, KAS SVARBU

Girdint Jėzų tariant žodžius: „Samdinys, pamatęs sėlinantį vilką, pabėga, nes jam avys nerūpi“, suprantame, kad tai žodžiai, palaikantys mūsų tikėjimą. Juos būtų galima nusakyti kitaip: „Samdiniui avys tikrai nerūpi, tačiau man, tikrajam Ganytojui, visi jūs esate labai svarbūs“.

Visi… ir kiekvienas.

Šie žodžiai nuskamba taip, tarsi būtų pasakyti kiekvienam iš mūsų: „Man esi pats svarbiausias“.

Iš tiesų mūsų tikėjimas ir yra pagrįstas šia mintimi: esame Dievui svarbūs. Dievui rūpi žmogus tiek, kad Jis žmogų laiko svarbesniu už save patį. Tai paliudija Viešpaties Jėzaus kančia: Dievas atiduoda savo gyvybę už mus. Čia tiktų prisiminti apaštalų šauksmą audringą naktį: „Viešpatie, tau nerūpi, kad mes žūvame?!“, kuomet Viešpats, savo balsu nuramindamas bangas ir nutildydamas vėją, patvirtino: „Jūs man rūpite, man svarbus jūsų gyvenimas“. Visa tai Jis pakartoja ir kiekvienam iš mūsų: „Man rūpi padangių sparnuočiai, bet jūs esate vertesni už daugybę žvirblių, man rūpi lauko lelijos, tačiau tu esi nuostabesnis už visas pasaulio lelijas“.

„Aš – gerasis ganytojas“- tai pats šviesiausias vardas, kuriuo Jėzus pavadino save patį. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad šis vardas nereiškia silpnumo ar nevilties. Jėzus yra tikras ganytojas, tvirtas ir patikimas, kuris sugeba stoti prieš vilkus, turi drąsos, ir nepabėga, ištikus pavojams. Jėzus yra toks ganytojas, kuris visų pirma atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus. Bene svarbiausia gerojo ganytojo savybė nusakoma penkis kartus šioje trumpoje ištraukoje nuskambančiais žodžiais: „Aš duodu savo gyvybę“. Čia mes susiduriame su svarbiausiu dalyku, kuriuo yra pagrįsti mūsų santykiai su Viešpačiu: Dievas atiduoda už mus gyvybę.

Iš tiesų, tai sakydamas Jėzus nekalba apie kryžių, bent jau neiškelia to į pirmą vietą, nes, jei Ganytojas mirs, avys bus paliktos vienos, ir vilkas jas suplėšys ir nužudys. Trumpai tariant, tai reikštų blogio pergalę. Gyvybės atidavimas čia tolygus tai gyvybei, kurią vynmedis duoda šakelėms, moters įsčios – gimstančiam kūdikiui, vanduo, pagirdantis išdžiūvusią dirvą. Kuomet Išganytojas sako mums, kad už mus atiduoda savo gyvybę, tai reiškia: „Aš suteikiu jums jėgų mylėti ir kovoti“.

Tik pasiremdami šia galia turėsime jėgų kovoti prieš šių dienų vilkus, kurie myli mirtį. Mes, Viešpaties mokiniai, kaip ir Jis, pašaukti gyventi ir kurti, tikėtis ir rūpintis dvasios laisve, esame kviečiami tapti „geraisiais ganytojais“ – tvirtais, tikrais, ištvermingais, sugebančiais gyventi dėl tos kaimenės, kuri yra patikėta mums: dėl šeimos, dėl draugų, dėl kiekvieno, kuris pasitiki mumis. Kasdienybėje „duoti gyvybę“ visų prima reiškia – nepagailėti savo laiko, brangaus ir nuostabaus dalyko, kurį mes turime. Šis turtas skirtas tam, kad mokėtume klausytis vienas kito, nevengtume pažvelgti vienas kitam į akis. Juk iš tiesų tai tie patys žodžiai, kuriuos sako Dievas mums: „Tu esi man svarbus“…

Tai reiškia, kad mes mylime vieni kitus…

Evangelijos       2021-04-25 17:44

Mąstymas
Prašyti džiaugsmo, kad Jėzus ir Tėvas rūpinasi manimi

„Aš esu gerasis Ganytojas“. Kontempliuosiu Jėzaus gerumą ir jautrumą. Prisiminsiu praėjusio savo gyvenimo įvykius, kuriuose labai stipriai pajaučiau Jo gerumą. Kada tai buvo ir kokiose aplinkybėse?

*

Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Jėzumi? Ar tikiu Jėzaus gerumu ir jautrumu? Ar tikiu, kad Jis yra geras ir man? Atskleisiu Jėzui savo širdies jausmus.

*

Pastebėsiu, kad Jėzus net penkis kartus kalba apie savo gyvybės atidavimą už avis – ir už mane. Trumpam sugrįšiu į Jėzaus kančios ir mirties apmąstymą. Prisiartinsiu prie Jo ir, būdamas tokioje dvasios laikysenoje, įsisąmoninsiu, kad Jis miršta už mane.

*

Sąžiningai savęs paklausiu, ar tikiu, kad Jėzus mirė už mane asmeniškai ir kad kasdieną miršta už mane šventose Mišiose? Ar nesijaučiu mažiau mylimas negu kiti?

*

Ar atsimenu savo gyvenime tokius momentus, kuriuose jaučiausi labai pasimetęs? Ar išgyvenau nusivylimo skausmą dėl kito žmogaus, kuris pasirodė „samdiniu“, palikdamas mane vieną nelaimėje? Kokiu būdu buvau tada „išgelbėtas“? Už ką norėčiau Jėzui padėkoti?

*

„Aš pažįstu savąsias…“. Kiek kartų atsistoju maldai prieš Jėzų, tiek kartų galiu būti tikras, kad Jis viską žino apie mane. Ar yra dalykų, kurių Jam nesakau apie save? Ar jaučiuosi saugiai būdamas su Juo?

*

Jėzus daug kartų kalba man apie Tėvą ir Jo meilę man. Visa, ką Jėzus daro man, daro todėl, kad tokį įsakymą gavo iš Tėvo. Tėvo paliepimu jis saugo mane kaip akies lėlytę. 

*

Įsisąmoninsiu, kad Tėvas kasdien siunčia man Jėzų, kad Jis mane globotų ir numirtų už mane. Nuoširdžiame pokalbyje su Tėvu pašlovinsiu Jo meilę, kartodamas:

„Tėve, dėkoju Tau už rūpestį manimi.“

Kasdienapmastau.lt


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.