Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Tiesos.lt redakcija   2021 m. balandžio 4 d. 22:22

56     

    

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Tiesos.lt bendraminčiai ir talkininkai, bendratiksliai,

Skleiskime šią džiugią žinią – Kristus prisikėlė, mirtis krito! – ir savo gyvenimais,
tapkime ir mes Prisikėlimo – Vilties – žmonėmis.

Redakcijos vardu –
                                      Ramutė Bingelienė

* * *

Su Juo mes valgėme ir gėrėme, Jam prisikėlus iš numirusių

Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo.

Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė, pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių.

Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad visi, kurie jį tiki, gaus jo vardu nuodėmių atleidimą“. (Apd 10, 34a. 37–43)

 

* * *

Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!

Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Dėkokime Viešpačiui, nes jisai geras,
Jis maloningas per amžius.
Tegu Izraelis kartoja:
„Jis maloningas per amžius!“ –

Dievo ranka parodė savo rankos galybę!
Dievas dešinę savo pakėlė!
Aš nemirsiu: gyvensiu
Ir skelbsiu Viešpaties darbus. –

Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,
Pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta,
Ir mūsų akims tai nuostabą kelią. (Ps 117, 1–2. 16–17. 22–23)

 

* * *

Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus

Broliai! Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi. (Kol 3, 1–4)

 

* * *

Sekvencija

Velykų aukai didingai
teteikia garbę krikščionys džiaugsmingai.
Atpirko avis Avinėlis:
Kristus sutaikino su Dievu nusidėjėlius.
Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės –
Mirtį nugalėjęs, viešpatauja gyvybės Valdovas.
Pasakyk mums, Marija,
Ką esi mačius kelyje? –
Kapą, kur Kristaus kūnas gulėjo,
Ir garbę, kuria Prisikėlusis spindėjo:
Angelus, liudyt nužengusius,
Marškas ir drabužius, Kristaus kūną dengusius.
Mano viltis, Kristus, prisikėlė,
Jis eis pirma jūsų į Galilėją. –
Žinome Kristų tikrai prisikėlus:
Tu, Nugalėtojau, Valdove, pasigailėk mūs.

 

* * *

Jis turėjo prisikelti iš numirusių

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos.

Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“.

Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.

Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.

Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis numestą, bet suvyniotą atskirai.

Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.

Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20, 1–9)


Prisikėlimo varpai nutraukė Jėzaus kapo tylą ir paskelbė didžiąją Šventų Velykų žinią: Mirtis nugalėta. Jėzaus kapas tuščias. Jo ten nebėra. Jis eina pirma mūsų ir kviečia mus susitikti. O kartą sutiktas, atvira širdimi priimtas primena, kas yra Dievo pažadėta: Nebijokite!  Aš visados su jumis.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: tegul prisikėlusiojo Kristaus šviesa išsklaido mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžina Dievo vaikų laisvę, atkuria bendrystės dvasią, kad savo gyvenimu skelbtume Gerąją Naujieną ir skleistume Jo ramybę, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir, įsišakniję į Dievo vaikų laisvę, visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves ir tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Prasmingos visiems Prisikėlimo šventės

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Nenusigąskite! Jis prisikėlė!
2021 šv. Velykos

Jėzaus mirtis ant kryžiaus sukrėtė artimiausius Jėzaus mokinius lyg žemės drebėjimas, po griuvėsiais palaidodamas visas naujo palaiminto gyvenimo viltis, kurias Galilėjos Mokytojas buvo pažadinęs savo klausytojų širdyse. Evangelijoje minimi iš Jeruzalės į Emausą keliaujantys du mokiniai akivaizdžiai paliudija, kaip giliai jie buvo sukrėsti Jėzaus nukryžiavimo. Jie kalbėjo: „O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį“ (Lk 24, 21).

Ištikimiausios moterys, lydėjusios Jėzų ir jam patarnavusios per jo keliones po Galilėją, ankstų Velykų rytą atėjo ne susitikti su Jėzumi, bet tik atiduoti mirusiam Mokytojui paskutinės pagarbos; jos turėjo tik vienintelį rūpestį: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ (Mk 16, 3). Jų viltys buvo palaidotos po šiuo dideliu akmeniu.

Tačiau Velykų rytą moterys rado akmenį nuritintą, o įėjusios į kapo rūsį pamatė jaunuolį, apsivilkusį baltais rūbais, kuris nusigandusioms moterims kalbėjo: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra.  Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją“ (Mk 16, 6–7).

Kaip du vandens lašai šiandien esame panašūs į tuos bėgančius mokinius ir išsigandusias moteris. Antri metai esame varginami koronaviruso pandemijos, kuriai nesimato aiškaus galo, o mus pasiekiančios mokslininkų prognozės artimoje ateityje nežada nieko gero. Dar didesnė bėda už fizinę pandemiją yra dvasinė pandemija – didelis žmonių susipriešinimas.

Mes esame supami sekuliarios, tiksliau kalbant, mirties kultūros, kuri bando užritinti akmenį ant mūsų tikėjimo ir palaidoti jį drauge su krikščioniška samprata apie vyro ir moters santuokos keliu kuriamą šeimą ir biologinę žmogaus prigimtį, kurią atsinešame ateidami į šį pasaulį. Šventvagiškai bandoma „perkurti“ žmogų, tarsi jis būtų ne Dievo kūrinys, bet tik evoliucionavęs biologinis gyvis, kurį pagal savo įgeidžius gali „perkurti“ į Dievo vietą pretenduojantis žmogus. Nors ir absurdiškos idėjos, bet jos įkyriai peršamos per visas komunikavimo priemones. Priimk jas, ir būsi šiuolaikiškas, pažangus žmogus, o jei atmesi, būsi nurašytas kaip atsilikęs, tamsuolis.

Per Velykas švenčiamas Jėzaus Prisikėlimas mums yra be galo brangus, nes jis drąsina eiti per gyvenimą su neblėstančiu įsitikinimu, kad mus lydi už mus ant kryžiaus miręs ir prisikėlęs Viešpats. Mylėdamas mus, Dievo Sūnus paaukojo savo gyvybę ant kryžiaus medžio, ir jo meilės mes esame nuolat supami, jei tik ištikimai laikomės Prisikėlusiojo rankos. Jis mus lydi mūsų džiaugsmo ir skausmo valandose ir savo prisikėlimu teikia negęstančią viltį, kad ir mes prisikelsime amžinajam gyvenimui.

Tikėjimas į prisikėlusįjį Jėzų buvo pagrindas susikurti naujajai pasaulio civilizacijai, kurios pagrindinės žymės yra pagarba ir tarnavimas žmogui, net ir tuomet, kai žmogus atmeta šį tikėjimą.

Velykos mums primena Jėzaus pasirodymus savo mokiniams ir jų siuntimą į pasaulį skelbti Evangelijos ir padaryti visų tautų žmones Prisikėlusiojo mokiniais. Ši Prisikėlimo žinia yra tokia didelė, kad ne vieną priverčia suabejoti, ar tikrai Jėzus prisikėlė. Jei Jėzus nebūtų prisikėlęs ir pasirodęs savo mokiniams, kokia jėga būtų vertusi juos eiti į pasaulį, skelbti Evangeliją ir už šį skelbimą mirti kankiniais?

Ant šio apaštalų tikėjimo kūrėsi į prisikėlusįjį Jėzų tikinčių žmonių šeima, kuriai ir mes priklausome. Esame laimingiausi šio pasaulio vaikai, nes mus nušviečia Velykų šviesa.

Sveikinu visus Jėzaus draugus, susibūrusius į tikinčiųjų šeimą, ir linkiu, nepaisant visų mūsų dienų negandų, išlikti viltingiems ir kupiniems meilės bei krikščioniškojo optimizmo.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

* * *

Br. Lukas Skroblas OSB. Mūsų Viešpats prisikėlė, aleliuja!

Brangūs broliai ir seserys, Kristus prisikėlė! Mūsų Motina Bažnyčia mus užvedė į liturginių metų viršūnę. Stovėdami ant šios viršūnės, visi esame kviečiami išgyventi Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinį. Šis išgyvenimas yra itin svarbus, nes būtent iš jo išteka ir į jį suteka visas mūsų krikščioniškas gyvenimas. Kad tikrai tai išgyventume, mums svarbu, kad kartu su visa Bažnyčia išpažintume šio slėpinio ir sykiu mūsų tikėjimo pamatinį branduolį – Kristus už mus paragavo mirties ir už mus prisikėlė. Dėl liturginių apeigų mes galime šią tikrovę išgyventi šiandien, dabar, o išgyventi šią tikrovę dabar – tai sykiu ir patirti išganymą dabartyje.

1. Ką tik girdėta Evangelijos ištrauka mus tarsi kviečia kartu su Marija Magdaliete ir kita Marija ateiti prie Viešpaties kapo. Šios moterys atėjo prie Viešpaties kapo po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai. Mums, krikščionims, tai itin reikšmingi žodžiai, labai glaudžiai susiję su šios nakties reikšme. Šabas pasibaigė, o su juo ir visa savaitė. Kaip šioms moterims, taip ir mums aušta pirmoji savaitės diena. Mums pirmoji diena yra daugiau nei eilinės savaitės pradžia, o ši aušra yra daugiau nei eilinės savaitės dienos aušra. Tai kuo ši diena yra daugiau už kitas?

Dėl Kristaus prisikėlimo ši diena mums yra naujo žmonijos istorijos etapo pradžia. Dar daugiau, ši diena – tai naujo mums pasirodančio pasaulio aušra. Pirmuosius krikščionis Kristaus prisikėlimo žinia sukrėtė taip stipriai, kad jiems ši pirmoji savaitės diena jau nebebuvo senojo pasaulio tąsa, bet naujos kūrinijos pradžia. Jie suvokė, kad kaip Dievas pasaulio kūrimo pradžioje pirmąją dieną sukūrė dangų ir žemę, taip Kristaus prisikėlimo dieną jis kuria naują dangų ir naują žemę. „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę“, – sako apaštalas Jonas. (Apr 21,1)

Įvyko kažkas radikaliai nauja. Ir visi mes esame kviečiami įeiti į šią naują erdvę. Tai pasaulis, kuriame mirtis ir visi jos skausmingi padariniai nebeturi paskutinio žodžio. Amžinoji, neatšaukiama mirtis jau nugalėta, ji įveikta, kaip ką tik Evangelijos skaitinyje girdėjote apie kareivius, kurie pastiro lyg negyvi.

2. Šią pirmąją savaitės dieną moterys ateina prie kapo, bet kapas prieš jas užvertas. Tai kapas, kuriame buvo paguldytas nukryžiuotas Jėzus. Tai kapas, kuriame paguldomi visi Jėzaus mokiniai, per krikštą išgyvenantys jo mirties ir prisikėlimo slėpinį. Kapas užverstas akmeniu, o ką reiškia šis akmuo?

Ant angos užristas akmuo žymi visišką žmonijos, uždarytos nuodėmėje, nepajėgumą. Jis žymi įkalinimą mirtyje. Turbūt ne vienas iš mūsų, o gal ir dažnas jaučiasi panašiai. Dažnas iš mūsų jaučia, jog neturi jėgos kilti Dievo link. Neturime sparnų, galinčių nunešti mus į aukštumas. Neįstengiame kopti aukštyn ir vis tik veržiamės ten: Iš gelmių šaukiausi Viešpaties, – sako psalmistas. Mūsų gyvenime irgi yra užverstų akmenų, esame ir įkalinti: sunki liga, nepakeliami santykiai su artimaisiais, įvairios mus varginančios priklausomybės, neišsiskleidžiantis gyvenimas ir t. t.

3. Tačiau įvyksta stebuklas. Dievas įsiterpia, nes „Staiga smarkiai sudreba žemė: Viešpaties angelas nužengia iš dangaus, nurita šalin akmenį ir atsisėda ant jo. [...] Jis sako moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs.“

Brangūs broliai ir seserys, susirinkome, kad atnaujintume (dar kartą pasakykime) širdimi ir protu savo visišką pritarimą šiai tikrovei ir ją išpažintume – Kristus už mus paragavo mirties ir už mus prisikėlė, kad išlaisvintų mus iš nuodėmės ir mirties. Jis tai padarė už mus ir dėl mūsų.

Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė savo dienoraštyje parašė nuostabius žodžius: „Kai manyje kyla audra, į tave, Jėzau, keliu savo galvą, ir tavo gailestingame žvilgsnyje įskaitau tokius žodžius: Vaikeli, dėl tavęs sukūriau dangų.“

Pasinaudodami šiais Teresėlės žodžiais, galime sakyti, kad Kristus šią akimirką į kiekvieną iš mūsų kreipiasi, sakydamas: „Vaikeliai, draugai, dėl jūsų sutikau mirti, dėl jūsų prisikėliau, dėl jūsų sudrebėjo žemė, dėl jūsų nuristas šalin akmuo, dėl jūsų štai kuriu naują žemę ir naują dangų, dėl jūsų pirma jūsų einu į Galilėją, visa tai padariau dėl jūsų.“ Ir angelas priduria moterims: „Skubiai duokite žinią mokiniams. Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją.“

4. Vienas vienuolis išvyko į Afriką gyventi atsiskyrėlio gyvenimą. Jis gyveno ramiai islamo išpažinėjų krašte, duoną užsidirbo savo rankomis. Dėl baimės ir diskretiškumo niekam neprasitarė, kad jis yra krikščionis. Netrukus pas jį pradėjo vaikščioti vienas musulmonas, nesuprasdamas, ką šis europietis čia veikia, bet gerbdamas jį dėl jo keisto ir paslaptingo gyvenimo būdo. Ši draugystė tęsėsi apie 20 metų. Tik vėliau musulmonas iš kitų sužinojo, kad tiek metų artimai bendravo su krikščionimi vienuoliu. Kitą dieną pas jį atėjęs jam sako: „Kodėl tu man nesakei, kad esi krikščionis? Ar žinai, ką reiškia tiek laiko gyventi be Kristaus?“

Brangūs broliai ir seserys, o mes ar žinome, ką reiškia gyventi su prisikėlusiu Kristumi? Ar žinome, ką reiškia kitiems nesakyti ir netgi slėpti, kad esame krikščionys?

Jei Jėzus prisikėlė, vadinasi, jis gyvas, jei jis gyvas, jis eina pirma mūsų ir lydi mus pasaulio keliuose, o jei jis mus lydi, tuomet kas gali mus nuo jo atskirti? Kas gali atimti iš mūsų jo meilę? Jei Jo visagalė meilė mus gaivina, tai kaip ją galime pasilikti tik sau? Kaip galime ja nesidalinti?

Mano viltis, Kristus, prisikėlė, jis eina pirma mūsų į Galilėją. Per netrukus prasidėsiančią Eucharistijos liturgiją kelkime savo širdis aukštyn, atverkime mirusiam ir prisikėlusiam Kristui savo vidų, kad jis mus atnaujintų, išmestų iš mūsų širdies nuodėmės bei mirties nuodus ir įlietų Šventosios Dvasios gyvybę teikiančių syvų – dieviškąjį ir amžinąjį gyvenimą, kurį galėtume perduoti kitiems.


Pal. Gerikas Injietis († 1157). Jis yra gyvas

Tad, mano broliai, ką gi jums liudija jūsų širdies džiugesys dėl Kristaus meilės?

Išties svarstau, ar teisingai – jūs matysite, kad jei tik kada nors mylėjote Jėzų, gyvą, mirusį ar atgimusį, šiandien, kai Bažnyčioje be paliovos aidi ir gaudžia prisikėlimo šauklių balsai, jūsiškė širdis džiūgauja jumyse ir taria: pranešė man sakydami, kad Jėzus, mano Dievas, yra gyvas. Išgirdusi šitai, atgijo mano dvasia, kuri buvo apsnūdusi iš sielvarto, apsilpusi iš drungnumo, bemirštanti iš drąsos netekimo. Nes ir nusidėjėlius iš mirties prikelia džiugus šio laimingojo šauklio balsas. Vis dėlto tikrai nebegali turėti vilties ir užmaršty bus palaidotas tas, kurį Kristus, grįždamas iš požemio, paliko pragaro gelmėse.

Iš šito tikrai sužinosi, kad tavo dvasia visiškai atgims Kristuje, jei nuoširdžiai sakys: „Gana man, jei Kristus gyvas.“

O, kokie ištikimi šitie žodžiai, kaip verti jie Jėzaus draugų; o, koks tyras tasai atsidavimas, kuris šitaip kalba: „Gana man, jei Kristus gyvas.“ Jeigu jis gyvas, tai ir aš gyvas; nes nuo jo priklauso mano gyvybė; iš tiesų tai jis yra mano gyvybė, jis – mano tinkamumas. Ko gi gali man trūkti, jei Jėzus gyvas? Tetrūksta visa ko kito, niekas man nesvarbu, jei tik Jėzus gyvas. Vadinasi, jei jam patinka, verčiau tetrūksta man paties savęs; gana man, jei tik jisai pats gyvas.

Kai Kristaus meilė taip sugeria visą žmogaus atsidavimą, kad nepaisydamas ir neprisimindamas savęs jis bejaučia vien Jėzų Kristų ir tai, kas yra Jėzaus Kristaus, – tik tada, mano nuomone, jame pagaliau būna tobula meilė.

Tam, kuris šitaip esti paliestas, neturtas nebėra našta; jis nebejunta skriaudų, juokiasi iš įžeidimų, nepaiso nuostolių, mirtį laiko nauda; jis netgi nemano, kad miršta, nes žino, kad veikiau pereina iš mirties į gyvenimą, ir su pasitikėjimu sako: „Eisiu jo pamatyti prieš mirdamas.“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Fausta Palaimaitė       2021-04-10 12:26

Evangelistas Morkus viską labai trumpai surašo, apie visą prisikėlimą ir jau siunčia: eikite skelbti. Popiežius Pranciškus išsamiai paaiškino, ką tai reiškia apaštališkame paraginime „Evangelijos džiaugsmas“.

Evangelija skirta visam pasauliui ne tik geografiškai, bet ir socialiai: visoms mokslo institucijoms, visiems luomams, visoms amžiaus grupėms ir visoms žmonių būties situacijoms. Evangelija su visais jos pažadais ir raginimais yra neišvengiamai pats gyvas Jėzus Kristus. Todėl ji privalo būti skelbiama kiekvieną dieną. Evangeliją skelbiu savo baimėms, nuodėmėms, abejonėms – kad atsiversčiau, kad įtikėčiau.

Tikėjimas prisikėlimu neatsiejamas nuo Evangelijos skelbimo, nes prisikėlusį Kristų būtent čia ir susitinkame. Žodis veikia. Kai skelbiu tikėjimą, tą akimirką, kai girdžiu, jog žodis kaip sėkla krenta į žmogaus vidų – iš tylos, žvilgsnio, veido išraiškos, tiesiog – iš fizinio pajutimo, tą pat akimirką matau romiai besišypsantį Mokytojo veidą. Sėkla sudygs. Ne mano reikalas, kada. Jei ilgiau nerandu kam skelbti, auga abejonės, tikėjimas mąžta, viltis ir meilė blėsta.

Kai pradėjau dirbti su nepilnamečiais nuteistaisiais, be galo norėjau, kad Jėzus būtų Eucharistijoje koplyčioje. Žinojau, kad jis ten dirbs visas savaitės valandas ir akimirkas. Ir kai taip pagaliau atsitiko po šešių mėnesių darbo toje įstaigoje, aš nuėjau į koplyčią kitą dieną su didžiausia meile ir laime tiek dėkojau Jėzui, kad atėjo, kad dirbsime kartu ir dar visus kitus dalykus. Tada išgirdau savo širdies gelmėje: „Tau ačiū, be Tavęs čia nebūčiau.“ Tad siuntimas nėra šiaip sau, be mūsų Viešpats bejėgis. Jei mes neisime, Jis vienas nenueis. O kur Tu susitinki Prisikėlusį Kristų Evangelijos skelbimu? Ar leidi Jam būti Prisikėlusiu savo misijos vietoje?
Bernardinai.lt

VII Velykų diena. Šeštadienis       2021-04-10 4:45

Evangelijos
Komentaro autorė – Ligita Ryliškytė SJE

Septintajai Velykų dienai Bažnyčia mums parenka skaitinį, kuris pateikia prisikėlusio Jėzaus pasirodymų santrauką. Čia randame nuorodų į net keletą anksčiau šią savaitę girdėtų įvairių evangelistų pasakojimų.
Pasinaudodami proga, galime savęs klausti: kuris iš šių susitikimų mane labiausiai prakalbino? Gal tai Jėzaus pasirodymas Marijai Magdalietei, Jo „nelaikyk manęs“ (Jn 20,17)? O gal jos ir kitų moterų drąsa skelbti Gerąją Naujieną, nepaisant to, kad jų žinia palaikyta tuščiais plepalais ir pirmajam „pamokslui“ krikščionybės istorijoje nieko nepavyko įtikinti? Galbūt tai Emauso mokinių istorija, į kurią šios dienos skaitinys santūriai nurodo: „Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu“ (Lk 24,13–35)?
Įdomu, kad, skirtingai nei daugelyje kitų pasakojimų apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymus, šiandienė ištrauka pabrėžia, jog Jėzui nepatinka, kai jo pergalės skelbėjų neklausoma, net jei jie ir be antpečių. Gana būdingai Evangelijai pagal Morkų, šios jai priskiriamos pabaigos eilutės kalba apie apaštalų netikėjimą ir širdies kietumą bei Jėzaus priekaištą jiems. Žinant, kad, anot Morkaus, jie Jėzų apleido ir Jo kančioje, tai nestebina (beje, net ir moterys, pagal Morkų, žiūri į kryžių tik iš tolo).
Paskutiniai Evangelijos žodžiai vis dėlto nepalieka abejonės: apaštalų, o ir visų mūsų, akmeninės širdys gali būti perkeistos į kūno širdis. Jautrias Dievo žodžiui, atviras Dievo Dvasiai. Kaip kitaip mums būtų patikėta eiti į visą pasaulį ir skelbti Dievo gelbstintį veikimą visai kūrinijai?

VII Velykų diena. Šeštadienis       2021-04-10 4:42

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti širdies išgydymo iš nelaisvės ir džiaugsmo, kylančio iš Jėzaus prisikėlimo

Savo mąstymą pradėsiu karštu Šventosios Dvasios kvietimu, kad uždegtų mano širdyje stipraus tikėjimo kiekvienu žodžiu, kurį išgirsiu, ugnį, kad priimčiau jį kaip gyvybės alsavimą.

*

Sustosiu prie scenos, kurioje Jėzus man parodo Magdaleną. Ankščiau ji buvo moteris, esanti demonų nelaisvėje, o dabar yra ta, kuri pirmoji pamato Prisikėlusįjį. Jėzus labiausiai myli paklydusius ir pasimetusius.

*

Ar tikiu, kad Jėzus ir man nori pasirodyti? Ar yra mano praeityje tokių dalykų, kurie nuolat trukdo man šiandien susitikti su Jėzumi? Paprašysiu Magdalenos, kad kartu su manimi melstų man vidinio išgydymo.

*

Atkreipsiu dėmesį, kad visame tekste nuolat kartojasi mokinių netikėjimo problema. Jie negali patikėti, kad Jėzus yra gyvas.  Kažkas uždaro jų širdis tiesai. Ar tikiu, kad Jėzus gyvena mano kasdienybėje, ieško manęs, susitinka su manimi?

*

Atsisėsiu prie stalo kartu su mokiniais. Jie yra paskendę liūdesyje ir ašarose. Ilgisi Jėzaus ir nesugeba su Juo susitikti. Ar aš ilgiuosi Jėzaus? Ar stengiuosi su Juo susitikti? Kokia yra mano malda, Žodžio klausymas, sakramentų išgyvenimas?

*

Jėzaus neatgraso mokinių netikėjimas, jis neišsižada jų. Nori juos iš naujo patraukti. Pirmiausia Jis siunčia pas juos liudininkus, o paskui pasirodo pats ir apreiškia jiems jų misiją. Jėzus kovoja už mane, už mano tikėjimą, niekada manęs neatsisako.

*

Jėzus kalba apie mokinių netikėjimą ir „širdies sklerozę“. Sunkios patirtys gali ir mane uždaryti nuo Jėzaus atpažinimo.

Prašysiu Jėzaus šiandien:

„Išgydyk mano širdies akis, kad pastebėčiau Tave kiekviename žingsnyje“.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų diena. Šeštadienis       2021-04-10 4:41

Evangelija (Mk 16, 9–15)

  Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo.
  Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems, bet ir jais anie netikėjo.
  Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“.
Katalikai.lt

VII Velykų diena. Šeštadienis       2021-04-10 4:40

Atliepiamoji psalmė ( Ps 117, 1. 14–16. 18–21)

P. – Viešpatie, tau dėkoju, kad mane išgirdai.

  Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
  jis maloningas per amžius.
  Viešpats – mano garbė, manoji stiprybė,
  jisai – išganymas mano.
  Džiaugsmo, išsivadavimo šauksmas
  teisuolių sodybose girdis: – P.

  „Dievo ranka parodė savo galybę!
  Dievas dešinę savo pakėlė!“
  Aš nemirsiu: gyvensiu
  ir skelbsiu Viešpaties darbus.
  Nors Viešpats mane plakte plakė,
  bet mirti neleido. – P.

  Atverkit vartus, kur teisybė gyvena!
  Įžengsiu, Dievui dėkosiu.
  Štai čia – Dievo vartai,
  pro juos teisieji gali įžengti.
  Dėkoju, kad mane išgirdai tu,
  kad esi vaduotojas mano. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja

VII Velykų diena. Šeštadienis       2021-04-10 4:39

Pirmasis skaitinys (Apd 4, 13–21)

  Anomis dienomis, matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, beraščiai žmonės, tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai labai stebėjosi. Jie taip pat sužinojo juos buvus kartu su Jėzumi. Žiūrėdami į stovintį su apaštalais pagydytąjį, jie neturėjo ką sakyti priešais.
  Tuomet liepė jiems pasišalinti iš teismo tarybos, o patys ėmė tartis: „Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams aiškiai yra žinomas jų padarytas stebuklas, ir mes to negalime paneigti. Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie niekam nekalbėtų tuo vardu“.
  Ir vėl juos pasišaukę, jie prisakė, kad šiukštu neskelbtų bei nemokytų Jėzaus vardu. Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga jūsų klausyti labiau, negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“. Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti. Be to jie bijojo žmonių, nes visi garbino Dievą už įvykusį stebuklą.

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:45

Evangelijos komentaras
I. Evangelijos ištraukoje dar kartą pabrėžiama prisikėlimo tikrovė: Jėzus prisikėlė ne simboliškai, bet tikrai, su savo kūnu. „Mes su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“, – pasakys šv. Petras Apaštalų darbuose (10, 41), greičiausiai remdamasis būtent šiuo Evangelijos įvykiu. Tiberiados ežere žvejoja septyniese. Skaičius 7 nurodo visumą arba tobulą bendrystę. Pirmasis iš jų paminėtas Simonas Petras. Šiame pasakojime pabrėžiamas Petro vaidmuo. Tai jis nusprendė žvejoti, taip pat jis pirmasis, iššokęs iš valties, atplaukė pas Jėzų. Žvejojama nevaisingai visą naktį. Jų tinklai yra tušti. Tačiau, kai viskas atrodė baigta, vėl, kaip ir Emauso kelyje (Lk 24, 13–32), Jėzus ateina pas savuosius. Jis juos pasitinka rytui auštant. Tai nuoroda į naują prisikėlimo tikrovę. Bet mokiniai nežino, kad ant kranto stovi Jėzus. Bendruomenei kažko trūksta: be tikėjimo į Kristaus prisikėlimą jos veikla yra bergždžia. Kai Jėzus paklausė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ (Jn 21, 5), mokiniai atsako patvirtindami šį nevaisingumą.
Prisikėlusiojo žodis keičia situaciją: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“ (Jn 21, 6). Biblijoje dešinė simbolizuoja gyvenimo pilnatvę, palaiminimą, išganymą. Paprastai žuvys tinklu užgriebiamos naktį, kai yra tamsu, bet ne rytą, kai vanduo jau persišviečia. Mokiniai, nors ir neatpažinę dar Jėzaus, patiki jo žodžiu: „Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo [tinklo] patraukti dėl žuvų gausybės“ (Jn 21, 6). Vienas iš mokinių, apšviestas dieviškos meilės, pirmas sugeba įžvelgti šios sėkmės priežastį. Jis ištaria: „Juk tai Viešpats!“ (Jn 21, 7). Ir jo nežymus pastebėjimas palieka esminį pėdsaką pasakojime. Tasai, kuris pirmas atbėgęs prie kapo „pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, 8), taip pat ir šį kartą yra pirmasis atpažinęs bei paliudijęs Kristų. Atrodytų, kad „mokinys, kurį Jėzus mylėjo“ (Jn 20, 2; 21, 7), lieka prisikėlimo pasakojimų šešėlyje. Ir vis dėlto jo buvimas tarp mokinių, pakylant iš tamsos, yra svarbus. Jį su Jėzumi sieja gyvas vidinis ryšys. Jų glaudi bendrystė Jono evangelijoje iškyla tik kelis kartus, tačiau visi kiti apaštalai yra lyg ir priklausomi nuo šios bendrystės. Pavyzdžiui, užtenka pasakyti: „Juk tai Viešpats!“, ir įvykiai įgauna kitą atspalvį, pradedama pastebėti neregimybė, atpažįstama iš vidaus, o ne iš išorės. Atpažinus Kristų, Petras apibendrina naują bendruomenės nusiteikimą: persijuosia palaidinę (nuoroda į tarnystę; Jn 13, 4) ir šoka į ežerą (pasirengimas priimti pavojus). Atstumas iki kranto yra 200 mastų – apie 90 metrų. Petras tai daro vienas, nes jaučia pareigą susitaikyti su Jėzumi: nepriėmė Jėzaus kaip tarno (Jn 13, 6. 8) ir tris kartus jo išsigynė (Jn 18, 17–27).

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:43

<Evangelijos komentaras</B>
II.  Pasiekę krantą, mokiniai visų pirmiausia pamato Jėzaus meilės ženklą: „žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos“ (Jn 21, 9). Ant žėrinčių žarijų padėta žuvis Bažnyčios tėvams simbolizavo Kristų: „Piscis assus, Christus passus“ (lot. „Kepta žuvis – kenčiantis Kristus“). Šv. Grigalius Didysis († 604) sako: „Ką kepta žuvis reiškia mums, jei ne patį Dievo ir kenčiančių žmonių tarpininką? Jis teikėsi būti paslėptas žmonijos vandenyse, jis norėjo būti pagautas mūsų mirties tinklu, ir, savo kančioje, jis buvo, taip sakant, keptas ant sielvartų ugnies.“ Žuvys suskaičiuojamos. Jų yra tiksliai 153. Kiekvienas evangelijų skaitytojas turi teisę kai kuriuos stebuklus aiškinti kaip simbolinius veiksmus. Pavyzdžiui, anot šv. Jeronimo († 420), graikų zoologai žinojo 153 žuvų rūšis. Vadinasi, Jėzaus palaiminta Bažnyčios veikla gali vienyti visas tautas apie save, nepatirdama dėl to skilimo: „Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo“ (Jn 21, 11). Beje, sakoma, jog būtent apaštalas Petras „išvilko tinklą į krantą“ (Jn 21, 11); galbūt tai yra viena iš sąlygų, kad tinklas nesuplyštų – Bažnyčia išliktų vieninga? Arba, kaip sako šv. Augustinas († 430), galima padėti tašką, po juo – du taškus ir taip toliau linija po linijos; padėjus 153 taškus, gaunamas lygiašonis trikampis, taigi Švč. Trejybės simbolis. Tačiau kartu visada privalu neišleisti iš akių, kad simbolinis kurio nors vyksmo pobūdis ir jo istorinis faktiškumas nėra priešingybės. Iš esmės istorinis aktas kartais įgyja prasmę tik simbolinio supratimo plotmėje, bet dėl to netampa mažiau istoriškas. Kukliu istoriniu lygmeniu tik pasakoma, jog tuo metu buvo privalu mokėti mokestį nuo pagautų žuvų. Žvejyba vertęsi broliai Simonas ir Andriejus, lygiai kaip broliai Jokūbas ir Jonas, tiesiog suskaičiavo žuvis, kaip buvo pratę. Jėzus imasi iniciatyvos ir pakviečia bendruomenę valgyti: „Eikite šen pusryčių!“ (Jn 21, 12). Pradedant pusryčius šiuo eucharistiniu ženklu, niekas nebeklausia: „Kas tu esi?“ (Jn 21, 12), nes žino, kad jis yra Viešpats. Ketvirtoje evangelijoje šį klausimą, į kurį nebuvo galutinio atsakymo, išgirstame keletą kartų (Jn 1, 19; 8, 25; 10, 24; 18, 33). Patyrus Kristaus prisikėlimą, klausimų nebelieka.

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:37

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti malonės kasdien pasilikti Prisikėlusiojo artumoje

Įsivaizduosiu save tarp apaštalų prie Galilėjos ežero. Kelių apaštalų trūksta. Matysiu jų vidinę sumaištį. Juose gyvena skausmingas Jėzaus kančios ir mirties atsiminimas. Jie paliko tada Jį vieną. Jiems reikia prisikėlimo…

*

Ką galiu pasakyti apie savo šių Velykų patirtį? Kaip išgyvenau Prisikėlusiojo laukimą? Ar yra kas nors, kas man trukdo patirti velykinį džiaugsmą?

*

Įsižiūrėsiu į mokinius, kaip jie visą naktį vargsta žvejodami. Jų tinklai yra tušti. Tuščia yra jų valtis: nėra su jais Jėzaus. Be Jo nieko jiems neišeina. Pamatysiu jų bejėgiškumą.

*

Atmintyje prisiminsiu savo „nesėkmingas žūkles“, „tamsias naktis“, kuomet viskas nesiseka. Kaip pergyvenau savo pralaimėjimus? Ar atsimenu beviltiškumo akimirkas, kuriose ilgėjausi Jėzaus?

*

Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris stovi ant kranto. Aušta. Kontempliuosiu Jo žvilgsnį ir ramybę. Įsiklausysiu į Jo žodžius. Jis sako man asmeniškai: „Vaikeli, ar turi ko valgyti?“. Pasakysiu Jėzui apie savo didžiausius „alkius“ ir troškimus.

*

Išvysiu nustebusius apaštalus, tinklą pilną žuvų ir apaštalą Joną, kuris atpažįsta Jėzų: „Juk tai Viešpats“. Sotinsiuosi jų pergyvenimais. Apaštalų dvasios laikysena pasikeičia, kada patiria gyvą Jėzaus buvimą.

*

„Šoksiu“ į ežerą kartu su Petru. Bėgsiu pas Jėzų. Jis laukia manęs su maistu. Išpažinsiu Jėzui savo tikėjimą ir meilę. Liksiu šalia Jo ir kartosiu:

„Tai Viešpats!“

Kasdienapmastau.lt

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:33

Evangelija (Jn 21, 1–14)

  Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.
  Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnus ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
  Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama.
  O Jėzus jiems tarė:„Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“
  Tie atsake: „Ne“.
  Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.
  Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.
  Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų“. Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“. Ir nė vienas iš mokinių nedrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi žuvies.
  Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
Katalikai.lt

 

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:32

Atliepiamoji psalmė (Ps 117, 1–2. 4. 22. 24–27)

P. – Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė.

  Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
  jis maloningas per amžius.
  Tegul Izraelis kartoja:
  „Jis maloningas per amžius!“
  Visi, kurie Viešpaties bijo tesako:
  „Jis maloningas per amžius!“ – P.

  Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,
  pačiu kertiniu pasidarė.
  Tai Dievo nulemta,
  ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
  Šią dieną laimingą Viešpats padarė,
  džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P.

  Išgelbėk mane, Viešpatie mano,
  suteiki man, Viešpatie, sėkmę.
  Palaima tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
  Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto.
  Dievas yra Viešpats, ir jis mums šviečia. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja! – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja!

VI Velykų diena. Penktadienis       2021-04-9 4:31

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 4, 1–12)

  Petrui ir Jonui tebekalbant miniai, atėjo kunigų, šventyklos viršininkas ir sadukiejų. Jie labai pyko, kam apaštalai moko žmones ir skelbia mirusiųjų prisikėlimą Jėzaus asmenyje. Todėl jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, kadangi jau buvo vakaras. Vis dėl to daug žmonių, išgirdusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius išaugo maždaug iki penkių tūkstančių.
  Kitą dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai, taipogi vyriausias kunigas Anas, Kajafas, Jonatanas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės. Pastatę apaštalus susirinkusiųjų viduryje, jie paklausė: „Kokia galia ar kieno vardu jūs tai padarėte?“
  Tada Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, jiems atsakė: „Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo, o ne kieno kito, vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.
  Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Nėra po dangumi žmonėms duota kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti“.

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:54

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius
Viešpats galėjo pakilti į Dangų tik prisikėlęs, bet Jis troško dar kartą susitikti su Savo brangiais mokiniais (Jn 16, 22). Jis troško jiems Pats įrodyti, kad ne tik yra gyvas, bet taip pat, kad liko visiems laikams tokiu Žmogumi, Kokį jie pažinojo, Kokį sekė ir Kokiam tarnavo čia, žemėje. Šiandien Evangelijos tekste rasime prisikėlusio Jėzaus nešamą ramybę. Nėra abejonės, kad ji buvo būtina besidžiaugiantiems, bet vis dar netikintiems įvykiu mokiniams.
Ramybė, kuri siekė ir tebesiekia pačią giliausią, pačią intymiausią žmogaus vietą – pačią sielos viršukalnę, kur tik galimas mylimųjų susitikimas yra parengtas, sritis, kurios žmogus negali valdyti, o tik duris jai uždaryti ar atidaryti gali. Tiesa, tik Dvasios jėgos paliestas, gali jas atidaryti.
Ramybė būtina ir mūsų gyvenimams, mūsų širdims, mūsų siekiams ir paprastiems kasdienybės žingsniams. Tai yra būtina ir labai svarbu.
Tačiau šios dvi tikrovės tenebūna išleistos iš jūsų dvasios žvilgsnio – atpažinimas laužant duoną ir liudijimas. Abu dalykai tikroviški ir suvokiami. Ir galima sakyti vienas kitą paremia, pastiprina.
Taigi Šventojo Rašto išsipildymas paprastai nereiškia, kad žodžiu išsakyta pranašystė vėliau bus tiksliai įgyvendinta. Išsipildymas – tai veikiau ilgas, nenuilstamas tikėjimo brandinimas, per kurį žmonės iš kartos į kartą išsaugo viltį, įveikia išbandymus, teisingai garbina Dievą, apvalo savo įstatymus bei nuostatas ir dar labiau pašvenčia savo gyvenimą Dievui. Savo ruožtu ir mes turime tapti tuo, apie ką Jėzus kalbėjo Savo mokiniams, – viso to liudytojais savo kartai.
Jeigu Dievo planai ir sumanymai yra taip nuosekliai apėmę žmogaus gyvenimą, laikui bėgant, jie išsipildo nenutrūkstamu tikėjimo ritmu, tada mums nereikėtų stebėtis, kad jie apima ir tokius nedieviškus dalykus, kaip žmogiškas neišmanymas, netgi nuodėmingumas ar kietaširdiškumas.
Dievo apvaizda tvarko mūsų gyvenimą, jei sutiksime su mintimi, kad ji apima ir tokias neįtikėtinas ypatybes kaip neišmanymas ar pikti kėslai.
Iš tiesų neišmanymas tikriausiai yra pats sudėtingiausias atvejis. Jaučiame, kad Dievas gali nukreipti Savo galybę, jog sutriuškintų piktus žmones arba įveiktų jų akivaizdžias piktadarybes, bet ką gali Dievas padaryti neišmanėliams! Mes beveik negalime apkaltinti žmogaus, padariusio ką nors dėl nežinojimo. Žymiai sunkiau yra kalbėtis su neišmanėliu nei su tuo, kuris tyčia blogai elgiasi. Tačiau norėdamas atpirkti mus žmogišku būdu, Dievas turėjo priimti šią itin žmogišką tikrovę – neišmanymą!

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius
II. Neišmanymą reikia taisyti, negalime jo nepaisyti! Pirmiausia neturime nuleisti rankų dėl savo naivių, neišmanėliškų ir karštakošiškų veiksmų. Dievas niekada mūsų nepasmerks dėl to, ką padarėme nenorėdami, staiga ir neapgalvotai. Jis ragina mus išlikti ramius daugybės nesukontroliuojamų įvykių apsuptyje. Gyvename pasaulyje, kuriame daugelis geros valios žmonių savo elgesiu mus sužeidžia arba bent taip apsunkina gyvenimą, kad mums pasidaro sunku jame tvarkytis. Šventasis Raštas primena, kad Jėzus Kristus atpirko pasaulį, gyvendamas su neišmanančiais ir impulsyviai besielgiančiais žmonėmis. Dievas ir mums padarys tą patį stebuklą. Jausdamiesi sumišę dažniau atsiverskime Šventąjį Raštą, kad tokiose žmogiškose situacijose įžvelgtume Dievo vedimą.
Mieli Dievo vaikai, Tas, Kurį išvysime Danguje, nėra vien Dvasia, nei Toks, Kuris būtų svetimas mūsų širdims. Tai bus Jėzus, apie Kurį skaitome Evangelijose, Žmogaus Sūnus, juk apie Jėzų, kaip Tokį, itin daug sužinome iš Luko pasakojimų. Jis bus rūpestingas Gelbėtojas, Kurį čia, žemėje, išmokome pažinti ir mylėti.
Turi būti (Lk 24, 7), argi neturėjo? (Lk 24,26), turi(Lk 24, 44). Šie pasakymai primena tai, kad visi Dievo sumanymai turėjo būti įgyvendinti per Kristaus kentėjimus, taip pat ir per Jo šlovę.
Savo mokinius Jėzus paliko Betanijoje. Perkeltine prasme tai reikštų, jog Jis atskyrė juos nuo žydų religinės sistemos (Lk 24, 50) tam, kad jie gyventų visiškai naują gyvenimą ir turėtų visiškai kitokį bendravimą (Jn 12, 1…).
Paskutinieji Jėzaus žodžiai buvo pažadas mokiniams (Lk 24, 49). O paskutinį kartą iškėlęs rankas Jėzus juos palaimino (Lk 24, 50). Jis pakilo į Dangų, tačiau mokinių širdys buvo kupinos didelio džiaugsmo. Šlovinkime ir mes mūsų Dievą ir mūsų Tėvą ir džiaukimės tobuluoju Gelbėtoju. Todėl su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu galime sušukti: Uolumas dėl sielų išganymo, Bažnyčios išaukštinimo, dėl Dievo garbės turi pas mus viską apėmęs išlaikyti, valdyti ir savo tikslams suvartoti. Tada Kristaus atnešta ramybė visur ir visada lydės.
Bernardinai.lt archyvas

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:49

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti Jėzaus buvimo Dievo Žodyje ir kasdieniuose įvykiuose patirties

Žvelgsiu į mokinius ir klausysiuosi jų pokalbio. Jie yra užsidegę naujomis žiniomis. Kai kurie iš jų matė gyvą Jėzų! Įsijausiu į jų džiaugsmą ir sumišimą. Juos lydi didelė laukimo įtampa…

*

Prisiminsiu situaciją iš savo gyvenimo, kurioje buvau giliai paliestas žmonių, pasakojusių apie savo susitikimą su Jėzumi, liudijimo. Ar galėčiau pasidalinti panašia patirtimi ir pasakyti: „Jėzus gyvas! Sutikau Jį!“?

*

Pamatysiu nerimą ir baimę mokinių veiduose, kada tarp jų atsiranda Jėzus. Pasimetimas ir abejonės neleidžia jiems atpažinti Jėzaus Asmens. Jie nepajėgia priimti Jo ramybės.

*

Ką galiu pasakyti apie savo dabartinę dvasinę būseną? Kas labiausiai man trukdo patirti Jėzaus artumą? Pasakysiu apie tai Jėzui. Su kuo dažniausiai susijusios mano baimės ir abejonės? Atiduosiu jas Jėzui ir prašysiu Jo ramybės.

*

Jėzus su kantrumu padeda mokiniams atpažinti Jį esant gyvą. Atkreipia jų dėmesį į savo buvimo ženklus: Jo kūnas, žaizdų vietos, maistas. Ką galiu pasakyti apie Jėzaus buvimo ženklus mano gyvenime? Per kokius ženklus Jis man labiausiai prakalba?

*

Jėzus atkreipia dėmesį į Rašto žodžius, kurie kalba apie Jį. Dievo žodžio šviesoje ir jėgoje mokiniai gali suprasti Dievo planus, kurie pildosi jų akyse. Per Dievo žodį jie gali giliau suprasti Jėzaus gyvenimą ir tapti Jo liudytojais.

*

Kokią reikšmę mano kasdienybei turi Dievo žodis? Kokia yra mano didžiausia patirtis susitikime su Dievo žodžiu? Ką naujo ji įnešė į mano santykį su Jėzumi? Atrasiu Biblijoje žodžius, kurie labiausiai mane priartino prie Jėzaus. Melsiuosi jais savo širdyje.

Kasdienapmastau.lt

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:48

Dievo Žodis
Evangelija (Lk 24, 35–48)

  Mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
  Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
  Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors pavalgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
  Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, ir jo vardu visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, bus skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti. Jūs esate šių dalykų liudytojai“.
  Katalikai.lt

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 8, 2. 5–9)

P. – Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus tavo vardas pasauly!
A r b a: Aleliuja.

  Viešpatie, mūsų Valdove,
  koks įstabus tavo vardas pasauly!
  Kas gi žmogus, kad tu jį atmintum,
  kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?! – P.

  Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
  garbe ir grožiu jį vainikuoji.
  Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
  Jam po kojų tu visą paklojai: – P.

  jaučius, avis – visus aliai vieno, net lauko žvėris,
  padangių paukščius ir žuvis jūrų giliųjų –
  visa, kas marių platybėse plauko. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja. – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja.

V Velykų diena. Ketvirtadienis       2021-04-8 4:46

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 3, 11–26)

  Kadangi pagydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę susibėgo visa minia.
  „Izraelitai! Ko stebitės įvykiu ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo galia ar savo šventumu būtume suteikę jam jėgų vaikščioti? Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to įvykio liudytojai.
  Jėzaus vardas – dėlei mūsų tikėjimo jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį matote ir pažįstate. Iš jo einantis tikėjimas suteikė jam tikrą sveikatą jūsų visų akyse.
  O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Tuo būdu Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent, kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailokite ir atsiverskite, kad būtų nuplautos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turėjo priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis.
  Mozė yra pasakęs: ‘Viešpats Dievas jums pažadins pranašą, kaip mane, iš jūsų brolių tarpo. Pakluskite jam, ką tik jis jums sakys. O kas to pranašo neklausys, bus išbrauktas iš savo tautos’. Ir visi pranašai, kurie tik bylojo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.
  Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais, tardamas Abraomui: ‘Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės’. Dievas pirmiausia jums pažadino ir pasiuntė savo tarną, kad jis atneštų jums palaimą, ištraukdamas kiekvieną iš jo nusikaltimų“.

Popiežius Pranciškus       2021-04-7 20:08

Katechezė: malda kartu su šventaisiais
Velykų savaitės trečiadienio virtualios bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie maldą bendrystėje su šventaisiais.

„Šiandien norėčiau atkreipti dėmesį į maldos ir šventųjų bendravimo ryšį. Iš tiesų, kai meldžiamės, niekada to nedarome vieni: net jei apie tai negalvojame, esame panirę į didingą maldų upę, kuri atiteka iš prieš mus buvusių laikų ir teka į ateitį“, – sakė Pranciškus.

Maldose, kurias aptinkame Biblijoje ar kurios skamba liturgijoje, girdime aidą pasakojimų apie praeitį, stebuklingus išvadavimus, išlietas ašaras, taip pat džiaugsmą ir nuostabą kūrinijos akivaizdoje. Šie balsai perduodami iš kartos į kartą ir juose persipina mūsų patirtis su visos žmonijos, kuriai ir mes priklausome, patirtimi. Niekas negali atsiriboti nuo savo istorijos, nuo Dievo tautos istorijos. Šis paveldas mus lydi maldoje.

Visais laikais maldos nuolat sklinda iš ligoninių palatų, iš džiugių susibūrimų ir tylaus susikaupimo vietų. Vieno žmogaus skausmas yra visų skausmas ir vieno džiaugsmas yra visų džiaugsmas. Bažnyčioje nė vienas gedulas nelieka vienišas, nė viena ašara neišliejama užmarštyje, nes viskas kartu alsuoja ir dalijasi malone. Kaip tik dėl to seniau buvo paprotys laidoti žmones aplink bažnyčią, tuo norint parodyti, kad prieš mus gyvenusieji ir toliau tam tikru būdu dalyvauja mūsų švenčiamoje Eucharistijoje.

Šventieji yra su mumis, nuolatos mus lydi. Jie yra liudytojai, kuriuos mes gerbiame ir kurių užtarimo prašome savo kasdieninėse maldose. Mes negarbiname šventųjų, patikslino popiežius. Mes juos gerbiame kaip liudytojus, kurie tūkstančiais įvairių būdų mūsų dėmesį ir mūsų maldą nukreipia į Jėzų Kristų  – vienintelį Viešpatį, Dievo ir žmogaus Tarpininką. Jei šventieji nevestų mūsų pas Kristų, jie nebūtų šventieji. Šventieji – tai liudytojai, mums rodantys krikščioniškojo gyvenimo kelią, kuriuo jie sekė Kristų. Šventieji mums primena, kad ir mūsų gyvenime, nors esame silpni ir nuodėmingi, visada gali sužydėti šventumas. Ir tai gali įvykti netgi paskutinę akimirką. Popiežius priminė kartu su Kristumi nukryžiuoto prieš mirtį atsivertusio plėšiko atvejį. Tai pirmas kanonizuotas šventasis, sakė Pranciškus. Ir jį kanonizavo ne popiežius, bet pats Jėzus. Šventumas yra gyvenimo kelias, vedantis į susitikimą su Jėzumi. Jis gali būti ilgas, gali būti trumpas, gali pakakti vienos akimirkos. Tačiau šventumas visada reiškia liudijimą. Šventasis – tai sutikęs Jėzų ir juo sekęs liudytojas. Niekada nevėlu atsiversti į Viešpatį, kuris yra geras ir gailestingas, pridūrė Pranciškus.

Katekizmas aiškina, kad šventieji „kontempliuoja Dievą, Jį šlovina ir nepaliauja rūpinęsi žemėje paliktais žmonėmis [...] Savo užtarimu jie iškiliausiai tarnauja Dievo planui. Mes galime ir turime jų prašyti, kad užtartų mus ir visą pasaulį“ (2683). Slėpiningas solidarumas jungia tuos, kurie perėjo į kitą gyvenimą, ir mus, kurie dar keliaujame per šį savo gyvenimą. Mūsų mirusieji artimieji rūpinasi mumis iš dangaus. Jie meldžiasi už mus; mes meldžiamės už juos; mes meldžiamės kartu su jais. Maldos ryšys mus jungia su šventaisiais, meldžiamės vieni už kitus.

Kai prislegia sunkumai, mes visada galime paprašyti mūsų brolių ir seserų, visų pirma šventųjų, kad jie melstųsi už mus. Vardas, kurį gavome per krikštą, nėra tik etiketė ar papuošalas. Kiekvienam iš mūsų buvo suteiktas Švenčiausiosios Mergelės, kurio nors šventojo ar šventosios vardas, kurie nori ištiesti mums ranką ir padėti gyvenime, išmelsti Dievo malonę, kurios mums reikia, sakė popiežius Pranciškus. (JM / Vatican News)

Cha       2021-04-7 10:37

Aklumo esmė yra susitelkimas į pašalinius dalykus, t.y. pasaulinius dalykus. Štai Marija Magdalietė, verkė ir rūpinosi pamatyti jau mirusi Jėzų, o iš Emauso mokiniai, buvo susirūpine priekaištais ir vėl, netikėjimu, kad Jėzus gali būti gyvas. Mano galva,kad norint pamatyti gyvą Jėzų, reikia visų pirmiausia patikėti, kad Jis yra gyvas ir visada yra šalia. Auginkime savyje gyvą tikėjimą.

Jan       2021-04-7 10:20

visada, kai skaitau šią Evangelijos vietą, pagalvoju, kaip galima neatpažinti Jėzaus, kai tiek laiko su Juo praleista? Dabar manau, kad norint pamatyti ‘persikeitusį’ Jėzų reikia turėti kitokias, t.y. tobulesnes akis, gal net dvasinį regėjimą širdimi.

Va, va,...       2021-04-7 8:59

Jėzus eina šalia, o aš to nematau ir negirdžiu. Atpažino mokiniai laužydami duoną? Tad, tereikia dalyvauti EUCHARISTIJOJE?

IV Velykų dienos trečiadienis       2021-04-7 4:40

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013)
„Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
Tai buvo nusivylusių ir liūdnų Jėzaus mokinių žodžiai, keliaujant į Emauso miestelį. Eidami jie ginčijosi ir kalbėjo, kad jie tikėjosi, jog Jėzus atpirksiąs Izraelį, o dabar Jį nukryžiavo ir visos viltys pražuvo. Pasirodo pats Jėzus, kurio jie nepažįsta ir paklausia: „Apie ką kalbate?“ Ar ne dažnai, kai ir mes esame nusivylę, galvodami, kad Dievas neišklauso mūsų maldų, pradedame abejoti, skųstis, Jis ir mūsų paklausia: „Apie ką kalbate?“
Ir tas pats Jėzus ,,nepažįstamas pakeleivis“, aiškino jiems, kas „visuose Raštuose apie Jį pasakyta“. Per kiekvienas Mišias kartojasi Emauso patirtis –  Žodžio liturgija, po to – Eucharistinė puota. Kaip svarbu yra atkreipti dėmesį į Žodį, skaitomą Mišių metu. Geriausia būtų, kad visi, prieš ateidami į Mišias, pasiskaitytume tos dienos Mišių skaitinius namuose. Kiti gali paklausti, kaip sužinoti, kokie tie skaitiniai bus. Patarčiau įsigyti žurnaliuką „Žodis tarp mūsų“. Ten rasite ne tik kiekvienos dienos Mišių skaitinius, bet ir paaiškinimus, kaip juos prisitaikyti sau. Vatikano dokumentuose (Dei Verbum) yra pasakyta: „Bažnyčia visuomet gerbė Dievo Raštą, kaip ir patį Viešpaties Kūną, nesiliaudama, ypač šventoje liturgijoje, imti ir teikti tikintiesiems gyvybės duoną tiek nuo Dievo Žodžio, tiek nuo Kristaus Kūno stalo”. Yra vienintelis stalas, Jėzus – Žodis ir Jėzus – Eucharistija. Šių dviejų tikrovių negalima atskirti. „Pirmiau reikia valgyti Jėzų – Žodį, Juo tikėti ir Jį priimti ir tik po to valgyti Jėzų, kaip amžinojo gyvenimo duoną.“
Prisikėlęs Jėzus, prisiartindamas prie mūsų ir keliaudamas kartu su mumis, tetrokšta vieno: dovanoti savo Žodį, kaip Šventosios Dvasios ugnį, visuomet naują, kokį davė mokiniams, kaip jį kelyje į Emausą aiškino dviem mokiniams, kad šis Žodis visada liktų gyvas ir veiksmingas. Jis trokšta apšviesti mūsų protą, pagilinti tikėjimą bei viltį, nori uždegti mūsų širdis meilės liepsna, kad ir mes galėtume pasakoti visiems, kas mums „nutiko kelyje“ (Lk.24,35).
Bernardinai.lt archyvas

IV Velykų dienos trečiadienis       2021-04-7 4:38

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti širdies išgydymo iš liūdesio ir džiaugsmo būnant su Jėzumi

Prisijungsiu prie dviejų mokinių, kurie keliauja iš Jeruzalės į Emausą. Įsiklausysiu į jų liūdną pokalbį. Liūdesys atima jiems aiškų žvilgsnį į gyvenimą. Jiems atrodo, kad viskas baigėsi Didįjį Penktadienį.

*

Prisiminsiu situacijas, kuriose mane slėgė stiprus liūdesys ir nusivylimas. Kokie tai buvo įvykiai?  Kaip tada elgiausi? Kur ieškojau paramos ir pagalbos?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus elgesį, kai jis prisijungia prie mokinių. Kontempliuosiu, kaip jis paragina juos, kad dar kartą apsvarstytų įvykius Dievo žodžio šviesoje.

*

Jėzus kasdien prisijungia prie manęs maldoje – taip pat prie mano liūdesio ir sielvarto. Ką labiausiai nušvietė manyje Jo žodis, apmąstytas pastarosiomis dienomis?

*

„O mes tikėjomės…“. Ar nenešioju širdyje kokio nors nusivylimo jausmo Dievo planų atžvilgiu? Ar pajėgiu patikėti Jam tai, ko nesuprantu savo gyvenime?

*

Jėzus atkreipia mokinių dėmesį į jų sergančias širdis. Jose dega susitikimo su Jėzumi troškimas, bet žmogiška mąstysena gesina troškimą ir užsklendžia Jo artumui. Prašysiu Jėzaus, kad uždegtų mano širdį savo žodžiu, apvalytų ją nuo mano karčių, piktų minčių.

*

“Tuomet Jis užsuko pas juos“. Kartosiu su širdies užsidegimu: 

„Jėzau, pasilik su manimi ir saugok mano širdį nuo netikėjimo ir liūdesio!

Kasdienapmastau.lt

IV Velykų dienos trečiadienis       2021-04-7 4:36

Evangelija (Lk 24, 13–35)

  Tą pačią dieną du mokiniai keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie jo nepažino. O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate ir ginčijatės, eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo.
  Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jėzui: „Nejaugi tu būsi vienintelis žmogus, buvęs Jeruzalėje, kuris nežino, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“
  Jėzus ramiai paklausė: „O kas gi?“
  Jie tarė jam: „Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios apsireiškusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“.
  Jėzus jiems tarė: „O jūs neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.
  Jie prisiartino prie kaimo, į kurį mokiniai keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti ...“ Tuomet jis užsuko pas juos. Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duonos, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ir davė jiems valgyti. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
  Jie tuoj pakilo nuo stalo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: „Tai tiesa! Viešpats prisikėlė ir pasirodė Simonui“. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
  Katalikai.lt</B>

IV Velykų dienos trečiadienis       2021-04-7 4:36

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 1–4. 6–9)

P. – Tegul džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis.
A r b a: Aleliuja.

  Iškilmingiausiai Viešpatį garbinkit,
  sveikinkit jo šventąjį vardą,
  skelbkit tautoms didingus jo darbus.
  Jūs jam giedokit ir grokit,
  garsinkit jo stebuklingą veikimą. – P.

  Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis.
  Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis.
  Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę,
  jo veidą išvysti vis trokškit. – P.

  Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija,
  jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai!
  Dievas mums yra patsai Viešpats,
  visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. – P.

  Amžiais jis atmena sandorą savo,
  pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms:
  sutartį su Abraomu sudarytą,
  priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja. – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja.

IV Velykų dienos trečiadienis       2021-04-7 4:35

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 3, 1–10)

  Petras ir Jonas ėjo į devintosios valandos pamaldas šventykloje. Tuo pačiu metu buvo nešamas ir vienas apsigimęs luošas vyras. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų šventyklos lankytojų išmaldos. Pastebėjęs beįeinančius vidun Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos.
  Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė: „Pažiūrėk į mudu“. Jis pakėlė galvą, tikėdamasis ką nors gausiąs. Bet Petras prabilo: „Sidabro nei aukso aš neturiu, bet ką turiu, tą duosiu. Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu imk ir vaikščiok!“ Ir paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo kojos ir pėdos bematant sustiprėjo. Jis pašoko, atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas, garbino Dievą.
  Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą. Jie pažino, kad tai tas pats luošys, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie Gražiųjų vartų. Jie buvo labai nustebinti ir sukrėsti to, kas buvo jam atsitikę.

>>>Mąstau       2021-04-6 20:07

kaip neprisiminsi savo išgyvenimus sutikus Gyvąjį Kristų... Tikriausiai visiems tai lieka pats didžiausias įvykis gyvenime. Manau, kad kiekvienam, po tokio susitikimo, gyvenimas pasisuka tik į Jėzų, t.y. noris sekti tik Juo.

Jan       2021-04-6 19:52

Mąstau. Ir labiausiai mane paliečia šios dienos Evangelijoje vieta, kai ” Jėzus jai sako: „Marija! Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“  Man ši situacija sklinda begalinės meilės ir džiaugsmo sutikus mylim1jį.

Evangelijos       2021-04-6 19:45

Mąstymas
Prašyti gyvo ryšio su prisikėlusiu Jėzumi dovanos

Karštai kviesiu Šventąją Dvasią, kad nuvestų mane prie tuščio kapo ir leistų pergyventi, kartu su Magdalena, susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi.

*

Atsistosiu arti Magdalenos, kuri skausmingai verkia priešais kapą. Įsiklausysiu į jos verksmą. Tyloje būsiu prie moters, kuri aprauda didžiausią savo gyvenimo praradimą.

*

Įsiklausysiu į Magdalenos pokalbį su angelais.  Ilgiau pasiliksiu ties jos žodžiais: „Paėmė mano Viešpatį...“. Įsijausiu į tų žodžių toną. Magdalena ieško mylimojo Jėzaus ir tuo pat metu jaučiasi bejėgė.

*

Magdalena antrą kartą girdi klausimą: „Ko verki?“. Ji neatpažįsta klausiančiajame Jėzaus. Pasinėrusi raudojime ir skausme, ji nepajėgia pastebėti To, kurio ieško.

*

Kame labiausiai susitapatinu su Magdalena? Ką galiu pasakyti apie savo santykį su gyvuoju Jėzumi skausmo dėl pergyvenamos netekties akimirkose?

*

Sutelksiu savo vaizduotės žvilgsnį ties Magdalena tą akimirką, kai ji išgirsta savo vardą: „Marija!“. Pastebėsiu, kaip staiga pasikeičia jos žvilgsnis, jos veidas. Jėzus meilės kupinu žodžiu „Marija“ ištraukia jos širdį iš sielvarto kapo.

*

Ar esu patyręs savo gyvenime tokį susitikimą su Jėzumi, kuris apvertė mano gyvenimą? Ar atsimenu, kokiais žodžiais Jis mane tada palietė? Ar jie gyvena manyje taip, kaip anksčiau?

*

Kontempliuosiu gyvąjį Jėzų, kuris žengia pas Tėvą. Prisiartinsiu prie Jo kaip Magdalena ir su meile kartosiu Jėzaus vardą, kuriuo labiausiai norisi Jį vadinti:

„Mano Išganytojau, mano Viešpatie, mano Mokytojau, mano Drauge…“

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos       2021-04-6 4:46

Komentaro autorė – s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandienos skaitiniai pasakoja dviejų didžių misionierių istorijas. Jų liudijimas Bažnyčios gyvavimo pradžiai yra nepaprastai reikšmingas.
Evangelijoje gedinti Marija Magdalietė palei kapą sutinka Jėzų, kuris užkalbina ją klausimu. Tai labai jaudinama akimirka, kuomet ji klausia, kur yra Jėzus. Viešpatį paliečia jos veikli meilė, ir Jis pašaukia Mariją vardu. Koks stulbinamas įvykis – Jėzus gyvas! Rabuni! Šūksnis, kuriuo ji puola Viešpačiui į kojas ir išgyvena susitikimą iš širdies į širdį. Jėzus neapsireiškia kaip galiūnas, bet kaip artimas, vardu pažįstamas bičiulis.
Kasdien galime sutikti šią Viešpaties meilę Eucharistijoje, Jis artinasi prie mūsų, idant su mumis pasiliktų ir, kaip siuntė Mariją Magdalietę eiti su Prisikėlimo žinia pas apaštalus, taip ir mus, priėmusius Jo meilę, siunčia dalytis Gerąja naujiena ir meilės vaisiais su visais, kuriuos sutinkame.
Pirmajame skaitinyje Petras drąsiai prabyla į susirinkusią minią, žmonės apstulbę klausia, ką dabar daryti. Petras kviečia atgailai, kitaip tariant, kviečia keisti gyvenimo būdą ir priimti krikštą Jėzaus vardan, t. y. tikėti Jėzų. Kaip girdime toliau, Petro kalba davė savo vaisių, ir daugelis įtikėjo.
Ar mes branginame tikėjimo dovaną? Ar džiaugiamės, kad priklausome Jėzui? Ar suvokiame, kad esame ne vieni, kad su mumis visuomet yra Jis? Ar esame dėkingi Dievui už tikėjimą, už Jo globą ir didžią Eucharistijos dovaną? Melskime gilesnio Dievo dovanų vertės išgyvenimo, branginkime Jo meilę mums ir dalykimės ta meilės dovana su visais sutiktaisiais, ypač šiandienio pasaulio vargdieniais.
Bernardinai.lt

III Velykų diena. Antradienis       2021-04-6 4:44

Evangelija (Jn 20, 11–18)

  Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno.
  Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“
  Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo“.
  Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.
  O jis jai tarė: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“
  Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur jį padėjai. Aš jį pasiimsiu“.
  Jėzus jai sako: „Marija! Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“).
  Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: „Aš žengsiu pas savo Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“.
  Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs. 
  Katalikai.lt

III Velykų diena. Antradienis       2021-04-6 4:43

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 4–5. 18–20. 22)

P. – Viešpaties malonių pilna yra žemė.
A r b a: Aleliuja.

  Viešpaties žodis teisingas,
  tikras jo darbas kiekvienas.
  Brangi jam teisė ir teisingumas,
  o jo malonių pilna yra žemė. – P.

  Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
  kurie tikis jojo malonės.
  Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
  ir bado metu pamaitina. – P.

  Mes jo didžiai išsiilgę,
  jis mūsų rėmėjas ir skydas.
  Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
  mes juk taip tavim tikim. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja. – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja

III Velykų diena. Antradienis       2021-04-6 4:43

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 2, 36–42)

  Sekminių dieną Petras žydams kalbėjo:
  „Tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“
  Tai išgirdę, žmonės susigraudino ir ėmė klausinėti Petrą ir kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“
  Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jiems nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taipogi jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“.
  Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“
  Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie trys tūkstančiai.

Popiežius Pranciškus       2021-04-5 19:15

Popiežius vadovavo „Angelo pirmadienio“ vidudienio susitikimui
„Pirmadienis po Velykų dar yra vadinamas „Angelo pirmadieniu“
,
nes atsimename prie Jėzaus kapo atėjusių moterų ir angelo, joms pranešusio apie Jėzaus prisikėlimą, susitikimą (Mt 28, 1–15)“, – balandžio 5 dienos vidudienio maldos susitikime sakė popiežius Pranciškus. „Jis prisikėlė“ – ši tiesa pranoksta žmogišką gebėjimą ją suvokti ir tai galėjo paskelbti tik angelas, panašiai kaip tik angelas galėjo pasakyti Mergelei Marijai, kad ji pagimdys Aukščiausiojo sūnų.

Pasak evangelisto Mato pasakojimo, „smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo“.

„Tas didelis akmuo, kuris turėjo būti blogio ir mirties pergalės anspaudas, buvo paguldytas tarsi laiptelis po kojomis Viešpaties angelui. Visi Jėzaus priešų ir persekiotojų planai ir sumanymai buvo veltui. Ant kapo akmens sėdinčio angelo vaizdinys yra konkretus ir regimas Dievo pergalės prieš blogį, Kristaus pergalės prieš šio pasaulio kunigaikštį, šviesos – prieš tamsumas ženklas“, – sakė popiežius Pranciškus. Angelas „it žaibas“, su „baltais kaip sniegas rūbais“ tarsi praneša, kad Dievo galiai nuridenus kapo akmenį prasideda nauja epocha.

Dievo įsikišimas sukelia dvigubą reakciją. Sargybiniai, negalėdami atspirti tokiai galybei, buvo sukrėsti, pastiro. Prisikėlimo jėga parbloškia tuos, kurie buvo panaudoti, kad užtikrintų tariamą mirties pergalę. Deja, šie vargingi žmonės vėliau pabijojo sakyti tiesą ir pasidavę dievui-pinigui melagingai paliudijo, kad Jėzaus kūną pavogė mokiniai. Visai kitokia moterų reakcija: jos išgirdo Viešpaties angelo kvietimą nebijoti ir neieškoti Jėzaus kape.
„Angelo žodžiuose galime atrasti vertingą mokymą: niekada nepavarkime ieškoti prisikėlusio Kristaus, kuris dovanoja gyvenimo pilnatvę jį sutikusiems. Sutikti Kristų reiškia atrasti širdies taiką. Evangelijos moterys po pradinio sukrėtimo patyrė didelį džiaugsmą sutikusios gyvą Mokytoją. Šiuo velykiniu laiku visiems linkiu panašios dvasinės patirties širdyje, namuose ir šeimose priimant linksmąją Velykų žinią: prisikėlęs Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios. Velykų skelbimas – Kristus yra gyvas, Kristus lydi mano gyvenimą, Kristus yra šalia manęs. Kristus beldžiasi į mano širdį, kad jį įsileisčiau. Kirstus yra gyvas. Šiomis Velykų dienomis mums bus naudinga tai pakartoti: Viešpats gyvena“, – sakė popiežius.

Su tokiu tikrumu šiandien ir per visą Velykų laiką kalbame „Dangaus Karaliene, džiūgauki“. Angelas Gabrielius taip ją pasveikino pirmąjį kartą: „Džiūgauk, malonės pilnoji!“. Dabar Marijos džiaugsmui nieko nebetrūksta: Jėzus gyvas, Meilė laimėjo. „Tegu tai tampa ir mūsų džiaugsmu!“ – palinkėjo popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus       2021-04-5 19:12

Sukalbėjęs vidudienio maldą Šventasis Tėvas dar kartą pasveikino visus joje dalyvavusius nuotoliniu būdu, ypač senelius ir ligonius. „Siunčiu jums padrąsinimo ir dėkingumo už jūsų liudijimą žodį: esu jums artimas“, – pridūrė jis. – „Visiems linkiu su tikėjimu išgyventi šias Velykų oktavos dienas, primenančias Kristaus prisikėlimą. Pasinaudokite gera proga būti prisikėlusio Viešpaties džiaugsmo ir taikos liudytojais. Visiems gerų, ramių, šventų Velykų!“
„Septyniskart septynios dienos“ – taip kartais liturgijoje įvardijamas penkiasdešimties dienų trukmės velykinis laikotarpis, kuris tęsiasi nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių sekmadienio. Šio liturginio laiko prasmė – pratęsti velykinį Kristaus prisikėlimo džiaugsmą ir prasmę, kad jie iš tiesų įsigertų į tikinčiųjų gyvenimą.

Todėl neatsitiktinai velykinio laikotarpio sekmadienių skaitiniai primena Jėzaus susitikimus su mokiniais, žodžius ir veiksmus po Prisikėlimo. Priešpaskutinį Velykų laiko sekmadienį minime Kristaus žengimą į dangų, o paskutinį – Šventosios Dvasios išliejimą, kaip buvo žadėta, ant mokinių. Bažnyčios istorinėje dvasinėje literatūroje Velykų laikas kartais prilyginamas gabalėliui amžinybės laiko tėkmėje arba vienam ilgam sekmadieniui.

Velykų laiko liturgijoje ypač dažnai skamba džiaugsmo šūkis Aleliuja! Todėl šiuo laikotarpiu vietoj Viešpaties angelo maldos, labiau akcentuojančios Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį, kalbama malda Dangaus Karaliene:

  „Dangaus Karaliene, džiūgauki, aleliuja, nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja, prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja. Melski už mus Dievą, aleliuja!“

(RK / Vatican News)

Fausta Palaimaitė       2021-04-5 18:34

Prisikėlęs Jėzus pasirodo moterims ir siunčia jas pas apaštalus būti apaštalėmis: pranešti Prisikėlimo žinią. Tuo metu visų Jėzaus bičiulių galvose įvykusi pasaulio pabaiga: jų pasaulis su Mokytoju pasibaigė ir yra subyrėjęs į milijoną šukių.

Panašiai taip atsitinka žmogui, suvokusiam, kad jo svajonė, vizija sudužo, kai sužino apie nepagydomą ligą, sutuoktinio neištikimybę, vaiko netektį, artimo žmogaus netikėtą mirtį, susivokia, kad dėl savo priklausomybės neteko darbo, šeimos, kad jį bando išstumti iš darbo, kur jis dirbo įdėdamas visą širdį. „Kur yra Dievas?!“ – norisi šaukti.

Vienas nepilnametis nuteistasis buvo atsiųstas pas mane pokalbio dėl savo vidinių sunkumų. Klausiu: „Lukai, ar tu tiki Dievu?“ – „Ne. Jei jis būtų, nejaugi man būtų leidęs padaryti tokius dalykus?“ Viskas aišku, jis tiki Dievu, jis ant Dievo pyksta. Kalbamės. Meldžiamės. Kalbame „Sveika, Marija…“ – rožinio slėpinį. Atsiklaupiame. Meldžiuosi už jį maldą. Jis kartoja. Paskutinis sakinys: „Ačiū, Jėzau, už ramybę…“ Vaikas atsisuka į mane, žiūri į akis, šypsosi ir sako: „Ačiū, Fausta, už ramybę“. Tai turėjo padaryti moterys.

Turime keliauti į Galilėją, į ten, kur Jėzus veikė, kalbėjosi su mokiniais, savo sugriuvusiame pasaulyje kartoti tuos pačius dalykus: maldą, prisiminti Dievo patirtis, toliau tarnauti, toliau mylėti… bent truputėlį ir laukti Prisikėlusio Viešpaties, kad jis pasirodys ir sudėlios pasaulį iš naujo. Visada bus tokių, kurie bandys įtikinti, kad Dievo nėra, kad viskas buvo tik iliuzija. Nebijokite – Kristus tikrai prisikėlė! Atlikime vos keletą veiksmų dėl Jo meilės, ir mūsų dvasios akys išvys Viešpatį.
Bernardinai.lt

>>> elfe       2021-04-5 14:45

Rašote “turetume ne atmesti save, bet pazinti… ar galim mylet ta, ko nepazystam? ar galim mylet kita, jei nemylim saves?..”
Tik visiškas savęs išsižadėjimas, įgalina manyje/tavyje, veikti Šv. Dvasiai. ST rašo “Aš Esu pavydus Dievas”.
Žmogus labai apsirinka manydamas, kad pasilieka “save”, kaip tokį. Judas taipogi galvojo, kad tai jis daro vieną ar kitą sprendimą, bet… pasirodo, kad tai buvo šėtonas.  Lygiai taip pat apaštalui Petrui Jėzus pasakė, kad tai ne tu tai pasakei, bet Tėvo Dvasia apreiškė. O anas net nesuvokė, kad tai ne jis kalba.
Dievas mums duoda laisvę rinktis su kuo aš būsiu. Tad nėra jokios galimybės būti truputi nėščiai. Būtina sąlyga Dievui sutikti, tai 100 proc. atsisuki į Dievą, t.y. manęs nebėra, bet tik Dievas.  Tik tada ims per mano/tavo širdį tekėti Jėzaus meilė-AGAPĖ, kuri padės mylėti save ir savo artimą, o taip pat, tik tada, įvyks Jėzaus ir savęs pažinimas.

elfe       2021-04-5 10:35

>>...>>lin     2021-04-4 20:02
Šiaip, katalikai kas dieną ir net kelis kartus dienoje švenčia Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Jėzus kalbėjo apie apmirusį grūdą, kuris tik sunykęs duoda naują gyvybę. Mes taip pat turime kas dieną mirti sau ir prisikelti daug stipresni naujam gyvenimui. Tik perpratus savimi Kristaus nukryžiavimą, gali suvokti šio veiksmo didybės prasmę. Tik dvasios galiūnai pakyla iš pelenų.

dekui uz atsakyma.
ar Jezus istorinis asmuo? ar siandien Jezus nebekalba?..
yra liudijimu, kad kalba. ir net padiktavo “The Course in Miracle”, (svarbu ir google ar youtube nepapult ant interpretaciju, bet susirast pacia knyga)  kuri isversta i visas kalbas, isskyrus lietuviu.
ka reiskia “mirti sau”, zmones nesupranta.
palyginimas su sekla puikus. tad paimkim slyvos, vysnios sekla. ja saugo storas, kietas kevalas, o viduje galingo medzio potencija. jei sekla nenukris i tinkama dirva, o kevalas neatsivers, medzio nebus.
kevalas - tai musu ego. jis reikalinga apsauga, kol brestam. taciau ne jis musu tikrasis AS.  zmogaus svajone, viltis - pranokt save -  Zmogaus Sunu ir tapt Dievo Sunum irasyta jo tikrajeme AS, jau tada, kai D. sukure zmogu is molio (tarkim,mineralu), bet ipute jam Savo dvasia - Isunystes Dvasia..  jei jis nepaliks kevalo, jis neatgims. o visas tas pasirinkimas tapatintis su kevalu (ego) ar tapatintis su Sventaja Dvasia vyksta musu prote, kuris yra veiklioji musu dvasios dalis… 
tad
turetume ne atmesti save, bet pazinti… ar galim mylet ta, ko nepazystam? ar galim mylet kita, jei nemylim saves?..
ego atriboja mus nuo Dievo, nuo kitu, bet tik jis reikalauja auku. meilei nereikia nei aukos, nei aukojimosi. meile nemato skirtumo tarp saves ir kito. ji ziuri i kita kiaurai kevalo.

bet, kaip ir sake Jezus, bukit nekalti kaip eriukai, bet gudrus kaip zalciai. mylintys, geri zmones neturi but naivus, negali leist saves pavergt.
arogancija kyla is ego, didingumas is Sv.Dvasios.

jei klystu, pataisykit.

II Velykų diena. Pirmadienis       2021-04-5 5:18

Evangelijos skaitinį komentuoja Elena Šiaudvytienė

Nuo pat tos dienos, kuri minima šiandienos Evangelijoje iki dabar žmogus vienokiu ar kitokiu būdu gali kasdien išgirsti du skelbimus – vienas yra toks, kaip Jėzų sekusių moterų, o kitas – kaip Jėzaus kapą saugojusių kareivių. Vieni mums skelbia, kad kape „jo nebėra, jis prisikėlė“, o kiti kovoja su šia siaubą bei džiaugsmą keliančia žinia ir teigia: „naktį jį išvogė“. Nors Evangelija ragina patikėti pirmuoju skelbimu, tačiau iš tikrųjų eiliniam žmogui, nieko nežinančiam apie Jėzų, nė viena iš šių dviejų žinių neatrodo įtikinamesnė. Manau, nesuklystume teigdami, kad meluojančių kareivių aiškinimas apie tuščią kapą dažnai yra priimtinesnis. Keista, bet jis labiau įtikina nepaisant jo formuluotės absurdiškumo: „mums bemiegant, mokiniai išvogė…“

Kažkodėl žmogus linkęs nesukti sau galvos dėl to, kokiu būdu sargybiniai galėjo sužinoti apie Jėzaus kūno vagystę, jei jie miegojo… Kitose Naujojo Testamento vietose galime perskaityti apie tai, kad net Jėzaus mokiniai buvo tiek nuliūdę dėl Mokytojo mirties, kad neįstengė iškart patikėti prisikėlimu. Prisiminkime mokinius iš Emauso, kurie Jėzaus paklausti, apie ką jie kalba eidami keliu, nuliūdę sustojo ir papasakojo, kad žinia apie prisikėlimą kelia jiems naujų rūpesčių (plg. Lk 24, 17-24). Netgi Marija Magdalietė – žmogus, kuriam prisikėlęs Viešpats pasirodė pirmasis – net ir ji, atradusi tuščią kapą, mokiniams visų pirma paskelbė tą pačią žinią, kaip ir aukštųjų kunigų primokyti kareiviai: „Paėmė Viešpatį iš kapo…“ (Jn 20, 2b).

Ir vis dėlto – kaip gali žmogus patikėti Prisikėlusiuoju Kristumi, jei viskas aplink skatina rinktis tikėjimą mirtimi, tamsa, jei tiesioginių jo prisikėlimo liudininkų nėra? Įsigilinkime į tai, koks buvo šiandienos Evangelijoje minimų moterų įtikėjimo kelias. Evangelijoje pagal Matą pasirodęs Viešpaties angelas su Kristaus prisikėlimo žinia kreipiasi tik į tuos žmones, kurie sekė Viešpatį, visur, kur jis ėjo. Sargybiniai gi „pastirsta lyg negyvi“ – tai iškalbinga simbolinė kalba apie tai, kokie yra žmonės, nepriėmę Tėvo meilės, kurią visu savo gyvenimu skelbė Jėzus: jie negyvi, jų širdis valdo baimė. Angelas kreipiasi į moteris, kurios ne tik „atlydėjo Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos“, bet taip pat matė jo mirtį ant kryžiaus bei laidojimą; po laidotuvių jos pasiliko sėdėti prie kapo, o atėjusios ten Velykų rytą, išvydo Viešpaties angelą. Tas Jėzaus lydėjimas, kur tik jis eina, gali būti suprantamas, kaip gyvojo Dievo Žodžio klausymasis atvira širdimi, kaip to Žodžio įkūnijimas savo gyvenime. Kaip Marija matė Kristaus mirtį ant kryžiaus, taip visi Kritaus sekėjai „išbalina savo apsiaustus jo kraujyje“.

Evangelijos ištrauka šiandien mums nepateikia Dievo Žodžio, paskelbto moterims per angelą. Geroji naujiena prasideda dinamiškai, ir tai yra Kristaus mokinių paveikslas: moterys ne tik vykdo tai, kas joms buvo paliepta (bėga su žinia pas apaštalus), bet ir išgąstyje bei džiaugsme apmąsto Dievo Žodį. Būtent tokioje situacijoje slypi riba tarp netikėjimo ir tikėjimo, būtent šią akimirką įvyksta susitikimas su Prisikėlusiuoju, kurio pirmasis žodis „džiūgaukite“ (gr. χαίρετε, taip pat verčiamas kaip pasisveikinimą reiškianti frazė) skelbia džiaugsmo pergalę prieš baimę žmogaus dvasioje.

Šią amžinąjį gyvenimą dovanojančio Susitikimo akimirką moterys parpuola žemėn prieš Viešpatį. Tai gestas, reiškiantis maldą, adoraciją, garbinimą. Pastebėkime, kad būtent maldos metu moterys prisiliečia prie Viešpaties – puldamos žemėn, jos apkabina jo kojas. Šią akimirką Viešpats patvirtina angelo ištartus žodžius moterims, ir jos tampa tikromis prisikėlimo žinios skelbėjomis.

Niekas negali pasakyti, kaip žmogus įtiki Kristaus prisikėlimu, tačiau, atrodo, kad tai susiję su širdies tyla, atvirumu, klausimusi. Tokia meilės kupina širdies nuostata – tai nuolatinis veiksmas, tad įtikėjimas Velykų žinia yra kiekvieną dieną daromas pasirinkimas. Tam, kad žmogus nebijotų ir patikėtų, jog Viešpats prisikėlė, reikia tokios širdies kaip Marijos, kuri dėmisi ir svarsto Dievo žodžius bei įvykius. Šia prasme angelo prisikėlimo žinios formuluotė yra labai daug ką pasakanti: „Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs.“

Bernardinai.lt archyvas

II Velykų diena. Pirmadienis       2021-04-5 5:15

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus troškimo kas dieną gyventi su Prisikėlusiuoju

Įsivaizduosiu save tarp moterų, kurios grįžta nuo tuščio kapo, sukrėstos angelo žodžių. Įsižiūrėsiu į jų veidus ir gestus, klausysiuosi jų pokalbių.

*

Bėgsiu su jomis pas mokinius tam, kad apsakyčiau jiems, kas atsitiko. Įsivaizduosiu prisikėlusį Jėzų. Išgirsiu Jo pilną meilės pasveikinimą: „Sveikos“. Prisiartinsiu prie Jėzaus, apkabinsiu Jo kojas ir Jį pagarbinsiu.

*

Ką išgyvenu, kokias paskatas atrandu savyje, kuomet bandau dalyvauti tame įvykyje kartu su moterimis? Ar pajėgiu susitapatinti su jų džiaugsmu? Ką patiriu, kai apkabinu Jėzaus kojas? Ką norėčiau pasakyti apie savo pergyvenimus Jėzui?

*

„Nebijokite. Eikite ir pasakykite mano broliams”.. Kokios dvasinės nuotaikos labiausiai reiškiasi manyje šių švenčių metu? Ar dalinuosi tuo su kitais? Apie ką šiomis dienomis dažniausiai kalbėjau savo šeimoje ir savo bendruomenėje?

*

Įvykio atmosfera staiga pasikeičia. Yra asmenų, kurie bijo tiesos apie Jėzaus prisikėlimą. Jie sąmoningai renkasi gyvenimą mele, toliau gyvena baimėje taip, lyg Jėzus jiems nebūtų prisikėlęs.

*

Ar man yra buvę tokių akimirkų, kuriose patyriau ypatingą susitikimą su gyvuoju Jėzumi? Kaip jos įtakojo mano tolimesnį gyvenimą?

*

Su pagarba parpulsiu prieš Prisikėlusįjį Jėzų ir apkabinsiu Jo kojas. Tylioje maldoje pakviesiu Jėzų į tas vietas, asmeninius santykius, užsiėmimus, kuriuose man trūksta ramybės ir džiaugsmo. Paprašysiu, kad paimtų mano baimes ir įkvėptų man naują gyvenimą.

Kasdienapmastau,lt

II Velykų diena. Pirmadienio Dievo Žodis       2021-04-5 5:13

Evangelija (Mt 28, 8–15)

  Moterys greitai paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.
  Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, parpuolusios žemėn, apkabino jo kojas. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“.
  Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir pamokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį pavogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų.“
  Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas yra pasklidęs žydų tarpe iki šios dienos.
  Katalikai.lt

II Velykų diena. Pirmadienio Dievo Žodis       2021-04-5 5:12

Atliepiamoji psalmė (Ps 15, 1–2. 5. 7–11)

P. – Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.

  Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
  Kartoju tau, Dieve: tu mano Viešpats,
  mano paveldėtas turtas, taurė mano laimės, –
  tavo rankoje mano likimas. – P.

  Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda,
  atsimena mano širdis tai net naktį.
  Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
  jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P.

  Man džiaugias širdis, krykštauja siela,
  ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis.
  Juk manęs nepaliksi numirėlių būste,
  tu man, savo draugui, neleisi trūnyti. – P.

  Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
  pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
  tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P.


Posmelis prieš Evangeliją (Ps 117, 24)

P. Aleliuja. –  Šią diena laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja.

II Velykų diena. Pirmadienio Dievo Žodis       2021-04-5 5:11

Pirmasis skaitinys (Apd 2, 14. 22–32)

  Sekminių dieną stojo Petras su Vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo:
  „Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintąjį galingais darbais ir stebuklingais žodžiais, kuriuos, per jį nuveikė Dievas jūsų tarpe, kaip patys žinote; taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus, Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties siaubo, nes buvo neįmanoma, kad mirtis jam viešpatautų.
  Juk Dovydas apie jį sako: „Aš visuomet žvelgiu į Viešpatį. Jis stovi mano dešinėje, kad aš nesvyruočiau. Todėl pralinksmėjo mano širdis, džiūgavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, jog tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neduosi savo šventajam supūti. Gyvenimo kelius tu man atvėrei ir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje“.
  Brangūs broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra mūsuose po šiai dienai. Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliks mirusiųjų buveinėje ir jo kūnas nesupus. Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame jo liudytojai“.

>>> elfe       2021-04-4 20:28

Dievas sukūrė žmogų laisvą rinktis tarp gėrio ir blogio. O Šiaip, kadangi Dievas yra Dievas, tai jis kurdamas mus, įdėjo mumyse varikliuką, kuris nenurims, kol neišsiaiškins kas yra kas, kaip ir Jūs gerb. elfe. Aš, dažnai, pasijaučiu kaip pasiklydusi avelė, tarp savo ieškojimų, minčių, klaidų ir t.t., bet po kai kurio laiko taip besiblaškant, suvokiu, kad mane lyg koks nematomas navigatorius , ima ir apšviečia protą, kuriuo keliu turiu judėti. Ypač po didesnių išbandymų ar net sukrėtimų ima ir “prablaivėja” protas.
Jūs teisingai rašote, kad viskas jau yra atskleista, tad aš manau, kad dabar vyksta praktiniai “užsiėmimai”, t.y. turime teoriją pritaikyti praktikoje. Aišku, pirmiausia man/tau suvokti, kas yra klaidinga, o po to iki kaulų smegenų įsisavinti, kad taip daryti negalima.

>>...>>lin       2021-04-4 20:02

Šiaip, katalikai kas dieną ir net kelis kartus dienoje švenčia Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Jėzus kalbėjo apie apmirusį grūdą, kuris tik sunykęs duoda naują gyvybę. Mes taip pat turime kas dieną mirti sau ir prisikelti daug stipresni naujam gyvenimui. Tik perpratus savimi Kristaus nukryžiavimą, gali suvokti šio veiksmo didybės prasmę. Tik dvasios galiūnai pakyla iš pelenų.

>>lin        2021-04-4 17:15

geras klausimas.
isties, kodel katalikai liko su nukryziuotu, o protestantai nuejo su prisikelusiu?..
kiek dar kartu plys Sventyklos uzdanga?..

lin       2021-04-4 15:26

Jei Jezus prisikele, tai kodel Ji dar vis vaizduojate prikalta ant kryziaus, ar is inercijos.

apmastant..       2021-04-4 13:48

“Dar didesnė bėda už fizinę pandemiją yra dvasinė pandemija – didelis žmonių susipriešinimas.”

santykiai siame pasaulyje priklauso nuo to, kaip pasaulieciai mato si pasauli.
o matymas priklauso nuo to kokia emocija issaukia “messinger’iai”.
teroru treniruoti baimes ziniu nesejai vercia ieskot kaltu.
jokia ideja neapleidzia savojo saltinio. kuo dalinames, tas auga ir mumyse..
kas gali atrodyt kaip mirties baime, gali buti jos trauka..

jei pasirinktume Sventa Dvasia vietoj ego, is kurio ir kyla baimes, nuritintume didziuli akmeni nuo savo nemirtingos sielos.

Siga       2021-04-4 13:48

Gana man,jei Kristus gyvas!

elfe - su prisikelimu..       2021-04-4 12:52

dekui, ir Jus…
nors kartais jau atrodo, kad siandien nei krikscionys nebesupranta Jezaus, nei musulmonai Muchameto, nei budistai Budos…

senovej, dvasinems paslaptims (slepiniams) atskleisti budavo rupestingai atrenkami zmones… buvo bijamasi, kad tu ziniu nepanaudotu piktam… taip, tarkim,  Jeruzalej atsirado “Rasto aiskintojai”, kuriems Jezus sake, kad nieks nekisa uzdegto ziburio po lova.. nes ir paciam gali greit uzgesti. bet leidzia prisidegt kitiems, nuo ko visiems bus tik sviesiau. kas turi, tam bus duota, o kas neturi..
bet kas vyksta siandien?..
siandien viskas jau atskleista.
siandien zmones tiek sumaterialieje, tiek garbina “Mammona”, virs visko iskele ekonomika, tarsi ji butu gyvybes saltinis, jog “isrinktuoju” tampa bet kuris, atsiverciantis Rasta, besidomintis dvasiniu augimu…
tereikia paziuret youtubej kiek milijonu aplanko kulinaariniais receptais besidalinancias paskyras, o kiek tuose, kur graziai skaitomos dvasines knygos.

elfe apmasto "Jis turėjo prisikelti iš numirusių"       2021-04-4 12:29

o kas nemeiles ir netiesos tvirtoves, kurias reiktu sugriauti ir kaip?..

jei Dievas nesukure neapykantos, mirties, melo, tai ar gali realiai egzistuot tai, ko Dievas nesukure?.. 
ar melo tevas setonas nenugramzdino Adomo ir Ievos su palikuonimis i liuzini ego sapna?
o prabudimas/isgelbejimas/isganymas ateina su Naujuoju Testamentu, su Dievo Sunaus Geraja naujiena?..

ar tos Naujienos nepriemusi Dievo pasirinktoji, is vergijos isvaduota zydu tauta neprarado Tevynes, neissisklaide po Diaspora?..
o kas atsitiko, kai Chazaru chanatas 9 a apsisprende priimt judaizma?..
po keliu simtu metu juos uzpuole mongolai ir juos istiko ta pati beda - prarade tevyne, pasklido po pasauly kaip “zydai pagal religija - ashkenazai.

isvada: ir lietuviams ir visai Europai taip gali nutikti. Dievo duota zeme -  Tevyne, yra sventa. Bet ne ji turi but auksciau Dievo ir jo Sunaus.
ta zinojo net musu pagonys proteviai, pasirinke Vyti, balta raiteli ant balto zirgo savo herbu, kaip blogio isvijimo simboli. tik genialusis zydu poetas Josifas Brodskis suprato kaip mums sio simbolio pavydima ir kodel caras ji transformavo i Maskvos herba.

tad rinkimes pirmiau Dangaus Karalyste, o visa kita bus prideta
o Ji juk cia pat, ranka pasiekiama… su dovanai duodama malone, palaiminimais, laime…
bet zmones deda bagal daug pastangu, kad padarytu save nelaimingais…
kodel?.. smile

Dar vakar buvo dvasios saulėlydis,       2021-04-4 11:47

o šiandien jau – Dvasios saulėtekis.
Su Išganytojo Prisikėlimo švente, brangieji!

Su Prisikėlimu ir naujos kūrinijos pradžia!        2021-04-4 11:40

‘Jūs esate pasaulio šviesa’ – kalbėjo Jėzus savo mokiniams,
mat, anuomet krikštas buvo vadinamas ‘apšvietimu’ (φωτισμός),
o pakrikštytasis – ‘apšviestuoju’.
Krikščionis turi atspindėti Kristaus,
tikrosios pasaulio šviesos, šviesą. Amen.

Su Šv. Velykomis, Tiesos.lt kaimene!       2021-04-4 11:30

„Kristus išlaisvino mus iš vergystės pasauliui tarsi iš Egipto žemės
bei išvadavo mus iš velnio vergijos tarsi iš Faraono rankų
ir paženklino mūsų sielas savąja Dvasia ir kūno narius – savuoju krauju.“
- Melitionas, Sardijos vyskupas.

Linksmų šv. Velykų!       2021-04-4 5:54

Aš esu su jumis per visas dienas.
Mt 28,20
Kristus gyvas, Jis su mumis.
Jo prisikėlimas suteikia džiaugsmo ir įprasmina
Mūsų kasdieninį gyvenimą ir veiklą.
Įkvepia pasitikėjimo ir vilties sunkumuose.
Tepersmelkia mus Prisikėlusio Kristaus šviesa,
Kad sugebėtume ja šviesti kitiems ir nešti į pasaulį
Kristaus gailestingumą ir ramybę.
Linksmų šventų Velykų!


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.