Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena:  „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gruodžio 25 d. 4:06

14     

    

Geroji Naujiena:  „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“

Štai tavo Gelbėtojas ateina

Viešpats liepia skelbti iki žemės pakraščių: „Sakykite Siono dukrai: štai tavo Gelbėtojas ateina. Štai tie, kuriuos jis uždirbo, ateina su juo, kuriuos įsigijo, žengia jo priekyje. Jie bus vadinami ‘Šventoji tauta’, ‘Viešpaties atpirktieji’. O tu vadinsies ‘Ieškomas, nepaliktas miestas’“ (Iz 62, 11–12).

* * *

Šiandien šviesa nušvito: mums užgimė Viešpats

Viešpats – pasaulio Valdovas:
tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis.
Palaimos šviesa teisingajam šviečia,
tiesios širdies žmogui – linksmybė.
Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty,
jo šventąjį vardą minėkit (Ps 96, 1 ir 6. 11–12).

* * *

Jis išgelbėjo mus dėl savo gailestingumo

Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms. Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. Jis mums dosniai išliejo Dvasios per mūsų Išganytoją Jėzų Kristų, kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojai (Tit 3, 4–7).

* * *

Piemenys rado Mariją, Juozapą ir kūdikį

Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta (Lk 2, 15–20).

Šį Šventų Kalėdų rytą kviečiame Tiesos.lt skaitytojus jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime Tėvą malonės pažinti Jo valią ir drąsos jai tarti TAIP. Šią išbandymų valandą Dievo Sūnaus Gimimu suraminti ir padrąsinti kliaukimės Juo, mūsų Gelbėtoju. Tesuteikia susitikimo su Jėzumi džiaugsmas mums tikrąją Dievo vaikų laisvę ir pripildo mūsų gyvenimus Jo Tiesos ir Šviesos. Teišvaduoja Jis mūsų tautą iš piktojo pinklių, teapvalo ją ir tesaugo. Ir teapšviečia išminties Dvasia valdžios žmones ir įstatymų leidėjus, kad jie vestų savo tautas teisumo takais. Prašome per Jėzų, mūsų Viešpatį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Popiežius Pranciškus       2020-12-26 17:25

Į blogį atsakykime gerumu

Vakar Evangelija kalbėjo apie Jėzų kaip tikrąją šviesą, atėjusią į pasaulį, šviesą, kuri „spindi tamsoje“ ir „tamsa jos neužgožia“ (plg. Jn 1, 5. 9). Šiandien matome tamsoje spindintį Jėzaus liudytoją šv. Steponą, sakė popiežius. Steponas buvo melagingai apkaltintas ir žiauriai užmėtytas akmenimis, tačiau neapykantos tamsoje jame suspindo Jėzaus šviesa, jis meldėsi už savo žudikus ir jiems atleido. Steponas yra pirmasis kankinys, tai yra liudytojas, pirmasis iš daugybės brolių ir seserų, kurie ir toliau skleidžia šviesą tamsoje. Jie yra žmonės, kurie į blogį atsiliepia gerumu, nepasiduoda smurtui ir melui, bet švelnia meile priešinasi neapykantai. Šie liudytojai pasaulio naktyje įžiebia Dievo aušrą.

Ką turime daryti, kad taptume liudytojais? Turime sekti Jėzų, sakė popiežius. Tai kelias, kuriuo turi eiti kiekvienas krikščionis, – visi turime eiti paskui Jėzui. Šv. Steponas duoda mums pavyzdį. Jėzus atėjo tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama (plg. Mk 10, 45). Ir Steponas gyveno tam, kad tarnautų. Jis buvo diakonas, tai yra tas, kuris patarnauja vargstantiesiems (plg. Apd 6, 2). Jis kiekvieną dieną stengėsi sekti Jėzaus pavyzdžiu ir ypač jo gyvenimo pabaiga buvo tikras sekimo Jėzumi liudijimas: jis, kaip Jėzus, buvo suimtas, pasmerktas ir nužudytas už miesto ribų. Jis, kaip Jėzus, meldėsi ir atleido savo žudikams, sakydamas: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apd 7, 60).

Tačiau galėtų kilti klausimas: ar tikrai šie gerumo liudijimai reikalingi, jei pasaulyje vis tiek siaučia nedorybės? Kokia nauda iš maldos ir atleidimo? Ar jų reikia tik tam, kad duotume gerą pavyzdį? Popiežius atkreipė dėmesį į vieną pasakojimo apie Stepono kankinystę detalę: tarp tų, už kuriuos meldėsi Steponas ir kuriems jis atleido, buvo jaunas vyras, vardu Saulius (plg. Apd 7, 58). Jis pritarė Stepono nužudymui, tačiau netrukus Dievo malonės dėka Saulius atsivertė ir tapo Pauliumi – didžiausiu misionieriumi visoje istorijoje. Paulius gimė iš Dievo malonės, bet ir Stepono atleidimo dėka. Čia ir glūdi jo atsivertimo paslaptis. Tai ir yra įrodymas, kad meilės gestai, net ir maži, paslėpti, keičia istoriją. Dievas nulemia istorijos kryptį, naudodamasis nuolankia drąsa tų, kurie meldžiasi, myli ir atleidžia.

Tai galioja ir mums. Viešpats nori, kad savo įprastais kasdieniais darbais mes paverstume istoriją didinga veikla. Šeimoje, darbe, visur, kur gyvename, esame pašaukti būti Jėzaus liudytojais, kurie šypsosi kitiems, bėga nuo plepalų ir apkalbų. Kai pamatome kažką negero, ne kritikuokime, apkalbėkime ir skųskimės, bet melskimės už tuos, kurie galbūt suklydo, melskimės už tuos, kuriuos prislėgė sunkumai. Kai namuose kyla ginčas, nesistenkime tarti paskutinio žodžio, nusileiskime, kiekvieną kartą stenkimės pradėti iš naujo, atleiskime tiems, kurie mus įžeidė. Šventasis Steponas į su neapykanta sviedžiamus akmenis atsakė atleidimo žodžiais. Ir tai pakeitė istoriją. Mes irgi kiekvieną dieną galime pakeisti blogį į gera, sakė popiežius ir pacitavo kai kuriuose kraštuose naudojamą posakį: „Daryk kaip palmė: į ją svaidoma akmenimis, o iš jos krenta datulės“.

Šiandien melskimės už tuos, kurie kenčia dėl Jėzaus vardo ir kurių, deja, yra daug, sakė popiežius baigdamas kankinio Stepono šventės katechezę. Mergelei Marijai patikėkime šiuos mūsų brolius ir seseris, kurie į priespaudą atsako švelnumu, kaip tikri Jėzaus liudytojai gerumu nugali blogį. (JM / Vatican News)

Šv. Stepono kankinystė       2020-12-26 11:50

Antrąją Kalėdų dieną švenčiame Šv. diakono Stepono šventė
6,8 Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų. 9 Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. 10 Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. 11 Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. 12 Taip jie sukurstė tautą, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą. 13 Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą. 14 Antai mes esame girdėję jį sakant, kad Jėzus Nazarėnas išgriausiąs šią vietą ir pakeisiąs Mozės duotus mums nuostatus.“
15 Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą [spindintį] tarytum angelo veidą.
7,1 Vyriausiasis kunigas paklausė: „Ar tai tiesa?“ 2 O Steponas prabilo: „Broliai ir tėvai, pasiklausykite!
44 Mūsų protėviai dykumoje turėjo apreiškimo padangtę, įrengtą kalbėjusiojo Mozei nurodymu, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą. 45 Mūsų protėviai ją pasiėmė ir atsigabeno, kai Jozuė užėmė pagonių žemes. Dievas išstūmė pagonis, užleisdamas jų vietą mūsų tėvams iki pat Dovydo laikų. 46 Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir prašė nurodymo statyti šventyklą Jokūbo namams; 47 ją ir pastatė Saliamonas. 48 Vis dėlto Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose. Taip sako ir pranašas:
49   Dangus – mano sostas,
o žemė – pakojis po mano kojų.
Kokius namus jūs norite man pastatyti? –
klausia Viešpats, –
ar kokia mano poilsio vieta?
50   Argi ne mano ranka visa tai padarė?!
51   Jūs, kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. 52 Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudikai! 53 Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte.“
54 Tai išgirdę, jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis. 55 O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. 56 Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje.“ 57 Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, 58 išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Saulius. 59 Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ 60 Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo. 84 Saulius pritarė Stepono nužudymui.

Meilės ginklai       2020-12-26 11:47

Vakar šventėme laikinąjį amžinojo mūsų Karaliaus gimimą, o šiandien švenčiame pergalingą jo kario kančią. Vakar mūsų Karalius, apsigaubęs kūno drabužiu, išėjo iš mergeliškų įsčių menės ir teikėsi aplankyti pasaulį; o šiandien, palikęs kūno padangtę, jo karys nugalėtojas iškeliavo į dangų.
Mūsų Karalius, nors ir būdamas aukščiausiasis Karalius, atėjo nusižeminęs dėl mūsų, tačiau negalėjo ateiti tuščiomis rankomis. Juk atnešė savo kariams nepaprastą dovaną, kuri juos ne tik dosniai praturtino, bet sustiprino, kad nepralaimėtų kovoje. Mat atsinešė meilės dovaną, kad ji žmones nuvestų į Dievo bendrystę.
Ką atsinešė, tą ir atidavė. Pats dėl to nieko nenustojo, bet įstabiu būdu savo tikinčiųjų skurdą pavertė turtu ir pats liko kupinas nenykstančių lobių.
Toji pati meilė, kuri iš dangaus žemėn atvedė Kristų, nuo žemės dangun pakėlė ir Steponą. Meilė, pirmiausia suspindusi Karaliuje, netrukus nušvietė ir jo karį.
Tad Steponas, norėdamas būti vertas to vainiko, kurį reiškia jo vardas, savo ginklu pasirinko meilę ir ja visuomet nugalėdavo. Dėl Dievo meilės jis nenusileido įtūžusiems žydams, dėl artimo meilės prašė užtarimo tiems, kurie jį mėtė akmenimis. Dėl meilės jis barė klystančius, kad jie pasitaisytų, dėl meilės jis meldėsi, kad nebūtų nubausti tie, kurie jį mėtė akmenimis.
Pasikliaudamas meilės jėga, jis nugalėjo nežmoniškai siautėjantį Saulių ir pelnė dangui kaip savo dalininką tą, kuris žemėje buvo jo persekiotojas. Iš šventos ir negęstančios meilės jis troško malda pelnyti tuos, kurių nepajėgė atversti pabarimais.
Štai dabar Paulius džiūgauja kartu su Steponu, kartu su Steponu mėgaujasi Kristaus šviesa, kartu su Steponu švenčia pergalę, kartu su Steponu karaliauja. Kur Pauliaus užmuštas akmenimis pirmasis iškeliavo Steponas, ten, padedamas Stepono maldų, atkeliavo ir Paulius.
Tikrasis gyvenimas, mano broliai, yra tas, kad ne Paulius gedi užmušęs Steponą, o Steponas džiaugiasi anam tapus jo dalininku, nes abiem atvejais nugalėjo meilė. Meilė padėjo Steponui įveikti žydų įtūžį, meilė padėjo Pauliui uždengti daugybę nuodėmių, meilė abiem vienodai padėjo pelnyti dangaus karalystę.
Tad meilė yra visų gėrybių versmė ir pradžia, nepajudinama apsauga, dangun vedantis kelias. Kas pasilieka meilėje, tas negali nei paklysti, nei bijoti, nes ji jam vadovauja, jį saugo, jį veda.
Tad, broliai, Kristus pastatydino meilės laiptus, kuriais į dangų gali užkopti kiekvienas krikščionis, todėl tvirtai saugokite savo tyrą meilę, ja vienas kitą mylėkite ir jos padedami ženkite aukštyn.

Iš šventojo vyskupo Fulgencijaus Ruspiečio Pamokslų
(Sermo 3, 1–3. 5–6: CCL 91 A, 905–909)

Evangelijos Mąstymas       2020-12-26 5:55

Prašyti ištikimybės Jėzui iki galo

Atsistosiu šalia mokinių, kuriuos Jėzus ruošia misijai. Žvelgsiu į jų susijaudinusius veidus. Išgirsiu žodžius, kurie liudija jų laukiančias sunkias patirtis. Ištikimybė Jėzui bus išbandyta netgi artimųjų atmetimu.

*

Įsivaizduosiu, kad tuos pačius žodžius Jėzus sako ir man. Jis siunčia mane kaip avį tarp vilkų. Kokioje aplinkoje man sunkiausia gyventi pagal Evangeliją? Kas man yra didžiausias ištikimybės išbandymas? Kaip jį įveikiu?

*

Ar kada buvau teisiamas arba kentėjau dėl Jėzaus? Kokiomis aplinkybėmis ir nuo ko? Pavesiu Jėzui visus tuos žmones, nuo kurių kentėjau dėl Jėzaus.

*

„Nesirūpinkite…“. Ilgiau sustosiu ties šiais žodžiais. Kas dabar man labiausiai kelia nerimą ir stumia į nusivylimą? Pasikalbėsiu apie tai su Jėzumi.

*

Jėzus pažada duoti savo Dvasią, kuri visada bus su manimi silpnumo momentais. Prisiminsiu tuos momentus, kai aiškiai jaučiau Jos buvimą. Kaip man tada sekėsi? Ar galiu Jėzui dabar atsiduoti, pasitikėti Juo nepriklausomai nuo dabartinės gyvenimo situacijos?

*

Tik gilus ryšys su Jėzumi gali būti man ramstis, o visi kiti ryšiai, netgi su pačiais artimiausiais žmonėmis gali nuvilti. Peržvelgsiu visus savo ryšius. Kokią vietą užima Jėzus? Koks asmuo man yra brangiausias gyvenime?

*

Tik Jėzus gali mane išgelbėti ir apsaugoti. Ištikimybė Jam visada bus atlyginta. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atiduosiu Jam savo gyvenimą. Dažnai kartosiu:

„Apsaugok mane nuo neištikimybės, nes visiškai Tau atsiduodu.“

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-12-26 5:54

Komentuoja Renata Vanagaitė SSC
Šiandien, minėdami jauno Jėzaus bendražygio Stepono nukankinimą, girdime Dievo Žodį, kuris labiau panašus į įspėjimą būti pasirengus netikėtumams nei į Gerąją Naujieną. Galime suprasti iš šiandienio Dievo žodžio, jog kas nori įtikti žmonėms ir visuomet saugiai bei užtikrintai jaustis minioje, krikščionybė jam tikrai ne pakeliui. Ir atvirkščiai – jei norime būti Kristaus Jėzaus bendražygiais, turi žinoti, jog visuomenė nepriims mūsų ištiestomis rankomis. Antai Jėzus sako: „Sergėkitės žmonių: nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose.“
Iš tiesų minia niekuomet negalima pasitikėti, nes ji visada yra lengvai valdoma vieno ar kito lyderio, kurie elgiasi pagal principą „skaldyk, kaltink ir valdyk“. Jei minią valdo tokie kaltintojai, tai priešingai manančiuosius gali nuvesti iki mirties taip, kaip atsitiko šiandien minimam kankiniui Steponui. Įdomu tai, jog hebrajų kilmės žodis šėtonas turi reikšmę kaltintojas. Šis žodis buvo žydų naudojamas teismuose – tas žmogus, kuris kaltina kitą žmogų, buvo vadinamas šėtonu, vartojant šį žodį tik tokia reikšme. Taip pat ir visų mūsų dvasinis priešas šėtonas yra didysis kurstytojas ne tik nusidėti, bet ir kaltinti. Kaltinti save, netenkant vilties, kaltinti bei teisti kitą, bandyti pasverti kitų teisumą. Smerki kitus, neįsigilinant į jų padėtį. Galim pasverti save, kiek mes patys leidžiamės būti kaltintojai.
Anuomet Jėzaus mokinius žydai kaltino, nes žiūrėjo į juos kaip į grėsmę Senajam Įstatymui keliančius sektantus. Jie kaltino apaštalus maištavimu bei daugybe kitų dalykų. Jėzaus mokiniai ir anomis dienomis, ir dabar turi būti kvietimas keistis, pranašystė, o kartais netgi sąžinės priekaištas (žinoma, tik ne papiktinimas). Todėl jie buvo, yra ir visuomet liks pasaulio nekenčiami.
Viešpats kviečia savuosius būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio. Būti gyvomis žuvimis, kurios plaukia prieš srovę. Plaukti kita- ne nuodėmės bei negandų kryptimi. Kaip parašyta Apreiškimo Jonui 18 skyriuje, „Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų.“
O pasaulis nekęs tų, kurie nežais jo žaidimų. Kaip šiandien Jėzus sako: „Brolis išduos mirti brolį, o tėvas – sūnų.“
Kaip šioje situacijoje įvykdyti legendiniu atrodantį krikščioniškąjį priesaką: „Mylėkite savo priešus“? Kur toji visa vienijanti teisinga krikščionio mąstymo kryptis: žiūrėti į pasaulio bei jo žmones apdairiai, bet kartu ir su meile, su troškimu, kad visi liktų išgelbėti. Kaip liudyti savo kasdienius krikščioniškus pasirinkimus tokiomis sąlygomis?
Iš tiesų ši tema nėra vien simbolinė. Šiandien pasaulis tikrai nekenčia krikščionių. Irake bei Sirijoje jau žudomi krikščionys. Niekada negalime būti tikri, jog ši situacija nepasieks Lietuvos. Turime pasitikėti Dievo Dvasia, kaip Jėzus sako šiandienos Evangelijoje: „Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką turite sakyti.“ Turime besąlygiškai pasitikėti Dievu, kad Jis duos ne tik iškalbingų žodžių, bet ir drąsos bei tvirtumo, teiks stiprinančio vidinio džiaugsmo, kuris padės ištverti. Nes, kaip parašyta, „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“.
Iš Solovkų lagerio sugrįžęs vienas iš nedaugelio gyvas krikščionis, patyręs baisių kankinimų, liudijo neįtikėtinas patirtis. Apsigyvenęs mažame miestelyje, jis rašė atsiminimuose: „Niekur žemėje neradau tokio džiaugsmo, kaip Solovkuose. Dievas mus taip guodė, gydė ir stiprino, kad, pamatę mūsų veidus, atsiversdavo budeliai ir kankintojai.“ Taigi, kol kas belieka būti ištikimiems mažuose dalykuose,ir pasitikėti Dievu, ir kaip apaštalas sako: „Dievo ramybė, pranokstanti visokį žinojimą bei išmintį, tesergsti jūsų mintis Kristuje Jėzuje.“
„Mažoji studija“

II Kalėdų dienos Dievo Žodis       2020-12-26 5:50

Evangelija (Mt 10, 17–22)

  Jėzus kalbėjo savo apaštalams:
  „Sergėkitės žmonių: nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti.
  Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“.
  Katalikai.lt

II Kalėdų dienos Dievo Žodis       2020-12-26 5:49

Psalmė (Ps 30, 3–4. 6. 8. 16–17)

P. Viešpatie, į tavo rankas pavedu savo gyvybę.

  Būk man uola slėptis pavojuj,
  gelbėtis – galinga tvirtovė.
  Tikrai tu uola ir tvirtovė,
  todėl savo garbei mane vesi, ganysi. – P.

  Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
  mane išvaduosi, Dieve ištikimasis.
  Linksminsiuos, džiūgausiu: tu maloningas,
  tu pažvelgsi į mano skurdą. – P.

  Išgelbėk mane nuo priešo kėslų,
  nuo mano engėjų.
  Man, savo tarnui, malonųjį veidą parodyk,
  gelbėk mane: esi gailestingas! –  P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 117, 26a ir 27a)

P. Aleliuja. – Palaima tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
              Dievas yra Viešpats, ir jis mums šviečia. – P. Aleliuja.

II Kalėdų dienos Dievo Žodis       2020-12-26 5:49

Skaitinys (Apd 6, 8–10; 7, 54–59)

  Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių stebuklingų ženklų. Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kireniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo.
  Tai išgirdę, jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis.
  O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo Šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“.
  Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus.
  Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano sielą!“ Pagaliau suklupęs, jis galingu balsu sušuko: „Viešpatie, nepaskaityk jiems šios nuodėmės!“
  Ir, tai ištaręs, užmigo.

"Baptistas"       2020-12-25 21:08

Sveikinu visus su Jėzaus gimtadieniu.
Man kartais kylą klausimas, Kodėl lietuviškai Kristaus gimimo atminimas vadinamas Kalėdomis? Rusiškai “Roždestvo”- liet. gimimas, vokiškai “Veih nachten”- Liet. Pašventinimo naktis. Tos “Kalėdos” priklauso pagonims. Lietuviškai turi būti panaši į Dievas gimė. Pagonys turi senelį Kalėdą. Tegul ir turi. Gimė Dieviškas vaikelis iš tikrųjų.

O taip,       2020-12-25 18:28

“Kalėdos stebuklų metas.” Nes atėjo į žemę Dievas mažame , bejėgyje kūdikėlyje, kad atpirktų mus iš šėtono vergijos. Niekas, suprantate, NIEKAS negali žmogui duoti ramybės, tik Jis. Aš tai liudiju savimi, nes tik Jėzus davė man dvasinę.  ramybę.

ah1       2020-12-25 14:52

Kalėdos stebuklų metas. Ar sugalvojote norą? Prašykite ir Jums bus duota.
...lai pildosi jūsų norai…
https://youtu.be/AWld1xsz_6w

Mons. Adolfas Grušas       2020-12-25 12:46

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas – Kalėdos
Kalėdos šiais metais bus daugiau dvasinės, verčiančios naujai pamatyti Kūdikį Dievo Sūnų, pasaulio Gelbėtoją, gimusį iš Mergelės Marijos, pradėtą iš Šventosios Dvasios, gimusį ir mirusį dėl mūsų amžinojo išganymo.
KITOKIOS KALĖDOS

Kasmet į Kalėdas ateiname virpančia iš džiaugsmo širdimi. Šiemet visi jausmai yra labiau paaštrėję, susidūrus su skausminga epidemija. Vis dėlto suprantame, kad tai Kalėdos, diena, kuomet visi, netgi ir netikintys ar priklausantys kitoms konfesijoms, jaučia vienintelio žmonijos Gelbėtojo gimimo slėpinio grožį, ir jį pagal savo sugebėjimus įprasmina.

Šio slėpinio niekuomet nepajėgsime iki galo suprasti ir pilnai išgyventi, nes nėra paprasta kontempliuoti Dievo Sūnų, kuris į žmonijos istoriją įėjo nelauktu ir jaudinančiu būdu. Ola Betliejuje, vargas, stingdantis šaltis, jokios paguodos, išskyrus tuojau pat į angelų skelbimą atsiliepusius ir prie prakartėlės atvykusius piemenis. Sunku net įsivaizduoti, kad kaip tik tada radikaliai pasikeitė pasaulio istorija: į pasaulį be didelių ir amžinų idealų atėjo žmogumi tapęs Dievas, nešantis ramybę, išganymą, džiaugsmą ir žavinčią ateitį.

Net jeigu ir sunku suvokti Kalėdų esmę, tačiau ypač šiemet neturėtume praleisti progos jas išgyventi sąmoningiau, nes šio meto sunkumai, taip, kaip ir bet kurie tamsūs ir liūdni žmonijos istorijos laikai mums prabyla apie naujos eros pradžią ir atgimimą. Pandemijos Kalėdos mus veda šiuo keliu: viską reikia pradėti iš naujo, kad išgelbėtume žmoniją, kūriniją, visa tai, kas yra šventa, teisinga ir garbinga, ir šis kelias prasideda nuo Betliejaus prakartėlės.

Šių metų Kalėdos, gal su nedidelėmis išimtimis, išsiskirs tyla, malda, susikaupimu, izoliacija, vienatve ir socialine distancija, tačiau kartu tai bus Dievo artumo kiekvienam mūsų Kalėdos, taip patvirtinant Išganytojo vardo ir misijos esmę: Jis yra Emanuelis, Dievas su mumis, mums ir mumyse…

Per šias Kalėdas galime pasigesti savo artimųjų, priversti būti toliau vieni nuo kitų, kad būtų išvengta galimo užsikrėtimo, tačiau tai bus ir nepaprasto artumo Kalėdos, nes atstumas tik padidina džiaugsmą, suvokus, jog turime brangius žmones, kuriuos jaučiame, nepriklausomai nuo skiriančio atstumo.

Šios Kalėdos tikriausiai nepasižymės ypatingomis puotomis, išbalansuojančiomis mūsų, vargšų mirtingų kūrinių, privalančių maitintis, o ne apsiryti, organizmą. Galbūt kaip tik per šias Kalėdas suprasime, jog yra išalkusių, neturinčių elementarių priemonių normaliam gyvenimui ir mirštančių iš bado ar išsekimo žmonių. Gal susimąstysime apie tai, kiek teisinga yra tai, kaip mes patys elgiamės kasdienybėje.

Tai bus Kalėdos be įprasto entuziazmo ir puošmenų, kurios krenta į akis, bet neatspindi Kalėdų prasmės. Gali būti, jog kur kas daugiau progų turėsime pagalvoti apie būtinybę saugoti gyvybę ir visą kūriniją.

Šiemet Kalėdos praeis ir įvairiose ligoninėse, kur gydytojai, slaugytojai ir kiti darbuotojai, kunigai ir vienuoliai bus šalia tų, kurie kovoja su liga ir mirtimi. Šiemet bus ypatinga proga pasitarnauti tiems, kurie neturi jokio artimo žmogaus, gyvena vieniši, nesulaukdami jokios paguodos ar suraminimo. Daugeliui tai bus graudžios Kalėdos, pažymėtos skausmo ir savo artimųjų netekties ženklu, ypač, jei šiems net nebuvo galimybės gauti sakramentinę paguodą. Už juos visi ypatingai turime malda kreiptis į gimusį Atpirkėją.

Kalėdos šiais metais bus daugiau dvasinės, verčiančios naujai pamatyti Kūdikį Dievo Sūnų, pasaulio Gelbėtoją, gimusį iš Mergelės Marijos, pradėtą iš Šventosios Dvasios, gimusį ir mirusį dėl mūsų amžinojo išganymo.

Ir šiemet statomos prakartėlės bei puošiamos eglutės, kabinamos lempučių girliandos, bus ir įprastų kalėdinių skanumynų ant stalo, tačiau viskas vyks tyliau, o širdyje pristigs įprasto nevaldomo džiaugsmo, tačiau tikiu, kad tai bus tikrai šventos ir išganingos Kalėdos, jei tik leisime į savo širdis įeiti Tam, kuris atėjo užpildyti mūsų širdžių tuštumą, nukasti mūsų puikybės kalnus ir grąžinti visiems viltį…

Mąstymas       2020-12-25 12:46

Prašyti malonės pažinti Dievo valią paprastuose dienos įvykiuose

Prisiartinsiu prie piemenų, kuriuos šią naktį pažadino nepaprasta šviesa iš dangaus. Stebėsiu jų išsigandusius veidus, akis. Jie yra persiėmę tuo, ką jiems pasakė angelas. Piemenys bėga į Betliejų pamatyti Kūdikio – Mesijo. Bėgsiu ir aš kartu su jais…

*

Įsisąmoninsiu, kad Dievas ateina į mano kasdienybę netikėtai. Dažnai kaip „kūdikis“ – per paprastus ženklus ir įvykius. Kaip Jis man apsireiškė pastarosiomis dienomis? Kaip aš į tai reagavau?

*

Įsižiūrėsiu į piemenis, bėgančius į tvartelį. Stebėsiu jų reakciją, pamačius ėdžiose Kūdikėlį. Įsiklausysiu į jų žodžius – kaip susijaudinę vienas per kitą pasakoja apie tai, ką jiems pasakė angelas. Visi stebisi.

*

Prisiminsiu situaciją, kai kas nors man pasakojo apie savo Dievo patirtį. Kokia buvo tada mano reakcija? Ar savo šeimoje, bendruomenėje mes kalbamės apie Dievą? Ar sugebu pasidalinti, kaip aš patiriu Dievą?

*

Atsistosiu arti Marijos ir stebėsiu susikaupusį Jos veidą. Ji klausosi, tyli ir meldžiasi. Marija slepia ir svarsto savo širdyje žmogiškai nesuprantamą Dievo veikimą. Pasinersiu į Jos tylą ir melsiuosi karu su Ja.

*

Ką galiu pasakyti apie savo dvasios būseną, kai mane užklumpa nesuprantami dalykai, kai negaliu suvokti viso to, kas dedasi, kai turiu priimti tai, kas priešinga mano lūkesčiams? Kokia tada yra mano malda?

*

Prisiartinsiu prie piemenų, kurie grįžta prie savo bandos kupini džiaugsmo ir už viską šlovina Dievą. Paprašysiu Marijos, kad padėtų man dėkoti už kiekvieną kasdienybės akimirką.

Šlovinu Tave, Dieve, ir už tai, ko nesuprantu.

Kasdienapmastau.lt

Mons. Adolfas Grušas       2020-12-25 6:21

Kristaus gimimas – Kalėdos
Šiandien pas mus atėjo Jėzus. Šiandien ir mes privalome ateiti pas Jį, pasilikti su Juo, priimti šviesaus, gero, teisaus ir laimingo gyvenimo dovaną. Viešpats laukia mūsų…
ŠIANDIEN
Šiandien gimė Jėzus. Šiandien Jo šviesa išsklaidė mūsų tamsybes, šiandien Jį palietėme savo rankomis ir pamatėme savo akimis, o mūsų ausys galėjo išgirsti angelų giesmę. Šiandien supratome, kad dalijamės su Juo savo žmogyste.
Šiandien Jėzus yra su mumis. Mums jau nebereikia daugiau laukti. Baigėsi ilgesio metas, išaušo tikrumo diena. Jėzus tikrai yra su mumis, tarp mūsų, vienas iš mūsų: amžiams ir iki laikų pabaigos.
Niekas mūsų nebeatplėš nuo Jėzaus meilės. Daugybę dienų laukėme, žvelgdami į tolius ir trokšdami išvysti Viešpaties Veidą, išgirsti Jo žingsnius, laukdami Jo švelnios ir meilios guodžiančios šypsenos.
Daugybę kartų grįždavome namo, nusivylę ir pavargę, nes Viešpats vis neateidavo, kadangi tame ieškojime buvome vieni patys, vien tik mes, galvojantys tik apie save, ir todėl niekaip nesulaukėme paguodos.
Jėzus yra su mumis, kaip pasaulio pilietis, tiesa, dažnai be tapatybės kortelės ir leidimo gyventi. Jis yra tarp mūsų, kaip nelegalus migrantas, nes žmonės ir toliau prieštarauja Jo atnešamai žiniai, spyriojasi, kelia savo absurdiškus priekaištus… Tačiau šiandien Jis yra su mumis, ir nebeturime teisės klausti Jo: „Kur esi?“
Šiandien negalime galvoti apie ką nors kita, kaip tik apie Viešpaties buvimą, jo kvietimą meilei, tylų, bet drauge ir atkaklų kvietimą toliau gyventi kartu su Juo naują gyvenimą. Jėzaus gimimas yra ženklas ir atsakomybė. Mes pasitinkame Jėzų, bet negalime toliau gyventi, nesuvokdami, kad Jis visada yra ten, kur žmonės susiduria su problemomis, visuose mūsų keliuose, namuose, ligoninėse, kalėjimuose, drauge su benamiais ir visais tais, kurie, kaip mums atrodo „užnuodija“ mūsų garbingą gyvenimą. Gyventi su Jėzumi, reiškia: priimti Jo buvimą – Žmogaus tarp žmonių, Kenčiančiojo tarp kenčiančiųjų. Nebeįmanoma likti nejautriais, abejingais, apsimetant, kad nieko ypatingo nevyksta.
Su Jėzumi viskas tampa nauja. Jo atėjimas perkeičia kiekvieną dalyką, kiekvieną įvykį, sumažina kančią, įprasmina kiekvieną netektį, kreipia mus geru keliu, pateikia atsakymus į mus kankinančius klausimus. Reikia tik vieno: priimti Jo atėjimą taip, kaip to nori Jis pats.
Šiandien pas mus atėjo Jėzus. Šiandien ir mes privalome ateiti pas Jį, pasilikti su Juo, priimti šviesaus, gero, teisaus ir laimingo gyvenimo dovaną. Viešpats laukia mūsų…
Nejaugi mes ir toliau dar ieškosime savo iliuzijų, nejaugi delsime žengti į Jo vargingą, bet meile alsuojantį būstą? Nejaugi nesuprantame, kad Jis yra pats tikriausiais Tėvo pažadas, Geroji Naujiena kiekvienai širdžiai?
Mes ateiname. Šiandien. Gal kartais ir vėluojame, tačiau suprantame, kad niekuomet neliksime be šiandien mus aplankiusios Meilės…


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.