Filosofija ir etika

Edvardas Condonas. Gailestingumas be teisingumo sukėlė išnaudojimo krizę

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 18 d. 22:36

2     

    

Edvardas Condonas. Gailestingumas be teisingumo sukėlė išnaudojimo krizę

Bernardinai.lt

Filmas „Dėmesio centre“ (Spotlight), neseniai pasirodęs Jungtinėje Karalystėje, pasakoja istoriją apie dienraščio „Boston Globe“ darbą atskleidžiant vaikų seksualinio išnaudojimo skandalą mieste. Ir JK, ir JAV filmas sulaukė didžiulio susidomėjimo bei leidžia iš naujo susipažinti su baisiais nusikaltimais, kurie buvo atskleisti Bostone ir daugelyje kitų diecezijų.

Katalikams šis filmas gali kelti prieštaringų emocijų: viena vertus, kiekvienas jaučia pyktį ir pasibjaurėjimą, vienintelius įmanomus jausmus reaguojant į siaubingą išnaudojimą ir to neigimą, kas buvo taip įprasta daugelyje vietų. Kita vertus, jaučiamas bendruomeninis pasipriešinimas žiniasklaidos formuojamoms klišėms apie mūsų mylimą Bažnyčią, apie kurią turime visiškai kitokią patirtį, nei kaip apie vientisą veidmainystės ir blogio įsikūnijimą. Ir tie, ir kiti jausmai yra pagrįsti ir ne tokie priešingi, kaip gali atrodyti.

Mano asmeninės pastangos sutaikyti šiuos du požiūrius atvedė prie kanonų teisės, ypač baudžiamosios teisės, studijų. Tikėjausi sužinoti, kad kanonų teisė buvo problemos dalis, tapusi mechanizmu, leidusiu ignoruoti, atleisti ir pridengti vaikų lytinio išnaudojimo nusikaltimus. Patyriau didelį palengvėjimą supratęs, kad yra priešingai; išnaudojimo modelis ir nusikaltimų dangstymas, ypač būdingas Bostonui ir Los Andželui, nebuvo kanonų teisės pasekmė, netgi ne piktnaudžiavimas ja, bet šiurkštus jos pažeidimas. Nors Kanonų teisės kodeksui reikalingi tam tikri pokyčiai ir atnaujinimai, pati teisė buvo pagrįsta, ir jeigu jos būtų buvę laikomasi, nebūtų atsitikę tokios gausybės tragedijų. Tačiau kai teisės kodeksą galima nebaudžiamam ignoruoti, kad ir koks jis tvirtas būtų, jį reikia reformuoti.

Popiežius Benediktas XVI vaikų seksualinio išnaudojimo kontekste padarė keletą kanoninių reformų, kurios buvo verkiant reikalingos. Be Bažnyčios baudžiamojo kodekso papildymo, modernaus pasaulio atvejais, kaip internetinė pornografija, Benedikto XVI reformų esmė buvo labiau centralizuoti mechanizmą, kuriuo Bažnyčia kovotų su pačiais sunkiausiais nusikaltimais, įskaitant seksualinį išnaudojimą. Atvejai, kurie anksčiau galėjo būti tiriami ir sprendžiami vietinėje vyskupijoje, dabar buvo perleisti Tikėjimo doktrinos kongregacijai, kuriai patikėta nuspręsti, koks procesas turėtų būti pradėtas ir kas turėtų juo rūpintis. Tai buvo reikalingas ir tiesioginis atsakas į kai kurių vyskupijų negebėjimą adekvačiai veikti atsiradus įtarimams.

Jungtinėse Valstijose vyskupai priėmė Dalaso chartiją, kaip ir papildomas kanonines normas, kuriomis kartu su kitomis nuostatomis įsteigė diecezinę patikros komisiją, turinčią užtikrinti nepriklausomumo ir priežiūros priemones procese. Visai neseniai reformos procesui tęsti buvo įsteigta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija. Tačiau, nepaisant visų realių pastangų, yra aišku, kad darbas dar toli gražu nebaigtas.

Neseniai duotame interviu Marie Collins, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narė, pati buvusi auka, kvietė užtikrinti geresnę apsaugą ir paspartinti bažnytines procedūras, kurios yra „beviltiškai lėtos“, ir pripažino, jog dėl Vatikano biurokratijos labai sunku pasiekti apčiuopiamos pažangos. Lengva tuo patikėti, tačiau pažangos barjerai yra labiau kultūriniai ir asmeniniai negu struktūriniai. Prisimenu dalyvavimą kanoninėje konferencijoje 2014 m. Vienu momentu atliekant procesinius veiksmus išgirdau kurijos kardinolą kalbant apie seksualinę prievartą prieš vaikus kaip apie „anglosaksų maniją“, ir manau, kad šis kultūrinis kurtumas, jei ne atviras priešiškumas temos rimtumui ir aktualumui, yra tos pačios rūšies, kaip ir kitose kurijos reformos vietose.

Tuo tarpu vietiniu lygmeniu vyskupijos peržiūri komisijas, turėjusias užtikrinti, kad vyskupai nagrinėtų bylas pagal įstatymą, bet kai kuriose vietose peraugusias į teismus, kur nekalti kunigai iš karto pašalinami iš tarnystės, o jų reputacija sugriaunama, atsiradus bent menkiausiam įtarimui, nors ir išgalvotam ar pagiežingam apkaltinimui.

Apmaudu, kad ir pasauliniu, ir vietiniu lygmeniu išlieka negebėjimas suprasti teisingumo poreikį ar įvertinti riziką pašalinant jį kaip vieną pagrindinių Bažnyčios gyvenimo principų.

Teisingumas yra svarbi Katalikų teologijos ir ekleziologijos dalis. Jis dažnai klaidingai apibrėžiamas kaip priešingas gailestingumui. Tiesą sakant, Bažnyčios mokyme jie yra neatskiriami; Tomas Akvinietis apibūdino šį ryšį sakydamas, kad teisingumas be gailestingumo yra žiaurumas, o gailestingumas be teisingumo yra apsileidimas.

Kunigų lytinio išnaudojimo skandalas tapo įmanomas dėl septintajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose vyravusios mąstysenos, kad po Vatikano II susirinkimo neliko vietos nusikaltimo ir teisingumo sąvokoms. Kunigų padaryti lytinio išnaudojimo nusikaltimai buvo įvardijami kaip „skaistybės sunkumai“ ar „psichikos problemos“, atsirado ištisa terapijos centrų ir klinikų rinka, kurios noriai diagnozuodavo, jog išnaudotojai yra savo traumų aukos, o kaltė būdavo suverčiama ydingai celibato taisyklei. Tuomet „reabilituoti“ išnaudotojai kunigai būdavo siunčiami atgal į parapijas, kaip pasirengę grįžti į savo tarnystę. Šis požiūris, sąmoningai laikytas „gailestingu“ būdu tvarkyti šį reikalą, davė baisų pavyzdį, kokia parodija gali tapti gailestingumas, atsietas nuo teisingumo.

Nerealu, kad popiežius Pranciškus kada nors paskelbtų Teisingumo metus, bet apmąstydami Gailestingumo metus turėtume išmintingai prisiminti abi monetos puses. Filmas „Dėmesio centre“ yra galingas priminimas, kad, pašalinus teisingumą iš Bažnyčios sąmonės, lieka piktnaudžiavimas silpnaisiais, tikėjimu ir gailestingumu.

Trumpai apie autorių: Edvardas Condonas yra advokatas, kanonų teisės specialistas.

Pagal Catholicherald.co.uk parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Skaitykit Biblija       2016-02-20 1:17

O ne klausykit kunigu pliurpalu.Kunigai ne Dievao o Setono tarnai.Setonas labai galinga dvasine esybe o Dievas visagalis.Kas tiki Dievo Sunumi Kristumi seka jo pedomis ir priima Kristaus mokyma tie yra Dievo isrinktieji.O kas tiki kunigu pliurpalais papuola i Setono gerai uzmaskuotus prazutingus spastus.Pasirinkimas yra ,reikia tik ismintingai pasirinkti:)

Kardinolo       2016-02-19 11:25

nuomone teisingumas tėra “anglosaksų manija”. Iš to seka, kad anglosaksai yra maniakai su liguista psichika. Užtat kardinolai yra Dievo vietininko kolegos, Vatikano valstybės piliečiai, šventosios Romos imperijos patricijai. Kai toji imperija žlugo, jos tradicijas tęsė Romos katalikų Bažnyčia. Kai žlugo Rusijos imperija, jos tradicijas tęsė “Blogio imperija” - TSRS, o šiai subyrėjus tas pačias MELO tradicijas bando tęsti Rusijos Federacija. Tačiau laiko nenustabdysi,nepasuksi atgal. Prieš Laiką lygūs visi. Laikas - Visagalis.   


Rekomenduojame

Emilija Latėnaitė. Tikiu ir tikiuosi, kad žmonės apgins savo ir kitų orumą atsisakydami „galimybių“ paso

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.