Draudimas Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui rengti protesto akcijas teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 11 d. 7:44

13     

    

Draudimas Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui rengti protesto akcijas teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas

Skandalas dėl Lietuvos Šeimų Sąjūdžio birželio 15–17 d. organizuotų protesto akcijų Vilniuje baigtas. Vilniaus miesto savivaldybės su meru R.Šimašiumi priešakyje atsisakymas suderinti mitingų prie Seimo ir Vyriausybės vietas, tuo pačiu uždraudžiant piliečiams naudotis Konstitucijos garantuojama susirinkimų laisve, pripažintas neteisėtu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 9 d. sprendimu nutarta:

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija nepagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pranešimus dėl susirinkimo „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“ rengimo nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo ir 2021 m. birželio 16 d. nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tais motyvais, kurie nurodyti Sprendime (kad kyla grėsmė visuomenės saugumui ir sveikatai, nes nebus užtikrintas realus kaukių dėvėjimas, per daug asmenų susirinks per mažame plote ir bus neišlaikyti atstumai), nes toks ribojimas yra neproporcingas.
Atitinkamai teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimas „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24), kuriuo nebuvo suderintos pareiškėjo planuotų mitingų prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastatų vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.“

Tikimės, kad tai taps geru pavyzdžiu ir Lietuvoje daugiau niekada nebebus bandoma uždrausti piliečiams rinktis į taikius protestus remiantis politiniais motyvais.

Skelbiame visą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pirmininkas
Raimondas Grinevičius

* * *

                                                      Administracinė byla Nr. eI3-3829-1047/2021
                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2021-1
                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 9 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raimondo Grinevičiaus skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Raimondas Grinevičius kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2021 m. birželio 3 d. sprendimą „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją  nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos mitingo datos suderinti planuojamo mitingo organizatorių nurodytą laiką ir vietą, o tai yra nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Seimo rūmų ir 2021 m. birželio 16 d. nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimo motyvai yra deklaratyvūs ir neteisėti. Atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad susirinkimas pažeis visuomenės saugumą: nėra nurodyti jokie argumentai ir nepridedami įrodymai, kaip visuomenės saugumas bus ar gali būti pažeistas. Pareiškėjo skaičiavimais į renginį nesusirinks net arti 4 000 žmonių, dėl vasaros meto galimai susirinks mažiau asmenų, ne mažiau trečdalis galimai bus su galimybių pasais. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad teritorija talpina 4 450 žmonių.

Sprendime nurodyta, kad jis grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1126 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d.) (toliau – ir Nutarimas) 3 punktu ir 3.5 papunkčiu, kurie nustato, kad visiems asmenims viešose vietose būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Sprendime nesiremiama Nutarimo 4 punktu, 10.3 papunkčiu, 3 punkto taisyklėmis, kurios nurodo, kada apsaugos priemonių dėvėti nebūtina.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nutarimas nereglamentuoja Susirinkimo įstatymo pagrindu vykstančių susirinkimų.

Sprendime minimas 2021 m. gegužės 15 d. mitingas, vykęs Vingio parke, į kurį susirinko daugiau dalyvių nei planuota. Pareiškėjas paaiškina, kad renginį Vingio parke stebėjo policijos pareigūnai. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai dėl ankstesnio renginio neturi nieko bendra su Susirinkimų įstatymu ar kitais teisės aktais. Pateikia įrodymus, kad ankstesnio renginio metu policija pradėjo tik vieną administracinio nusižengimo teiseną.

Dėl pasekmių pandemijai nurodo, kad susirgusių asmenų skaičiai yra drastiškai kritę, nei per, nei po 2021 m. gegužės 15 d. mitingo joks protrūkis ar pakilimas nefiksuotas. Dėl vasaros meto pandemijos skaičiai mažės ir nedidės. Pareiškėjas nekvestionuoja Vyriausybės Nutarimo ir jo laikysis, tik įrodinėja, kad labiau tikėtina, jog mitingas įtakos pandemijai neturės, remiasi oficialiai skelbiama Covid-19 viruso atvejų statistika.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimo motyvai buvo politiniai, t. y. lėmė aplinkybės, kad mitingas yra nukreiptas prieš Laisvės partiją, kurios pirmininko pavaduotojas yra Vilniaus miesto meras. Cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kai teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnį, 2007 m. gegužės 3 d. B. ir kt. prieš Lenkiją (peticijos Nr. 1543/06) sprendime nurodė, kad demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas (61 punktas), o demokratija nereiškia paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo, t. y. turi būti pasiektas balansas, kuris užtikrina teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir neleidžia piktnaudžiauti dominuojančia pozicija (63 punktas), garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms (64 punktas), esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime (67 punktas), ir tokių neigiamų pasekmių susirinkimų laisvei negalima išvengti, jeigu šios laisvės teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos (68 punktas). Mano, kad yra diskriminuojamas ir žeminamas kitaip mąstančių politikų. Mano, kad mažuma ar jos atstovai, pasinaudodami jiems suteikta valdžia, negali dominuoti daugumos atžvilgiu.

Pabrėžia, kad Susirinkimų įstatymas susirinkimų organizavimo teisiniuose santykiuose numato teises ir pareigas viešojo administravimo subjektams. Atsakovė  yra viešojo administravimo subjektas. Pagal bendruosius viešosios teisės principus viešojo administravimo subjektui paprastai leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Tačiau Susirinkimų įstatymas nenumato atsakovei teisės nurodyti rinktis kitą eitynių ar susirinkimo vietą arba remiantis prielaidomis teigti, kad pareiškėjas neužtikrins arba pažeidinės galiojančius įstatymus, kels pavojų visuomenei ar visuomenės sveikatai ir dėl to neišduoti leidimo, nepateikiant tam jokių įrodymų. Aiškinant priešingai, būtų paneigta pareikštinė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka, galiojanti Lietuvoje.

Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis ir 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo bei policijos pareigūnai negali susirinkimo organizatorių ir dalyvių įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai. Reikalavimas užtikrinti kaukių dėvėjimą, reikalavimas įmontuoti stacionarų apšvietimą reikalauja didelių lėšų, kurių organizatoriai neturi.

Pagal Susirinkimų įstatymą susirinkimo organizatorius, išskyrus kelias Susirinkimų įstatyme likusias išimtis, turi neginčijamą teisę pasirinkti susirinkimo vietą. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT (žr. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 58050/08). Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime, aiškindamas teisės pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą, pateikė dar griežtesnę poziciją – susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir formą. LVAT formuojamoje praktikoje irgi pripažįstama, kad sprendimas, kuriuo savivaldybės administracijos direktorius vienašališkai nusprendžia leisti organizuoti susirinkimą ne prašyme nurodytoje, bet savivaldybės nustatytoje vietoje yra neteisėtas (žr. LVAT 2012 m. sausio 19 d. nutartį Nr. A63-261-12/2012). EŽTT ir Konstitucija garantuoja laisvę pasirinkti visus minėtus esminius susirinkimo elementus – susirinkimo laiką, vietą, tikslą ir būdą.

Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatas detalizuoja ir įgyvendina Susirinkimų įstatymo 9 straipsnis, kuriame numatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti ribojama teisė, tačiau tai numatyta tik jau vykstančių susirinkimų atžvilgiu, o ne planuojamų.

Bet koks susirinkimų laisvės apribojimas pripažįstamas teisėtu tik tokiu atveju, jeigu jis atitinka Konvencijoje ir Konstitucijoje numatytas sąlygas, priešingu atveju būtų paneigiama pati susirinkimų laisvė. Nors visuomenės ar dalyvių saugumas yra vienas iš Konvencijoje ir Konstitucijoje numatytų teisėtų susirinkimo laisvės apribojimo tikslų, tačiau vien šios aplinkybės buvimas apribojimo nepateisina. Siekiant pateisinti susirinkimų laisvės apribojimą būtinos visos trys kumuliatyvios sąlygos: 1) apribojimas numatytas įstatyme, 2) juo siekiama teisėto tikslo, 3) apribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingas. Nesant Susirinkimų įstatyme atsakovei suteiktos kompetencijos apriboti susirinkimo laisvę pakeičiant susirinkimo vietą, net jei ir siekiama teisėtų tikslų – dalyvių ar kitos visuomenės saugumo, toks apribojimas pažeidžia teisę į taikių susirinkimų laisvę.

Pabrėžia, kad derinimas iš anksto ir yra skirtas tam būtų užtikrinta, kad valstybė tinkamai įgyvendins savo pozityviąją pareigą užtikrinti susirinkimo dalyvių saugumą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo bylą nutraukti arba pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo interesas dėl abiejų patikslintame skunde iškeltų reikalavimų tenkinimo laikytinas išnykusiu. Pareiškėjas po Sprendimo priėmimo dar tą pačią dieną pateikė naujus pranešimus dėl identiškų susirinkimų organizavimo tik su mažesniais dalyvių skaičiais, kurie taip pat nebuvo suderinti. Po to pareiškėjas pateikė ir dar kitus pranešimus apie organizuojamus susirinkimus iki 15 žmonių ir pareiškėjas realiai jau suorganizavo planuotą mitingą prie Lietuvos Respublikos Seimo savo paties pasiūlyta data ir vietoje. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Mano, kad sprendžiamas ginčas dėl faktiškai neaktualaus Sprendimo teisėtumo – po ginčijamo Administracijos 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo priėmimo, buvo priimtas dar vienas Administracijos 2021 m. birželio 8 d. raštas, o galiausiai pareiškėjas vis tiek organizavo mitingą pagal dar kitus pranešimus dėl susirinkimų organizavimo. Taigi pareiškėjas, toliau palaikydamas nebereikšmingus skundo reikalavimus, piktnaudžiauja teise į teismą ir teisminiu procesu. Atitinkamai, ginčijamo 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo panaikinimas nepakeis pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, o ginčo nagrinėjimas dėl tokio akto, kurio panaikinimas nebėra reikšmingas, būtų beprasmis. Antrasis pareiškėjo reikalavimas taip pat jau yra nebeaktualus ir nebeįgyvendinamas. LVAT yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Mano, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Sprendime nurodyti pagrįsti argumentai dėl ploto, dėl dalyvių skaičiaus, dėl pareiškėjo elgesio: nėra numatęs jokių priemonių ir neketina prisiimti atsakomybės už tinkamą mitingo organizavimą bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Pareiškėjo argumentai patikslintame skunde yra prieštaringi: viena vertus pareiškėjas pripažįsta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, kad visuomenės ar dalyvių saugumas yra vienas iš numatytų teisėtų susirinkimo laisvės apribojimo tikslų, kita vertus teigia, kad net ir siekiant teisėtų tikslų Administracija neturi kompetencijos riboti susirinkimų laisvę.

Mano, kad Administracija savo kompetencijos neperžengė ir visiškai teisėtai bei pagrįstai nederino pareiškėjo pareiškimų dėl susirinkimų organizavimo.

Nesutinka, kad Susirinkimų įstatymo 9 straipsnis gali būti taikomas tik jau vykstančių, bet ne planuojamų susirinkimų atžvilgiu, nes teisės akto formuluotė to nepatvirtina.

Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytais principais, tarp jų ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas). Administracija, sprendusi pareiškėjo pareiškimų dėl susirinkimų organizavimo derinimo klausimus, prisiima atsakomybę už tokio derinimo padarinius. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje (LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016). Taigi Administracija, žinodama, kad pareiškėjo organizuojamuose susirinkimuose tikrai nebus užtikrinami teisės aktų reikalavimai dėl žmonių saugumo, turėdama atitinkamą policijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC)  poziciją, priėmė atsakingą sprendimą nederinti pareiškėjo organizuojamų susirinkimų.

Administracijos Sprendimą atsisakyti derinti pareiškėjo pareiškimus dėl organizuojamų susirinkimų, lėmė aplinkybių visuma. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, sprendžiant dėl susirinkimų organizavimo Administracija privalo siekti apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises ir laisves (Konstitucijos 36 straipsnis). Susirinkimų įstatymo nuostatos suponuoja pareigą susirinkimų teisę derinti su valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsauga (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Nutarimo 3 punktas, 10 punktas nustato reikalavimus, kurių privalu visiems laikytis. Pareiškėjas kreipėsi su 2021 m. gegužės 13 d. pranešimu apie organizuojamą susirinkimą prie Lietuvos Respublikos Seimo, nurodęs dalyvių skaičių 20 000–30 000, vėliau savo poziciją tikslino, nurodė dalyvių skaičių prie Lietuvos Respublikos Seimo 7 000, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 7 000.
Derinimo posėdžių metu pareiškėjas nuolat keitė savo poziciją dėl dalyvių skaičiaus, pavyzdžiui, 2021 m. birželio 3 d. posėdyje pareiškėjas nurodė, kad „dauguma žmonių yra nusprendę, mums nieks neuždraus atvažiuoti pasižiūrėti į Vilniaus bokštus kaip svečiams. Be jokių protestų dalykų ir panašiai. Tai supraskit patys, jeigu mes užkertam tokius leidimų išdavimus ir į Vilnių suvažiuoja 20–30 tūkstančių žmonių pasižvalgyti po Vilnių“ (įrašo laikas nuo 2:25 min.). Tame pačiame posėdyje pareiškėjas nurodė ir tai, kad į numatomą 7 000 dalyvių skaičių nebuvo įskaičiuoti vilniečiai (įrašo laikas nuo 23:50 min.). Turėtina omeny ir tai, kad pareiškėjas organizavo ir mitingą Vingio parke, kuriame pagal suderinimą turėjo dalyvauti 7 000 žmonių, bet, kaip 2021 m. gegužės 24 d. posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, buvo ne mažiau kaip 20 000 dalyvių (įrašo laikas nuo 7:25 min.) – tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas yra linkęs pamažinti realių dalyvių skaičių.

Pareiškėjas derinimo metu labai aiškiai pateikė savo neigiamą požiūrį į karantino reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 24 d. posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad „jau atėjo laikas užbaigti šitus visus žaidimus, kadangi penkioliktos dienos duomenimis susirgimų buvo 1213, o šios dienos duomenimis, kai turėjo po savaitės ar po 8 dienų išmirti pusė Lietuvos ir taip toliau, susirgimų yra 269. Tai tiktai noriu statistiką pacituoti ir ponam epidemiologam pasiūlyčiau nepanikuoti, neskleisti erezijos, kadangi 100 proc. buvo įrodyta, kad nei kaukės, nei atstumai įtakoti neturi šitiems susirgimams, tai yra mano nuomonė“ (įrašo laikas nuo 17:50 min ). 2021 m. birželio 3 d. posėdyje pareiškėjas pareiškė, kad „tokie kaip karantino visokie reikalavimai ir pan., taip, jie iš dalies bus prižiūrimi, bus kažkas stengiamasi padaryti, bet jie visumoje nebus įgyvendinti. […] o su galimybių savo pasais tokiais tai išvis nejuokinkit pasaulio, protesto akcija, eis žmonės su galimybių pasais. […] tokiais kvailais klausimais kaip sakoma nepykdykit žmonių ir sprendžiam toliau klausimą“ (įrašo laikas nuo 31:20 min.). Išdėstyti paties pareiškėjo teiginiai, pasakyti susirinkimų derinimo posėdžių metu, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas karantino reikalavimų nesiruošia įgyvendinti ir jų apskritai nelaiko tinkamais.

Pareiškėjas nepaisė Administracijos prašymo mitingus organizuoti taip, kad mitingo dalyviai laikytųsi Nutarimu nustatyto saugaus 2 metrų atstumo tarp asmenų (pvz., Nutarimo 13.6, 13.7 papunkčiai), vienam asmeniui skiriant bent 4 kv. plotą mitingų teritorijose.

Pareiškėjas ignoravo nurodytus saugumo reikalavimus, kad pievoje už Lietuvos Respublikos Seimo rūmų būtų ne daugiau kaip 3 000 žmonių (pareiškėjas nurodė ten būsiant 4 000 žmonių), Nepriklausomybės aikštės dalyje priešais Martyno Mažvydo biblioteką – iki 600 žmonių (pareiškėjas nurodė ten būsiant 1 000 žmonių), o dalyje Vinco Kudirkos aikštės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – iki 850 dalyvių pareiškėjas nurodė ten būsiant 4 000 žmonių). Derinimo metu pareiškėjas nurodė, kad nedraus ir neribos kitų žmonių prisijungimo, t. y. dar daugiau žmonių būtų prisijungę prie mitingo dalyvių, pareiškėjas negalėjo nurodyti priemonių, kurių imsis, kad būtų valdomi žmonių srautai, dalyvių skaičius neviršytų pranešimuose nurodyto.

Pareiškėjo organizuojamų susirinkimų derinimo metu tokiam mitingui, kuriame dalyvautų neaiškus ir nekontroliuojamas skaičius dalyvių, būtų nepaisoma karantino režimo reikalavimų, nepritarė ir kitų dalyvavusių institucijų atstovai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas 2021 m. gegužės 24 d. posėdyje kėlė tikslaus dalyvių skaičiaus klausimą, ką organizatorius ketina daryti ir ar ketina ką nors daryti, jeigu matys, kad renkasi daugiau žmonių, negu būtų suderinta su savivaldybe (įrašo laikas nuo 11:30 min.). 2021 m. gegužės 27 d. derinimo posėdžio metu policijos atstovas nurodė (įrašo laikas nuo 25:30 min.), kad nepritars ilgalaikiam parkavimui ir eismo ribojimams. NVSC atstovė 2021 m. gegužės 24 d. posėdžio metu nurodė (įrašo laikas nuo 19:50 min.), kad bet kokiam žmonių susibūrimui, ypač tokiam dideliam, kurio
skaičiai viršija Nutarime nurodytus skaičius, iš epidemiologinės pusės NVSC nepritaria, nurodė, kad iš teisinės pusės negali nei pritarti, nei nepritarti. 2021 m. birželio 3 d. posėdyje NVSC atstovė (įrašo laikas nuo 29 min.) nurodė, kad toks renginys, akivaizdžiai neatitinka nei karantino Nutarimo, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Operacijų vadovo Sprendimas Nr. V-854).

Pastebi, kad pareiškėjas susirinkimo metu siekė organizuoti ir įvairias pramogas, kurios neaišku kaip yra suderinamos su pareiškėjo organizuojamu mitingu Lietuvoje paskelbto karantino metu. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. posėdžio metu (įrašo laikas nuo 1:50 min.) nurodė, kad mitingas vyks ne nuo ryto iki vakaro, bet visą parą be perstojimų, be tarpų, kad (įrašo laikas nuo 3:20 min.) dalyvaus pavieniai kapelos, liaudies kolektyvai ir t. t. 2021 m. gegužės 25 d. pateiktuose pranešimų patikslinimuose pareiškėjas nurodė, kad bus išdėstyta įgarsinimo aparatūra, scena, video projektorius, varpas bei stacionarus aukuras, kelios maitinimo įmonės planuoja dalyvius vaišinti arbata, kava, sriuba (tokia pati informacija pateikta ir pareiškėjo 2021 m. gegužės 30 d. tikslinimuose).

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 36 straipsnyje ne tik yra įtvirtinta piliečių laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, bet ir suformuluoti susirinkimų laisvės įgyvendinimo teisinio reguliavimo pagrindai, užtikrinama galimybė įgyvendinti šią laisvę nepažeidžiant kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Tai suponuoja tam tikras teisinių santykių, susijusių su susirinkimų organizavimu ir vedimu, subjektų ir susirinkimo organizatorių, ir institucijų ar pareigūnų, priimančių sprendimus dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, teises bei pareigas. Viena vertus, susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Drauge susirinkimu organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Pateikiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai patvirtina, kad susirinkimų laisvė gali būti įgyvendinama tik nepažeidžiant kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, kad susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių (šiuo atveju pareiškėjas tokių priemonių imtis nežadėjo).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad objektyvių duomenų, kad 2021 m. birželio 15-17 d. per planuojamą protesto mitingą „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“ gali kilti riaušės, masiniai neramumai, šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ar kiti sunkūs padariniai, susiję su visuomenės saugumu, negavo, todėl nuotoliniuose derinimo posėdžiuose nepasisakė prieš renginio suderinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku turi būti organizuojami laikantis Nutarimo 10.1 ir 10.3 papunkčių bei Operacijų vadovo Sprendimo Nr. V-854 1.3.5, 1.3.7 ir 1.7 papunkčiuose nurodytų reikalavimų.

Pagal organizatorių susitikimų metu išdėstytas planuojamo susibūrimo aplinkybes, nebuvo
planuojama vykdyti dalyvių registracijos, kontroliuoti žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimą į renginio
vietą, užtikrinti, kad dalyviai užimtų tik sėdimas vietas, nebuvo planuojama vykdyti atstumo tarp
sėdimų vietų kontrolę viso renginio metu bei užtikrinti, kad renginio vietoje nebūtų vartojamas
maistas ir gėrimai. Buvo planuojama pagal galimybes užtikrinti kaukių dėvėjimo kontrolę viso
renginio metu. NVSC nuomone, planuojamas susibūrimas viešoje vietoje galėjo vykti, tačiau jis
turėjo atitikti aukščiau pateiktus reikalavimus.

Teismas konstatuoja:

        Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. birželio 3 d. sprendimo „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24), kuriuo nebuvo suderintos pareiškėjo planuotų mitingų prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastatų vietos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjas Pranešimu apie organizuojamą susirinkimą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę, nurodydamas, kad 2021 m. birželio 11 d. nuo 11 val. iki 19 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo rengs susirinkimą „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, kuriame dalyvaus 20 000–30 000 dalyvių.

2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę, nurodydamas, kad šis prašymas keičia 2021 m. gegužės 13 d. pateiktą Pranešimą. Nurodė, kad nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo rengs susirinkimą „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, kuriame dalyvaus 7 000 dalyvių.

2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjas Pranešimu apie organizuojamą susirinkimą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę nurodydamas, kad 2021 m. birželio 16 d. nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengs susirinkimą „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, kuriame dalyvaus 7 000 dalyvių.

2021 m. gegužės 24 d. vyko pranešimų derinimo posėdis.

2021 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku, skirtu Administracijai, pateikė susirinkimo aprašymą ir papildomus priedus.

2021 m. gegužės 27 d. vyko pranešimų derinimo posėdis.

2021 m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku, skirtu Administracijai, pateikė paaiškinimus dėl susirinkimo.

2021 m. birželio 3 d. vyko pranešimų derinimo posėdis.

2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė priėmė sprendimą „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24), kuriuo nebuvo suderintos pareiškėjo planuotų mitingų prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastatų vietos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Šie teisės aktai taip pat yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2000 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimą Vona pries Vengriją ir jame nurodytą Teismo praktiką) nuolat pažymi fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą), EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą Sáska prieš Vengriją) ir LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog Sprendimu atsisakius suderinti planuojamus susirinkimus susirinkimų laisvė buvo apribota. Sprendime nurodytas apribojimo tikslas – visuomenės saugumas ir žmonių sveikata. Toks apribojimas yra numatytas įstatyme – LVAT yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje kaip susirinkimų laisvės ribojimo pagrindai numatyti valstybės ir visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Taip pat teismas daro išvadą, kad susirinkimų laisvės apribojimu buvo siekiama teisėtų tikslų (užtikrinti visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą).

Remiantis EŽTT praktika, vertinant konkretaus ribojimo proporcingumą būtina atsižvelgti į pamatinį susirinkimų laisvės vaidmenį demokratinėje visuomenėje. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, kad Konvencija buvo sukurta skatinti ir palaikyti demokratinės visuomenės idealus ir vertybes, o demokratija – vienintelis politinis modelis, numatytas Konvencijoje ir vienintelis, kuris ją atitinka. EŽTT vertinimu, pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies išdėstymą (taip pat Konvencijos 8, 9, 10 straipsnių) vienos iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės (žr., pvz., minėto EŽTT sprendimo Krikščionių demokratų žmonių partija prieš Moldovą (Nr. 2) 20 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas nederinti susirinkimų vietos, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą, nagrinėjamoje situacijoje buvo neproporcingas.

Pirma, teisės aktų, galiojančių Lietuvos Respublikoje, įskaitant Nutarimo, laikymasis nėra derinimo dalykas. Visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų laikytis privalu. Tai galioja ir asmenims naudojantis Susirinkimų įstatyme įtvirtinta susirinkimų laisve su ypatumais, nulemtais šios laisvės reikšmingumo ir specifikos. Todėl derinimas posėdžiuose yra skirtas ne suderinti, kurių nuostatų bus laikomasi, o valstybės institucijoms išsiaiškinti ir suprasti, kaip reikės įgyvendinti savo negatyvias ir pozityvias pareigas, susijusias su susirinkimų laisvės realizavimu.

Antra, Sprendimas yra pagrįstas prielaidomis, kad pareiškėjui bus sudėtinga sukontroliuoti kaukių dėvėjimą, kad pareiškėjas neketina prisiimti atsakomybės už tinkamą mitingo organizavimą bei teisės aktų laikymąsi. Prielaidos nagrinėjamu atveju nėra įrodytos, nustatyta priešingai – tiek skunde pareiškėjas teigia, kad laikysis Nutarimo reikalavimų, tiek derinimo posėdžių metu tikslino savo poziciją, klausė institucijų nuomonės, buvo linkęs koreguoti savo planus. Atsakovas savo sprendimą grindžia prognoze, tačiau remiasi tik sau palankiais įrodymais, neatsižvelgdamas į kitus, palankius pareiškėjui (ankstesnio mitingo patirtį, Covid-19 viruso atvejų skaičių mažėjimą, pareiškėjo paaiškinimus, duotus derinimo posėdžių metu).

Trečia, Sprendime minimas ankstesnis pareiškėjo organizuotas susirinkimas, vykęs Vingio parke kaip pavyzdys patvirtinantis ir įrodantis Administracijos poziciją. Teismas su šia atsakovo pozicija nesutinka, nes pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštą „Dėl informacijos pateikimo dėl Raimondo Grinevičiaus paklausimo“, kuriame informuojama, kad 2021 m. gegužės 15 d. vykusio mitingo metu yra pradėta viena administracinė teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Be to minėtas ankstesnis mitingas vyko sudėtingesniu Covid-19 viruso situacijos metu nei ginčo susirinkimas, kurį buvo atsisakyta derinti.

Ketvirta, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ribojimo susirinkti proporcingumą kylančiai grėsmei visuomenės sveikatai ir saugumui. LVAT yra išaiškinęs, kad iš Susirinkimų įstatymo (ypač 14 straipsnio 3 dalies) nuostatų matyti, kad, įstatymų leidėjo nuomone, netgi faktinės grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui savaime nėra prielaida uždrausti eitynes, šiuo atveju reikalaujama, kad dėl tokių grėsmių valdymo ir jų pašalinimo būtų imtasi papildomų saugumo priemonių visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad grėsmė visuomenės saugumui ir sveikatai kyla, tačiau atsižvelgiant į Covid-19 viruso atvejų dabartinę situaciją, į ankstesnių metų patirtį (vasaros metu fiksuotas ryškus atvejų sumažėjimas), į aplinkybę, kad 2021 m. gegužės 15 d. mitingas buvo leistas, į susirinkimų laisvės reikšmę demokratinei visuomenei, nėra pagrindo ginčo susirinkimo nederinimą laikyti proporcingu.

Pažymėtina, kad nors NVSC atstovė derinimo posėdžiuose (pirmajame ir trečiajame) kėlė klausimą dėl renginio atitikimo Nutarimo ir Operacijų vadovo Sprendimo Nr. V-854 nuostatoms, tačiau atsiliepime į skundą NVSC nurodė, kad NVSC nuomone, planuojamas susibūrimas viešoje vietoje galėjo vykti, tačiau jis turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas susirinkimo derinimo posėdžiuose nurodė itin aktualių motyvų (dėl susirinkimo trukmės ir kt.), tačiau šie motyvai nebuvo pagrindas Sprendimui priimti, Sprendime jie nenurodyti, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nurodė, kad nuotoliniuose derinimo posėdžiuose nepasisakė prieš renginio suderinimą.

Taigi derinimo procese dalyvavusios institucijos nenurodė argumentų, kurie pagrįstų atsakovės Sprendimą.

Pažymėtina, kad susirinkimo derinimo posėdžiuose Administracijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir NVSC atstovai dėjo pastangas paaiškinti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus, atkreipdavo dėmesį susirinkimui organizuoti reikšmingus aspektus (išaiškino, kur yra teismo pastatas, kokie reikalavimas galioja kokiomis valandomis ir t.t.). Pareiškėjas susirinkimo derinimo posėdžiuose tikslino savo poziciją, klausė, ieškojo variantų, kaip spręsti institucijų atstovų jam išaiškintas susirinkimo organizavimo problemas. Taigi visi derinimo posėdžio dalyviai aktyviai bendradarbiavo. Teismas, susipažinęs su derinimo posėdžių garso įrašais daro išvadą, kad jie nepatvirtina atsakovės pozicijos byloje. Priešingai – posėdžių įrašai įrodo, kad posėdžiai buvo konstruktyvūs, pagarbūs, užtikrinantys principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjas, išskyrus kelias išimtis, taip pat tikslino savo poziciją, reagavo į pastabas, klausė, teikė papildomus paaiškinimus. 

Sprendime pateikti skaičiavimai dėl teritorijų, esančių prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato, nepriklausomybės aikštės dalyje prie Martyno Mažvydo bibliotekos, Vinco Kudirkos aikštės dalyje, ploto paremti prielaidomis (jie paskaičiuoti tiems atvejams, jeigu asmenys nepriklauso vienam šeimos ūkiui, jeigu nepaskiepyti, jeigu neturi galimybių paso, jeigu nedėvi kaukių ir t.t.). Toks prielaidomis grįstas motyvas atsižvelgiant į ribojamos susirinkimų laisvės reikšmę ir svarbą yra neproporcingas.

Taip pat pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jų skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams (žr., pvz., 1988 m. birželio 21 d. sprendimą Plattform „Ärzte für das Leben“ prieš Austriją). LVAT pažymi, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas savaime gali nulemti tam tikrus nepatogumus tretiesiems asmenims (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Taigi pareiškėjo derinimo posėdžiuose reiškiamos pozicijos, kurioms nepritaria Administracija, kitokia nuomonė, nėra teisėtas pagrindas nederinti susirinkimo. Pažymėtina, kad skunde teismui pareiškėjas dėsto poziciją, kad nekvestionuoja Vyriausybės Nutarimo ir jo laikysis.

Susirinkimų derinimo posėdžiuose ir atsakovės atsiliepime į patikslintą skundą nurodoma daugiau argumentų ir motyvų, kodėl atsisakoma derinti susirinkimus, tačiau teismas šių argumentų ir motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie nebuvo nurodyti skundžiamame Sprendime. Pagal LVAT praktiką administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, administracinio akto priėmimo motyvai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).

Teismas atmeta atsakovės prašymą bylą nutraukti, nes nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų.  Sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes – nederinus susirinkimo vietos, buvo apribota susirinkimų laisvė.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija nepagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pranešimus dėl susirinkimo „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“ rengimo nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo ir 2021 m. birželio 16 d. nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tais motyvais, kurie nurodyti Sprendime (kad kyla grėsmė visuomenės saugumui ir sveikatai, nes nebus užtikrintas realus kaukių dėvėjimas, per daug asmenų susirinks per mažame plote ir bus neišlaikyti atstumai), nes toks ribojimas yra neproporcingas. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimas „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24), kuriuo nebuvo suderintos pareiškėjo planuotų mitingų prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastatų vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją  nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos mitingo datos suderinti planuojamo mitingo organizatorių nurodytą laiką ir vietą, o tai yra nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Seimo rūmų ir 2021 m. birželio 16 d. nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato. Šis pareiškėjo išvestinis reikalavimas negali būti tenkinamas ir atmetamas, nes jo neįmanoma įgyvendinti, planuotų susirinkimų data jau praėjo, o pareiškėjas savo reikalavimo bylos eigoje nepatikslino. Taigi nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra Sprendimo panaikinimas, tačiau jokie įpareigojimai atsakovei nenustatomi, nes prašymas suderinti praėjusia data susirinkimą nebegali būti tenkinamas.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį ir realumą pagrindžiančių įrodymų, todėl šis prašymas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis). Byloje pateiktas 2021 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas tenkinamas, o išvestinis atmestas dėl praėjusios datos, žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Raimondo Grinevičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimą „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui Raimondui Grinevičiui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos:   
  Asta Adamonytė-Šipkauskienė
  Beata Martišienė
  Vita Valeckaitė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-07-12 16:34

Milžiniška seimagyvių afera
Valstybinis Klaipėdos uostas (bei kitka) – nebe valstybės,
jei prezidentas pasirašys.
Apie tai va čia optv Valdas Vasiliauskas (nuo 4:44) https://www.youtube.com/watch?v=WcTQEn50CjU
_______________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neteisėto (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2021 liepos 12

stasys       2021-07-12 6:45

Viskas logiškai išdėstyta , o ir tikslas to draudimo buvo tik vilkinti laiką. Tikslas pasiektas ir pareigas einantis klerkas tikrai negrazis savo moteriškų rankeliu dėl to nutarimo .Ar tai pergalė? abejoju , susidares demokratinis vakumas po pandemijos ir krizės Baltarusijoje neleido elgtis priešingai teismui .Paspeliosiu, šią vasarą reikia laukti didelio antplūdžio vakarietiškų vertybių į Lietuvą , į mus žiūri ir mes matomi .

MAGA News       2021-07-11 22:51

Sausio 6 d. JAV Kapitolijaus policija pradėjo šaudyti į taikius protestuotojus su JAV ir MAGA vėliavomis.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad protestuotojai NĖRA ant Kapitolijaus laiptų ir buvo už užtvarų. Minioje buvo vaikų, veteranų ir senių.

Protestuotojai buvo ankštai sustoję, kai Kapitolijaus policija pradėjo juos šaudyti.

Praėjusį mėnesį skaitytojas „The Gateway Pundit“ atsiuntė antrą vaizdo įrašą:

https://maganews2020.org/2021/07/11/more-evidence-reveals-dc-police-attacked-trump-protesters-on-jan-6/

Jies tas pats       2021-07-11 22:17

Tikslas pasiektas- mitingas nesurengtas. O dabar- tegul aiškinasi. Dabar įsislaptinusių agentų partija spręs dėl kitų aktualių klausimų, o paskui vėl suvaidins teisingumą, kai reikės.

Kodėl       2021-07-11 21:14

atsakymas tik dabar? Teismas turėjo spręsti skubos tvarka.

hmm..        2021-07-11 13:46

nesupratau. Juk Simasiaus administracija - Lina Korizniene, Adomas Buzinskas patys isdave leidimus Seimu mitingui. Tad gal visai nebloga si administracija..

didziausia sirsala kele didelius pinigus uzdirbanty popso renginiu organiatoriai..

Giedrius       2021-07-11 12:56

Pritariu nuomonei, jog būtų žymiai geriau, kad Šeimų sąjūdžio manifestacija vyktų ne darbo dieną, bet poilsio dieną, t.y. šeštadienį, rugsėjo 11 dieną. Juk tik didelio protestuotojų masiškumo prisibijo valdantieji, o mažas protestuotojų skaičius, priešingai, valdančiuosius tik padrąsintų nekreipti dėmesio į jų reikalavimus.

Gal patarkim ŠS lyderiams?       2021-07-11 12:00

Visgi, jei Jašinskui (.(JavaScript must be enabled to view this email address))  , Dauniui ( .(JavaScript must be enabled to view this email address)) , Rusteikai ir Ko iš ŠS patartumėm e-mailais eiseną Ged. pr. ir mitingą daryti rugsėjo 11d.- nedarbo dieną, manau,atliktumėm įskaitinį darbą , fiksuojamą sąskaitų knygoje, esančioje aukštybėse:):)...
Dalyvavau tridieniniame ŠS maratone Vilniuje darbo dienomis: tik 3- 4 šimtai pasišventusių pilietinių gvardiečių aukojosi…Vilniečių buvo 30- 40 galvų:)...
Nors gautas leidimas rugs. 10d. , penktadieniui- darbo dienai, kai prasideda Seimo rudens sesija ir logiška demonstruoti pilietinius raumenis tokią dieną, bet demonstracija jau dabar, manau,  pasmerkta NESKAITLINGUMUI, nes dirbanti Lietuva ( ne vilniečiai) fiziškai negalės dalyvauti darbo dieną, o reikalinga GALINGA IR STAMBI MANIFESTACIJA ONS tarnaujančiam seimui perspėti rudens sesijos absurdų lavinos išvengimui…Čia reikalinga bent pusė žmonių iš Lietuvos, dalyvavusių gegužės viduryje Vingio parke…Reikia rinktis tarp logikos ir renginio galingumo. Manau,  svarbiau- stambus politinės tautos (likusių kuklių jėgų....) galios parodymas Seimui, žiniasklaidai, visuomenei išeiginę dieną- šeštadienį- rugs. 11d.,  nei logiškas, bet ,manau, nuspėjamai silpnas skaičiumi , nedidelis renginys logišką 10dieną..
Iš kurio šaipysis visur ir visi ONS žurnaliūgos vien dėl mažo skaičiaus ir juoksis dėl ,neva, ŠS pabaigos ženklų...
Neabejoju, kad Manifestacija Vingio parke darbo dieną būtų pasibaigusi, sistemos džiaugsmui ,visišku fiasko…
Mes neturime teisės pralaimėti, o tik keli šimtai dalyvių, darbo dieną pasiaukojančiai atvykusių, daugiausiai ne iš Vilniaus, bus pralaimėjimas..
Be to, stebiuosi, kad niekas neatsiliepė ,ar verta patarti ŠS aktyvui svarstyti savo radijo stoties įsigijimo klausimą (net kooperuojantis su kitais ONS oponentais ir panašiai )...
Alg.

Dideliam džiaugsmui pagrindo nėra       2021-07-11 11:31

Galvojant logiškai, tokį teismo sprendimą padiktavo ne Konstitucija ir įstatymai. Juk pripažinus Šimašiaus išsišokimą teisėtu reikėtų kelti administracines, o gal ir baudžiamąsias bylas, o šitam niekas nesiryš, ypač po to, kai į Šeimų maršą palankiai pažiūrėjo Prezidentūra. Maršo organizatoriams, žinoma, malonu, bet tai neatveria nemalonumų, patirtų maršą organizuojant. Teismo sprendimu būtinai pasinaudos LGBT vadukai, ir jie bet kokius leidimus dabar nesunkiai gaus. Tegul gauna, negaila, bet nuo to Šeimų maršui lengviau nebus, jo veikla ir toliau bus ribojama bet kokiais pretekstais.

DD plius DD       2021-07-11 10:49

Kitas žingsnis- pateikti Šimašiui ieškinį dėl konstitucinių teisių ribojimo ar pan.(čia jau su teisininkais pasitarti). Nes kas iš to, kad sprendimas įvyko jau po uždrausto mitingo.

Teismai pradeda       2021-07-11 9:14

veikti nepriklausomai. Tai jau iškovojimas.

Raimundas       2021-07-11 8:34

Graudu, bet teisės pažeidimai mūsų teisinėje valstybėje nekelia jokių pasekmių valdžios savivalei.

Valdžiažmogiu apibudinimas        2021-07-11 8:17

Valstybės kirvarpos. Tautinės prostitutės. Anglosaksų šuniukai. Amžini kryžiuočiai, kurių veidus nušviečia Rytų Aušra ir Vakarų sutemos (suteneriai).


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Apie „tikėjimą“, kad „valdžia tik gelbėja gyvybes“ ir kad, jei sutiksi, tai pagaliau ramiai gyvensi

Krescencijus Stoškus. Atsakyti už savo likimą teks net ir tiems, kurie leido savivaliauti tik šia diena gyvenantiems pareigūnams

Vytautas Rubavičius. Nepaprasti užsienio politikos „laimėjimai“ – Lietuva žeminama

Andrius Macas. Kalbėtis, kol gali. Reikia susitarti

Rasa Čepaitienė. Vertėtų pritarti Prezidento idėjai kviesti į visuotinę sienos statybos talką

Andrius Švarplys. „Tai buvo gerai organizuota ataka prieš Lietuvos valstybę...“?

Krescencijus Stoškus. Šiandien jis triumfuoja

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio organizacijos kūrimo ir veiklos principai: projektas

Rasa Čepaitienė. Kodėl liko neįgyvendintas planas užtverti sieną su Baltarusija iki 2020 m.?

„NeRedaguota“ pokalbis su politologu Valentinu Beržiūnu: Prezidento pozicija

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Rūdninkų „riaušininkų“ apsuptyje

OpTV: Pasienio krizė: kam ji virsta eurais? Konservatoriai perka dar vieną ‘Independence’

LŽTA pareiškimas dėl jėgos panaudojimo prieš taikius gyventojus

Vytautas Sinica. „Daugiau jėgos Lietuvai“ Rūdninkų fone

Vidas Rachlevičius. Kaip nelegalių migrantų krizės kontekste veikia mūsų neomarksistų-globalistų smegenys?

Kun. Arnoldo Valkausko interviu JAV lietuvių laikraščiui „Draugas“

Česlovas Iškauskas. Ar verta tapti danajais?

Jolanta Blažytė. Naujienos iš pasauline vakcinų bandymų laboratorija tapusio Izraelio

Vytautas Sinica apie Dieveniškių dovaną Lietuvai

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas dėl įvykių Rūdninkuose

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ klausia: „Ar valdžia išdrįs „paauklėti“ dieveniškiečius?“

Kaip TV3 žurnalistai buvo išprašyti iš Dieveniškių

Rasa Čepaitienė. Tai satrapo, ne suvereno mentalitetas

Algimantas Rusteika. Apie apsimelavusį „Lietuvos rytą“ ir jo „žurnalistą“, provokavusį neramumus

Andrius Švarplys. Vyriausybė nesilaiko Lietuvos įstatymų, vietoj jų primeta valstybei ir visuomenei savo ideologinę pasaulėžiūrą

Viktoras Orbanas dėkoja Nacionaliniam susivienijimui už palaikymą

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Jurga Lago: aš nesu nuomonių formuotoja

Ramūnas Karbauskis. Valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms

Nida Vasiliauskaitė: kas, oficialiu požiūriu, dabar turi teisę viešai kalbėti apie esamą padėtį?

Geroji Naujiena: uoliai sergėkime Dvasios vienybę taikos ryšiais

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.