Diskusija. Vygintas Gontis. Požiūrio į Europą ekonominė dimensija

Tiesos.lt siūlo   2014 m. vasario 18 d. 10:29

7     

    

Diskusija. Vygintas Gontis. Požiūrio į Europą ekonominė dimensija

Bernardinai.lt

Lietuvos prisijungimo prie Euro zonos ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimai ypač paaštrino viešas diskusijas dėl Europos vertybių ir Europos Sąjungos (ES), kaip geopolitinio projekto, perspektyvų. Paminėsiu tik keletą rašinių: Mantas Adomėnas, Putinas „naudingų idiotų“ ieško dešinėje; Laisvūnas Šopauskas, Kaip Mantas Adomėnas idiotų ieškojo; Laurynas Kasčiūnas, Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje.

Straipsniuose apstu vertybinių pasvarstymų apie konservatizmą, tautiškumą, Lietuvos blaškymąsi tarp Rytų ir Vakarų. Norime ar nenorime panašūs pasvarstymai daugiausia remiasi humanitariniu intelektu ir neišvengiamai virsta pakankamai aštria ideologine priešprieša. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad konservatyvios ir tautinės vertybės vis labiau priešpriešinamos Europos integraciniams siekiams. ES, kaip radikalaus socialinio eksperimento, kritika neišvengiamai tampa ir mūsų valstybės geopolitinio pasirinkimo bei konkrečių „sisteminės“ valdžios veiksmų kritika. Aštrėjančių ideologinių priešpriešų akivaizdoje būtina ieškoti kitų kiekybinių dimensijų, kurios padėtų objektyviau įvertinti mūsų šalies raidą ir pasirinkto kelio perspektyvą.

Siūlome pasigilinti į ekonominę šalies raidą ES integracinių procesų kontekste ir bent tuo požiūriu įvertinti šį socialinį geopolitinį eksperimentą. Mūsų nuomone, nors ekonominė šalies sėkmė neišsemia visų siekių, tačiau yra pagrindo laikyti tai būtina tautos ir valstybės raidos sąlyga. Todėl jau šiandien turima informacija apie Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių ekonominę konvergenciją į labiausiai išsivysčiusių šalių bendriją yra labai svarbus argumentas visoms diskusijoms dėl geopolitinio pasirinkimo. Todėl formuluojame klausimą labai konkrečiai – „Ar realiai vyksta naujųjų ES narių ekonominė konvergencija su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o gal priešingai, atotrūkis tarp valstybių didėja, o pati bendrija bus priversta išsivaikščioti?“. Prisipažinsiu, kad ne kartą teko susidurti su negatyviu atsakymu į šį klausimą, nors toks požiūris paprastai grindžiamas tik emocinėmis nuostatomis ar labai siaura asmenine patirtimi.

Palyginti šalių ekonominio išsivystymo lygius tarpusavyje nėra sudėtinga, nes visuotinai yra priimta laikyti, kad ekonominį pajėgumą atspindi bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui. Tad lygindami įvairių šalių BVP vienam gyventojui, suskaičiuotus ta pačia valiuta, ir turime kiekybinį palyginimą. Klausimas gerokai komplikuojasi, kai keliame ekonominės konvergencijos klausimą, nes jis apima BVP kitimą laike, kuris gali būti vertinamas įvairiai: nominalus BVP kitimas, realus BVP kitimas ar BVP kitimas perkamosios galios standartais. Perkamosios galios pariteto (PGP) metodas, mūsų nuomone, yra tinkamiausias šalių ekonominės konvergencijos klausimui nagrinėti, kadangi jis leidžia įskaityti BVP kitimą, atsižvelgiant į skirtingus kainų lygius šalyse, išmatuotus vieninga valiuta. Duomenis apie šalių BVP, suskaičiuotus PGP metodu, jau galima laisvai rasti pagrindinėse pasaulio ekonominių duomenų bazėse. Mes remiamės Pasaulio Banko ir Eurostat duomenimis, o detalų, vaizdų ir interaktyvų šių duomenų pateikimą galite surasti specialiai tam skirtoje publikacijoje: Penn efekto triumfas Europoje, kurioje galite paanalizuoti pasaulio šalių ekonominę raidą konvergencijos aspektu ir ne tik, nes publikacija skirta supažindinti su labai bendru statistiniu dėsningumu, kuris vadinamas Penn efektu. Šioje publikacijoje pateiksime tik svarbiausias išvadas, kurios aktualios mūsų šalies ir Europos ekonominei raidai apibūdinti.

Europa yra išskirtinis ekonominis regionas viso pasaulio mastu. Čia yra ne tik labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės, bet dar svarbiau, kad šalių tarpusavio ekonominiai ryšiai yra labai stiprūs, o tai suformuoja išskirtinai ryškų Penn efekto pasireiškimą, t.y., kuo didesnis šalies BVP vienam gyventojui, tuo aukštesnis tos šalies vidutinis kainų lygis. Europos šalys pagal savo BVP ir kainų lygius yra išsidėsčiusios labai arti bendros krypties linijos, kurios polinkis yra labai arti vieneto, žr. interaktyvųjį paveikslėlį:

Interaktyvusis paveikslėlis. Europos šalių išsidėstymas logaritminėje plokštumoje (BVP, Kainų lygis) – Penn efektas.

Bendra išvada yra, kad Europos valstybės vystosi griežtai paisydamos statistinio Penn dėsnio, BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais (PGS) gali skirtis nuo kitos šalies tik tada, kai panašiai skiriasi ir pagal BVP agreguoti šalių kainų lygiai. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad tos pačios šalies BVP pokyčiai laike yra didesni nei kainų lygio pokyčiai, kadangi pati krypties linija dėl bendro šalių vystymosi keičia savo padėtį plokštumoje, tačiau nėra jokios galimybės pasiekti aukštesnį išsivystymo lygį, išvengiant bendro kainų lygio didėjimo. Jei lygintume šalis abiejose krypties linijos pusėse tarpusavyje, tai galime pastebėti, kad didesnių augimo problemų turi šalys, kurios yra virš krypties linijos, pvz., Graikija paskutiniu laikotarpiu, o Islandija laikotarpiu iki 2007 metų yra aiškiai iškilusios virš šios linijos. Tai reiškia, kad šalių ekonomikos nėra tinkamai subalansuotos: kainos ir vartojimas viršija šalies ekonominius pajėgumus bei sukelia tarptautinės prekybos disproporcijas. Optimalus šalių vystymasis pasiekiamas, kai jos yra arti krypties kreivės, žinoma, tai yra statistinis pastebėjimas, kurio teorinis pagrindimas dar laukia savo eilės. Lietuva aiškiai dar turi rezervų didinti savo atlyginimų ir kainų lygį, nepažeisdama proporcijų, sekančių iš Penn dėsnio. Tai gali padėti šaliai užimti dar aukštesnę poziciją bendroje Europos šalių ekonominio pajėgumo klasifikacijoje.

Mus, žinoma, labiausiai domina šalių ekonominė konvergencija, ar ji vyksta, kaip greitai vyksta ir kokios šalys gali būti laikomos sėkmingiausiomis. Analizuodami bendras visų šalių tendencijas, aiškiai galime pastebėti ekonominę konvergenciją, tai gražiai demonstruoja animuotas šalių judėjimas logaritminėje BVP ir kainų lygio plokštumoje arba galima tiesiog paanalizuoti santykio BVP2012/BVP1995 stulpelinę diagramą. Didžiausius ekonominės konvergencijos tempus demonstruoja trys Baltijos šalys. Jų BVP vienam gyventojui PGS išaugo 3,4 karto, ir tai yra ryškiai išsiskiriantis rezultatas tarp visų Europos šalių. Kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys vystėsi taip pat ženkliai sparčiau nei ES senbuvės ir tuo taip pat prisidėjo prie bendros Europos šalių ekonominės konvergencijos.

Bendra tokios analizės išvada yra labai svarbi: Europa yra pasaulio ekonominis regionas, demonstruojanti sparčiausią šalių ekonominę konvergenciją, o Baltijos šalys savo konvergencijos tempais ryškiai išsiskiria visų kitų šalių kontekste. Tai dažnai lieka nepastebėta net žymiausių ekonomistų diskusijose, kadangi didelė ekonominio augimo dalis pasislepia po neišvengiamu, Penn efektu sąlygojamu, kainų lygio augimu bei eksporto dalies bendrame BVP augimu. Besivystančių šalių, tokių kaip Baltijos šalys, ekonominė galia ir gyvenimo lygis auga ne tik dėl realaus BVP augimo, bet ir dėl realaus importo augimo.

Mūsų nuomone, ES projekto didžiausia inovacija yra šalių tarptautiniai ekonominiai santykiai, užtikrinantys sparčiausią jų ekonominę konvergenciją. Laisvas prekių, kapitalo ir pinigų judėjimas yra tos svarbiausios prielaidos, kurios ir lemia integracinius procesus. Yra didelė klaida diskusijose apie ES projektą ignoruoti jo makroekonominę dimensiją. Visai nenuostabu, kad kitos tautos, pavyzdžiui, ukrainiečiai, gruzinai ar moldavai, taip pat veržiasi ir nori tapti šių sparčių Europos konvergencinių procesų dalimi. Deja, tarp mūsų vykstančios diskusijos apie ES yra perdėm emocinės ir gali padaryti dar nemažai žalos mūsų pačių ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai. Žinoma, būtų klaidinga manyti, kad ES integraciniai procesai yra sklandūs ir nenusipelno rimtos kritikos. Tokie globalūs projektai negali vykti visiškai sklandžiai, diskusijos ir net klaidų taisymas yra privalomi, tačiau vien emociniai vertinimai ar išankstinės ideologinės nuostatos, kad visi tokie projektai yra blogis, neveda niekur ir gali mus nublokšti toli atgal. Todėl šią nuomonę prašome priimti kaip raginimą grąžinti ekonominę dimensiją į visas diskusijas tokiais fundamentaliais klausimais kaip prisijungimas prie Euro zonos ar žemės pardavimas užsieniečiams. Tautos, valstybės ar jos kultūrinių inspiracijų priešinimas su ekonominiais interesais yra neabejotina klaida panaši į bandymus priešinti emocinį ir racionalų pasaulio suvokimą.

Bernardinai.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vygintas       2014-02-19 12:41

Džiaugiuosi, kad mano rašinėlis pasiekė ir tiesos.lt auditoriją. Neslėpsiu, šiai auditorijai jis ir yra skirtas. Pykite ar nepykite, bet mano tarptautinių makroekonominių procesų studijos, daugiau galite rasti gontis.eu, man sako viena: Baltijos kelias į Europą yra sėkmės istorija.
Tas kelias nėra rožėmis klotas, Jūsų emocijos rodo koks jis akmenuotas, bet tikras reiškinių suvokimas prasideda, kai bandai juos suprasti tyrėjo akimis ir protu. To visiems Jums nuoširdžiai ir linkiu.
P.S. Maloniai nustebino, kad įdėjote interaktyvų grafiką apie Pasaulio statistiką, tačiau šiam tekstui labiau reikalingas Europos duomenų vaizdavimas, kuris yra tame pačiame straipsnyje: Penn efekto triumfas Europoje.

AAA       2014-02-18 15:31

Nesinori autoriaus kritikuoti, kadangi reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, bet reikia matyti ir visumą, taip pat ir dvasinę, psichologinę. Dabar mes esame nuleidę rankas ir nesistengiame, kadangi tikima, kad viską mums duos ES. Ar jau taip blogai buvo iki 2004 metų? Ar jau taip blogai gyveno smetoninė Lietuva, lyginant su to meto kitais kraštais?
Galima būti ir ES, bet su sąlyga, kad tai tikra sąjunga. Dabar yra abejonių: kodėl visi stojo skirtingomis sąlygomis? Kodėl politiškai turėjome sugriauti-uždaryti savo energetinius objektus? Kodėl net esant vienai didžiausių krizių mums buvo neleista pratęsti atominės elektrinės veikimo?
Vienareikšmiškai - ES demokratijos nėra. Žinoma, jos nėra nė ko lyginti su rytų kaimyno režimu.
Pabaigai: gyvūnams ekonomiškai geriausios sąlygos yra zoologijos sode, o žmonėms - kalėjime. Darykime išvadas ...

INN       2014-02-18 14:14

Mūsų nuomone, ES projekto didžiausia inovacija yra šalių tarptautiniai ekonominiai santykiai, užtikrinantys sparčiausią jų ekonominę konvergenciją. Laisvas prekių, kapitalo ir pinigų judėjimas yra tos svarbiausios prielaidos, kurios ir lemia integracinius procesus…

Nieko nesuprantu - Lietuvoje ką bepirktum (plataus vartojimo prekės), viskas kinietiška, baldai iš Indonezijos, kosmetika netgi KRISTI ANOJE dauguma klastotės, ir t.t., jokių kokybiškų, tikrai itališkų, vokiškų ar šveicariškų gaminių.

Pensininkė       2014-02-18 14:09

Atsirado dar vienas melagis ir Landsbergio pasekėjas. Jei kam ir pagerėjo gyvenimas, tai tik vadinamajam valdžios elitui ir europarlamentarams. Likusieji
kaip gyveno skurde, taip ir toliau kapanojasi kaip kas išmano. O pensininkai
skaičiuoja likusius centus, kad išgyventi po visų mokesčių ir kosminių vaistų kainų. Dieve kaip jie drįsta taip per akis meluoti. Lygiai taip pat kaip kažkada Brazauskas nematė parduotuvėse gyvulių kanopų. Kaip jiems visiems liežuviai apsiverčia. Fu kaip šlykštu ir skaityti.

ruta       2014-02-18 11:10

Bla bla bla bla , nereikia gudrauti ir kabinti makaronus apie pagerejusi gyvenima Lietuvoje , taip jis zenkliai pagerejo komunistinem liekanom , kurios atkeliavo is sovietinio rezimo.Deja , bet ivairios ‘lenteles’ tik priemone pudrinti smegenys , mes gyvename Lietuvoje ir aiskei matome , kad skirtumas tarp eilinio pensininko / ne elitinio/ ir valdzios funkcionieriu atlyginimo yra dvidesimt kartu didesnis ! Kaip pensininkui , gaunanciam uz 40 metu staza , tik 640 litu isgyventi , kai sidimas ir kiti komunaliniai mokesciai ‘sueda’ puse pensijos ?tas savo lentelias pakabinkite savo tualete , ten joms vieta , nes neatspindi tikros , apgailietinos padietes Lietuvoje !
VISI dideli projektai Lietuvoje , tai korupcijos edzios , nei viena sutartis nepasirasyta , kad butu naudinga Valstybei , vien tik nuostoliai , bet uz tai kiek milijonu konsultantams , kurie meatsako uz galutini rezultata .Ar nors vienas politikas , valdininkas atsake asmeniskai uz savo sprendimu kenkejiskas pasekmes ?Neteko girdeti .

Ar neatrodo,kad       2014-02-18 10:54

valdžia niekaip nesugeba pagerinti žmonių pragyvenimo lygio ir tyliai nori parduoti žemę su visais gyventojais,naiviai vildamasi,kad ateis užsienietis ir išspręs visas problemas,kurios trukdo vadinamjam elitui ramiai miegoti ir mėgautis milijonais.Lengvų kelių ieškojimas veda į pragarą.Gerai,kad tauta sujudo ir turi kautis už demokratiją verta Vyrauto Didžiojo laikų dvasia…nes įsivyravus diktatūrai,Putino diktatūra tikrai gali susigundyti praryti tą kilbuką.Tik demokratija mūsų laisvės,-vidinės ir išorinės,-garantas.

Keista,kad       2014-02-18 10:48

vakar Tiesos portalas ištrynė daug komentarų,net ir tokį:“Ką daryti?” prie K.Braziulio.O gal saugumas ištraukė savo blokavimo antenas?

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.