Visuomenės pokyčių analizė, Vilnius, Ministerijos

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 16 d. 22:47

2     

    

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Nors valdančioji koalicija ir skelbia, jog kitais metais bus kilstelėti ir atlyginimai dėstytojams, šie teigia, jog švietimo ir mokslo finansavimas nėra didinamas, atvirkščiai, net mažinamas: 2017 metais buvo skirta 4,7 proc. nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 proc. Turint omeny, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja švietimui ir mokslui skirti 6 proc. nuo BVP, šie skaičiai net labai menki.

Kad atkreiptų Seimo narių dėmesį į tokią kone dešimtmetį metų skurdinto aukštojo mokslo situaciją ir paraginti juos 2018 metų valstybės biudžete numatyti didesnį finansavimą aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“ ir pakvietė kolegas siųsti laiškus Seimo nariams – kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pareikalauti iš „atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas“.

Supažindiname su visu dėstytojų ir mokslininkų laišku parlamentarams.

– – –

Reaguodami į šiuo metu viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje sklindančią informaciją apie planuojamą 2018 m. valstybės biudžetą, akademinės bendruomenės nariai reikalauja atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas.

Lietuvos dėstytojų ir mokslininkų algos jau seniai nebevadintinos net mažomis. Jos buvo sumažintos prasidėjus krizei, neindeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, nebuvo keltos jau beveik dešimt metų, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.  Jaunųjų mokslininkų atlyginimai nuolatos bando susilyginti su minimalia alga. Bendras finansavimas švietimui ir mokslui nėra didinamas, o dažnai net mažinamas: 2017 metais buvo skiriama 4,7 % nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 %. Šie skaičiai labai toli nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų 6 %. nuo BVP.

Kas rodo politinės atsakomybės bei valios stoką? Tokie pareiškimai kaip „bus papildomai investuojama į dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbą“, vengiant įvardinti, kiek, tikėtina, kils dėstytojų atlyginimai; prisidengiant tuo, kad atlyginimų problema yra mokslo institucijų tik vidinė problema ar nukeliant įsisenėjusios problemos sprendimą iki dar vienos reformos įgyvendinimo, „garantuosiančios“ mokslo ar studijų kokybę. Tuo pačiu metu iš politikų lūpų girdimi reikalavimai kelti mokslo ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą, būti inovatyviems, metaforiškai kalbant, primena reikalavimus dyzeliniu dešimties metų senumo „golfu“ pustuščiu kuro baku laimėti „Formulės 1“ varžybas. Tuo tarpu, atsirandančios keistos studijų programų akreditacijos taisyklės, nenuoseklūs mokslo kokybės vertinimo pokyčiai ir kiti žingsniai kelia klausimų apie atsakingų asmenų kompetencijos stoką ar įtarimus apie paslėptus interesus. Pabrėžiame, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė, Seimas, ir jų vadovai yra atsakingi už tai, kas (ne)vyksta mokslo ir studijų sektoriuje, tame tarpe ir už bendrą neadekvatų dėstytojų bei mokslo darbuotojų atlyginimų lygį.

Mes, dėstytojai ir mokslininkai, pripažįstame savo pareigą kokybiškai atlikti savo darbą – vykdyti tyrimus ir ugdyti studentus. Nesame nusiteikę šių pareigų mesti ir ieškoti lengvesnio uždarbio vien tik dėl valdžių apsileidimo, tačiau esame stumiami į beviltišką padėtį. Todėl reikalaujame, kad valdžią turintys asmenys taip pat deramai vykdytų savo pareigas:

1. Liautųsi dangstytis tuščiomis frazėmis ir deklaracijomis, o imtųsi atsakomybės ir realiai vykdytų reformas, kurios turėtų pagrįstai prognozuojamų konstruktyvių pasekmių mokslo ir studijų sektoriui, pagaliau sudarytų sąlygas šio sektoriaus darbuotojams dribti savo darbą, be kurio neįmanoma visuomenės gerovė ir tvari raida.

2. Galų gale pripažintų, kad esminė mokslo ir studijų sistemos problema – katastrofiškai mažas finansavimas. Ir tokios viešai eskaluojamos problemos kaip „kokybės trūkumas“, „neefektyvus lėšų panaudojimas“, „bendras žemas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų lygis“ ir kt. jos nepridengs bei nepanaikins.

3. Ne procentais, o kartais keltų mokslo ir studijų srityje dirbančių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus jau dabar. Esminė aukštojo mokslo kokybės sąlyga – savo darbui galintys atsidėti (o ne apie papildomus uždarbius, reikalingus išgyventi, galvojantys) mokslininkai ir dėstytojai. Aukštojo mokslo ir studijų sektorius jau senai pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų ne tik su kitų valstybių mokslo sektoriumi, bet ir su kitais Lietuvos darbdaviais.

Politikai negali tikėtis išvengti tiesioginės atsakomybės už nesėkmingos švietimo ir mokslo politikos sukurtas problemas, jiems vadovaujant nuosekliai vykstantį šalies mokslo ir studijų sektoriaus naikinimą. Krizė aukštajame moksle pasiekė kritinį lygį. Pasipiktinimo ir nepasitenkinimo lygis tarp dėstytojų ir mokslo darbuotojų šiuo metu yra daugiau negu pakankamas masiniams protesto veiksmams. Tad įsisenėjusios problemos turi būti sprendžiamos neatidėliotinai dabar – svarstant 2018 metų Valstybės biudžetą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jau ir čia ??..       2017-11-18 20:57

  Nemaniau,kad bacilą pasigavo ir “Tiesos”.

Bažnyčių nuotraukos su paslėptais arba retušuotais kryžiais.

GĖDA ir NUODĖMINGA

2x2       2017-11-17 18:20

biudžetininkų su aukštaisiais gana ir dar tie patys turėtų būt sumažinti procentaliai emigravusiųjų iš Lietuvos skaičiui ir nėra prasmės tratinti biudžetą aukštąjam mokslui kai darbo vietos reikalaujančios aukšto išsilavimo praktiškai užimtos ryšium su pensijinio amžiaus prailginimu iki 65m., o emigravusieji bakalaurai, magistrai dirba juodadarbiais pakuotojais lygiai taip pat kaip neturintys išsilavinimo anglai.


Rekomenduojame

Ramūnas Karbauskis. Valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms

Nida Vasiliauskaitė: kas, oficialiu požiūriu, dabar turi teisę viešai kalbėti apie esamą padėtį?

Geroji Naujiena: uoliai sergėkime Dvasios vienybę taikos ryšiais

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Nida Vasiliauskaitė ir jos lapių medžioklė: ar įvedę prievartą prieš piliečius kovos su pandemija pretekstu, politikai sustos?

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Kam netinka pilietinė pozicija? Artūras Orlauskas „Neredaguota“ tinklalaidėje

Ramūnas Aušrotas. Bendruomeninio solidarumo ir atsakingos kaimynystės pavyzdys

Vytautas Sinica. Negi į dieveniškiečius vandens patrankas arba gumines kulkas atsuks pirmiau nei į nelegalus prie sienos? Man tai makabriška

Nida Vasiliauskaitė. „Dirbu UAB „PR“, gavom užsakymą parduoti „visuomenei“ plytą“

Audrius Bačiulis. „Tai – ne Lietuvos Vyriausybė, tai – okupacinė administracija“

Andrius Švarplys. Čia gali būti du variantai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas: kviečiame Lietuvos žmones palaikyti Dieveniškių gyventojų protestą

Vytautas Sinica. Šiandien jie lengvai būtų apšaukti laisvės priešais

Rasa Čepaitienė. Kuris neapsvaigtų?

Ramūnas Aušrotas. Lazda visada turi du galus

Trakų istorinio nacionalinio parko pašonėje – plynas kirtimas

Audrius Bačiulis. Sakiniai, turintys išvartyti ministrą iš šlapio viščiuko

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos konservų fabriko „Brolių kapai“

Vytautas Sinica apie Gabrielio Landsbergio fiasko

Žinios iš Dieveniškių – tai, ko „Panorama“ šį vakarą nerodė

Lidžita Kolosauskaitė. Antivakserės laiškas Sveikatos apsaugos ministrui

Algimantas Rusteika. Susiliejam su gamta

Ramūnas Karbauskis. Sužvėrėję, godūs ir pikti

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ apie demografinę Afrikos bombą

Vinco Kubiliaus reportažas iš Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės vyskupams Julijonui Steponavičiui ir Vincentui Borisevičiui pagerbti

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Nida Vasiliauskaitė. Proga kai ką sužinoti apie protingųjų protą

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės dienos

Ramūnas Karbauskis. Prievartos maniakai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.