Visuomenės pokyčių analizė, Vilnius, Ministerijos

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 16 d. 22:47

2     

    

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Nors valdančioji koalicija ir skelbia, jog kitais metais bus kilstelėti ir atlyginimai dėstytojams, šie teigia, jog švietimo ir mokslo finansavimas nėra didinamas, atvirkščiai, net mažinamas: 2017 metais buvo skirta 4,7 proc. nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 proc. Turint omeny, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja švietimui ir mokslui skirti 6 proc. nuo BVP, šie skaičiai net labai menki.

Kad atkreiptų Seimo narių dėmesį į tokią kone dešimtmetį metų skurdinto aukštojo mokslo situaciją ir paraginti juos 2018 metų valstybės biudžete numatyti didesnį finansavimą aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“ ir pakvietė kolegas siųsti laiškus Seimo nariams – kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pareikalauti iš „atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas“.

Supažindiname su visu dėstytojų ir mokslininkų laišku parlamentarams.

– – –

Reaguodami į šiuo metu viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje sklindančią informaciją apie planuojamą 2018 m. valstybės biudžetą, akademinės bendruomenės nariai reikalauja atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas.

Lietuvos dėstytojų ir mokslininkų algos jau seniai nebevadintinos net mažomis. Jos buvo sumažintos prasidėjus krizei, neindeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, nebuvo keltos jau beveik dešimt metų, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.  Jaunųjų mokslininkų atlyginimai nuolatos bando susilyginti su minimalia alga. Bendras finansavimas švietimui ir mokslui nėra didinamas, o dažnai net mažinamas: 2017 metais buvo skiriama 4,7 % nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 %. Šie skaičiai labai toli nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų 6 %. nuo BVP.

Kas rodo politinės atsakomybės bei valios stoką? Tokie pareiškimai kaip „bus papildomai investuojama į dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbą“, vengiant įvardinti, kiek, tikėtina, kils dėstytojų atlyginimai; prisidengiant tuo, kad atlyginimų problema yra mokslo institucijų tik vidinė problema ar nukeliant įsisenėjusios problemos sprendimą iki dar vienos reformos įgyvendinimo, „garantuosiančios“ mokslo ar studijų kokybę. Tuo pačiu metu iš politikų lūpų girdimi reikalavimai kelti mokslo ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą, būti inovatyviems, metaforiškai kalbant, primena reikalavimus dyzeliniu dešimties metų senumo „golfu“ pustuščiu kuro baku laimėti „Formulės 1“ varžybas. Tuo tarpu, atsirandančios keistos studijų programų akreditacijos taisyklės, nenuoseklūs mokslo kokybės vertinimo pokyčiai ir kiti žingsniai kelia klausimų apie atsakingų asmenų kompetencijos stoką ar įtarimus apie paslėptus interesus. Pabrėžiame, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė, Seimas, ir jų vadovai yra atsakingi už tai, kas (ne)vyksta mokslo ir studijų sektoriuje, tame tarpe ir už bendrą neadekvatų dėstytojų bei mokslo darbuotojų atlyginimų lygį.

Mes, dėstytojai ir mokslininkai, pripažįstame savo pareigą kokybiškai atlikti savo darbą – vykdyti tyrimus ir ugdyti studentus. Nesame nusiteikę šių pareigų mesti ir ieškoti lengvesnio uždarbio vien tik dėl valdžių apsileidimo, tačiau esame stumiami į beviltišką padėtį. Todėl reikalaujame, kad valdžią turintys asmenys taip pat deramai vykdytų savo pareigas:

1. Liautųsi dangstytis tuščiomis frazėmis ir deklaracijomis, o imtųsi atsakomybės ir realiai vykdytų reformas, kurios turėtų pagrįstai prognozuojamų konstruktyvių pasekmių mokslo ir studijų sektoriui, pagaliau sudarytų sąlygas šio sektoriaus darbuotojams dribti savo darbą, be kurio neįmanoma visuomenės gerovė ir tvari raida.

2. Galų gale pripažintų, kad esminė mokslo ir studijų sistemos problema – katastrofiškai mažas finansavimas. Ir tokios viešai eskaluojamos problemos kaip „kokybės trūkumas“, „neefektyvus lėšų panaudojimas“, „bendras žemas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų lygis“ ir kt. jos nepridengs bei nepanaikins.

3. Ne procentais, o kartais keltų mokslo ir studijų srityje dirbančių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus jau dabar. Esminė aukštojo mokslo kokybės sąlyga – savo darbui galintys atsidėti (o ne apie papildomus uždarbius, reikalingus išgyventi, galvojantys) mokslininkai ir dėstytojai. Aukštojo mokslo ir studijų sektorius jau senai pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų ne tik su kitų valstybių mokslo sektoriumi, bet ir su kitais Lietuvos darbdaviais.

Politikai negali tikėtis išvengti tiesioginės atsakomybės už nesėkmingos švietimo ir mokslo politikos sukurtas problemas, jiems vadovaujant nuosekliai vykstantį šalies mokslo ir studijų sektoriaus naikinimą. Krizė aukštajame moksle pasiekė kritinį lygį. Pasipiktinimo ir nepasitenkinimo lygis tarp dėstytojų ir mokslo darbuotojų šiuo metu yra daugiau negu pakankamas masiniams protesto veiksmams. Tad įsisenėjusios problemos turi būti sprendžiamos neatidėliotinai dabar – svarstant 2018 metų Valstybės biudžetą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jau ir čia ??..       2017-11-18 20:57

  Nemaniau,kad bacilą pasigavo ir “Tiesos”.

Bažnyčių nuotraukos su paslėptais arba retušuotais kryžiais.

GĖDA ir NUODĖMINGA

2x2       2017-11-17 18:20

biudžetininkų su aukštaisiais gana ir dar tie patys turėtų būt sumažinti procentaliai emigravusiųjų iš Lietuvos skaičiui ir nėra prasmės tratinti biudžetą aukštąjam mokslui kai darbo vietos reikalaujančios aukšto išsilavimo praktiškai užimtos ryšium su pensijinio amžiaus prailginimu iki 65m., o emigravusieji bakalaurai, magistrai dirba juodadarbiais pakuotojais lygiai taip pat kaip neturintys išsilavinimo anglai.


Rekomenduojame

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Tarp teisės į gyvybę ir teisės į abortą

Vytautas Sinica. Apie siūlymą, kad šalys Europos Sąjungoje nebeturėtų veto teisės

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis – Kremlius laimi?

Nida Vasiliauskaitė. Apie „vatnikus“ ir jų medžiotojus jorkšyrus: kurie iš jų yra tikroji politinė bėda

Keletas prezidento metinio pranešimo komentarų: P.Girdenis, J.Laučiūtė, A.Širinskienė, P.Saudargas, A.Švarplys

„Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“? – Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas

„Tradere“ leidyklos naujienos: Birželio sukilimo metinių proga leidžiama J. A. Antanaičio knyga „Tautos instinktas išlikti“

Citata. Dantė Aligjeris: apie neutralumo padarinius moralinių išbandymų metu

Jonas Kauneckas: visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos

Nida Vasiliauskaitė. Tai šitą jie vadina „komunikacija“ ir „profesionalumu“?

Jūratė Laučiūtė: Visiems, balsavusiems už TS-LKD partiją, siūlau pagalvoti, kas jums yra Lietuva

Naciukų* Lietuva? Aleksandras Nemunaitis primena, Tomas Baranauskas pataria

Vidmantas Valiušaitis. Tėvas apie Birželio sukilimą

Audrys Karalius. Padre…? Kodėl…?

Kaip naujojo kairuoliškumo ideologija užkariavo JAV universitetus – Krescencijus Stoškus primena prof. Česlovo Milošo liudijimą

Andrius Macas. Kaip mylėti vienodai?

Andrius Švarplys. Tėvynės Sąjungos partija tampa genderistine globalistine partija (papildyta)

Rasa Čepaitienė. Tėviškos figūros

Algimantas Rusteika. Negrįžtamumo taškas

Dr. Rogeris Hodkinsonas. Kai bus surašyta šios beprotybės istorija, vyks reputacijų skerdynės!

Nida Vasiliauskaitė. Apie visuotinę penkiapirštystę ir kaip reta protingą kunigaikštį

Geroji Devintinių Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Saulius Dambrauskas kviečia Aplinkos ministerijos partnerius į diskusiją: džiaugsimės rinkdami šiukšles ar imsimės globalaus šiukšlinimo prevencijos?

Tėvo dienai. Audrys Karalius: Mano tėvas – Sibiro Liūtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.