Nerasta rubrikos

Darius Kuolys. Dr. Jono Basanavičiaus paminklo byla

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 23 d. 23:14

7     

    

Darius Kuolys. Dr. Jono Basanavičiaus paminklo byla

Veidaknygė

Vilniaus meras paprašė pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą. Keista, lietuvius jau supriešinusi byla.

Su vicemeru Gintautu Palucku ir tarybos nare, mokytoja Aldona Šventickiene peržvelgėme visas lig šiol diskusijose išsakytas nuomones, sąžiningai išnagrinėjome visus išdėstytus argumentus. Ir surašėme štai tokias išvadas, dėl kurių rytoj turėtų apsispręsti miesto taryba. Mūsų išvados kiek skiriasi nuo emocingo kultūros ministro viešo kalbėjimo, kuriame sakrali, Aušros vartų papėdėje esanti Vilniaus erdvė netikėtai tampa „užkaboriu“.

* * *

Paminklo Dr. Jonui Basanavičiui pastatyti darbo grupės išvados

Darbo grupė, išnagrinėjusi iki šiol vykusiose diskusijose dėl paminklo Jonui Basanavičiui pateiktus argumentus, susipažinusi su Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos argumentais, siūlo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai:

1. Skirti Jono Basanavičiaus paminklui aikštę priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.

2. Paminklui pastatyti šioje vietoje skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Tokį siūlymą darbo grupė grindžia šiais argumentais:

1. Paminklą Jonui Basanavičiui dera statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, nes ši miesto erdvė glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.

2. Iš trijų vietų Vilniaus senamiestyje, kuriose siūlyta statyti paminklą Jonui Basanavičiui (aikštė priešais Filharmoniją, aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje, K. Sirvydo skveras), tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu labiausiai tinkama yra vieta priešais Filharmoniją.

3. K. Sirvydo skvero vieta, siūlyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro, akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: darbo grupei nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti Jono Basanavičiaus paminklui. Architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu žvelgiant: Jono Basanavičiaus paminklas šiuo atveju stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.

4. Aikštė priešais Filharmoniją, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, yra ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė. Ji - iškalbinga Jono Basanavičiaus svarbiausio politinio darbo liudininkė. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Būtent šioje Vilniaus erdvėje, Jono Basanavičiaus iniciatyva, buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu.

5. Aikštė priešais Filharmoniją yra iškirtinė urbanistiniu, architektūriniu požiūriu. Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.

6. Priešais Filharmoniją susiformavusi erdvė, daugumos architektų nuomone, yra optimalių parametrų paminklui statyti.

7. Norint deramai įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą ir tam sutelkti geriausias kūrybines skulptorių ir architektų pajėgas, būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Darbo grupės nariai: Darius Kuolys, Aldona Šventickienė, Gintautas Paluckas

 

* * *

Architektas Algimantas Nasvytis: kodėl paminklą dr. Jonui Basanavičiui reikia statyti Vilniuje priešais Nacionalinę filharmoniją

Pirma, vieta priešais Filharmoniją yra išskirtinė Vilniaus erdvė.

Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta: čia Aušros Vartų gatvę kerta Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvės, jungiančios Aušros vartus, miesto rotušę, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčias, buvusius Subačiaus ir Rūdininkų vartus.

Tai vieta, esanti priešais išskirtinės istorinės reikšmės rūmus – buvusią Miesto salę, kurioje vyko Didysis Vilniaus seimas.

Ši erdvė yra pusiaukelėje tarp Katedros ir Rasų kapinių – dviejų svarbiausių tautos nekropolių.
Šią vietą supa formos atžvilgiu reikšmingi fragmentai: Bazilijonų vartai, Pasažo arka, Šv. Kazimiero gatvės arka.

Ši vieta kartu yra ir Vilniaus „auksinio trikampio“ sakralus kampas („auksinį trikampį“ sudaro trys miesto gatvių linijos: Vokiečių-Vilniaus gatvių linija, Pilies-Didžiosios-Aušros Vartų gatvių linija ir šias linijas jungianti Gedimino prospekto atkarpa).

Antra, priešais Filharmoniją po karo susiformavusi erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.
Trečia, ypatingai svarbus šios vietos veiksnys yra Aušros vartų artuma: šioje vietoje pastatytas paminklas bus nuolat daugelio žmonių matomas, nes tai miesto svečių ir turistų bene lankomiausia vieta.

Ketvirta, kad šioje išskirtinėje miesto erdvėje būtų sukurtas tinkamas paminklas Jonui Basanavičiui, yra būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

2016 m. vasario 20 d.

Veidaknygė

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. - nepasirašysiu'i       2016-02-25 21:15

Dar XVIII a.gale dauguma žemutinio luomo buvo lietuviška.
Dėlpaminklų Senamiesty - jie turi neužgožti pagrindinio paminklo,Senamiesčio.

Nepasirašysiu        2016-02-25 15:38

Gerbiu p. Kuolį,
Bet vargu ar man patinka Senamiescio politizavimas paminklais - Senamiescio, kuriame lietuviai visuomet (bent pastaraisiais šimtmečiais) sudarė gyventoju mažuma. Siuo metu jis jaučiasi neutralus tiems, kurie nenori žinoti daugiau, o tiems, kurie istorija šiek tiek žino, paminklu jai prisiminti nereikia.
Žinoma, Basanavičių prisimenu kaip LDK šalininką. Tad lyg ir pamatuota jam pastatyti paminklą Senamiestyje. Problema turbut ta, kad reikia visuomene edukuoti apie Basanavičiaus ir Smetonos esminius skirtumus. Kad statome paminklą LDK, o ne provincialios Smetonos Lietuvos idėjai.
Apskritai, džiaugčiausi, jei Vilnius istorine atmintimi butu panašesnis i Varšuva, kur LDK idėja kur kas gyvesnė gatvių pavadinimuose ir aplinkoje, nei šiuo metu Vilniuje. Tikeciausi taciau, kad sekantys paminklai, jei tokiu bus, bus skirti vyresniems už Basanavičių tarptautinio (lenkiško, zydisko, baltarusiško, net vokiško) Vilniaus veikėjams, o ne jaunesniems provincialaus, sovietų etniškai išvalyto Vilniaus herojams.
Bet pagaliau - ar paminklus turėtume statyti is bronzos gatvėse, ar leisti knygas, kurti laidas ir paminklus statyti protuose? Ar ne pasenusi ir perdėm vakarietiška idėja apstatyti gatves bronzos lėlėmis? I mus panašesnės kultūros apsieina be tokios “pakazuchos”.

bet komunistai nuspręs...       2016-02-24 23:05

valdanti komunistų partija niekad neatleis J.Basanavičiui už įgyvendinimą lietuvių tautos norų - nebebūti ruskių vergais.

savivaldybės taryba       2016-02-24 17:06
Teisingi judesiai!       2016-02-24 13:44

Į “Tiesos” sugrįžo gerb.D.Kuolys, dabar lauksime sugrįžtant ir gerb. N.Puteikio. Puiku!

kacius       2016-02-24 8:44

Labai geras pavyzdys, kaip mūsuose vieši NEKOMPETENCIJA, labai džiugu, kad ji nerado nė vieno architekto.

Tarabilda       2016-02-24 0:11

Labai geras judesys.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.