Demokratija ir valdymas

Dalius Stancikas. Siaurųjų partijų liga

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 26 d. 18:42

20     

    

Dalius Stancikas. Siaurųjų partijų liga

Žurnalas „Miškai“

Kada, o Viešpatie, kada,
Siaurųjų partijų liga
Nustos mus nelaimingus ėsti?

/Maironis/

Drama verta rašytojo plunksnos: po pirmojo Seimo rinkimų turo „istorinę pergalę“ šventęs naujai iškeptas konservatorių lyderis po antrojo susinervinęs atsiprašinėjo už pralaimėjimą – po ketverių opozicijos metų konservatoriai gavo mažiau mandatų nei po krizinio valdymo. 

Prezidentė abu tokius skirtingus rinkimų turus komentavo vienodai: žmonės ištroškę permainų.

„Permainų noras“ yra sąlyginė sąvoka, kurią galime taikyti tik mažesniai daliai rinkimuose dalyvaujančiųjų (ir nulemiančių svarstyklių pusę), nes daugiau kaip pusė nuolatinių rinkėjų elgiasi panašiai kaip sporto sirgaliai: turi pasirinkę pastovią politinę komandą, už kurią balsuoja nepaisydami jos darbų, nuodėmių ar net kintančių programinių nuostatų – tiesiog už tai, kad jie „mūsiškiai“. („Visada balsuoju už tuos pačius“, – didžiuodamiesi savo pastovumu sako jie; ir tuomet darosi suprantamesni rusai, balsuojantys už V. Putiną – „o už ką gi daugiau“?).

Konservatoriai ir socialdemokratai tokių stabilių „mūsiškių“ turi vienodai – maždaug po 200 tūkstančių, Liberalų sąjūdis apie 100 tūkst. (šių gerbėjų neatbaidė net įžūli partijos pirmininko apgavystė), lenkų partija – apie 70 tūkstančių, valstiečių – 60 tūkst. ir t.t. Tokiems sirgaliams (rinkėjams) žodis „permainos“ (balsavimas už kitą partiją) siejasi su vieninteliu žodžiu – „išdavystė“. Buvusios valdančiosios partijos – konservatoriai ir socialdemokratai – ypatingai formavo būtent tokią savo rinkėjų savivoką, nes tai užtikrino nesibaigiantį jų buvimą valdžioje, tad ir sirgalių aistros, kaip per tikras rungtynes, nuolat audrinamos vis naujais specialiais efektais (šiuo metu ypač „veža“ politinės patyčios socialiniuose tinkluose: kas ką labiau pažemins).

Tačiau kaip nutiko, kad turėdami gana mažą pastovių sirgalių skaičių taip triuškinamai laimėjo valstiečiai, o pirmojo turo nugalėtojai konservatoriai antrajame kėlinyje buvo sugniuždyti net savo aikštelėje – Kaune? 

Atsakymas paprastas: be partinio pasiskirstymo Lietuva dar yra pasidalinusi į vadinamąją kairę ir dešinę (nors toks pasiskirstymas yra labiau psichologinis, nei grįstas politinėmis vertybėmis), tad pasistumdymai tuose dviejuose flanguose ir lėmė vienų netikėtą džiaugsmą, o kitų – įniršį.

Prieš dvejus metus, per 2014 m. Europos parlamento rinkimus, nepakeičiamus dešinės pusės lyderius konservatorius pavijo E. Masiulio vadovaujami liberalai. Liberalams palanki žiniasklaida su LRT priešakyje tuomet skelbė ditirambus staigiai liberalėjančiai (suprask – europietiškėjančiai) Lietuvai, tačiau tikrovė buvo žymiai proziškesnė: „už gerus darbus Rubiconui“ nuteisto A. Zuoko liberalų šalininkai pasirinko kitus liberalus. Šiais metais gavę panašų antausį nuo E. Masiulio (įtariamo gerais darbais „MG Balticui“) ta migruojanti dešinė nudreifavo link konservatorių ir taip lėmė jų pergalę pirmajame ture. Ir nors konservatorių Anūkas skelbė istorinį laimėjimą, dešinėje pusėje nėra jokių gerų naujienų: per pastarąjį dešimtmetį dešiniųjų (konservatorių ir visų rūšių liberalų) rinkėjų skaičius lieka maždaug toks pats – apie 400 tūkstančių, ir vieni jie nepajėgūs ne tik sudaryti valdančiosios daugumos, bet ir laimėti antrojo rinkimų turo, kai rinkėjams tenka rinktis tarp likusių dviejų – kairės ir dešinės – kandidatų. Taigi konservatorių pralaimėjimą ir valstiečių pergalę antrajame ture lėmė apsijungę kairiųjų rinkėjai, kuriuos suvienijo ne tiek „permainų noras“ (valstiečiai), kiek baimė, jog laimės konservatoriai (konservatoriai Vilniuje laimėjo tik tose apygardose, kur antrajame ture susikovė su liberalais ar kitataučių kandidatais). 

Panašūs poslinkiai vyko ir kairėje pusėje: trečdalis kairiųjų rinkėjų valstiečius rinkosi kaip viltingesnę kairiąją jėgą, o dalis nusivylusiųjų išvis nedalyvavo rinkimuose (šiemet Seimą rinko 100 tūkst. piliečių mažiau). Taigi, nepaisant kairiosios valdančiosios koalicijos pralaimėjimo, kairiaisiais save laikančių rinkėjų ir toliau lieka apie 600 tūkst., ir jeigu jie nesijaus valstiečių atstovaujami, kituose rinkimuose valstiečiai vėl liks su savo ištikimuoju 60 tūkst. elektoratu.

Nebent kituose Seimo rinkimuose šis 26-erius nepriklausomybės metus besitęsiantis politinis susiskirstymas kairė – dešinė įgautų visiškai kitą pavidalą, iš esmės keičiantį Lietuvos partinį peizažą ir politinę mąstyseną. Taip gali nutikti ir štai kodėl.

Visų pirma, kairės – dešinės suskirstymas, atsiradęs nuo Sąjūdžio ir komunistų priešpriešos, jau yra atgyvena, neturinti nieko bendro su realybe (keli pavyzdžiai: kairiesiems valdant pinigų gynybai buvo skiriama dvigubai daugiau, nei prie dešiniųjų – tą pačią kryptį žada tęsti ir valstiečiai, kairiųjų užsienio reikalų ministras Rusijos atžvilgiu skelbė vienus riebiausių Europoje pareiškimų, o kairiųjų premjeras, perimdamas konservatorių politinę kalbėseną, Rusijos ranką įžvelgė net mokytojų profsąjungų keliamuose streikuose).

Antra, šių rinkimų kampanijos metu ir konservatoriai, ir socialdemokratai jau nebepajėgė slėpti, kad didžiausias pavojus Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai yra masinis bėgimas iš tėvynės. Tiesa, tai nebuvo taip ryškiai akcentuojama, kaip priklausytų pagal šios problemos mastą (Pasaulio bankas skelbia, kad Lietuva yra tarp trijų labiausiai nykstančių pasaulio šalių), tačiau viešas ir atviras ilgai nutylimos tragedijos įvardijimas yra labai svarbus laimėjimas (dar ne taip seniai buvęs konservatorių premjeras aiškino, jog masinė emigracija yra naudinga Lietuvai). Nes emigracijos pripažinimas svarbiausia problema kartu reiškia ir nebylų pripažinimą, kad daugiau kaip dešimtmetį kairės – dešinės vykdyta vadinamoji „globalios Lietuvos“ politika yra pražūtinga ir nebegali būti tęsiama.

Trečias veiksnys – geopolitinis. Dėl nenuslūgstančių emigracinių krioklių ir teroristinės kasdienybės Europoje jau senokai tradicinę politinę perskyrą kairė – dešinė pakeitė nauja: globalizmas – tautiškumas. Šios naujos perskyros pasekmės jau šiandien akivaizdžios: 2013 m. tarp dviejų tradiciškai valdančių Anglijos partijų (leiboristų ir konservatorių) kaip viesulas įsiveržusi trečioji – Nepriklausomybės partija – iš esmės ir lėmė Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES. Panašūs politiniai procesai nesustabdomai vystosi visoje Europoje (tik Lietuvos politinis elitas vis dar naiviai tebemano, jog Lietuvos ateitis slypi Briuselio koridoriuose, o ne jos pačios istorinėse ištakose, ir nesijungia prie savo valstybių interesus atkakliai ginančio Vidurio Europos bloko), todėl neišvengiamai sudrebins ir Lietuvą.

Ir ketvirtasis svarbus veiksnys – 2020 metais baigsis ES pašalpa, taigi prapuls ir tas materialinės naudos motyvas, kuriuo prieš rinkėjus labai mojavo kairės – dešinės valdžia.

Šių veiksnių visuma leidžia spėti, kad 2019 pavasarį Prezidento rinkimai pirmą kartą vyks ne pagal tradicinę kairės – dešinės perskyrą, o būtent globalizmo ir tautiškumo priešpriešos dvasioje, kuri ir dabar glūdi didžiojoje visuomenės dalyje ir visose didžiosiose partijose, tačiau atkakliai slepiama po iš esmės jokio vertybinio pagrindo nebeturinčiais partiniais pasidalinimais. Kaip sako filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas, kairės ir dešinės skirtys mūsų politikoje buvo tik tariamos, o vienintelė reali skirtis tėra tik viena: globalizmas – nacionalizmas.

Šia prasme ir stipriausioji kairė, ir stipriausioji dešinė – valstiečiai ir konservatoriai – yra nevienalyčiai politiniai dariniai, turintys po du ryškiai vertybiškai skirtingus sparnus, todėl būtų gerai, jei naujame Seime kartu dirbtų ar rungtųsi ne partijos, o jų vertybinės srovės griaudamos dirbtines partines linijas, ir dabartinę butaforinę partinę sistemą iškristalizuodamos į esminį politinį klausimą, gyvybiškai svarbų šiandieninei Lietuvai ir Europai: ar kosmopolitinis globalizmas (mums pirštas dar komunizmo laikais) ir sukarikatūrintos žmogaus teisės, ar krikščioniškos vertybės ir taikus tautiškumas?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Atsakau       2016-11-1 19:27

gerb Juozui Valiušaičiui į klausimą :Kurios partijos programoje Kultūra pateikta kaip Aukščiausiasis valstybės siekis?- LVŽS, nors ir žinau, kad jis tą žino ir žinau, kodėl neparašė atsakymo. Puikus retorinis klausimas p. Juozai.

egzaminas        2016-10-27 11:24

Kas yra valstybė, valdžia, valdovas? Ką jis valdo? Pavaldinius. O kas tie pavaldiniai? Tauta, kas gi daugiau. Tauta kinkoma, žabojama, vadelėjama, raginama. Anksčiau ragino botagu, dabar teismais, antstoliais, areštais. Tauta emigruoja ir nesirengia grįžti. Kas bus? Tautos balso negirdėti.
Kalba tik valdžia ir Bažnyčia. Abi turi savo žiniasklaidą, samdomus vedėjus, samdomus autorius ir netgi savus “komentatorius”. 

Kol Lansbergis mušėsi į krūtinę "kaltas esu"       2016-10-26 15:05

tol konservkrikščioniškame pasaulyje buvo OK. Bet, kai pakvipo konserv ir krikščioniškasis skilimas pasidarė baisumas tarp abiejų pusrutulių.

Dočys dėjo...       2016-10-26 14:41

Ir pataikyk tu man taip taikliai: “Neužmirštuolės” koalicija kovos iki paskutinės Armagedono dienos su “Trispalvės” gerbėjais. Tiesiai-šviesiai, tiksliai ir keliais žodžiais nusakyta visa tiesa ir dabartinė kova. Kovoja ne partijos, kovoja priešingos vertybės. Manau, tikrieji lietuviai ir Lietuvos piliečiai pasirinko teisingą kelią vertybių išsaugojimo link. Sėkmės Valstiečiams-žaliesiems ir ypač Ramūnui Karbauskiui, įveikusiam tokias tamsiąsias jėgas rinkimuose.

Klausiui       2016-10-26 12:55

Jei tamstai kliudo bažnyčia, susrink chunveibinų armiją, ir pirmyn griaut bažnyčių Robestpjero pavyzdžiu.

Klausia:       2016-10-26 11:57

“ar žmogaus teisės, ar krikščioniškos vertybės?”.
Kokios tos Žmogaus teisės? Kokios pareigos tokios ir teisės.
Kaip “taikūs tautiečiai” supranta savo pareigas? Ogi kaip teisę emigruoti.   
O kaip vertinti krikščioniškas vertybes? Žiūrint kas vertina: Bažnyčia krikšto vertę jaučia realiai, tikintieji - abstrakčiai. 

Jau       2016-10-26 10:43

daugiau kaip ketvirtį amžiaus turime valdžios rokiruotę -konservatoriai arba socdemai, tad pastarosios rimtai išsigando naujos jėgos. Jeigu valstiečiai bent pusę savo programos įgyvendins, tai abi ir liks antram plane, todėl jos dabar labiau kaišios pagalius į ratus, nei kartu važiuos, konservatoriai jau akivaizdžiai tą demonstruoja.

s.m. Dočiui       2016-10-26 9:30

nebūk juliuspuras… “Žūtbūtinį”, o ne “žūdbutinį”.
Viskas gerai.

Ale       2016-10-26 5:38

Pritariame: „...būtų gerai, jei naujame Seime kartu dirbtų ar rungtųsi ne partijos, o jų vertybinės srovės griaudamos dirbtines partines linijas, ir dabartinę butaforinę partinę sistemą...“ Viena didžiausių nuodėmių yra -puikybė,- vakar tai stebėjome, nacionalinė vyriausybė jiems utopija.

teisingai       2016-10-26 1:45

Viokie “pažangolei”,kaip sakytų jų idėjas įkūnyjantis personažas,patys yra negabūs ir provincialūs atsilikėliai,pramiegoję net paskutines ir akivaizdžias politines tendencijas Europoje.Žada vesti Lietuvą į ateitį su pusantros valandos vėluojančiais laikrodžiais ant rankų.Ir kaip tokiomis aplinkybėmis galėjo nepasinaudoti tas naujas,margas ir keistokas darinys!Žinoma,linkiu jam sėkmės ir šiek tiek net esu pakerėtas jo drąsos,nors už juos ir nebalsavau.Būtų gerai,jeigu dariniui pavyktų bent įžangą padaryti.

hm...       2016-10-25 22:43

Kaip suprantu netgi žurnalas apie gamtą turi savo politruką, kaip tarybinais metais. Viena iš Lietuvos bėdų visokios VšĮ kurios kaip siurbelės minta valstybės pinigais.

AAA       2016-10-25 22:07

Įdomu, iš kur poetas Maironis pažinojo mūsų Siaurusevičių?

NorKūnas       2016-10-25 21:31

Kosmopolitinį globalizmą aptarnaujančios ideologijos,
nors pateikia save kaip pažangos šauklius,
yra, atvirkščiai, atžanga į barbariškuosius klajoklių laikus:
išistorindamos ir nutautindamos šios melo ideologijos kuria naujuosius nomadus,
klajojančius paskui kapitalą.
Kosmopolitizmas, kaip stabmeldystės forma, yra nupuolimas į ikikristinius laikus,
vakardiena, o ne “šviesus žmonijos rytojus”.

Dočys       2016-10-25 21:19

“Neužmirštuolės” koalicija su visais savo pajacais pakilo į globalų žūdbutinį Armagedoną su trispalvininkais. Štai iki ko atvedė neapdairumas, kad laiku nebuvo sunaikinti žemės referndumininkai.

Tautiškumas       2016-10-25 19:53

krikšščionybės rėmuose.

Viską        2016-10-25 19:39

tikros tos demokratijos sąlygose apspręs ( t.y. išspręs )  kas gi turi daugiau pinigėlių  - tigi vienas euro ,  tai tik vienas balsas, o daug daug euro tai ir daug daug tų balsų.

ne kairė - dešinė, ne tautiškumas - globališkumas       2016-10-25 17:46

o žydai - rusai.
dabar rusai laimėjo, nes tautai nusibodo žydiškumas - politkorektiškumas - globalizmas - pederastizmas ir t.t.

Dočys skeptikui       2016-10-25 17:32

Tamsta turite neeilinių gabumų įžvelgti ateities baubus. Tikrai taip - lietuvių taikus tautiškumas prives prie Pasaulinio karo.

Hm...       2016-10-25 16:42

Kaip tai susiję su miškais?

skeptikas       2016-10-25 16:33

Is esmės sutinku su autoriumi, o bet tačiau iš daugybės istorijos pavyzdžių matėme, kad “taikus tautiškumas” priveda prie pasaulinių karų. Deja, manau sekančio pasaulinio karo žmonija neišgyvens :/


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.