Istorija

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. birželio 22 d. 7:56

9     

    

Česlovas Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?

Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį.

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, tuo pasinaudojusi ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes. Prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.

Dar sunkesnis ir dabar jau beprasmis ginčas: kas būtų buvę Lietuvai geriau – nacių ar sovietų okupacija? Abu režimai buvo nusikalstami, abu diktatoriai, ir Adolfas Hitleris, ir Josifas Stalinas, griebėsi genocido Europos tautų atžvilgiu, abu jie siekė tų pačių tikslų – viešpatauti svetimose žemėse. Abu jie vykdė ir aneksiją, ir okupaciją, ir genocidą.

Mes tik iš kupetos metų nuotolio galime svarstyti, kuri iš tųdviejų okupacijų būtų atnešusi mažiau žalos, tačiau apie sovietinę neturime teisės kalbėti tariamąja nuosaka, nes lietuvių tauta, kaip ir daugybė kitų tautų, ją iškentėjo savo kaliu. Netgi per pirmosios sovietinės okupacijos metus (1940 06 15–1941 06 22) Lietuva patyrė vieną skaudžiausių tragedijų: vien per paskutinę jos savaitę į SSRS platybes ištremta 23 tūkst. žmonių…

Toks baisus patyrimas daug kam leidžia teigti, kad naciai išvadavo Lietuvą, kaip ir kitus SSRS užimtus pakraščius – nuo Suomijos iki Kaukazo, iš bolševikų teroro. Daug kas jų laukė išskėstomis rankomis, nes manė, kad vokiečiai humaniškesni, kultūringesni, atneš demokratijos vėjų, o netrukus leis atkurti savarankišką valstybę.

Ypač daug tokių vilčių puoselėjo nuo sovietinės okupacijos į Vakarus pasitraukę Lietuvos veikėjai. Jie naiviai manė, kad, pasinaudojusi naujųjų okupantų jėga, Lietuva tuojau pat sukurs savo demokratinį valdžios aparatą bei institucijas ir ims tvarkytis pagal vokišką principą „Ordnung ist Ordnung“ („tvarka yra tvarka“).

Tokius planus puoselėjo ir 1940-ųjų lapkričio 17 d. Berlyne įsteigtas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), kurio pagrindinis tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Ši idėja kilo iškart Lietuvą okupavus sovietams. 1940 m. rugpjūčio 10 d. JAV susikūrė Amerikos lietuvių taryba, vienijusi įvairias išeivijos organizacijas, o Romoje vykusioje konferencijoje sudarytas Lietuvos tautinis komitetas. Lietuvos atstovas emigracijoje Kazys Škirpa vadovavo LAF‘o steigiamajam susirinkimui, kurio protokolą pasirašė 28 įvairių politinių pažiūrų asmenys. Tų metų gruodį pogrindinė LAF‘o grupė atsirado ir Kaune. Vieno advokato bute 1941-ųjų vasarį buvo įkurtas LAF‘o štabas, o pagrindinė jo būstinė buvo senelių prieglaudoje.

Iš pradžių buvo ketinta sukilimą prieš bolševikus Lietuvoje pradėti dar prieš numatomo karo pradžią, tačiau A. Hitleris ją atidėjo – iš gegužės vidurio į birželio mėnesį. Sukilimas turėjo reikšti, kad vokiečiai užimtų jau ne SSRS teritorijos dalį, o nepriklausomą Lietuvą. Tačiau nežinodami tikslios vokiečių puolimo datos ir nerizikuodami akis į akį susidurti su Lietuvoje dislokuotais sovietiniais okupaciniais daliniais, LAF‘ininkai orientavosi į tai, kad pasinaudos nacių karine mašina ir padės jai triuškinti okupacinę kariuomenę.

Birželio sukilimas buvo numatytas gana tiksliai – birželio 22 d. 10 val., nes tuo metu jau šešias valandas pasienyje griaudėjo karo kanonada, ir vokiečiai keliais galingais frontais sparčiai veržėsi į SSRS gilumą. Pagal sukilimo planą vakare buvo užimtas radiofonas, radijo stotis, ryšių centrai, svarbesni Kauno objektai, tačiau tiesioginių susirėmimų su Raudonąja armija buvo stengiamasi išvengti. Kitą dieną buvo parengta Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija, pagrindinis jos tekstas dingo, todėl teko kurti naują. Ji buvo perskaityta per radiją.

Penki vokiečių žvalgybos kariai Kaune pasirodė tik birželio 24-ąją, kai iš esmės miestą jau kontroliavo sukilėliai. Čia veikė 36 jų grupės, o liepos pradžioje užregistruota apie 6 tūkst. žmonių. Vilniuje sukilimas prasidėjo birželio 24-ąją, nors jau 23-iosios popietę ant Gedimino pilies bokšto suplevėsavo trispalvė. Bolševikai ją bemat nuplėšė, tačiau ji vėl pasirodė.

Istorikai LAF‘o ir Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklos nepervertina. Nors ir tikėdamos nepriklausoma Lietuva, šios struktūros negalėjo veikti savarankiškai. Jau šios organizacijos užuomazgose galima buvo justi Vokietijos nacionalsocialistų įtaką. Kaip rašė istorikas Kasparas Pocius, netgi LAF‘o parengtas valstybės valdymo modelis buvo panašus į nacistų veiklos principus. Karo pradžioje Lietuvoje siautėję aktyvistai su baltais raiščiais ant rankovių (todėl jie buvo vadinami baltaraiščiais) prisidėjo persekiojant ir naikinant sovietų kolaborantus, ypač žydus, tarp kurių buvo nemažai susidėjusių su okupantais. Tas Naujosios Lietuvos modelis buvo pasiskolintas iš Trečiojo Reicho – viena tauta, viena partija, vienas vadas.

Tiesa, utopiniuose LAF‘o dokumentuose pabrėžiama, kad „aktyvistų Sąjūdis nėra joks nei fašizmo, nei nacionalsocializmo kopijavimas, o tai tik skaudus praeities patyrimo išugdytas mūsų tautos politinio gyvenimo reiškinys“. Bet K. Škirpos prisiminimuose dėstoma kitaip. Jis neturėjo kitos išeities. Juose nurodoma, kad aktyvistai pritarė nacių sumanymui Baltijos šalis paversti Vokietijos aruodu (dabar tai būtų vadinama abipusiai naudingu prekybiniu bendradarbiavimu), o kartu ir pagrindė „vergo ir pono“ santykius, kai didelė tauta „turi teisę“ reikalauti sau daugiau gamtos turtų nei maža.

Štai kodėl iš pradžių vokiečių okupantai nekliudė šiai nacių filosofijai pritarusiam LAF‘ui ir laikinajai vyriausybei veikti. Bet netrukus už lojalumą naujieji šeimininkai „atsidėkojo“: LAF‘o sudaryta laikinoji Lietuvos tautinė vyriausybė teišsilaikė vos 43 dienas ir buvo likviduota, sudarius vokiečių civilinę valdžią. Jau rugpjūčio 5 d. Lietuvos generalinis komisaras Adrianas Theodoras von Rentelnas pareiškė, kad, įvedus civilinę vokiečių administraciją, vyriausybės darbas „turi būti laikomas baigtas“. Su vokiečių priežiūra sukurtos lietuviškos institucijos buvo smulkmeniškai kontroliuojamos.

Po tokio „atsiskaitymo“ vyriausybės vadovas literatas ir visuomenės veikėjas Juozas Ambrazevičius sudarė antinacistinio pasipriešinimo organizaciją „Lietuvių frontas“, vėliau vadovavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto politiniam padaliniui, tačiau idealistinė visų trijų frontų idėja sukurti nepriklausomą valstybę ištirpo karo gaisrų ugnyje ir gyvavo tik emigracijoje. Kitaip sakant, ji negalėjo būti realizuota, kol bent vienas okupantas mindė Lietuvos žemę.

LAF‘o susikūrimas ir jo surengtas Birželio sukilimas parodė, kad Lietuva buvo pajėgi skelbti valstybingumo deklaraciją ir pademonstruoti pasauliui savo nepriklausomybės siekį. Tai, kad jis nebuvo išplėtotas, o pasibaigus karui ilgiems dešimtmečiams persikėlė į gilų antisovietinį pogrindį, jau yra globalinės istorijos poveikis.

Šiuo neilgu laikotarpiu lietuviai parodė, kad tautos gelmėse neužgeso nepriklausomybės žaizdras, kad jo liepsna vis tiek kada nors išsiverš iš po storo okupacijos kiauto. Štai kodėl primityvus svarstymas, koks turėjo būti mūsų pasirinkimas tarp dviejų blogybių, yra beprasmis.

Lietuva pasirinko trečiąjį – Nepriklausomybės kelią, kuris, nors ilgiausias ir sunkiausias, yra pats tauriausias. Ir neginčijamas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2021-06-23 12:43

,,Tas Naujosios Lietuvos modelis buvo pasiskolintas iš Trečiojo Reicho – viena tauta, viena partija, vienas vadas.” Ir kuris gi čia buvo tas vadas - Ambrazevičius ? Kur Iškauskas tai perskaitė ? Galėjo pateikti nors kokią citatą. Ir kad tuo metu demokratinių šalių aplink Lietuvą nelabai ir buvo. Kai aplink vien diktatoriai, tai ir skolintis nebūtina. ,,. Juose [Škirpos atsiminimuose] nurodoma, kad aktyvistai pritarė nacių sumanymui Baltijos šalis paversti Vokietijos aruodu.” Tai, kad karo metu visas okupuotas ar net neutralias šalis Vokietija (kaip ir Rusija) pavertė savo aruodu. O per kokį karą buvo kitaip ? O dabar, taikos metu, mes esam ne aruodas ?

Prašalietis       2021-06-22 17:57

Iškauskų Česiukas pasakoja neišsivaikščiojusiems lansberginio durnių laivo keleiviams apie prieš 80 metų “buvusį tų laikų patriotams sunkų pasirinkimą”. Pats Česiukas, kaip ir daugelis kitų tipinių “tautinių patriotų”, su “sunkiais istoriniais pasirinkimais” jokių problemų neturėjo ir neturi. Tarybiniais laikais Česiukas kaip “politinis apžvalgininkas” įgyvendino partijos ir vyriausybės “teisingas mintis” tarybinei Lietuvos liaudžiai, šiandiena Česiukas dar “teisingesnes patriotines mintis” dėsto apie su Hitlerio vokietukais suderintą 1941 Birželio trijų dienų sukilimą už “laisvę ir nepriklausomybę”. Tipinis “tautinis patriotas” kaip taisyklė pasirenka greitai ir nesunkiai, tarybiniais laikais dainuodami komjaunuoliškas dainas šie “tikri patriotai” su gėlėmis sutiko ir šveitė Stalino tankus, atėjus Hitlerio “išlaisvintojams” 4 metus traukdami vokiškas dainas šveitė vokiečių tankus, vėl sugrįžus Stalinui su dar didesniu komjaunuolišku įkarščiu šveitė tarybinius tankus, šiandiena tie patys “patriotai” su neapsakomu komjaunuolišku įkarščiu ir džiaugsmu šveičia JAV ir vokiečių tankelius. Šveisdami Lietuvoje užsienio valstybių tankus “tautiniai patriotai” visais istoriniais periodais pasakoja eiliniams iš savo darbo gyvenantiems žmonėms kokie visi “pasidarė laisvi ir nepriklausomi”...

Trockis       2021-06-22 17:21

Patariu gerai įsiskaityti į tekstą ir surankioti visus skirtumus nuo dabartinės PPPrezidentinės versijos. Labai pamokantis tyrinėjimas protingiems:
ir iš kur vėjas pučia, ir kaip būtent pučia.

Naje,       2021-06-22 14:18

š-niams tikrai sunkus pasirinkimas, žmonėms - ne, tik kad rinktis nebuvo leidžiama. Ir nėra čia reikalo kartoti tarybinių vadovėlių ,,atnaujintų” teiginių. O tai rusai užpuls už plagiatą ir pareikalaus susimokėti už autorines teises.

Ekspertas       2021-06-22 12:47

Šiandien dar sunkiau rinktis - liberastija, rusofobija ar koronafašizmas?

kisulia       2021-06-22 9:38

tu arba kryželį nuo kaklo nusikabink, arba triusikus užsimauk.

ah1       2021-06-22 9:37

pasirinkimas kuriam šeiminikui tarnauti?

Kis       2021-06-22 8:24

tokios irpanasios rasliavos tik dar karta irodo,kad mes sioje zemeje nieko nesprendziame,o kai raso ponas Iskauskas apie Nepriklausomybe,tiesiog hebejuokinga.Juk pripazinkite ,kad jus sapnuose neregejote tos “nepriklausomybes”,kuria dovanuojo Landzbergis,tarnavuote,koloboravuote buvusiems seimininkams.Kam cia durniu volioti.

Skaitinys nepasirenkantiems       2021-06-22 8:18

Blaškaisi, Iškauskai. Sunku pasirinkti? Tokia jau jūsų dalia.


Rekomenduojame

Dr. Rimas Jankūnas. Ką apie skiepijimo naudą sako susirgimų Covid-19 statistika?

Prancūzai protestuoja prieš naujuosius E. Macrono įvedamus žmogaus laisvių ir teisių suvaržymus

Geroji Naujiena: „Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“

Audrius Bačiulis. Dešiniosios diktatūros baigiasi demokratija – tai iš esmės dėsnis, kad taip baigtųsi kairiosios diktatūros, istorijoje nerasite

Martynas Katelynas mitinge prie Seimo „Apginkime Lietuvą!“

Nida Vasiliauskaitė  naujojoje „Lapių medžioklėje“: apie Armonaitę, ieškančią, jaunoko kvailoko vyro, kuris atsiduos už 20 eurų MAXIMA čekį

Margaritos Starkevičiūtės kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą: piliečių pasitikėjimą praradę vadovai turi atsistatydinti arba būna atstatydinti

Vytautas Rubavičius. Baltarusijos galvosūkis; geopolitika Lietuvai

Algimantas Rusteika. Rudens finalas artėja

Sekmadienį įvyks paskutiniojo mirties bausme nubausto partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės

Liepos 17 d. kviečiame į mons. A. Svarinsko Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką pagerbti arkiv. J. Steponavičių ir vysk. V.  Borisevičių

Vytautas Sinica. Kas galėtų suabejoti…

Vytautas Sinica. Žalimas prieš Konstituciją

Kaip atpažinti manipuliacijas: trumpai. Kun. Roberto Grigo pastebėjimas: „Ar visi?“

Linas Šalna apie tuos, kurie vertina ne žaidimą, o futbolininkų odos spalvą

Audrius Bačiulis. 3 klausimai valdžiai

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda: būčiau nepasirašęs lyčiai neutralios partnerystės įstatymo

Vido Rachlevičiaus pastebėjimas: tėra vienas klausimas

Nidos Vasiliauskaitės išvada. Šįkart nekorektiška

Vytautas Radžvilas mitinge prie Seimo: Apginkime Lietuvą!

Stasys Jakeliūnas. Neįtikėtini (anti)demokratijos standartai

Viltinga? Andrius Bačiulis. ~40 proc. amerikiečių vis dar vadovaujasi sveiku protu

Rasa Čepaitienė. Gėdintojai

Papunkčiui. Vytautas Sinica: dėl ko kaltas Landsbergis ir kodėl jis turėtų atsistatydinti?

Tomas Baranauskas. Hibridinio karo naujienos

Martynas Katelynas. Padėkokim Raskevičiui, Šedbarui ir kitiems konservatoriams!

Vytauto Sinicos kalba mitinge „Apginkime Lietuvą“ prie Seimo: reikalaujame sustabdyti nelegalių migrantų priėmimą

Seimas priėmė rezoliuciją dėl hibridinės agresijos atrėmimo

Santykiai su Baltarusija: „Neredaguota“ pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Laurynu Jonavičiumi

Rašytojo Liudviko Jakimavičiaus pareiškimas: „Tokia skandalinga LRT veikla nebeturėtų tęstis“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.