Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Česlovas Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. kovo 31 d. 23:37

3     

    

Česlovas Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

silales-artojas.lt

Laisvė – tai suvokta būtinybė. Šio Hėgelio postulato universitete mus mokė filosofai. Būtent – suvokta, suprasta, įsisąmoninta. Palaida, inertiška, nevaldoma laisvė veda į anarchiją, į visuomenės iširimą, ardo bendruomeninius santykius.

Toks laisvės suvokimas į Lietuvą plūstelėjo po to, kai iškovojome nepriklausomybę. Euforija, nežabotas geresnės ateities troškimas atplukdė ir visas Vakarų dvasinio, moralinio, socialinio gyvenimo šiukšles, kurias papildė „lietuviškos“ sąšlavos.

Šiandien pandeminės krizės fone atrieda dar viena moderniosios laisvės banga: daryk ką nori, elkis kaip nori, kalbėk ką nori. Dažniausiai tai pakišama po reikalavimais ginti žodžio laisvę, tautinių ir kitokių mažumų teises, kovoti su smurtu prieš moteris, su seksualinės laisvės apribojimais.

Kovo 20-ąją pažymėjome Žemės dieną. Per lygiadienį prasidėjo ir astronominis pavasaris. Oficialiai Lietuvoje ji įteisinta dar 1992 m. Paprastam žmogui ši data reiškia tiek pat, kiek sovietiniu metu paplitęs šūkis ginti taiką visame pasaulyje. Betgi tai turi prasmę!

Aną saulėtą  penktadienį su abiem anūkais išeinu pasivaikščioti gana apšnerkšta Nėries pakrante. Obuolio graužtuką tik švyst į upę, o vyresnėlis ir susiraukė: seneli, nemėtyk bet kur šiukšlių! Sakau, kad gi tai tik vaisiaus likučiai, greitai supus. O jis: negali panėšėti iki šiukšlių dėžės?..

Štai taip. Jaunimas šviesesnis, jis saugoja pasaulį nuo užterštumo. Ir iš to nedera šaipytis.

Dažnai važiuoju magistraliniais ir kaimo keliais. Džiugina išpuoselėtos sodybos, sutvarkyta aplinka. Bet kartais aplink jas matai tokį vaizdelį, kad plaukai šiaušiasi. Kaip žmonės sako, kur š…, ten paliko. Metalo laužas, senų agregatų dalys, suversti rakandai, statybinės medžiagos, vėjas išplaikstęs įvairias atliekas. Jeigu tokiam sodybos šeimininkui pasakysi pastabą, jis tave bemat pasiųs kur toliau, nes, girdi, tai jo žemė, jis šeimininkas, ką nori, tą daro…

Dabar apie kitokią laisvę. Politikoje irgi veikia principas: ką noriu, tą darau, ką noriu, tą sakau. Jeigu aršūs „kitos nuomonės“ sakytojai dar yra apriboti Konstitucija ir įstatymais, tai esantiems valdžioje rankos ir burnos atrištos. Laisvės partija, laimėjusi antrą vietą Seimo rinkimuose, uoliai įgyvendina savo laisvės sampratą. Ištikimai laikydamiesi partinės ir koalicijos drausmės, konservatoriai bei liberalai kone kiekvieną šios frakcijos sprendimą parlamente pasitinka katutėmis.

Antai, visuomenei užginčijus Stambulo konvencijos ratifikavimą pavasario sesijoje, „laisviečiai“ ketina prastumti Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriame šalia kitų ginčytinų formuluočių yra straipsniai, kurie, kaip teigia ekspertai, kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui. Žinomiausias iš jų – dėl viešųjų užrašų ir asmenvardžių pasuose nevalstybine kalba. Tačiau žadama ir užtikrinti viešąsias paslaugas tautinių bendrijų kalbomis. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai privalėtų mokėti mažumos (dažniausiai lenkų) kalbą, o ši taptų faktiškai valstybine kalba tuose rajonuose. Pagal projektą jų būtų penki – Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Visagino. Tai seni Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimai, kurie dabar Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pastangomis nukopijuoti į šį įstatymo projektą.

Kitaip sakant, kaip rašo apžvalgininkas Vytautas Sinica, akivaizdus siekis po 31 metų nepriklausomybės gražinti Lietuvos autonomizacijos idėją. Nesunku suprasti, kodėl metų pradžioje LLRA organizavo savavališką Rytų Lietuvos lenkų gyventojų surašymą… Ekonomikos mokslų daktaras Algimantas Matulevičius primena Vilniaus krašto autonomijos iniciatorių sumanymą įvesti regione tiesioginį Maskvos valdymą ir lenkų kalbą kaip valstybinę. Atsiskyrimo nuo Lietuvos idėja gyvavo beveik trejus metus – nuo 1988 m. lapkričio iki 1991 m. rugpjūčio. Šalčininkuose buvo įsteigta Koordinacinė taryba lenkų nacionalinei autonominei sričiai įkurti, vadovaujama rajono tarybos pirmininko Česlavo Visockio, o jos veiklą rėmė Lietuvos lenkų sąjunga. Beje, visi šeši lenkų tautybės Aukščiausiosios Tarybos deputatai Kovo 11-ąją susilaikė priimant Nepriklausomybės deklaraciją.

Štai ta nežabota laisvė ir kur ji gali mus nuvesti. Rinkdami savo valdžią mes turime pasikliauti ne tik politiko fizinėmis savybėmis ar iškalba, bet ir įvertinti, kaip jis supranta laisvą Lietuvą ir asmeninę laisvę, kokios grėsmės dėl to supratimo gali kilti valstybei.

Kiti rinkimai tik 2024 m. – savivaldybių tarybų. Budrumas mums nepakenks.

Šaltinis: iskauskas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nusileisk, dangau, ant žemės...       2021-04-1 16:10

,,Metalo laužas, senų agregatų dalys…” Žmonės labai mandagūs, jeigu tokį poną tik ,,pasiųs kur toliau”. Reikėtų ir šunį paleisti, kad kelnių kantą pažymėtų. Tik dėkoti reikia tiems žmonėms, kad jie dar saugo tą metalo laužą, tuos senus agregatus. Tų žmonių dėka Lietuva dar netapo dykviete. Ak taip, dideliems ponams mielesni latifundininkų, o dar labiau danų ar švedų nauji, spindintys agregatai. O pro tuos senus agregatus nosies neprasukat? Tai nevažinėkit Lietuvos keliais, važiuokit į savo maljorkas ir kaitinkit ten pilvus. O lietuviams reikia vargti čia, kur Dievulis skyrė. Fu, kad jus kur…

Pone Č. Iškauskai,       2021-04-1 15:58

tamstos žodžiai beverčiai tol, kol nenutraukėte ryšių su nusikalstama organizacija, pasivadinusia ts-lkd. Rašyti didžiosiomis raidėmis savigarba ir sąžinė neleidžia.

Žodžio laisvė...       2021-04-1 11:10

Praeituose Seimo rinkimuose antrą vietą gavo žali valstiečiai.Nebrendylos laisviečiai
teturi kelias vietas Seime.Tik jie prisišlieję prie konservatorių pradėjo groti pirmu smuiku.Lietuva priėjo liepto galą.O kas už jo???Lietuvos autonomininkai ,kitaip Lietuvos priešai išdrąsėjo ir kelia galvas su išsipaišiusiom mergelėm priešaky(Dob-
rovolska).Iškreiptas “teisingumas” mus nuves į džiungles,už kurių tupi naujas
okupantas ir laukia patogios progos pulti.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.