Krikščionių pilietinis veikimas

Aušra Maldeikienė. Kaip nusipjauti galvą?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 28 d. 21:40

4     

    

Aušra Maldeikienė. Kaip nusipjauti galvą?

Ar sutiktumėte valandą dirbti už 3,57 euro? Ir per mėnesį į rankas gauti net 515 eurų?

Žinant, kad minimali alga Lietuvoje šiuo metu sudaro 380 eurų, tai, žinoma, skamba neblogai. Tiesa, norėdami tokią algą uždirbti Universitete, baigę mokyklą dar privalote studijuoti apytikriai 11 metų, parašyti daktaro disertaciją ir, laimėję konkursą, tapti dėstytojais.

Nebijokit, konkursai nebus labai rimti. Priešingai nei Vakarų Europoje ar JAV, kur į dėstytojo vietą kandidatuoja dešimtys ar net šimtai mokslininkų, Lietuvoje konkursai, kuriuose daugiau nei vienas kandidatas, retenybė. Palaipsniui retenybe bendrai tampa jaunesnis nei 50 metų dėstytojas, kuriam Universitetas yra tikroji jo darbovietė.

Nemokamą mokslą apmoka dėstytojai

Palyginus su kitomis ES šalimis perkamąją galią, Lietuvos mokslininko atlygis, kaip įprasta, vos vos lenkia Bulgariją, bet nuo visų kitų gerokai atsilieka. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2011 metais Lietuvos metinis mokslininko atlygis siekė 5 068 eurų, kai Vokietijoje – 32 539 euro, Danijoje – 31 178 euro, o Estijoje, su kuria taip mėgstame konkuruoti, – 14 450 euro. Kaip paskaičiavo dr. Ainius Lašas, Lietuvos mokslininkų atlygiai pagal perkamosios galios paritetą siekia tik 30 proc. Europos Sąjungos vidurkio, nors Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro 75 proc. ES vidurkio. Galima tęsti ir tęsti ir visur turėsime tik paskutines vietas.

Beje, nekalbėkime ir apie tai, kad būtina mažinti esą beviltiškai didelį mokslo institucijų skaičių. Tiesiog palyginkime: iki 2002 metų Lietuvoje buvo 15 universitetinių aukštųjų mokyklų, 29 mokslo institutai ir 19 mokslo įstaigų, o dabar yra likę tik 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų ir 13 mokslo institutų. Jeigu nuosekliai naikinsime mokslą ir toliau, greitu laiku tas skaičius susitrauks iki absoliutaus minimumo. Tiesa, tada šalis neteks ir savo smegenų.

Beje, nuo 1998 iki 2015 metų mokslo ir studijų biudžetinio finansavimo dalis BVP sumažėjo 2 kartus – nuo 1,24 iki 0,6 proc. BVP, ir tai yra labai tragikomiškai lietuviška, mat nors pagal 2000 metais priimtą įstatymą jau nuo 2004 metų šiai sričiai turėjo tekti 2 proc. BVP, įstatymo niekas nesilaikė. Dar daugiau – 2008 metais buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį buvo numatyta, kad iki 2011 metų mokslo darbuotojų atlygiai padidės 70 proc., bet prisidengus krize, kuri mokslininkams niekada nesibaigė, realiai tas darbo užmokestis sumažėjo apie 40 procentų.

Mokslas ... be knygų

Lietuvos mokslo krizė prasideda nuo elementarių materialių dalykų. Jokia paslaptis, kad universitetai neturi pinigų knygoms, tad norėdami skelbti šiuolaikiniam mokslui keliamus reikalavimus atitinkančius straipsnius, Lietuvos mokslininkai tiesiog, pasakykime tiesiai, vagia knygas ir straipsnius.

Jokia paslaptis, kad norėdami pristatyti savo tyrimus konferencijose užsienyje dažnas mokslininkas turi pats, iš savų lėšų (prisimenate, kokios jos „solidžios“) finansuoti savo mokslines išvykas. Jokia paslaptis, kad tyrimo institutų, kurie buvo sistemiškai žlugdomi beveik du dešimtmečius, finansavimas ir atlyginimai mokslininkams visiškai priklauso nuo laimėtų projektų. Dalis mokslinių institutų mokslininkams moka tik pusę jų atlyginimo reikalaudami iš projektų susirinkti kitą pusę atlyginimo.

Straipsnio tęsinį skaitykite Delfi.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Aušra,       2016-10-29 15:47

jeigu nori , kad profesūra ir eiiniai dėstytojai užsidirbtų didesnį atlygį, pradėk kovotiir raginti kitus už nevagiančią , korupcijoje nepaskendusią  valdžią aplamai, pradėk reikalauti , kad tie mokytojai ir dėstytojai nebūtų apolitiški politikos analfabetai, kurie gyvenimui ir darbui paruošia žmogų be savo ideologinių nuostatų, kuriose būtų pirmiausia Dievas, Tėvynė, Tauta , Šeima, Pareiga.Tada, pramokęs mąstyti ir vadovautis šiais moraliniais kriterijais netaps lengvu sukčių ir moralinių degradų aukomis. Tokie supras kaip turi elgtis, ką daryti šiame globalistinio chaoso pripildytoje Tėvynėje.

mmmmm       2016-10-29 11:52

Kokiai partijai priklauso Maldeikienė? Kas žinot?

Pone Maldeikiene       2016-10-29 11:06

Kai jau pradėsit dirbti seime pradėkit pjaustyti galvas konservams ir liberastams. Neskubėkit pamažu iki baigsis kadencija, kad nė vieno nebeliktų.

Gintas       2016-10-29 3:23

Tikrai taip. Iš savo patirties žinau, kad dirbdamas universitete ir neblefuodamas moksle mažiau uždirbi, negu, sakykime, mokytojas, kurį pats ruošiu. Mokytojai, paimkime Suomiją, Singapūrą, turėtų uždirbti bent pusę jų atlyginimų, dėstytojai maždaug tiek kiek jų mokytojai. Tegul būna tiek universitetų kiek pasiruošę normaliai išlaikyti ir nesityčiokime iš ten dirbančių.


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.