Ugdymo politika

Ar aukštojo mokslo „krepšelizacijos“ korektūros išspręstų švietimo kokybės problemas?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 17 d. 18:18

0     

    

Ar aukštojo mokslo „krepšelizacijos“ korektūros išspręstų švietimo kokybės problemas?

Siūlome buvusios švietimo ir mokslo viceministės repliką dėl šios ministerijos dabartinės vadovybės žingsnių sprendžiant neva „valstybės poreikius“. Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad šioji vyriausybė iš esmės tęsia Andriaus Kubiliaus vyriausybės švietimo politiką, o švietimo „krepšelizaciją“, priešingai, negu žadėjo prieš rinkimus, paliko nepaliestą.

Nerija Putinaitė. Švietimo ir mokslo ministerijai nesvarbi studijų kokybė

BNS

Praėjusią savaitę vykusios studijų mugės metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pareiškė, kad šių metų priėmimo metu planuojama 50 proc. didinti studijų vietų skaičių stojantiesiems į informacinių technologijų specialybes. Drauge jis paminėjo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai esą svarbūs, tačiau abiturientai turėtų rinktis perspektyvias ir darbo vietas garantuojančias specialybes. Taip pat paragino rūpintis gimstamumu.

Šis pareiškimas labai gerai atskleidžia, kad prisidengus „valstybės poreikiu“ daromi sprendimai, kurie užaštrina valstybės poreikio problemas, atsiliepsiančias ateityje. Apie keturis procentus mažinamas finansavimas kitoms sritims. Tai reiškia, kad mažinami dėstytojų atlyginimai, naikinamas ne vien humanitarinių ir socialinių mokslų, bet ir kitų studijų sričių potencialas.

Kokias specialistų poreikio problemas ir kaip siūlo spręsti ministerijos vadovybė? Minėtas pareiškimas nėra retorika. Skubos tvarka parengtas derinti finansavimo paskirstymo studijų sritims Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame iš tiesų finansavimą fiziniams mokslams numatoma didinti apie 30 proc., mažinant visoms kitoms sritims. Žinoma, ir humanitariniams, ir socialiniams mokslams, kaip kad vyksta kasmet.

Kodėl šis sprendimas blogas ir nieko neišspręs? Pirma, studijų sritims (išskyrus fizinių mokslų) mažinamas finansavimas prisidengiant tuo, kad mažėja studentų, taigi turi mažėti ir valstybinių studijų vietų. Niekas su tuo nesiginčys. Ir šiuo metu į aukštąsias mokyklas priimama daug abiturientų. Daugiau nei turėtų būti priimta, ką rodo labai žemi stojamieji balai. Tačiau esama kito sprendimo: mažinant studijų krepšelių skaičių didinti lėšas, skiriamas vienam krepšeliui. Krepšelio didžiąją dalį sudaro atlyginimas dėstytojams. Ministerija juos (kitaip nei mokytojų) iš dalies reguliuoja ne tiesiogiai, o per lėšas, skirtas studento studijoms.

Šiuo metu dėstytojų algos toli gražu nėra „prestižinės“, ir jų didinimas prašyte prašosi. Padidinus sumą, skirtą vienam studentui finansuoti, daugiau pinigų rastųsi dėstytojų atlyginimams. Mažinant studentų skaičių, į universitetus ateitų labiau pasirengę studentai. Laimėtų studijų kokybė. Pasirenkamas kitas kelias: mažinti finansavimą beveik visoms sritims. Tai reiškia, kad jose ir esant nemažam studentų skaičiui tik su vargu pavyks išlaikyti esamus dėstytojų atlyginimus. Čia tekalbu apie geriausias studijų programas, kurios patrauks paskutinę potencialių studentų dalį iš merdinčių universitetų.

Gal toks ministerijos sprendimas sprendžia valstybei labai reikalingų informacinių technologijų specialistų skaičių? Po studijų vietų skaičiaus informacinėms technologijoms padidinimo į pirmą kursą universitetuose būtų priimta apie 1 400 pirmakursių. Informacinių technologijų įmonės deklaruoja, kad jau šiemet jie turi 14 tūkst. naujų darbo vietų. Net skaičiuojant studijuojančius kolegijose, sprendimas nieko nesprendžia. Specialistų reikia jau šiandien ir dešimtgubai. Sprendimu čia net nekvepia. Ministerijos vadovybė taip tepaskleidžia politinę miglą, kad neva rūpinasi verslo ir valstybės poreikiais. „Valstybės poreikis“ jau kurį laiką tapęs maginiu raktažodžiu, kuriuo neretai pavyksta apkerėti ir kitus politikus ar visuomenę.

Esama kito labai paprasto ir akivaizdaus sprendimo. Sparčiai besivystančioms verslo sritims yra numatytos ES struktūrinių fondų lėšos. Jos bus skiriamos ir sparčiai besivystančio verslo specialistų rengimui. Lėšas numatoma skirti pagal „Sumanios specializacijos“ kryptis. Informacinės technologijos yra Vyriausybės patvirtintame sumanios specializacijos prioritete „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. Naudojant ten numatytas lėšas galima parengti ne tūkstantį ir ne du tūkstančius specialistų. Daug lėšų numatoma skirti ir mokymuisi visą gyvenimą. Jau dabar galima jas naudoti artimų informacinėms technologijoms specialistų perkvalifikavimui, nes specialistų reikia jau dabar, o ne po ketverių metų. Tačiau šis kelias nesirenkamas. Kodėl? Dėl tingumo ar nesusigaudymo?

Dėl mažinamų lėšų technologijos mokslams (pernai jos buvo didinamos) gali garsiai prieštarauti verslo atstovai. Kad suprastum humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą valstybei, demokratijai ir jos bendruomenės sveikatai, turėtum turėti valstybinio galvojimo, bendro valstybės intereso matymo. Dabartinė politinė valdžia pasiekė tiek, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai imami suvokti kaip menkai reikalingi ir veltėdžiai. Gal todėl, kad jų atstovai imasi kritikos, taip pat ir politinių veiksmų.

Blogiausia šioje istorijoje yra tai, kad atsakingi politikai neturi jokios aiškios ir argumentuotos strategijos, o priima momentinius ir atsitiktinius sprendimus. Vienoms studijų sritims vienais metais finansavimas didinamas, kitais – mažinamas. ES teiktos lėšos verslo sektoriams vystyti pamirštamos, tarsi jų nebūtų. Supriešinami skirtingi mokslai ir jie alinami. Nepriimami ir kiti sprendimai. Pakaktų uždaryti ar reorganizuoti Lietuvos edukologijos universitetą, parduoti jau beveik tuščią stalininio palikimo pastatą, kad dalis finansavimo problemų būtų išspręstos pastatui išlaikyti skirtomis lėšomis.

Kritikuojami humanitariniai ir socialiniai mokslai, tačiau finansavimas geriausiems išlaikomas žemas ir mažinamas. Tereikia priminti, kad dėstytojo atlyginimui skirtos lėšos apima ir lėšas mokslinei veiklai. Kaip įvertino ekspertai, šių mokslų lygis nėra aukščiausias vertinant tarptautiniais masteliais. Tačiau tai nereiškia, kad mokslus reikia visai sunaikinti. Iki šiol Švietimo ir mokslo ministerija nepatvirtino Lietuvos mokslo tarybos humanitarinių ir socialinių mokslų nacionalinės tyrimų programos „Modernybė Lietuvoje“. Vadinasi, nereikia ne vien studentų, bet ir humanitarinių ir socialinių mokslinių tyrimų. Mokslo tarybos anksčiau finansuota atitinkama programa buvo gera platforma vykdyti tyrimus, kurių rezultatai vėliau skelbiami tarptautinei bendruomenei.

Kodėl alinamos kitos studijų sritys, užuot pasinaudojus šia galimybe, kuri tam ir numatyta? Akivaizdžiai norima visuomenės ir verslo akyse politiškai pasipuikuoti, kad sprendžiamos poreikio problemos. Kita vertus, tai rodo visišką neveiklumą ir tingumą. Sprendžiamos ne realios ir sisteminės problemos, o einama paprasčiausiu ir lengviausiu keliu. Kaip ir tvirtinant šių metų biudžetą lengva ranka buvo iš aukštojo mokslo paimta lėšų mokytojų atlyginimams kelti. Dėstytojai mažiau skundžiasi ir neturi tokių triukšmingų profsąjungų.

Trumpai apie autorę: dr. Nerija Putinaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.

Šaltinis: faktai.lt

* * *

Artūras Judžentis. Ar liberaliajai mokslo ir švietimo politikai rūpi švietimo kokybė?

Straipsnio Autorė gerai išmano Lietuvos švietimo ir mokslo reikalus, todėl įžvelgia ir iškelia esminius aukštojo mokslo tvarkymo trūkumus. Ji pagrįstai kritikuoja ministerijos pragmatizmą, su kuriuo jauni žmonės raginami rinktis perspektyvias ir greit atsiperkančias specialybes. Negalima nepritarti jos nuomonei, kad šioje kultūros srityje nematyti jokios aiškesnės ir nuoseklesnės valstybės strategijos, valstybinio mąstymo. Gryna tiesa ir tai, kad valstybininkų nesuvokiama tiesioginės pridėtinės vertės nekuriančių humanitarinių ir socialinių mokslų reikšmė.

Pasigedusi valingų strateginių ministerijos veiksmų Autorė pati sau prieštarauja aukštojo mokslo problemas siūlydama spręsti pasitelkiant studijų krepšelio svertus. Žinoma, taip būtų išlaisvintas kelias liberalizmo dvasią aukštųjų studijų srityje įkūnijusiai „krepšelių“ idėjai, laisvosios rinkos principus perkėlusiai į kultūros sritį ir leidusiai stebėtinai greitai ir sėkmingai ją suverslinti. Ministerijai siūloma tik sumažinti krepšelių skaičių ir juos padidinti, bet jų judėjimo po Lietuvos aukštąsias mokyklas nevaržyti. Taip išaugtų krepšelį besinešiojančio studento vertė – dėl jo dar karščiau žūtbūtinėje kovoje grumdytųsi universitetai. Tai leistų dar labiau išgryninti liberaliąsias vertybes – švietimo paslaugas geriau parduoti sugebantys dėstytojai-verslininkai teisėtai turi teisę gyventi geriau už ne tokį apsukrų brolį iš kito universiteto…

Tik ar tai valstybinis mąstymas? Toliaregiška, ilgalaikė švietimo politika? Ji klastingai ir be jokių skrupulų paplauna kertinius dorinius ir vertybinius kultūros pamatus, be atodairos gamina kultūros pakaitalą arba tiesiog antikultūrą... Gundymas „iš dalies reguliuoti“ dėstytojų atlyginimus tėra apgaulė, nes juos jau gana tvirtai reguliuoja verslumas, klientelizmas, lojalumas valdžiai ir kitos liberaliosios vertybės.

Akivaizdu, kad liberaliajai mokslo ir švietimo politikai švietimo kokybė negali būti svarbi, nes ji paprasčiausiai stabdytų laisvą pinigų judėjimą šioje paslaugų verslo srityje. Taigi Autorės siūlomas ne kitoks aukštojo mokslo problemų sprendimas. Netgi visai ne sprendimas. Viso labo siūloma šalinti verslui daromas kliūtis.

Trumpai apie autorių: dr. Artūras Judžentis yra kalbininkas, Vilniaus Forumo narys.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Kun. Robertas Grigas. Jei skelbiesi „kataliku politiku“, Katalikų Bažnyčios mokymas moralės, politikos, socialiniais klausimais tave įpareigoja

R. Aušrotas. JK Žmogaus teisių ir lygybės komisija: teismai turi ginti ir iš religinių įsitikinimų kylantį požiūrį į homoseksualumą. Ką pasakytų LGKT?

Liudvikas Jakimavičius apie Vytauto Landsbergio paradoksą

Andrius Martinkus. Ką liudija dainos „Kelkis, Lietuva!“ gimimas?

Karolinska (Švedija) ligoninė nebetaikys hormoninio lyties keitimo metodo vaikams

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Kai priežastys painiojamos su pasekmėmis, arba Kaip grąžinti valstybę prie ‘res publica’

Eligijaus Masiulio bylos penkmečiui artėjant Dovilas Petkus klausia: ar Tauta gali tikėtis atomazgos, aiškumo ir teisingumo?

Algimantas Rusteika. Apie karą, kurio nebus

Nuo bačkos. Andrius Navickas, vienas iš naujojo Partnerystės įstatymo autorių – apie krikščionybę, meilę ir naujuosius inkvizitorius

Ramūnas Aušrotas. Pora pastabų dėl koalicijos partnerių (!) rengiamo Partnerystės įstatymo projekto

Nida Vasiliauskaitė. Ką atsakyti žmogui, kuris yra „pasiryžęs aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio“?

Vytauto Sinicos pozicija LRT diskusijoje su Tomu Vytautu Raskevičiumi dėl vienalytės partnerystės projekto

Gertrūda Jolanta Juchno SF. Reikia dalyvauti, nes jei nepaprašysime atsižvelgti į Tautą, kito Maršo jau nebebus

Replika. Romualdas Žekas. Rafinuotas bandymas apgauti

„Neredaguota“ pokalbis su Nida Vasiliauskaite. Žmonių balsas

Dėl pasisakymų organizatorių vardu: „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizacinės grupės pranešimas žiniasklaidai

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.