Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Andrius Švarplys. Antifa: dar vienas marksistinis kvietimas smurtui

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 24 d. 12:56

5     

    

Andrius Švarplys. Antifa: dar vienas marksistinis kvietimas smurtui

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio Veidaknygėje paskelbtomis įžvalgomis apie Marko Bray’aus, jauno istoriko, vieno iš „Occupy Wall Street“ („Užimk Volstritą“) judėjimo (2011 m. rugsėjis–lapkritis) organizatorių, veikalą  „Antifa: The Anti-Fascist Handbook“ (Melville House leidykla, 2017). Šiuo metu Markas Bray, kaip jis pats prisistato, užsiima moksline ir pedagogine veikla: dėsto Dartmuto koledže, domisi žmogaus teisių, terorizmo ir politinio radikalizmo šiuolaikinėje Europoje istorija. Yra išleidęs studiją „Translating Anarchy: The Anarchism of Occupy Wall Street“ (Zero Books leidykla, 2013), kartu su kolegomis rengia „Anarchist Education and the Modern School: A Francisco Ferrer Reader“ (PM Press leidykla, 2018).

Mano nuomone, tai [„Antifa: The Anti-Fascist Handbook“  – red. past.] kone tobula sektaniška-teroristinė instrukcija.

Pagrindžiu palyginimu: nuo klasikinių graikų laikų iki modernaus konstitucionalizmo 18 amžiuje saugumas ir laisvė buvo užtikrinami Įstatymu, kuris lygus visiems. Šis vadovėlis kalba taip, lyg gyventume karo zonoje, kurioje visas žaidimo taisykles (įskaitant paties karo buvimą, savigyną ir, žinoma, priešo taikinį) nustato viena pusė. Tai iš esmės siūlymas grįžti į prigimtinę būklę, iš kurios Hobsas ir visa moderni politinė mintis norėjo ištrūkti į civilizaciją, kur valdo Įstatymas, saugantis individą nuo smurto.

Šiame samprotavime (Handbooke) nei Įstatymo, nei Valstybės, nei Socialinio Kontrakto nėra, visa vertybių sistema braižoma iš vienos pusės.

Kuo tai skiriasi nuo ISIS? Juk visa logika gali būti pritaikoma bet kokiai teroristinei organizacijai: Vakarai – ISIS‘ui, Ispanija – ETAi, Italija – Cosa Nostrai, JAV – Al Qaedai, anksčiau kapitalistiniai Vakarai – Sovietų Sąjungai irgi yra (buvo) Priešas, irgi yra savigyna, irgi mirtina kova, pagrindžiama moraliniu patosu, irgi visos kovos taisyklės ir pasaulėvaizdis yra nubraižomas tik pagal vieną pusę.

Kodėl sakau sektantiška? Vadovėlis tęsia nuoseklią radikalaus marksizmo logiką: kaip galima referuoti į Įstatymą, Valstybę, Socialinį Kontraktą, autonominę individo galią, jei visi šitie dalykai yra nulemti išnaudotojiškos kapitalistinės sistemos ir apibrėžiami jos ideologijos? Kitaip tariant, nėra jokios racionalios galimybės dialogui su išore, nes visa, kas ne marksizmas, yra valdoma iškreiptos kapitalistinės sistemos sąmonės, tad verta pertvarkymo. Taip šis vadovėlis dar sykį patvirtina, kad marksizmas yra religija ta prasme, kad tu arba įtiki į marksizmo pasaulėžiūrą, arba pats esi iškreiptos, susvetimėjusios sąmonės produktas.

Apie marksizmo totalizuojantį poveikį perspėjo Karlas Poperis, labai įžvalgiai priešpastatydamas falsifikacijos kriterijų ir individo laisvę (atvirą visuomenę) – nei su vienu, nei su kitu šis Antifos vadovėlis yra nesuderinamas: tiek Priešas, tiek savigynos sąlygos, tiek moralinis patosas yra apibrėžiamas tik pagal savo taisykles.

Apie marksizmo religinį aspektą kalbėjo daug intelektualų: nuo N.Berdiajevo iki Raymondo Arono, kuris marksizmo įtaką įvardijo kaip „opiumą intelelektualams“ – savotiška kompensacija už sekuliarizmo išstumtus dievus.

Apie tai, kad marksistinė emancipacinė kova neturi atsižvelgti į priemones, kalbėjo visa neomarksizmo klasika: nuo Gyorgy Lukacs („Ethics and Tactics“) iki Herberto Marcuse („Repressive tolerance“), jau nekalbant apie revoliucijos profesionalus. Pagal visus juos, reikia išvaduoti žmonių klases (apie individus jie nemąstė, jie mąstė apie Žmogų), net jeigu pats individas to nenori ir tam priešinasi. Individas juk yra tiktai nesusivokianti kapitalizmo ideologijos opiumo apdūmyta auka. Individai turi vienytis ir pasiaukoti bendrai pasaulinio proletariato kovai. Kas nenori į rojų, tą reikia prievarta atitempti.

Taigi, regis, kad Antifos filosofija yra nuoseklus marksizmo tęsinys – absoliučiai savireferentiškas, uždaras, sektantiškas projektas, nusistantantis sau smurto pradžios ir pabaigos taisykles.

Įdomu tai, kad visi šitie dalykai, turiu omeny aptariamą vadovėlį, yra kalbami 21 amžiuje, tarsi nebūtų 20 amžiuje padarytų baisių nusikaltimų – nuo Stalino Rusijos iki raudonųjų brigadų terorizmo Vakaruose, kurie buvo legitimuojami identiškomis prielaidomis. Vietoj to vadovėlyje pamėtomos „razinkos“ apie kažkokius 1930-ųjų įvykius, kai neva smurtas prieš neonacius padėjo žmonėms apsiginti. Apie stalinistinį raudonąjį smurtą ir intelektualinį jo pateisinimą Vakaruose marksistinio humanizmo vardu, žinoma, nėra nė žodžio. Nėra jokios kritinės minties apie tai, kad Vakarų Kairė taip uoliai 20 amžiuje kovojo prieš kapitalizmą, bet visiškai nieko nedarė dėl Stalino ir kitų komunistinių režimų nusikaltimų. T.y. radikalios Kairės kova buvo neadekvati ir veidmainiška, arba, švelniu atveju, stipriai ideologizuota. Kitaip tariant, yra praleidžiamos istorijos pamokos. Esminės pamokos sąžiningam intelektualiniam santykiui nusistatyti.

Žodžiu, tokios siauros ir abstrakčios formulės „mus puola, mes ginsimės ir žudysime pagal tai, kaip mums atrodo“ galėtų pavydėti geriausios sektos ir teroristinės organizacijos. Ir tai su visu solidžiu autoritetu referuoja vienas iš New Yorker redaktorių (skaityti ČIA). Patraukliai atkartojamas senas marksistinis kvietimas smurtui pagal senas legitimavimo formas.

Žinoma, yra atvejų, kai savigyna teisėta ir būtina, bet akivaizdu, kad tai yra fizinio susidorojimo atvejai, kai kyla grėsmė gyvybei, sveikatai ir nuosavybei (pridurtų lockiškieji britai). Bet vargiai ar smurtinė savigyna pritaikoma viešos kalbos, eisenos ar paminklo gynimo atvejais.

Iš aptariamo teksto nėra aišku, ką gina Antifa. Neonacių žudomus žmones? Jei taip, tai ar būtina būti marksistu, kad gintum žmones nuo ideologinio žudymo? Kuo ši organizacija skiriasi nuo žmonių savigynos būrių? Ir ar reikia ginti gatvėje žudomus žmones tik nuo neonacių, ar ir nuo bet kokios ideologijos, įskaitant ir komunizmo ar islamo smogikų?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-08-27 23:17

“Vietoj to vadovėlyje pamėtomos „razinkos“ apie kažkokius 1930-ųjų įvykius, kai neva smurtas prieš neonacius padėjo žmonėms apsiginti.” - jei NSDAP antifadugnėms yra “NEOmacei” - tai kas tada buvo “nacei”? smile

???       2017-08-25 11:47

Ar ne ta kompanija buvo atgabenta treniruotis per paskutines riaušes Hamburge? Beje, dar koordinuodami veiksmus su musulmonais ir rusų žaliais žmogeliukais galėtų perimti kelių Europos miestų kontrolę.

norite pamatyti ANTIFA ?       2017-08-25 9:49

pažiūrėkit nufilmuotus kadrus kaip veikia Lenkijoj šiuo metu taip vadinamoji “opozicija”: KOD’as (Komitet Obrony Demokracji), Platforma Obyvatelska etc.,  va čia tai tikra ANTIFA.

užkietėjęs nacis ir visokiausias -fobas       2017-08-25 1:24

Čerčilis juk sakė, kad ateis laikas, kai fašistai vadins save antifašistais.
O šįkart viskas bus dar linksmiau. Kai antifadugnės galutinai įkaitins atmosferą iki sekančio visiškai nuspėjamo virsmo, po jo “praregėjusios” antifadugnės ne tik kad “atgailaudamos” eis mušti tų, kuriuos neva anksčiau labai gynė, bet klius dar ir tokiems kaip aš, nes ir vėl būsiu nepakankamai “pažangus” tam laikmečiui. smile Nėra gyvenimo… smile

Įdomu stebėti       2017-08-24 17:02

psichologiją tų,kurie propaguoja auklėjimą laisvėmis ir teisėmis.Harmoninga pareigas ir teises pusiausvyroje išlaikanti asmenybė jiems ne tik neįdomi,bet ir puolimo objektas.Tai jau gravitacija psichopatologijos link.Tai liberalmarksistinio auklėjimo grėsmingas pavojus,nes tokios lepios,egoistinės,neužgrūdintos pareiga asmenybės labai imlios įvairioms ideologijoms,o ypač toms,kurios propaguoja lengvus malonius sprendimus,pasitelkiant liaudies priešų,atpirkimo ožių ir kitokių paieškas…Lengvų kelių ieškoojai po savęs palieka marias kraujo.Netikri pranašai,-labai iškalbūs ir auksaburniai savo egoistinių interesų  ir kruopščiai formuojamo žavaus išorinio įvaizdžio,po kuriuos slepiasi “plėšrūs vilkai”,vedini gali suklaidinti ne tik savo aplinką,bet tūkstančius TV šou reginių,serialų ir politikų  propagandos išplautomis smegenimis.Išėjus sovietams,mafijinis priešų paieškos psichologinis modelis liko plius vakarų neišmanymas-prastas kokteilis.Kas atlaikys atsiritančią neramumų bangą.Naujas sąjūdis,baltijos kelias,dainuojančios revoliucijos?


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?

Verta prisiminti. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa ir Birželio sukilimas? Dovilo Petkaus pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu

Birželio 15–17 dienomis vykusių protesto akcijų rezoliucija

Nida Vasiliauskaitė. Šviesa kovoja su tamsa

Vinco Kubiliaus reportažas iš 17-osios dienos akcijos Simono Daukanto aikštėje „Ar dar gyva Deimantė?“

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.