Demokratija ir valdymas

Andrius Stasiukynas. Ar ne per didelis Lietuvos viešasis sektorius?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 8 d. 9:06

3     

    

Andrius Stasiukynas. Ar ne per didelis Lietuvos viešasis sektorius?

lzinios.lt

Viešojoje erdvėje dažnai skamba nuostata, jog Lietuvos viešasis sektorius yra per didelis ir nuostolingas, o prieš kiekvienus rinkimus politikai vis kalba apie tai, kad sieks jį sumažinti, kad darbuotojai dirba neefektyviai ir t. t. Tačiau kokia situacija susiklostė mūsų kaimynystėje ir koks sektoriaus dydis turėtų būti Lietuvoje?

Kiekviena organizacija (tai galioja ir viešajam sektoriui) siekia savo tikslų įgyvendindama atitinkamos apimties veiklą. Valstybės, kurios susidėlioja strateginius prioritetus, susijusius su didesne socialine apsauga, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys (Norvegija, Danija ir t. t.), turi numatyti ir atlikti daugiau veiklos, būtinos socialinei gerovei užtikrinti. O valstybės, numatančios mažesnius viešųjų paslaugų ir socialinių garantijų paketus, skiria mažesnį biudžetą ir palieka laisvę patiems gyventojams rinktis paslaugas iš privataus sektoriaus. Taip daro, pavyzdžiui, anglosaksiškos šalys (Jungtinė Karalystė, JAV ir kt.).

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo labiau orientuota į Skandinavijos šalių modelį, jos strateginiai tikslai – į piliečių gerovę, kad jie būtų socialiai apsirūpinę ir turėtų garantijas į kokybišką švietimą bei sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos pažangos strategija, kurioje kalbama apie gerovės valstybės modelio elementus). Taigi natūralu, kad viešasis sektorius negali būti mažas ar susitraukęs, ypač esant Vakarų Europos tendencijoms – senėjant visuomenei.

Tačiau kokio dydžio viešojo sektoriaus reikia šiems tikslams pasiekti? Koks jis valstybėse, į kurias lygiuojamės? Tarptautinė darbo organizacija (The International Labour Organization, ILO) renka duomenis, kokia dalis visų darbingų šalies gyventojų įdarbinama viešajame sektoriuje. Panašius duomenis pateikia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Minėtos Skandinavijos šalys turi didesnį viešąjį sektorių. Norvegijos viešajame sektoriuje dirba 32,8 proc., Danijos – 31,1 proc., o Jungtinės karalystė – tik 23,5 proc. darbingų žmonių. Silpnesnėmis socialinėmis ir sveikatos apsaugos programomis už Europos ribų pasižymi Zimbabvė (6,9 proc. darbingų gyventojų), Bangladešas (4,8 proc.). Tuo metu Lietuvos viešajame sektoriuje dirba apie 28,6 proc., Latvijos – 31,2 proc., Estijos – 26,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wwww       2016-10-11 10:34

Propagandos kampanija apie ispusta viesojo sektoriaus darbuotoju skaiciu skirta tikslui atiduoti dali viesuju paslaugu teikima ‘outsoursingui’. Schema paprasta. Ministerija ar savivaldybe pirks pvz interesantu aptarnavimo paslauga is privataus UABo. Interesantui niekas nepasikeis. Ismesta is savivaldybes ar minsiterijos biurokrate isidarbins i UABa, dirbs ta pati darba, uz ta pacia ubagiska (o greiciausiai dar ir uz mazesne) alga. Sutaupimo biudzetuose nebus. Kas is to islos? To UABo savininkai:)
Su ES pinigais atsirado ir outsoursingas. Praktika apgailetina. Tu UABu paslaugos kainuoja brangiau nei valstybe moketu uz 1 biurokrato etata jei ji isteigtu, nes UAB’ai uzsimeta minimu dar 30% antkaini ant 1 darbtuojo algos:) Labai lengvas biznelis. Stai toks tikslas

Buras       2016-10-9 8:48


Ir as pamaniau , kad kai mokinuko pabandymas parasyt straipsni.
Bet google sako , kad autorius nei toks jaunas,kaip atrodo nuotraukoj, nei toks nepatyres. Betgi docentas Riomerio un. , Su socialliberalais kandidataves i Seima.
.
Ka jis kalba apie Anglija, tai irgi nonsense.
Privati selpeja ten tik karaliene, kuri suteike savo valdomus namus uz simboliska mokesti pabegeliams is Kipro siaurines dalies, po turku okupacijos. Ir tai greiciausiai del to, kad jos vyras Pilypas - Graikijos princas.
.
Visose kapitalistinese senos demokratijos salyse socializmo, socialiniu garantiju yra kur kas daugiau, nei postsovietinese, kurios stacia galva nere i banditiska laukini kapitalizma. 
Daug darbo vietu islaisvino masinos, elektronika. Darbdaviams nebereikia nei su niekuo dalintis. Tad pas mus jie ir nesidalina. Net isparduodami resursus, valstybes turta. kompanijoms.  Bet ne Vakaruose.  Nes progresas visos zmonijos pasiekimas.
Arteja Markso ispranasautas laikas: is kiekvieno pagal gebejimus, kiekvienam pagal poreikius.
Net socialliberalams nevalia to pamirsti, nors ir persivadino i Darbo partija. smile


Net socialliberalams nevalia to pamirsti. smile

Raigerdas        2016-10-8 10:57

  Nustebau, kad autorius rašo taip, lyg pats gyventų ne Lietuvoje, o kur nors kitur, galimai Rusijoje, nes Skandinavijoje tikriausiai nėra net buvęs. Štai, ką jis rašo:“Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo labiau orientuota į Skandinavijos šalių modelį, jos strateginiai tikslai – į piliečių gerovę, kad jie būtų socialiai apsirūpinę ir turėtų garantijas į kokybišką švietimą bei sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos pažangos strategija, kurioje kalbama apie gerovės valstybės modelio elementus). Taigi natūralu, kad viešasis sektorius negali būti mažas ar susitraukęs, ypač esant Vakarų Europos tendencijoms – senėjant visuomenei”.
Šitas jaunas žmogus, galimai yra Vilniaus Universiteto produktas, todėl, matomai, nereikia stebėtis, kad jis pats nesupranta, ką kalba. Pasiėmęs šituos procentus -Lietuvos viešajame sektoriuje dirba apie 28,6 procentus- jis jau daro išvadas, kad pas mus skandinaviškas modelis. Brrr…kokios nesąmonės. Pirmiausia, Danija yra KONSTITUCINĖ MONARCHIJA. Tai, kur jūs matote Lietuvoje monarchiją? Jungtinė Karalystė taip pat KONSTITUCINĖ MONARCHIJA. Šitas vaikinukas net nesupranta, kad Skandinavijos gerovės valstybės modelis jau yra vakarykštė diena. Tai, jeigu Vilniaus Universitete moko pamėgdžioti, tai gal galėtų VU išmokyti nors pamėgdžioti geriausius dalykus, o ne tai, kas jau baigia atgyventi savo amželį? Pati Konstitucinė Monarchija, kaip valdymo forma yra aukštesnė nei komunistinė, nei fašistinė ir netgi socialdemokratinė. Šiandien jau yra geresnių valdymo formų nei Konstitucinė Monarchija, bet yra toks dalykas, kaip visuomenės išsivystymo lygis, todėl vargu ar visuomenė būdama 8 -os klasės išsivystymo lygio yra pajėgi peršokti į 12 klasės išsivystymo lygio. Šitas straipsnis kaip tik ir parodo, kad mes turime diplomuotus specialistus, kurie net nežino elementariausio priežasties-pasekmės dėsnio, todėl pliurpia bala žino ką. Kaip galima kalbėti apie Viešąjį sektorių, nepaliečiant politinės valdymo formos?


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.