Ugdymo politika, Krikščionių pilietinis veikimas

Andrius Navickas. Krikščioniška mokykla – misija įmanoma?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 1 d. 19:43

23     

    

Andrius Navickas. Krikščioniška mokykla – misija įmanoma?

Bernardinai.lt

Šį tekstą išprovokavo kvietimas pasidalinti įžvalgomis apie šiuolaikinės visuomenės bruožus su katalikiškos Vilniaus „Versmės“ mokyklos mokytojų kolektyvu. Gerokai nukrypau nuo pasiūlytos temos, tačiau permąstyti, su kokiais iššūkiais susiduria šių dienų mokyklos, regis, pavyko.

Klausimų pynė

Ką reiškia kurios nors mokymo įstaigos įsivardijimas, kad ji yra krikščioniška? Perspėjimas į krikščionybę atsainiai žvelgiantiems tėvams, kad čia jų vaikams padidėjusios rizikos erdvė? Kokybės ženklas ir kartu pažadas, jog šios mokyklos mokiniai dori ir mandagūs? Įsipareigojimas, kad čia nebus pašiepiamos religinės vertybės, daug dėmesio bus skiriama tikybai? Nuoroda į kryptingą popamokinę veiklą ar mokytojų įsitikinimus?

Kas yra svarbiausia kalbant apie krikščionišką mokyklos tapatybę? Tai, kad steigėjai yra kuri nors krikščioniška bendruomenė? Specifinis ugdymo planas, kuriame daugiau nei kitur dėmesio skiriama dvasingumui? O gal pagarbos ir artimo meilei dvasia? Ar krikščioniška mokykla turi būti elitiška, aukščiau nei kitos kelianti reikalavimų kartelę? O gal elitizmas ir krikščioniškumas šiuo atveju nėra suderinami dalykai, nes krikščioniškos mokyklos išskirtiniu bruožu turi būti atvirumas ir meilė kiekvienam vaikui? Ką mes apskritai vadiname elitiškumu? Ar krikščioniška mokykla neišduoda savo misijos, kai pradeda orientuotis į turtingų, įtakingas pareigas einančių tėvų vaikus? Kita vertus, ar šie vaikai neturi teisės gauti patį geriausią išsilavinimą?

Ar krikščioniškoji mokykla turi nuo kitų ugdymo įstaigų skirtis dėstymo turiniu, ar santykiais bendruomenės viduje? Ar krikščioniškos mokyklos turi specifinį receptą, kaip spręsti mokinių patyčių, smurto problemą? Ar tokių mokyklų mokytojams reikalingas specialus pasirengimas?

Lietuvoje įprasta kalbėti apie formalias, bendrus valstybinius švietimo standartus atitinkančias, krikščioniškas mokyklas, tačiau ar pakankamai dėmesio skiriama neformaliam krikščioniškam ugdymui? Vilniuje jau ne pirmus metus veikia Mažoji akademija, kuri prisideda prie sąmoningų tikinčiųjų ugdymo, tačiau ar panašūs projektai nėra būtini Lietuvos regionuose?

Na, ir paskutinis, bet labai svarbus klausimas – koks turi būti mokyklos santykis su šeima ir parapija? Ar nebūna taip, jog iš mokyklos pradedame reikalauti to, ko derėtų ieškoti šeimos ar parapijos gyvenime? Kita vertus, kaip ugdyti integralią asmenybę, nesuskaldytą į „krikščioniškos“ ir „pasaulietinės“ tapatybės fragmentus?

Krikščionis pasaulyje

Popiežius Benediktas XVI vienoje iš enciklikų teigė: net jei ir sukurtume pačias teisingiausias politines institucijas, vis tiek liktų daug erdvės meilės darbams. Kiekviena karta turi savą misiją ir kovą už teisingesnę, Dievo planą labiau atitinkančią visuomenę. Taip pat galėtume sakyti, kad ir mokyklos misija kiekvienoje epochoje yra savita.

Pradėsiu nuo kelių pastabų apie krikščionio ir pasaulio santykį apskritai, o paskui kviesiu įsižiūrėti į svarbiausius šiuolaikinio pasaulio bruožus.

Esame pasaulyje, bet nesame iš šio pasaulio. Mes esame keleiviai ir mūsų Pažadėtoji žemė yra Naujoji Jeruzalė. Tik joje mes tikrai tapsime savimi, patenkinsime savąjį prasmės ilgesį. Kaip skelbia Evangelija: kas iš to, kad laimėsime pasaulį, bet prarasime savo sielą, save? Prie šios, neretai kartojamos, bet nelabai priimamos rimtai praktikoje ištarmės dar grįšiu. Dabar noriu atkreipti dėmesį ir į kitą pavojų – įtikėjimą iliuzija, kad galime pastatyti naują Nojaus laivą ir jame apsisaugoti nuo sugedusio pasaulio.

Kodėl išganymas turi kryžiaus kelio pavidalą? Todėl kad tikrasis priešas sau esame mes patys, tiksliau – mūsų puikybė, kuri turi būti nukryžiuota, idant būtume išganyti. Dievas neatstumia nė vieno, kuris Jo šaukiasi, kuris pripažįsta, kad negali susitvarkyti pats. Bėda ta, kad ypač mūsų laikais labai daug žmonių vargsta net nesusimąstydami, kad klaidžiojimas tuštybių mugėje nėra tikroji gyvenimo pilnatvė. Pasaulis nėra prakeiksmas, bet dovana, tai ligoninė, kurioje gelbėjamės nuo puikybės viruso, kuris dar vadinamas pirmaprade nuodėme.

Kai kalbame apie visuomenę, kurioje mums tenka gyventi, dažnai pasiduodame pagundai mąstyti apie ją kaip nevertą mūsų, kurią galime patobulinti, kad būtų patogiau gyventi. Mes esame įpratę skųstis, jog visuomenė mūsų nesupranta, nepriima. Iš dalies tai teisinga. Krikščioniui nuolat tenka kovoti su puikybės ir galios logika, kuri visais laikais turėjo daug pasekėjų. Tačiau yra ir kita pusė – mūsų tikslas nėra tobulo pasaulio sukūrimas, bet išganymas. Pasaulis, kaip jau pabrėžiau, nėra tikrieji mūsų namai, bet veikiau ligoninė, kurioje turime atgauti nuodėmės pagraužtą žmogiškumą. Mums nereikia sukurti išblizgintą ligoninę su moderniausia technika, mums reikia tokios ligoninės, kur žmogus sveiktų. Svarbiausia – norėtų sveikti.

Kai popiežius Leonas XIII XIX amžiaus pabaigoje turėjo nuspręsti, kaip Bažnyčia turi elgtis nuo jos nusigręžusiame pasaulyje, būta daug patarėjų, kurie sakė, kad nėra prasmės bandyti susikalbėti su tuo, kuris turi daug prietarų, menamų nuoskaudų ir nenori klausytis. Tačiau Šventasis Tėvas anuomet pasirinko dialogo kelią primindamas tiesą, kad Viešpats nė vienam nesiunčia užduoties, kuri pranoktų mūsų jėgas. Kiekviena situacija yra kartu ir išbandymas, ir dovana. Dažniausiai būtent kritinės situacijos labiausiai padeda mums sveikti, o sunkiausia neatkristi sočios ramybės periodais.

Krikščioniškos mokyklos misija

Išskirsiu 7 uždavinius, kurie tenka krikščioniškai mokyklai šiandien. Puikiai suprantu, kad šis sąrašas – tai kvietimas diskusijai, o ne visus taškus į vietas sudėliojanti išvada.

1. Padėti vaikui pažinti save ir pasaulį, kuriame gyvename. Tarsi aiškiausias ir mažiausiai ginčų keliantis siekis. Nors mokykla tikrai neturėtų tapti vien informacijos instaliavimo į mokinius vieta, tačiau natūralu, jog būtent iš mokyklos labiausiai tikimės, kad mūsų vaikai įgaus objektyvų pasaulėvaizdį, taip pat įgys žinių, kurios bus naudingos tiek renkantis profesiją, tiek sprendžiant kasdienes problemas. Krikščionybė, skirtingai nei skelbia ateistiniai šūkiai, niekada nebuvo mokslo priešininkė. Priešingai, krikščionys mąstytojai jau daugiau nei du tūkstančius metų drąsiai ir nuosekliai bando pažinti mums Viešpaties padovanotą pasaulį. Kiekvienoje mokykloje derėtų ugdyti mokinio loginį mąstymą, gebėjimą analizuoti informaciją, formuluoti argumentus, supažindinti su mokslo pasiekimais. Protas niekada nekelia pavojaus krikščionybei. Bent tol, kol jis išlieka „protingas“, nebando žadėti daugiau nei gali ištesėti.

Gyvename pasaulyje, kuriame bet kuri riba suvokiama kaip blogis ir skelbiama žinia apie beribę pažinimo pažangą. Šioje situacijoje svarbu, kad krikščioniška mokykla išliktų savo ribas suvokiančio proto, o ne maginiu virstančio „beribio“ mąstymo pusėje. Mes turime pripažinti, kad pasaulyje yra slėpinių, kurių nėra reikalo „demaskuoti“, nes tai dalykai, kurie paprasčiausiai nesiremia racionalaus samprotavimo logika. Svarbu, kad vaikas mokykloje mokytųsi ne tik mokslinio monologo, bet ir būtų skatinimas įsiklausyti į pasaulį ir į patį save.

Deja, bet savęs pažinimui šiuolaikinėje mokykloje skiriamas akivaizdžiai per menkas dėmesys. Kodėl mokiniams reikia lytiškumo ugdymo ir nepakanka lytinio švietimo? Nes pirmiausia mokinys turi išmokti būti dėmesingas savo poreikiams, talentams, įsisąmoninti, ką reiškia būti būtybe, kurios lytiškumas yra itin svarbi tapatybės dalis. Būtų idealu, jei vaikas mokykloje gautų ne tik informacinio, bet ir emocinio raštingumo pagrindus, nes negebėjimas megzti brandžius santykius, atrasti savo misiją gyvenime, daugiausia susijęs su emocine asmens branda.

XX a. prancūzų filosofas Gabrielis Marcelis rašė: „Per pastaruosius šimtmečius atsirado daugybė mokslų apie žmogų. Paradoksalu, bet svarbiausia to pasekmė – pats žmogus tapo mums neįmenama mįsle. Pats žmogus tapo problema.“

Tiesa, būtina atkreipti dėmesį ir į dar vieną problemą – mokykloje mokomų dalykų turinį. Kiekvienas mokytojas turi galimybę kūrybiškai interpretuoti vadovėlių medžiagą. Krikščionims mokytojams gebėjimas improvizuoti, pasitelkti papildomų šaltinių šiandien yra būtinas, nes dauguma vadovėlių parašyti iš  antikrikščioniškų Apšvietos epochoje „iškastų“ apkasų.

Šiandien labai trūksta krikščioniškų istorijos, pasaulio pažinimo ir net atskirų gamtos mokslų vadovėlių. Kaip įsivaizduoju krikščionišką istorijos vadovėlį? Jame nebūtų mito apie „tamsiuosius viduramžius“, būtų išdėstyti faktai apie tai, kaip kūrėsi pirmosios Vakarų pasaulyje ligoninės, slaugos įstaigos, mokyklos, kokią reikšmę mūsų civilizacijai turėjo vienuolynų kultūra. Čia būtų daugiau kalbama apie tai, kaip Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę keitė krikštas ir atsivėrimas pasaulio kultūrai, būtų išsamiau aprašyta, kiek mūsų kultūrai davė tiek Reformacija, tiek Kontreformacija. Dar svarbiau, kai kalbama apie 1918–1940 m. Lietuvą, deramas dėmesys būtų skirtas tiek didžiajam socialiniam reformuotojui Mykolui Krupavičiui, tiek palaimintajam vyskupui Jurgiui Matulaičiui, kurio veikla leidžia į lietuvių ir lenkų santykius žvelgti ne tik kaip į žūtbūtinį tarpusavio mūšį.

2. Sėkmės kulto atmetimas

Nuo pat žmonijos istorijos pradžios galios siekis buvo pavojinga pagunda, skatinanti supainioti tiesą su įvaizdžiu. Tačiau mūsų laikais medžiaginės sėkmės garbinimas įgijo ypatingą reikšmę.

Motina Teresė kartojo: „Viešpats nereikalauja, kad būčiau sėkmingas. Jis prašo, kad būčiau ištikimas.“ Jėzaus ir visų šventųjų gyvenimas nebuvo sėkmingi, jei sėkmę, kaip šiandien įprasta, susiesime su galia ir turėjimu.

Dauguma mokinių įsitikinę, kad didžiausia sėkmė – gerai išlaikyti egzaminai, gerai apmokamas darbas. Apie tai jiems kartoja tėvai, mokytojai. Jei mokinys lanko religinę bendruomenę, jis taip pat girdi, kad renginys buvo sėkmingas, nes jame dalyvavo daugiau žmonių nei pernai, per jį surinkta daugiau pinigų nei pernai. O ar mes turime kitų veiklos vertinimo kriterijų nei kiekybiniai? Mes matuojame tai, ką galime išmatuoti.

Tačiau ar krikščioniška mokyklos tapatybė nereikalauja perteikti kiekvienam vaikui, kad svarbiausias tikslas – atrasti savo unikalų kelią, pažinti talentus ir juos plėtoti, o ne nukonkuruoti kitus, vaikytis socialinių madų?

Svarbu, kad vaikas išmoktų kiekvieną užduotį atlikti sąžiningai ir kūrybingai. Absurdiška, kai net ir krikščioniškomis save vadinančios mokyklos labiausiai didžiuojasi ne brandžiu bendruomeniškumu, santykių kokybe, bet tik tuo, kad jų absolventai geriausiai išlaiko egzaminus.

Talentingu galima vadinti tą krikščioniškos mokyklos mokytoją, kuris sugeba ne tik patraukliai perteikti informaciją, „uždegti“ mokinius noru mokytis, bet ir pažadina vaiko širdyje klausimą – kokia mano misija pasaulyje? Kokiems žygdarbiams mane sukūrė Dievas, kurioje srityje galėčiau geriau pasitarnauti bendrajam gėriui? Šiandien populiaru kalbėti apie „savirealizaciją“, bet ji dažnai suvokiama labai sekliai ir vienpusiškai. Savirealizacija nėra pataikavimas savo polinkiams bei norams ir troškimas viską išbandyti. Tai veikiau savojo kelionės tikslo įsisąmoninimas ir pastanga judėti jo link, suvaldant tai, kas gundo nuklysti į šalį.

Bus daugiau.

Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kodėl?       2016-09-3 17:53

Kodėl visa tai kas rašoma straipsnyje negalima taikyti dabartinėje mokykloje? Autorius menkina dabartinę mokyklą, dabartinės mokyklos mokymo programą?

Dzeikas       2016-09-3 15:43

Esu nuodemingas ta prasme, kad abejingas sh. malantiems ateistams.Neatvertineju ju.
Taciau, kad negundytu “mazuju” pasakysiu:
- Sv.Inkvizicija buvo isteigta kovai su magija.Pries moksla krikscionybe nekovojo.Tuo metu skirtis tarp mokslo ir magijos buvo sunkiai suvokiama ir apciuopiama.Ir pagal to meto lygi ir isgales tas buvo visai neblogai padaryta.Vakaru civilizacija pasuko moksliniu tyrimu keliu, ne magijos.Pasakysiau daugiau.Ikvizicija teigiamai itakojo ir siuolaikinia jurisprudencija.ADVOKATO institucija radosi inkviziciniu tyrimu metu.
Daugeliu atveju ta advokatura buvo labai formali.Taciau iki tol, nebuvo JOKIOS advokaturos.
- Del Bruno.Kaltinimas del heliocentrines sistemos propogavimo buvo nr. 16.Vien del to Inkvizicija net proceso nebutu pradejusi, juolab Brunas turejo itakingu uztareju.Nepamenu smulkmenu, buvo straipsnis apie ta procesa.Nera ten viskas taip vienareiksmiska.
Kas be ko,inkvizicija DARE KLAIDU.Taciau tai nebuvo samoninga kova su mokslo pasiekimais.
Ir paskutinis dalykas: Cia kazkas ironizuoja vadindamas viduramzius “sviesiais”.Suprask pagoniska Romos imperija, auksciausias antikos issivystymo taske(Romos imperijos materialinio issivystymo lygis buvo pasiektas v.europoje tik XIX amz pabaigoje) buvo na tikrai sviesi.
Man tai primena buduliu kriuksejima ir zvygciojima “prie ruso buvo geriau”.Jeigu tokiem pasakysi ,kad dabar laisves turi nepalyginamai daugiau, rizikuoji susilaukt zviegimo su seilemis ant nasru ” n—x man ta laisve.As est noriu!”
Panasia reakcija sukels argumentacija kodel viduramziai pazangesni uz antika(net ir Romos imperija).
Galiu tik uzjaust.Lietuvisko kaimo idiotizmo(pagal Marxa) ir tarybinio totalitarizmo isromintos smegenys.

Autoriui       2016-09-3 11:04

Dėl “Protas niekada nekelia pavojaus krikščionybei.” - o kaip buvo su Džordanu Brunu, pamiršot?
Išdrįsiu paprieštarauti -protas dar ir kaip kelia pavojų krikščionybei -  protas nesutinka su nekaltosios mergelės pastpojimu be spermos ir lavonų prisikėlimu ir marširavimu, protas sako kad visa krikščionybė pastatyta ant melo,apgaulės žudynių ir žmonių kraujo.
O kas dėl kryžiaus, tai protas klausia - jei Kristus prieš keliasdešimt metų būtų buvęs nužudytas elektros kėdėje tai ant kaklo kabintumėtės elektros kėdę?

Gražinkim       2016-09-3 9:02

šviesiuosius viduramžius, šviesiąją cholastiką, šviesuolius jėzuitus, šventasias procesijas, šventąją inkviziciją. Tik taip išsipildys tautos svajonės, išnyks visokie rūpesčiai ir negandos. Perskaitę persiųskit kitiems.

Dzeikas       2016-09-2 19:09

Vienzo ideja , tokia kaip aprasoma straipsnyj, geras uzmojis su tolimu taikymu ir jeigu Lietuvos valstybe neapsivoz iki to laiko dugnu i virsu - duotu puikiu rezultatu.
Problemos 2:
1) Destytojai
2) Pinigai, arba finansavimo saltiniai.
3) Kuratoriai.
1 ir 3 ko gero turetu apsikeist vietomis.Nei jei kuratoriai paslemekiniai, tai destytojai bus svogeriai”.
Tad pradesiu nuo kuratoriu.Jeigu bus apsvietimo ministerija - iskart galit det kryziu.Geriausiu atveju tai bus papiginta Eatono kopija.O jeigu kuruos koks nors sutanotas - gausis ne krikscioniska,o katalikiska.Kas retokai sutampa.Kokios dar turim denominacijas? Evangelikai? Aplink Birzus del kvapo yra. Pravoslavai.Na sitie tai viena akim i Kremliu snairuoja ir bruks kur gali rusofilija.Taciau pedofilijos nedaleis.Zydai sitoje polkoj su raguciais nedalyvaus.Jie ir taip gimnazija turi i kuria lietuviai kaip tarakonai lenda.
Na stai, jeigu sudaryti konsorciuma is situ 3 denominaciju, ir ne pagal proporcija, o LYGIOMIS dalimis ir suderinti mokymo programa pagal aprasytus principus, taciau TIKYBA destyti pagal tevu pageidavima ,. arba vaiko jeigu sakykim nuo 16 metu, jau destoma savo denominaciju atstovu.O kuruotu tokias mokyklas kaip sakiau tu 3 denominaciju taryba.
Pinigai: pasiturintys tevai moka daug, nepasiturintys - maziau.Jeigu vaikas pirmunas - nemoka nieko.+ mokinio krepseliai.
Destytojai: aprobuojami kuratoriu.
Savaime aisku drausme turi buti atatinkamam lygyje.Patycioms - 0 tolerancija.Antro ispejimo neturi but - salinimas is mokyklos.

> Apuokiukas 2016-09-2 8:37       2016-09-2 16:34

Savo pasisakyme pats sau prieštaraujate. Pirmame punkte rašote, kad krikščionis negali turėti savo misijos (siekimo) šioje žemėje, o antrame punkte teigiate, kad krikščionys siekia (turi misiją) sukurti tobulą pasaulį. Iš tikrųjų, krikščionio gyvenimo tikslas - “vykdyti Dievo valią ir nueiti į Dangų” ir yra jo asmeninė misija šiame pasaulyje, kuri reiškia skleisti meilę (arba bent taiką) pasaulyje. Tačiau ši misija nereiškia siekimo sukurti tobulą pasaulį, nes netikima, kad yra realu sukurti tokį pasaulį. Dėl trečio punkto, gal esate teisus, tačiau krikščionybės pagrindinis tikslas yra ne materialaus pasaulio atsiradimo išaiškinimas, bet krikščioniškos dorovės skleidimas pasaulyje.

labai        2016-09-2 14:10

trūksta tokių istorijos vadovėlių kur vietoj mitų apie „tamsiuosius viduramžius“ būtų visaip šlovinama vienuolynų kultūra ir Kontreformacija.

tam "to "kas toliau?" 2016-09-2 12:06       2016-09-2 12:25

>”“to “kas toliau?”    2016-09-2 12:06” ar realigija neatskirta nuo valstybės Lietuvoje?  Gal paaiškintumėte kuo nusikalstama siūlant uždrausti religijas,tikslu panaikinti žmonių supriešinimą, panaikinti ateityje žmonių žudymą šaukiant Alak Akabar,  žmonių žudymą Kreistui atėjus?

to "kas toliau?"       2016-09-2 12:06

tai, ką jūs siūlote, nusikalstama, o “argumentas” - daugiau negu kvailas.

kas toliau       2016-09-2 11:57

kas toliau? Balsuoti leisti tik krikščionims? 
Religijos tik supriešina žmones, todėl jos turi būti uždraustos.

apie išgelbėtus 144 tūkst.       2016-09-2 10:59

kiekvienas lietuvis turėtų žinoti kad apreiškime Jono/ apokalipsį Jono/revoliucijoj Jono minimas išgelbėtojų skaičius - šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, kad Jonas aiškiai sako kad išgelgėtieji turi būti tik žydai: po 12 tūkstančių iš kiekvienos 12 genčių, ir patikslina kad tai bus 144 tūkstančiai išrinktųjų, : “kurie nesusitepę su moterimis” - pagal Jono revoliuciją/apokalipsį/ apreiškimą lietuviams būti išgelbėtiems jokių šansų.

Kam to reikia       2016-09-2 9:52

Visi žino kokie yra krikščioniški konservai.

>Apuokiukas       2016-09-2 9:28

Adomas ir Ieva -tai sąmonės prabudimas.Kažkada jie,mūsų protėviai prabudo sąmoningam gyvenimui .Dievas jiems tai leido.Ir leido tobulėti gera valia-būti išganytiems.

Apuokiukas       2016-09-2 9:02

Nesupratau, tai ką aš vienu atveju turiu galvoti, kad pasaulis sukurtas per 7 dienas, kitu atveju - per 14,5 mlrd metų ir t.t.? Ar į religiją žiūrėti tik kaip į pasakėlių rinkinį?

Dzeikas       2016-09-2 8:45

Apuokiuk,
juk dantimis maista kramtai, o ne vinis traukai is lentu.
Tai kodel bandai religija(in) sprest mokslinius klausimus?

Apuokiukas       2016-09-2 8:37

Minčių kyla labai daug.
1. Cituoju: ,,kokia mano misija pasaulyje? Kokiems žygdarbiams mane sukūrė Dievas, kurioje srityje galėčiau geriau pasitarnauti bendrajam gėriui?” Manau, šitų klausimų katalikas niekad neuždavinės. Jam viskas ir taip aišku: ,,vykdyti Dievo valią, o po mirties nueiti į dangų”.  Apie savo misiją pasaulyje mąstys ne katalikas, o sąmoningumo keliu einantis žmogus. Dar daugiau: sąžinės sąskaitoje yra punktas: ,,ar neabejojai?”. Pradėjęs mąstyti apie savo misiją pasaulyje, žmogus susidurs su abejonėmis…
2.,,mūsų tikslas nėra tobulo pasaulio sukūrimas, bet išganymas”. Nesutinku. Su reikalaujamu tvirtu įsipareigojimu daugiau nebenusidėti, su neklystančiu popiežiumi, man atrodo, kad mes kaip tik ir kuriame tobulą pasaulį.
3. Įdomu, kaip krikščioniškoje mokykloje bus aiškinama apie pasaulio sukūrimą - per milijardus metų ar per 7 dienas? Kaip bus išaiškinti australopitekų, homo erectus, neandertaliečių, kromanjoniečių giminystės ryšiai su Adomu ir Ieva? Ir kur dinozaurų vieta?
Aišku, mokykla, kurioje bus svarbios vertybinės nuostatos - šaunu.

>Svarbiauskadui       2016-09-2 7:04

“Cinizmas rodo negryną sąžinę”.(A.Morua).

Džeikui reikia lietuviškai išmokti       2016-09-2 6:25

gal per krikščioniškas mokyklas Džeikas lietuviškai išmoks rašyti.
Būrų gerai ir gražu.

Julius Puras       2016-09-2 1:49

Mokikla kuri išmokintu vaikus pasižiūrėti tiesai į akis Lietuvoje yra misija neįmanoma. Sukurta melo šalis su apsimetėliais piliečiais.

Dzeikas       2016-09-1 21:26

>21:05
Pakraipa nepades, taciau galetu but leista religinems bendruomenems organizuoti nors pradinuku mokyma atokiuose kaimuose.Ne tiek svarbu kokioms konfesijoms.Tegul ir zydu rabinams jei kitu nera.
PS. Beje i zydu mokykla, gimnazija ar kaip ji ten vadinasi lietuvaiciai bruka savo atzalas kaip zelca i mesmale - visomis priemonemis.Atleiskit uz naturalizma, taciau zydai sh nemala. Pavydekim.

Svarbiauskadui       2016-09-1 21:23

Esate tipiškas rinkėjo-buratino etalonas. Evoliucijos pakraipa. Homo etrectus su reamutacija į makaka resus.
Kam jums pone krikščioniškumas, kam jums katalikybė, Tikėjimas? Kam tamstai Dievas?
Jeigu tenkina pakraipos, galit melstis ir taburetei.
Ech, va dėl tokių buratinbezdžionžmogių daugumos ir sėdi Lietuva dumble iki kaklo.
Nes tokie pusgalviai yra itin aktyvūs balsuotojai.
Pamato bile kokią pakraipą ir “ura!”.
Visi režimai ant idiotų laikosi.

Dzeikas       2016-09-1 21:19

Patiko,kad autorius naudoja zodi “krikscioniskas”.Vien todel perskaiciau straipsni.
Butu labai gerai steigti TOKIAS mokyklas Lietuvoje, ir dar geriau,kad jose mokintusi kuo daugiau elito (dazniau vadinamo “sudeliciu”) vaiku.
Norime mes to ar ne, bet objektyvi tikrove ta, kad mus valdys maziausia 50% dabartinio vaiku ir tik vienas kitas skiepas prasimuses savo talento ir charakterio deka is apaciu.
Jeigu tos mokyklos bus nubreztos krypties,pobudzio tai itakingi teveliai nelabai ir versis ten brukti savo atzalas.
Tiesa nelabai isivaizduoju kas tas mokyklas kuruos? Kataliku baznycia?
Zodi “krikscioniskas” Lietuvos kataliku baznyciai as taikau TIK pro sukastus dantis ir TIK deka tokiu zmoniu kaip monsinjoras Vasiliauskas ar Nijole Sadunaite.Nes karta uzejus i baznycia ir isgirdus nepridengta rinkimine propoganda pamokslo metu bet koks noras krikstytis kataliku baznycioje praejo.
Bijau kad su katalikiskas mokyklas istiks toks pat virsmas kaip tuos katalikiskus pamokslus.

Svarbiausia,kad       2016-09-1 21:05

mokyklos išliktų.Dabar valdžios didžiausias tikslas kuo daugiau jų uždaryti.Gal krikščioniška pakraipa padėtų joms išlikti?


Rekomenduojame

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Pagaliau. Andrius Švarplys. Ką pasakė Prezidentas: Lietuvos viešajame informaciniame lauke yra įsitvirtinusi politinė cenzūra

Prof. Vytautas Radžvilas kviečia pakalbėti apie politiką: laisvės iliuzijos

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl „stiprios ironiškos asmenybės“ vis dar ne ten, kur joms ir vieta

„Neredaguota“ pokalbis su Šarūnu Jasiukevičiumi: kapitalizmas ir švietimas

Algimantas Rusteika. Laukimas

D.Žalimo žiniai: referendumus dėl vienalyčių asmenų santykių vykdė Slovėnija, Airija, Tailandas, Kroatija, kai kurios JAV valstijos, bus Šveicarijoje

„Sengirėje“: G. Kniukštos pokalbis su St. Čepinsku apie miškų naikinimo vajų nepriklausomoje Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas apie būsimos Europos viziją. Vera Jourova: su Rusijos grėsme ES vertybėms kovosime cenzūra ir baudomis

Linas Šalna. Klasika

Jolanta Blažytė. Ką jūs sakote?

Tomas Viluckas. Kodėl reikia referendumų

Mantas ir Skaistė Vasiai. Įsimintiniausios Didžiojo šeimų žygio akimirkos

Eurika Masytė siūlo sprendimą: priešlaikiniai Seimo rinkimai. Pritariate?

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti piliečių laisvių suvaržymus

Nida Vasiliauskaitė. Dabar klausimėlis: ką Ingrida?

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie visuomenės susipriešinimą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip (I)

Nida Vasiliauskaitė. Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.