Dienos aktualija

Amžino poilsio atguls partizanas Juozapas Streikus-Stumbras (papildyta)

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugpjūčio 11 d. 0:21

4     

    

Amžino poilsio atguls partizanas Juozapas Streikus-Stumbras (papildyta)

Amžino poilsio atguls Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras (1923–1962), kurio palaikai buvo rasti vadinamosiose „Našlaičių“ kapinėse Vilniuje 2019 m. spalio 16 d. vykdant archeologinius tyrimus.

Atsisveikinti su velioniu bus galima rugpjūčio 15 d. nuo 15 val. iki rugpjūčio 16 d. 13 val. laidojimo namuose „Ramybės take“ (Geležinkelio g. 20 Panevėžys).
Šv. Mišios aukojamos Kristaus Karaliaus katedroje rugpjūčio 16 d. 14 val.
Giminaičių sprendimu amžino poilsio savanoris atguls šeimos kapavietėje Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

J. Streikus-Stumbras nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei valdžiai. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. 1941 m. Birželio sukilimo metu su kitais dalyviais išlaisvino Antazavės miestelį nuo sovietinės valdžios. Nuo 1942 m. buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys, o nuo 1944 m. tapo savo tėvo įkurto „Žalgirio“ būrio partizanu, slapyvardžiu „Stumbras“. 1945 m. rugsėjo 28 d. žuvus tėvui tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo mėn. paskirtas šios kuopos vadu, o 1949 m. sausio 7 d.  – Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadu.

Dalyvavo daugkartiniuose ginkluotuose susirėmimuose su stribais ir NKVD daliniais Lietuvos ir Latvijos teritorijose.

J. Streikui-Stumbrui sugauti buvo siūlomi dideli pinigai. 1950 m. į kuopą buvo infiltruoti net du agentai, tačiau jų tapatybė buvo atskleista ir sovietų klasta nepavyko.

Nuslopus partizaniniam karui ir LSSR KGB pirmininkui Kazimierui Liaudžiui garantavus partizanų neliečiamumą 1958 m. liepos 22 d. J. Streikus-Stumbras legalizavosi kartu su jaunesniu broliu partizanu Izidoriumi Streiku-Girėnu. Tačiau brolius Streikus sovietų valdžia apgavo – 1961 m. spalio 6 d. KGB juos suėmė ir nuteisė: Juozapą Streikų-Stumbrą – mirties bausme, Izidorių Streikų-Girėną – 15 m. lagerio.

Teisiamas Juozapas Streikus-Stumbras kalbėjo: „Nors sakoma, kad kas sako teisybę, tas savo mirtimi nemiršta, bet man jau nebesvarbu, nes aš vis tiek ant bedugnės krašto. Ko norėti iš žmogaus, jei net kiekvienas paukštelis, žvėrelis savo lizdą ar olą gina, stodamas į kovą net su stipriausiu. Kodėl kankinote ginklus sudėjusius partizanus? Kam reikėjo kankinti mūsų šeimas reikalaujant, kad tėvai išduotų vaikus, vaikai – tėvus, brolius, seseris? Ar galima reikalauti, kad tėvai išduotų vaikus, kai žmogaus prigimtis reikalauja ginti savo šeimos interesus? Kuo buvo kalta mano motina arba seserys, kad mes išėjome į mišką?

Kam reikėjo kankinti elektros srove? Kam reikėjo nušautus partizanus numesti gatvėse, moteriškes apnuoginti ir suguldyti nepadoriai – tai matydavo net vaikai. Generolas Liaudis užtikrino mums neliečiamybę ir laisvą gyvenimą. Generolas iš Maskvos taip pat žodžiu užtikrino mums laisvę. Po legalizacijos mes dirbome dorai, ką liudija charakteristikos iš darboviečių. Bet dabar yra sulaužyti visi pažadai…“

Juozapas Streikus-Stumbras sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje.

1998 m. J. Streikui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Visa Streikų šeima pasiaukojo dėl Lietuvos laisvės:

Tėvas Antanas Streikus-Tamošiukas, 1919 m. savanoris, už kautynes prieš bolševikus ir lenkus (buvo sužeistas) apdovanotas Vyčio kryžiaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, 1944 m. paties įkurto partizanų Žalgirio būrio vadas, nuo 1945 m. liepos – Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas. Žuvo 1945 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje esančiuose Raudinės-Šarlotės miškuose kautynėse su NKVD kariuomene: kulkosvaidžiu dengė besitraukiančius partizanus, kai baigėsi šoviniai, susisprogdino.
Mama Marcelė Streikienė, partizanų rėmėja, suimta 1944 m. lapkričio 1 d., nuteista ir išvežta į lagerį Komijoje.
Sūnus Juozapas Streikus-Stumbras nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai ir už tai sušaudytas.
Sūnus Petras Streikus suimtas kartu su mama 1944 m. lapkričio 1 d., nuteistas ir išvežtas į lagerį Komijoje, kur 1947 m. birželio 28 d. mirė.
Sūnus Izidorius Streikus-Girėnas, Lokio rinktinės Birutės būrio vadas, nuteistas 15 metų lagerio.
Duktė Ona Streikutė-Rūta, Vyties kuopos partizanė, suimta 1949 m., Rokiškio kalėjime žiauriai tardoma susirgo ir po dviejų savaičių Rokiškio ligoninėje mirė
Duktė Valerija Streikutė-Piemenaitė, Vyties kuopos partizanė, legalizavosi 1956 m.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

T0mas J. portalo adminui       2020-08-11 13:02

Ar laikrodį persukti esi neįgalus?!

T0mas J.       2020-08-11 13:01

Pagarba galvos prieš okupantą nelenkusiems!
Ar okupantui tarnavusieji bus įleidžiami į laidotuves?

Kis       2020-08-10 8:10

be mirties nieko amzino dar neisrado.

stasys        2020-08-10 7:37

Vertas palidėti į nauja amžino poilsio vieta .


Rekomenduojame

Ramūnas Karbauskis. Valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms

Nida Vasiliauskaitė: kas, oficialiu požiūriu, dabar turi teisę viešai kalbėti apie esamą padėtį?

Geroji Naujiena: uoliai sergėkime Dvasios vienybę taikos ryšiais

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Nida Vasiliauskaitė ir jos lapių medžioklė: ar įvedę prievartą prieš piliečius kovos su pandemija pretekstu, politikai sustos?

Algimantas Rusteika. Dabar yra tada, tada yra dabar

Kam netinka pilietinė pozicija? Artūras Orlauskas „Neredaguota“ tinklalaidėje

Ramūnas Aušrotas. Bendruomeninio solidarumo ir atsakingos kaimynystės pavyzdys

Vytautas Sinica. Negi į dieveniškiečius vandens patrankas arba gumines kulkas atsuks pirmiau nei į nelegalus prie sienos? Man tai makabriška

Nida Vasiliauskaitė. „Dirbu UAB „PR“, gavom užsakymą parduoti „visuomenei“ plytą“

Audrius Bačiulis. „Tai – ne Lietuvos Vyriausybė, tai – okupacinė administracija“

Andrius Švarplys. Čia gali būti du variantai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas: kviečiame Lietuvos žmones palaikyti Dieveniškių gyventojų protestą

Vytautas Sinica. Šiandien jie lengvai būtų apšaukti laisvės priešais

Rasa Čepaitienė. Kuris neapsvaigtų?

Ramūnas Aušrotas. Lazda visada turi du galus

Trakų istorinio nacionalinio parko pašonėje – plynas kirtimas

Audrius Bačiulis. Sakiniai, turintys išvartyti ministrą iš šlapio viščiuko

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos konservų fabriko „Brolių kapai“

Vytautas Sinica apie Gabrielio Landsbergio fiasko

Žinios iš Dieveniškių – tai, ko „Panorama“ šį vakarą nerodė

Lidžita Kolosauskaitė. Antivakserės laiškas Sveikatos apsaugos ministrui

Algimantas Rusteika. Susiliejam su gamta

Ramūnas Karbauskis. Sužvėrėję, godūs ir pikti

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ apie demografinę Afrikos bombą

Vinco Kubiliaus reportažas iš Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės vyskupams Julijonui Steponavičiui ir Vincentui Borisevičiui pagerbti

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Nida Vasiliauskaitė. Proga kai ką sužinoti apie protingųjų protą

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės dienos

Ramūnas Karbauskis. Prievartos maniakai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.