Geopolitika, Europa

Alvydas Jokubaitis apie galimą ES ateitį: mirusiems gydytojų nebereikia

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 9 d. 22:44

7     

    

Alvydas Jokubaitis apie galimą ES ateitį: mirusiems gydytojų nebereikia

Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt

Europos pasyvumas po „Brexit“ veda ją prie dar ne vienos panašios krizės ir į prarają grimztančiai ES būtina dabar pat iškviesti gydytoją, nes mirusiems gydytojų nebereikia, LRT.lt sako politikos filosofas Alvydas Jokubaitis. Pasak jo, Višegrado valstybės bando demonstruoti savo poziciją, kaip gelbėti ES, tačiau Lietuva yra joms atsukusi nugarą ir vėliau už tai gali brangiai sumokėti.

„Mes įsivėlėme į žodžių karą su Rusija, tačiau tuo pat metu nematome, kas darosi Briuselyje. Turime galvoti abiem smegenų kameromis – galvoti ir apie Rusiją, ir apie tai, kaip reikėtų reformuoti ES. Nepadarę vieno dalyko, neturėsime rezultato ir kitame.

Tačiau tas priešų ieškojimas, mano manymu, yra skirtas pridengti demokratijos ES nebuvimui. Demokratijos deficitas tam, kas vyksta ES, nėra tinkamas terminas: tai yra praraja ir ji vis labiau didėja. Ne taip seniai matėme panašią Sovietų Sąjungos griūtį, niekas nesitikėjo jos, tačiau viskas staiga ir netikėtai baigėsi. Bijau, kad neatsitiktų panašiai [su ES]. Jei dabar „neiškviesime gydytojo“, tai mirusiems gydytojų nebereikia“, – kalba A. Jokubaitis.

Pasak pašnekovo, pagrindinė ES problema yra ta, kad Briuselio valdžia yra neatskaitinga liaudžiai. Tačiau Lietuva nusprendė pralaukti šį laikotarpį. „Mes nesuprantame, ar čia vestuvės, ar laidotuvės Briuselyje, bet šiuos dalykus reikėtų išsiaiškinti ir, kiek įmanoma, dalyvauti diskusijose“, – sako A. Jokubaitis.

Lietuva „patogiai“ tyli, tačiau greičiausiai klysta

Pasak A. Jokubaičio, yra akivaizdu, kad esame maži ir kad vieni nelabai daug ką galime Europos politikoje padaryti, bet po „Brexit“, kuris iš tiesų yra tragiškas ir iki galo nesuvoktas įvykis, didžiausias judėjimas vyksta Vidurio Europoje ir Lietuva turi į tai įsitraukti.

„Višegrado valstybės intensyviausiai dirba, Lietuva tame procese nedalyvauja ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl. Lietuva apsimeta, kad nieko neįvyko ar įvyko tik kažkokia nedidelė avarija gamyboje. Mano nuomone, tai buvo didelė avarija ir reikia galvoti, kaip ES, jei tai išvis įmanoma, pertvarkyti radikaliai, nes būdama tokia, kokia yra dabar, ji pagamins dar vieną „Brexit“, „Frexit“ ar dar kažką.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lrt.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Antanui       2016-09-11 19:01

Ne, laisvė (vidinis pasiryžimas ir išorinė galimybė laisvai pasirinkti) žmogui yra pirmiau tikėjimo, tiksliau - laisvė yra tikėjimo pamatas kartu su sąžine (todėl ir atsirado terminas „sąžinės laisvė“). Be laisvės jis D-vo nepasirinks, o D-vas reikalauja laisvo pasirinkimo.

Marginalas       2016-09-11 18:54

Šv. Demokratija Jokūbaičiui, be abejo, tokia pat religija, kaip kadais Maskolijai neklaidingas Marksoengelsoleninostalino mokymas. Todėl jis ir vartoja tokius keistus pasakymus, kaip “neatskaitinga liaudžiai”. Įdomu, kas tai per „liaudius“ jo galvoje, gal vis ta pati “darbo liaudis”? O gal “visi”? Juk ir patyrę žulikai politologai vartoja įprastą terminą “rinkėjams”.
Jokūbaitis tačiau teisus kalbėdamas apie Lietuvos abejingumą Vyšegradui, taip pat baimindamasis dėl ES subyrėjimo. Vienintelis to subyrėjimo rezultatas Lietuvai būtų eilinis Ordos tvanas, šįkart turbūt jau paskutinis.

Pikasas Antanui        2016-09-10 13:48

Primenu jums Vydūno mintis apie Laisvę ir Tautą
.......................................................
Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mąstyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji yra. Darbi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokię, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.

Vergas apie laisvę svajoja, bet jo svajonės niekuomet neatitiks tikrenybės. Iš verguvės paleistas, jis toli dar nėra laisvas. Ir visi aiškinimai, kas laisvė yra, jos jam nesuteiks. Laisvė pasiekiama tik žmogaus kitimu. Jo esmė turi patekti į tą būseną, kurią valiname dykybe.

Taip tai ir visas rašymas apie laivę atrodo beveik tik bergždžiu darbu. Bet matant mūsų dienų tautos gyvenimą, sunku tylėti ir nekalbėti vis iš naujo apie ją. Gal tik nors vienam antram ir žodžiai bus akstinai, kad laisvės ieškos ir sieks dykybės.

Mums rodosi, kad mūsų tauta laisva. Ir nuolat girdime sakant, ji nepriklausoma. Bet skaidriosios akys mato, kad mūsų tauta tėra nepriklausoma ir laisva gyvenimo paviršiaus dalykuose. ir jos mato, kad ir tai laisvei gresia pavojus, kadangi kitos, būtent esmingosios laisvės nėra. Ir todėl labai svarbu, kad pradėtume jos ieškoti, kad pasistengtume, jeib ją įgijus.

Daug prisiėjo vargti mūsų tautai, kol neteko jai ta nepriklausomybė, kuria ji dabar taip džiaugiasi. Tik atsiminkime atskirų tautos sūnų ir dukrų! Kiek jiems reikėjo pakęsti, jeib tautai kartą auštų laisvės rytas! Po sunkiausiomis padėtimis jie tvirtino lietuvių tautos gyvybę. Ir vargo, triūsė, dirbo! Nelaukė lietuviai laisvės dienos rankas sudėję! Visomis jėgomis jie tiesė tautai kelią nepriklsuomybės aikštei prieiti.

Tačiau mūsų tauta negali girties pati sau iškovojusi laisvę. Ir nuolatai turėtume atsiminti, kad ne mes patys ją pasiėmėme, bet kad laisvė mums teko. Iš ypatingų padėčių ir santykių pasaulyje ji mums radosi. Laisvė yra lietuvių tautai suteikta. Berods ne žmonių. Reikia tai taipo jau aiškiai ir kartotinai pasakyti.” 1923m.

Antanas       2016-09-10 12:41

“Laisvė” yra abstrakti sąvoka, todėl “laisvė” negali pakeisti tokių vertybių, kaip Dievas, dorovė, valstybingumas, tautos kultūra. Priešingu atveju, žmogaus galvoje gaunasi dvasinė tuštuma.

Antanas       2016-09-10 12:30

“Manau, kad pagrindinis Lietuvos prioritetas - Lietuvos Laisvės išsaugojimas.”
Supratau, jog Lietuvos pagrindinis prioritetas, kad Lietuvos visuomenė būtų laisva nuo dorovės, Lietuvos valstybingumo, tautinės tapatybės. Svarbiausia, kad nebūtų prievartos ir viskas vyktų savo noru. Ak ta šventoji žmonių laisvė!

Pikasas       2016-09-10 11:49

Niekas nugaros niekam neatsukinėjo.Politologas turėtų suprasti, ką reiškia Lietuvai politiniai prioritetai. Jei vienu metu mūsų politikai bandys labai garsiai reikštis net keliose problemose, tai gal net nebūsim suprasti, kad mums šiuo metu svarbiausia. Manau, kad pagrindinis Lietuvos prioritetas - Lietuvos Laisvės išsaugojimas. Turime agresyviai nusiteikusį kaimyną ir apie tai turime kalbėti su ES ir NATO šalimis. “Brexit” ar imigracijos problemos taip pat reikšmingos Lietuvai ir dėl jų pokalbiai jau vyksta aukščiausiu lygiu.

 

nu taip       2016-09-10 10:51

nu taip, mirusiam klizma nepadeda


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Vidmantas Valiušaitis. Pasiuntinys, kurio neatpažino. In memoriam Stasys Lozoraitis (1924–1994)

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Zigmas Tamakauskas. Atminties išsaugojimo paminklas

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Pristatome „Šeimų Sąjūdžio“ nuotolinę vaizdo konferenciją apie protesto akciją birželio 15–17 dienomis

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Rasa Čepaitienė. Jie sako „NE“

Nacionalinis susivienijimas kviečia paminėti Birželio sukilimo 80-metį

Kastytis Braziulis apie jėgos naudojimą prieš parlamentarą: incidentas gali tapti precedentu

Nida Vasiliauskaitė. Kokia būtų TS-LKD ir medijų reakcija, jei tai būtų nutikę Baltarusijoje ar Rusijoje?

„Neredaguota“ pokalbis su istoriku Valdu Rakučiu apie tarpukario Lietuvą iki perversmo

Andrius Švarplys informacinėje laidoje „Proto balsas“: kur dingo tikroji TS-LKD partija ir „konservatizmas“ Lietuvoje?

Kas Nidą Vasiliauskaitę stebina labiau nei žvaigždėtas dangus, kėlęs nuostabą Kantui

Vidmantas Valiušaitis apie Lukašenkos vertą „šventę“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.