Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Tiesos.lt redakcija   2021 m. birželio 14 d. 14:22

16     

    

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą (LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Lietuvos laikinąją vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas – pirminį šaltinį. Neabejotina, kad artėjančio Sukilimo jubiliejaus išvakarėse šio neigiamo diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga.

PIRMASIS STEREOTIPAS: LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas arba profašistinių pažiūrų... Bet savo įsitikinimais, politine biografija, darbais sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui ir apskritai fašizmui nei pulkininkas Kazys Škirpa: Lietuvos savanoris Nr. 1, 1919 m. sausio 1 d. su grupele savanorių (tarp kurių buvo vėliau didžiu lietuvių scenos meistru, talentingu dramos teatro aktoriumi tapęs Vincas Steponavičius) iškėlęs Vilniaus Gedimino pilies bokšte Lietuvos Trispalvę, su valstiečiais liaudininkais išrinktas į Steigiamąjį Seimą.

K.Škirpos demokratiniams įsitikinimams buvo nepriimtinos tuo metu pasaulyje populiarios autoritarinės vadizmo, Tautos vado idėjos, todėl, protestuodamas prieš 1926 m. gruodžio perversmą, pasitraukė iš kariuomenės ir vidaus politikos, perėjo į diplomatinę tarnybą.

Berlyną pasirinko ne pats, ne iš meilės fašistinei Vokietijai, o buvo valstybės paskirtas Lietuvos ambasadoriumi ir įgaliotuoju ministru pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu Europoje, virš kurios jau tvenkėsi Antrojo Pasaulinio karo debesys, taip pat esant Berlyno ir Kauno komplikuotiems santykiams (Klaipėdos fašistų teismas Laikinojoje sostinėje, po to – Klaipėdos krašto atplėšimas).

Meilė, ištikimybė ir tarnystė Lietuvai net beviltiškomis aplinkybėms komunistinės propagandos buvo perdirbta į tarnavimą fašizmui. Mat ėjo Berlyne ambasadoriaus pareigas ir tada, kai pačios valstybės nebeliko: bendravo su Vokietijos užsienio reikalų ministerija, atstovaudamas Lietuvai, gindamas jos interesus; tačiau buvo izoliuotas nuo sprendimus priimančių nacių partijos, Reicho (vok. valstybės, imperijos) svarbiausių struktūrų – Reicho kanceliarijos, SS reichsfiurerio H.Himmlerio vadovaujamos SS ir Vyriausiosios imperijos saugumo valdybos.

Atvirkščiai, dėl planų, nesuderintų su naciais (Hitleris buvo kategoriškai prieš Sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės skelbimą), K.Škirpa pateko visagalio H.Himmlerio žinybos nemalonėn. Slaptosios policijos (gestapo) buvo nuolat sekamas, prasidėjus Sukilimui, uždarytas namų arešte, o vėliau internuotas ir karo pabaigos sulaukęs belaisvų stovykloje. Tai tokia „fašisto“ K.Škirpos karjera fašistinėje Vokietijoje, kuri buvo virtusi jo kalėjimu. Tik Stalino laikais visi vokiečiai buvo vadinami fašistais – nūnai tai būtų baisus vokiečių tautos įžeidimas. Bet lietuviai nesipiktina, kai K.Škirpą vadina „fašistu“.

ANTRASIS STEREOTIPAS. Neva LAF ir Birželio sukilimas buvo vokiečių diriguojamas, sukilėliai, ryšintys baltą raištį su raidėmis TDA (Tautinio darbo apsauga) – nacių parankiniai. Iš tikrųjų sukilėlių ir nacių tikslai bei planai buvo absoliučiai nesuderinami, todėl kalbėti apie kolaboravimą ar bent abipusias simpatijas galima tik dėl neišmanymo arba sąmoningo melo.

LAF, Sukilimo ir jo sudarytos Laikinosios vyriausybės tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Ir Sukilimas tai padarė: 1941 m. birželio 23 d. LAF įgaliotinis Levas Prapuolenis per Kauno radiofoną perskaitė Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją. Sukilimas ne tik paneigė melą, kad Tauta pati pasiprašė į Sovietų sąjungą ir atsisakė nepriklausomybės, bet ir paskelbė pasauliui, kad Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, į kurią buvo prievarta inkorporuota.

Kai Reichas, ignoruodamas šį faktą, įvedė krašte vokiečių civilinę valdžią (Civilverwaltung’ą), paneigusią bet kokią lietuvių nepriklausomybę, Laikinoji vyriausybė po šešių savaičių darbo prieš savo ir Tautos valią nutraukė veiklą. Pats Ministras pirmininkas Juozas Brazaitis ir dauguma jo kabineto narių nedvejodami atmetė vokiečių pasiūlymą tapti jiems pavaldžiais generaliniais tarėjais.

TREČIASIS STEREOTIPAS. Su vokiečių okupantais Lietuvoje kovojo tik Maskvos atsiųstos diversinės grupės, raudonieji partizanai, o visa Lietuva, valdoma Civilverwaltung’o, gyveno ramiai ir taikiai. Todėl daugiau kalbama apie lietuvių tautos sovietų okupacijos genocidą ir pokario rezistenciją, kurios šešėlyje lieka antinacinė rezistencija, taip pat lietuvių nuostoliai ir aukos vokiečių okupacijos metais. Žinoma, jos nublanksta prieš holokausto siaubą, nelygintinos su žydų tragedija.

Tačiau nacionalsocializmas lietuvių tautai buvo ne mažiau svetimas, priešiškas ir pražūtingas nei komunizmas. Vokiečiai jau 1941 m. birželio 28 d. nuginklavo LAF vyrus. O kai LAF, nusivylęs vokiečių okupacine valdžia, nepripažinusia atkurtos nepriklausomybės ir privertusios atsistatydinti Juozo Brazaičio Laikinąją vyriausybę, paskelbė dėl to memorandumą, naciai išvaikė LAF, o LAF įgaliotinį Levą Prapuolenį, pirmą pasirašiusį šį dokumentą, gestapas suėmė ir išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą.

Nors Hitleris sulaužė Ribbentropo-Molotovo paktą, tačiau, ironška, su vokišku pedantizmu laikėsi pakto slaptųjų protokolų, pagal kuriuos Lietuva jau buvo Sovietų sąjungos dalis (kaip teigiama Berlyno oficialiuose raštuose, „buvusi nepriklausoma Lietuvos valstybė“). Be to, gestapui jau iš pradžių Laikinoji vyriausybė kėlė įtarimų kaip per daug krikdemiška (net penki jos nariai buvo ateitininkai) ir anglomaniška.

Ir iš tikro – J.Brazaičiui bei jo bendražygiams pasitraukus į pogrindį, o LAF persiformavus į antinacinį Lietuvių frontą, lietuviškos rezistencijos vienas svarbiausių rūpesčių buvo apsaugoti Lietuvos jaunimą, kad jo vokiečiai nesiųstų į Vakarų frontą kautis su būsimais Lietuvos sąjungininkais. Kai antinaciniam pogrindžiui pavyko sužlugdyti Lietuvos jaunimo mobilizaciją į SS legioną, gestapas smogė nedelsdamas – uždarė universitetus, į Štuthofo konclagerį išsiuntė 44 iškiliausias Tautos asmenybes.

Jų tarpe – ir J.Brazaičio Vyriausybės paskirtą Šiaulių apskrities viršininką Joną Noreiką, kurio byloje SD ir Gestapo viršininkas Lietuvoje K.Jaegeris įrašė: „vienas iš lietuvių pasipriešinimo vadovų“. Šiauliečiai gali didžiuotis savo miestu: Šiauliai buvo vienas iš antinacinės rezistencijos centrų, kuriame buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Lietuvos Judas“, skelbiantis Tautos išdavikų, nacių kolaborantų pavardes ir jų juodus ar kruvinus darbus.

Kad lietuviams buvo vienodai atgrasus ir raudonasis, ir rudasis okupantas, parodė generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės likimas. 1944 m. per savaitę buvo surinkta apie 20 tūkstančių savanorių, pasiryžusių, kaip ir 1918–1920 m., su ginklu ginti nepriklausomybę. Tačiau tik su Lietuvos vėliava ir Lietuvos teritorijoje.

P.Plechavičius nepakartojo generolo Andrejaus Vlasovo klaidos ir atsispyrė vokiečių gundymams stoti į bendrą kovą su bolševizmu. Rinktinė atsisakė prisiekti Hitleriui ir dėvėti Wermachto uniformas. Gestapo atsakas vėl buvo žaibiškas: P.Plechavičius ir jo štabas buvo suimtas, tie „plechavičiukai“ (kaip juos meiliai vadino Tauta), kurie pagal generolo įsakymą nesuskubo pasitraukti ir pasislėpti, buvo sušaudyti arba išsiųsti į tą patį Štuthofą.

* * *

Šį įtakingą, gerai organizuotą antinacinį pogrindį okupuotoje Lietuvoje atidžiai iš Maskvos stebėjo Lietuvos komunistų partijos vadovas, karo metais įkurto raudonųjų partizanų štabo viršininkas Antanas Sniečkus. Kadangi tuo metu Stalinas jau buvo tapęs Vakarų sąjungininku, A.Sniečkui kilo mintis kovai su bendru priešu pasitelkti ir Lietuvos antinacinį pogrindį. Bet A.Sniečkus dar nuo 1940 m. turėjo iš Baltarusijos atsiųstą ir prie jo pristatytą prievaizdą – LKP CK sekretorių D.Šupikovą, kuris ir nurodė baisų idėjinį lietuvių komunistų vedlio paklydimą.

Cituoju Kremliaus emisaro D.Šupikovo žodžius iš Vytauto Tininio knygos „Sniečkus. 38 metai valdžioje“: „Prieš vokiečius nusiteikę lietuviai, tačiau neremiantys sovietinių partizanų – tai buržuaziniai nacionalistai, o su jais negali būti jokių ryšių, jokių kompromisų, politinių ar operatyvinių kombinacijų ir pan. Pirmiausia – jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais.“

Štai ta paradigma, net iki šiol lemianti 1941 m. Birželio sukilimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, rezistencijos herojų ir aukų vertinimą. Visi, kas buvo ne su Maskva, – fašistai, todėl turi būti kartu su jais sutriuškinti, pribaigti. Kadangi viename maiše su vokiečiais, tai atsakingi ir už baisiausią nusikaltimą žmoniškumui – holokaustą. Jeigu patys neprisidėjo, tai nepakankamai garsiai protestavo, tylėjo (pabandytų kas protestuoti – pagal Trečiojo Reicho teisę gestapas ir SD buvo virš įstatymo, žmonės dingdavo visam laikui be teismo, tyrimo ir net kaltinimo).

Šia paradigma ilgus dešimtmečius vadovavosi ir vadovaujasi KGB, planuodamas savo „aktyvias priemones“ (dezinformaciją, klastotes), neva tiriančias nusikaltimus prieš žydų tautą ir persekiojančias karo nusikaltėlius, tačiau realiai jie trina ribas tarp kaltų ir nekaltų, juodina, kompromituoja laisvės kovų herojus, lietuvių emigracijos veikėjus, Vakarų akyse juos paversdami „politiniais lavonais“. Žydų masinės žudynės pasitelkiamos ne teisingumo vykdymui, o politinei kovai.

KGB dezinformacijos operacijų, siekiančių demokratinio pasaulio akyse diskredituoti, sukompromituoti lietuvišką rezistenciją, taikiniais buvo jos smboliai – Juozas Brazaitis, Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Juozas Lukša-Daumantas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Tautos patriotines jėgas, Lietuvos (kaip nūnai ir Ukrainos) nepriklausomybės gynėjus pravardžiuoti ne tik buržuaziniais nacionalistais, bet ir fašistais – sovietinės propagandos ir istoriografijos klasika. Net šiuolaikiniai Kremliaus modernių informacinių karų strategai nieko geriau nesugalvojo, kaip vokiečių okupaciją ir jos metu įvykdytus žvėriškus nusikaltimus sujungti į bendrą neišardomą diskursą su antikomunistinėmis jėgomis, kovojusiomis už Lietuvos nepriklausomybę. Todėl Raudonosios armijos Lietuvos „išvadavimui“ iš vokiškųjų okupantų ir sovietų valdžiai priešinosi tik nepribaigti vietiniai fašistai. Jau ir lietuviškosios propagandos (žiniasklaidos) frontuose vis dažniau šmėžuoja „naciai“ ir „naciukai“.

Naujausias karikatūriškas informacinio karo aktas: A.Lukašenkos ištrauktas iš KGB dezinformacijos šiukšlyno kaltinimas Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui dėl dalyvavimo holokauste. Tai jau groteskas, iš kurio galime skaniai pasijuokti.

Bet juokas nebeima, kai tokiais kaltinimais Juozui Brazaičiui, Kaziui Škirpai, Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai net iki šiol svaidosi žymūs Lietuvos intelektualai, patyliukais pritaria ir Vilniuje reziduojantys Vakarų ambasadoriai. Ar mes galime juoktis iš paranojiko diktatoriaus, jeigu patys net per trisdešimt nepriklausomybės metų nepajėgiame išsivaduoti iš Maskvos primesto nuodingo diskurso, tarytum sugerto su motinos pienu: „Pirmiausia – jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais.“

1941 m. Birželio 23-osios sukilimo, Laikinosios vyriausybės, antinacinės rezistencijos, kaip ir pokario laisvės kovų ašis buvo Lietuvos nepriklausomybė. Tai buvo Tautos krauju pasirašytas liudjimas pasauliui, kad ji 1940 m. buvo okupuota, o ne pati pasiprašė į sovietinių tautų šeimą. A.Sniečkaus prižiūrėtojas išsyk suvokė grėsmę kertiniam Maskvos melui, neigiančiam Lietuvos okupaciją, todėl ir nurodė, kad šis Tautos liudijimas turi būti nedelsiant sunaikintas, ištrintas iš istorijos.

Ir jis naikinamas, trinamas iki šiol.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kažkoks dvilypis tas       2021-06-24 20:50

Vasiliauskas. Šį kartą panoro išbalinti tokius, kaip Škirpa. O kas, jei ne Škirpos vadovaujamas LAF’as “griežtai slapta” instrukcija karo atvejui nurodė padėti vokiečių  okupantams, tame tarpe ir “atšaukti svetingumą” žydų tautybės piliečiams. Vien jau tuo nusikalto žmonijai. Kad ir kilniu tikslu-  išprašyti iš naujojo okupantų ribotą nepriklausomybę, LAF’as sukvietė tautą kolaboruoti su naciais, ir tai buvo šventai vykdoma. Vokiečiai patys nesurinktų beveik visų žydų, tai ir nesuvarytų jų visų prie duobių...

Jules       2021-06-15 19:42

O kas čia ką niekina? Lietuvių didvyrių niekas neniekina, o didžiuojasi jais ir Birželio sukilimu - Laikinąja Vyriausybe, be jokios abejonės. Bet jos nebūtų buvę, jei ne vokietukai, įsirengę į preventyvinį žygį be galimybės laimėti. Karo laimėti dviem frontai jie negalėjo - tai suprato ne tik jie, bet ir lietuviai Kaune. Toks tas orumo jausmas ir pareiga jį ginti. Garbė ir orumas kartais svarbiau už gyvybę. Kita vertus, to meto Tarptautinėje teisėje buvo parašyta, kad “La véritable agresseur n’est pas celui qui attaque le premier mais celui qui rend la guerre inévitable”(agresorius ne tas, kuris puola pirmas, bet tas, kuris padaro karą neišvengiamu). Šito suprasti Kapsukė negali, todėl nuolat kartoja priešų mums jėga primestas pseudo istorines, pseudo politines mantras, pasirėmę modifikuota TSK(b)P istorija į Mokslinę Oligarchiją arba į Mokslinį Covid’ą. Tas Kovidas, Sanitarinis karas, gali privesti ir prie Karšto karo, kaip anuomet, pone Al. Anuomet mus okupavusios valstybės herbe buvo Žemė žmonių planeta su pjautuvu ir kūju virš jos, o dabar virš Žemės žmonių planetos - Covid’as, taigi. Virš Žemės gaublio virusas - Karūna.

Al. Juliui       2021-06-15 17:37

,,Manai, lietuviai patys vienui vieni 1917-1921 metais ėmė ir atsikūrė savo valstybę, kaip ir 1990 metais? Ir tada, ir dabar mums kažkas labai stipriai padėjo, nemanai?”

Taip, turbūt padėjo. Arba tiesiog išorinių jėgų spaudimai vieni kitus atsvėrė ir leido mums likti laikinai neužgrobtus. Ar dėl to turim niekinti savo sukilėlius? Ar jie turėjo tiesiog sėdėti ant sofų. O jei kuris vadovas buvo papirktas vienos ar kitos pusės, tai kiek kitos tautos turi tų nepaperkamų vadų. Mes šventaisiais jų ir nelaikom.

Paulius       2021-06-15 11:15

būtų įdomu sužinnoti kuriuos „žymius Lietuvos intelektualus“ autorius turi omenyje kalbėdamas apie besišvaistančius kaltinimais Brazaičiui, Škirpai, Noreikai. Aš tokių „žymių intelektualų“ nežinau.

Jules to hmm..       2021-06-15 5:17

Gal pirma reiktų pareikalauti, kad būtų atidaryti Londono ir Maskvos archyvai, ir tik po to užtikrintai ir garantuotai postringauti apie tai, kas yra kas ir kodėl? Na, tie, kurie dar nesupilti rašalu, lapai neišplėšyti ar nepamesti benešant ar bevežant, kaip mūsiškių labai garsių prapiesorių daktarinės disertacijos traukiny “Moskva-Vilnius”. Gorbis su Jelcinu buvo pravėręs tuos archyvus Maskvoje ir iš ten nutekėjo ir gana juodi vakariečių darbeliai, ir labai mums nemalonūs iš jų pusės mūsų, Baltijos tautų, atžvilgiu. Katastrofos atveju vakariečiai gali lengvai mus išduoti, kaip ne kartą jau yra išdavę arba sudeginę gyvą mūsų prezidentą Antaną Smetoną, nors iš dalies jis buvo prorusiškas, kaip ir tas generolas, bet tai negelbėjo - okupantas žudė ir siuntė Gulagan jų gimines, kaip ir visus kitus lietuvių patriotus. Vasiliauskas irgi katastrofos atveju, manyčiau, rinktųsi ką? Kaip jau ne kartą rinkosi ir patys žinote ką.

to Al       2021-06-15 5:05

Manai, lietuviai patys vienui vieni 1917-1921 metais ėmė ir atsikūrė savo valstybę, kaip ir 1990 metais? Ir tada, ir dabar mums kažkas labai stipriai padėjo, nemanai? Ir nemanyk, kad lietuviai supylė carinės Rusijos imperijos kariuomenę, kurios sąjungininkėmis buvo Amerika, Anglija ir Prancūzija, raštu (sutartimis) įsipareigojusios Rusijai, kad po karo neleis jokių Rusijos imperijos sienų pokyčių, jokių Baltijos šalių ar supratai dabar?

Jules       2021-06-15 4:59

Niekas čia nieko neteisia, bet logiškai dėsto faktus ir taip pat turi teisę klysti. Čia per daug sudėtinga tokios katastrofos sąlygomis ką nors absoliučiai teisingai vertinti ir teisti - vokiečius taip pat, kai vienos valstybės herbe “Žemė žmonių planeta”, o jos sąjungininkai Amerika ir Anglija, kaip kad dabar visame pasaulyje, jo dienotvarkėje tik Covid’as(Karūnos konspiracija ir agresija), supratote? Faktas dar ir tas, kad mažų, neskaitlingų tautų, tokių kaip lietuviai, vadai nuperkami, paperkami, kriminalizuojami, sugundomi, apgaunami, didžiūnų įviliojami į spąstus ir patraukiami okupantų pusėn, o eiliniai ir iki kapitono laipsnio karininkai šaudomi. Va Jums ir visa nemalonioji tikrovė - realioji politika, tiksliau, geopolitika. Na, o pasitikėti šiuo Vasiliausku neverta ir patys žinote kodėl - geriau už mane.

Al.       2021-06-14 21:36

Teisingas pastebėjimas. Ir, mano nuomone, neteisūs dėl sukilimo nei Julius, nei Palmaitis. Žmonės gynė šalį rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis. Įdomu, kaip dar jie galėjo gelbėti žydus, kai ir taip proporcingai jų išgelbėjo bene daugiausia Europoje ? Ir Juliui - kur tu būtum bėgęs artėjant Raudonajai Ordai? Ir rimtai manai, kad lietuviams reikėjo stoti į Vafen SS ? Ir po pusės amžiaus žygiuoti Vilniaus gatvėmis. Lietuviai ne tik todėl nestojo, kad bijojo atsakomybės būsimoje Sovietų sąjungoje. Jie nenorėjo dalyvauti vokiečių imperijos, ir dar nacistinės kūrime. Kas dar Europoje išdrįso to nedaryti? Kaip ir vieninteliai, dar prieš karą, teisę nacius. Turėjom mes trūkumų, bet ne daugiau, nei daugelis kitų Europos tautų. Kodėl Plechavičiaus nesušaudė ? Aš nežinau. Kodėl Laikinosios vyriausybės ministrui rusai leido grįžti į Lietuvą ir dirbti pagal profesiją aukštose pareigose? Juk tai nereiškia, kad sukilėliai dirbo Maskvai? Po aštuoniasdešimt metų mes sėdim ant sofų ir spręndžiam ką turėjo daryti žmonės savo ir tėvynės mirties akivaizdoje. Tarsi būtume kuo nors už juos pranašesni.

rupus miltai!        2021-06-14 21:02

zmogaus teisem prisidenge bolsevikai siandien ir toliau naikina tautu teise i tautine valstybe, i islikima..
https://en.wikipedia.org/wiki/Right_to_exist

jau suformuota visa neomarksistine “milenians” karta isplautom smegenim:
https://en.wikipedia.org/wiki/Millennials:

hmm.. > Jules        2021-06-14 20:55

per mazai zinot, kad galetumet teisti toki vyra, isvijusi bermontininkus, kovojusi pries bolsevikus?
kas “peleido” 1944 is Salaspilio kalejimo, kai bego naciai, ejo sovietai?.. pasitrauke i JAV, kur jau gyveno jo kilmingoji mama su seserimis.
skaitykit:
During the first Soviet occupation Plechavičius retreated to Nazi Germany,[citation needed] and returned to Lithuania with the Nazis during Operation Barbarossa. In 1943, the Nazi occupational government failed to gather a Lithuanian SS unit due to opposition to the Nazi occupation and thus their project from all parts of society. Plechavičius began forming the Lithuanian Territorial Defense Force (Lietuvos vietinė rinktinė), on 13 February 1944. It was a volunteer military unit led only by Lithuanian officers and supposed to stay with the borders of Lithuania to defend the country against the Red Army.

Three days later, on Lithuanian Independence Day (February 16, 1944) Plechavičius, the commander of the Lithuanian detachment, made a radio appeal to the nation for volunteers. Some 19,500 men responded to the appeal. All Lithuanian political underground organizations supported Plechavičius[citation needed]. This was achieved through constant communication between Lithuanian commanders and resistance leaders. This was enormously successful: more volunteers came forward than was expected. The Germans were very surprised and deeply shocked by the number of volunteers since their own appeals went unheeded. The Germans, worried by the success of the detachment, started to interfere, breaking the signed agreement.
https://en.wikipedia.org/wiki/Povilas_Plechavičius

hmm..        2021-06-14 20:31

bravo Valdai!
bent vienas zurnalistas kaunasi siame informaciniame kare.
reiks sio straipsnio citatas kelt i NyTimes feisbuka, kai koks D.Katz’as vel varys kremliska propaganda pries Lietuva, pries Birzelio sukilima, kuris abu okupantus priverte pasijaust butent okupantais, o ne isvaduotojais… del ko Kremliu iki siol varo is proto, kaip ir PRAHOS DEKLARACIJA..

butu idomu suzinoti kiek zydu partizanavo, prie naciu, kai del lietuviu pagalbos siems partizanams buvo supleskinti Pirciupiai su visais zmonemis?..
o ju buvo nemazai, ne tik is Vilniaus geto pabegusiu… “Vakarines naujienos” redaktoriaus pavaduotojas su zmona daug pasakojo, kad be lietuvisko kaimo pagalbos jie niekaip nebutu isgyvene… Abraham Foxman, ADL (Antidefamation Lygue ) vadovo tevai partizanavo, kuomet ji pati uzaugino katalike, pakrikstijus lietuviskoj baznycioj… jau zydai pamirso tai?..

Jules       2021-06-14 19:37

Neosovietinio chameleono paistalai ši rašliava. Pats Plechavičius kažin kodėl buvo suimtas ir įkalintas, bet nesušaudytas, kaip jo eiliniai kai kurie kareivukai, kodėl? Nėjo į mišką gint Tėvynės, kaip kaimo bernai arba mano jaunutė teta, bet dūmė ton pačion „prakeikton“ Vokietijon. Vokiečius visi labai okatni pliekti, kai leidžia šeimininkas. Nestojo P.Plechavičius vokiečių pusėn, bet kažkodėl dūmė ton pusėn – Vokietijos pusėn, o ne miškan. Ciniškai pasakyta, kad nekartojo generolo Andrejaus Vlasovo klaidos ir atsispyrė vokiečių gundymams stoti į bendrą kovą su bolševizmu. O gal dėl to, kad buvo kažkiek prorusiškas, ką manote? Kažkiek prorusiškas, kaip ir Smetona iš dalies, kuris, deja, irgi suklydo, pasirinkęs Stalino Rusijos sąjungininkus po pasitraukimo vėl ton pačion „prakeikton“ Vokietijon ir sumokėjo savo gyvybe. Sąjunga ir Afrikoje sąjunga, ypač karinė. Latviai ir estai stojo už Vokietiją ir ką? Kur dabar Estija, o kur mes? Keista, bet tokia generolo paslauga ir tarnystė Stalino Rusijos sąjungininkams nieko nei gelbėjo, nei padėjo ir lietuviai to pačio Čerčilio buvo pasmerkti dardėti Sibiran, gyvuliniuose vagonuose dundėti Gulagan ar ant Latptevų jūros, kaip Sovietijos teisėta nuosavybė, ambicija, paveldas nuo amžių amžunųjų, o generolas per Vokietiją Amerikon. Tai negelbėjo generolo brolių ir pan. Jo kariai Vokietijoje pateko į Stalino Rusijos sąjungininkų rankas ir buvo be jokių ceremonijų anglų atiduoti sovietams baisiai mirčiai. Kažin kodėl pats A. Plechavičius, išvežtas į Rygą, į Salaspilio kalėjimą, ir vėliau paleistas, kodėl? Kai eiliniai buvo šaudomi. Keikęs vokiečius traukėsi Vokietijon, o ne Rusijon. Anglai nelaikė P.Plechavičiaus nusikaltėliu, o jo eilinius karius tokiais laikė, kodėl? Ir grąžino sovietams.  Vokiečiai 86 plechavičiukus sušaudė Aukštųjų Panerių pušyne, o jį paliko gyvą. Generolo poelgio auka išties nemaža, tiesa? Eiliniai šaudomi, o jų vadai paliekami gyvi ne už ačiū, o už tam tikrus slaptus nuopelnus ir tarnystę stipresniam – naujam okupantui ar okupanto sąjungininkui. Bet kad tas stipresnis patį priimtų, reikia padaryti kokią tai rimtą kiaulystę ar išdavystę, ar dar ką nors tokio rimto – turėti slaptų nuopelnų. Autorius pusinės tiesos profesionalas. Na, o apie generolą galima štai ką pasakyti, kad didelių žmonių nuopelnai ir klaidos didelės. Pakilimai ir nuopuoliai.

Žodžio laisvė...       2021-06-14 19:14

Iš dviejų burnų esu išgirdusi žodį “nacis” - Makaraitytė,Virgis Valentinavičius.
Šmeižikai,kur jūs pamatėte šiandien Lietuvoj nacius?Makaraitytę -lauk iš LRT,V.Valentinavičių - lauk iš universiteto.Tegul jie viešai neskleidžia savo
nesąmonių ir duonai užsidirba iš savo prakaito,o ne valgo sočiai duona iš dorų
lietuvių rankų juos kartu šmeižiant.

to alio, klounai       2021-06-14 18:32

O autorius jau kas tokis, gal patikslintum?

Kis       2021-06-14 17:02

Didelis aciu!

alio, klounai       2021-06-14 16:48

kur gerai apmokami kontoros “komentatoriai”? Ko nesidrabsto antilietuvišku mėšlu? “Ukazo” iš ambasados nebuvo? Trisdešimt norveginių nesumokėjo? Toks tad jūsų “idėjinis sąmoningumas”.


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Apie „tikėjimą“, kad „valdžia tik gelbėja gyvybes“ ir kad, jei sutiksi, tai pagaliau ramiai gyvensi

Krescencijus Stoškus. Atsakyti už savo likimą teks net ir tiems, kurie leido savivaliauti tik šia diena gyvenantiems pareigūnams

Vytautas Rubavičius. Nepaprasti užsienio politikos „laimėjimai“ – Lietuva žeminama

Andrius Macas. Kalbėtis, kol gali. Reikia susitarti

Rasa Čepaitienė. Vertėtų pritarti Prezidento idėjai kviesti į visuotinę sienos statybos talką

Andrius Švarplys. „Tai buvo gerai organizuota ataka prieš Lietuvos valstybę...“?

Krescencijus Stoškus. Šiandien jis triumfuoja

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio organizacijos kūrimo ir veiklos principai: projektas

Rasa Čepaitienė. Kodėl liko neįgyvendintas planas užtverti sieną su Baltarusija iki 2020 m.?

„NeRedaguota“ pokalbis su politologu Valentinu Beržiūnu: Prezidento pozicija

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Rūdninkų „riaušininkų“ apsuptyje

OpTV: Pasienio krizė: kam ji virsta eurais? Konservatoriai perka dar vieną ‘Independence’

LŽTA pareiškimas dėl jėgos panaudojimo prieš taikius gyventojus

Vytautas Sinica. „Daugiau jėgos Lietuvai“ Rūdninkų fone

Vidas Rachlevičius. Kaip nelegalių migrantų krizės kontekste veikia mūsų neomarksistų-globalistų smegenys?

Kun. Arnoldo Valkausko interviu JAV lietuvių laikraščiui „Draugas“

Česlovas Iškauskas. Ar verta tapti danajais?

Jolanta Blažytė. Naujienos iš pasauline vakcinų bandymų laboratorija tapusio Izraelio

Vytautas Sinica apie Dieveniškių dovaną Lietuvai

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas dėl įvykių Rūdninkuose

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ klausia: „Ar valdžia išdrįs „paauklėti“ dieveniškiečius?“

Kaip TV3 žurnalistai buvo išprašyti iš Dieveniškių

Rasa Čepaitienė. Tai satrapo, ne suvereno mentalitetas

Algimantas Rusteika. Apie apsimelavusį „Lietuvos rytą“ ir jo „žurnalistą“, provokavusį neramumus

Andrius Švarplys. Vyriausybė nesilaiko Lietuvos įstatymų, vietoj jų primeta valstybei ir visuomenei savo ideologinę pasaulėžiūrą

Viktoras Orbanas dėkoja Nacionaliniam susivienijimui už palaikymą

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Jurga Lago: aš nesu nuomonių formuotoja

Ramūnas Karbauskis. Valdžia vis dažniau ima grasinti Lietuvos žmonėms

Nida Vasiliauskaitė: kas, oficialiu požiūriu, dabar turi teisę viešai kalbėti apie esamą padėtį?

Geroji Naujiena: uoliai sergėkime Dvasios vienybę taikos ryšiais

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.