Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Verta prisiminti: Medininkų žudynėms – 25-eri. Vytas Petruškevičius apie gyvenimą ant parako: viskas galėjo sprogti vienu garu

1 Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 31 d. 13:44

Minėdami 25-ąsias Medininkų žudynių – 1991 metų liepos 31-ąją sovietų omonininkai išžudė pasienio poste budėjusius Lietuvos pareigūnus – metines siūlome prisiminti Vyto P. Petruškevičiaus ir Daliaus Stanciko pokalbį apie to laikmečio pasirinkimus.

Tiesos.lt primena – tą naktį Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius (nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją). Medikams pavyko išgelbėti vienintelio sunkiai sužeisto pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas tik vienas asmuo – Konstantinas Michailovas. Už nusikaltimą žmoniškumui buvęs Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas, Latvijos pilietis teismo sprendimu įkalintas iki gyvos galvos. Dar trim Rusijos piliečiams – OMON būrio vadui Česlavui Mlinykui ir to paties būrio milicininkams Andrejui Laktionovui bei Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pareikšti už akių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Europa

Vytautas Juršėnas. Dvi Prancūzijos saulėlydžio vizijos

5 Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 28 d. 20:26

„Šiaurės Atėnai“

Dvi Prancūzijos saulėlydžio vizijos

2015 m. pasirodžiusi Michelio Houellebecqo knyga „Soumission“ (mano skaitytas vertimas į lietuvių kalbą pavadinimu „Pasidavimas“ išleistas leidyklos „Kitos knygos“) aptarta jau daugsyk. Nevienareikšmiškai interpretuotinas žinomo prancūzų rašytojo kūrinys (gal net primenantis atsargų knebinėjimą Günterio Grasso „Krabo žingsniu“), kuriame nutapoma netolima šalies ateitis įsigalėjus islamiškai partijai, sulaukė nemažai dėmesio, pakurstyto dar ir 2015-ųjų negatyvo – „Charlie Hebdo“ atakos, lapkričio išpuolių Paryžiuje, migrantų krizės Europoje (vienas jos skausmingųjų taškų taip pat iškilęs Prancūzijoje, Kalė uoste). Apžvalgose knyga lyginama – nesunku nuspėti – su Orwello distopija, Huxley utopija, tačiau tai, kad panašios idėjos vėžėmis prieš dešimtmetį jau buvo važiuota, paprastai nenurodoma arba paminima tik prabėgomis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien (IV): Lietuva tarp Tradicijos ir Progreso

20 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 23 d. 15:09

Skelbiame paskutinę, baigiamąją sociologo dr. Andriaus Švarplio studijos, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita, dalį. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją dalį – ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien (III). Ką 2014 m. Žemės referendumas rodo apie lietuvių nacionalinį tapatumą?

10 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 16 d. 19:44

Toliau skelbiame sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (II)

17 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 13 d. 23:39

Toliau skelbiame sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė?

5 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 11 d. 9:44

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).

Įvadas. Lietuvių nacionalinio naratyvo politinė charakteristika šiuolaikinėje Lietuvoje

Lietuvoje jau pasirodė ne viena studija, bandant suvokti Nepriklausomybės nueitą 25 metų kelią. Jose neišvengiamai paliečiami ekonominiai, politiniai, kultūriniai, tapatybės aspektai. Pažymėtinas Zenono Norkaus, Egidijaus Aleksandravičiaus, Leonido Donskio, Alvydo Jokubaičio, Vytauto Rubavičiaus, Nerijos Putinaitės ir kitų indėlis. Diskusija apie šiuolaikinį lietuvių tapatumą Europos integracijos šviesoje dar tik įsibėgėja.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Melas sau: „Ir tuomet dirbome Lietuvai“

10 Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 16 d. 1:40

Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“

Buržuaziniais nacionalistais ir buožėmis pavadinti Lietuvos gyventojai prieš 75 metus pradėti tremti į Sibirą – taip komunistų ideologai „tobulą visuomenę“ pradėjo kurti nuo „apsivalymo“. Nors iš tiesų to laikotarpio simboliai – prievarta, kraujas ir ašaros, mitas apie gerąjį Lietuvos „šeimininką“ ir gynėją nuo Maskvos Antaną Sniečkų tebėra gajus.

„Vieniems jis buvo tautos išdavikas Nr. 1, okupantų vyriausias pakalikas ir paprastas jų valios vykdytojas, kitiems – šeimininkas (artimoje aplinkoje jo niekas kitu vardu ir nevadino), dar kitiems (o jų Lietuvoje dauguma) – ir vienas, ir kitas“, – taip apie A. Sniečkų yra pasakojęs disidentas Aleksandras Štromas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Partijos

Laisvūnas Šopauskas. Kodėl visuomenė neįgali kontroliuoti valdžią?

41 Tiesos.lt redakcija   2016 m. birželio 9 d. 2:17

Įvadas

Dažnai galima išgirsti kalbant, kad visuomenė turėtų valdžią kontroliuoti, bet Lietuvoje visuomenei tai daryti nepavyksta. Toks pasakymas yra netikslus ir gali klaidinti. Visuomenė, jei ją suprasime kaip žmonių visumą, nekontroliuoja ir negali kontroliuoti valdžios. Tam, kad pastanga kontroliuoti valdžią taptų įmanoma, visuomenė turi viešojoje erdvėje išsiskleisti organizaciniais pavidalais – turi atsirasti įvairūs sambūriai, judėjimai, profsąjungos, politinės organizacijos. Kitaip tariant, reikėtų kalbėti ne apie visuomenę, bet apie tam tikrą organizuotą visuomenės dalį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Navickas. Tiesos sakymo terapija

51 Tiesos.lt redakcija   2016 m. birželio 5 d. 21:18

1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Laisvės ilgesys įgavo balsą. Pakako pradėti viešai kalbėti apie laisvę, tautos istoriją, praeities kančias, ir pusę amžiaus kankinę melo imperijos gniaužtai ėmė laisvėti.

Tiesos sakymas apie patirtas žaizdas, apie tai, kaip iš tiesų jaučiamės čia ir dabar, kokia bjaurastis iš tiesų slypi už sovietinių kaukių, tapo veiksmingiausia priemone išgyti. Dar neseniai išblaškyti ir tik patikimų bičiulių būryje nepabijoję nedrąsiai kalbėti apie laisvę, žmonės budo iš baimės stingulio.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Visi-kolaborantai ir Visi-patriotai: „tarybinės lietuvybės“ koncepcijos

0 Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 16 d. 18:33

Įvadas

Klausimas „Kaip vertinti sovietinę/komunistinę praeitį?“ yra tapęs centrine visų postsovietinių ir postkomunistinių visuomenių ideologine kontroversija. Jokia politinė organizacija, sambūris ar veikėjas, pretenduojantis svariai pasisakyti politiškai reikšmingais klausimais, negali išlikti neutralus šios kontroversijos atžvilgiu.

Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daug pasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 275 iš 278‹ Pirmas  < 273 274 275 276 277 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Iš skaitytojų pašto. Pranas Kaladė apie Laisvę ir „laisvę“

Paulas Stametsas: Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis

Kardinolas S. Tamkevičius palaiko „Šeimų maršo“ idėją: „Ginant principines vertybes Bažnyčia stovės mūru“. Kunigų R. Grigo ir A. Valkausko pozicija

Andrius Švarplys. Į ką lyties ir diskriminacijos nęsamonės perdaro Ameriką: gimsta naujoji CŽV

Herta Burbė apie „galimybes“: vasarą paplūdimyje

Vytautas Sinica. Bažnyčia draudžia katalikams balsuoti už partnerystę (ir A. Navickas tą žino)

Brolio Arūno Peškaičio žinia: Pranciškonų ordinas draudžia broliui Pauliui Vaineikiui dalyvauti Šeimų gynimo marše (papildyta)

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Taip, aš palaikau Partnerystės įstatymo priėmimą

Kastytis Braziulis. Ar pritariu šeimų maršui? Taip, be abejo, nes…

Nida Vasiliauskaitė. Klausiate, ką daryti? Paklauskite piliečių

Jarūnė Rimavičė. Atsakymai į klausimą, nuo ko ginama tradicinė šeima Lietuvoje

Andrius Švarplys. Pagaliau yra alternatyva „Dviračio Žynioms“

Romualdas Žekas. Lavono gaivinimas

Jolanta Blažytė. Aūūū, Greta!!! Kur tavo „How dare you?“

Nida Vasiliauskaitė. Dabar išties pabūsiu – pirmą kartą – radikalu

Papunkčiui. Vytautas Sinica apie elitizmą

Vidas Rachlevičius. Dvi šalys nesitaiksto su Kinijos užmačiomis Pietų Kinijos jūroje – koks bus šios atsakas?

Vytautas Radžvilas. Klausimai maršo išvakarėse

„Neredaguota“ pokalbis su Adu Jakubausku apie istoriją ir politiką

Kunigas Arnoldas Valkauskas: pilietinių iniciatyvų reikia, kad valdžia neužmigtų

Gerovės valstybė? Antanas Buračas palygino

Filmuota medžiaga atskleidžia: demonstracijoje Stokholme prieš karantino suvaržymus dalyvavo mažiausiai tūkstantis žmonių

Br. Paulius Vaineikis: „Kaip senais gerais Sąjūdžio prabudimo laikais…“

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką (2). Vytautas Radžvilas: ar išnyks politika?

Kun. Robertas Skrinskas. Ar dar švęsime kitais metais Motinos dieną?

Audrius Globys: maldos skydas „Santuokos sakramentas – regimasis meilės ženklas“

Tik faktai. Skelbiami išankstiniai duomenys apie 2020 m. mirusių Lietuvos gyventojų mirties priežastis

Algimantas Rusteika. Taip gyventi neverta

Vyskupo Jono Kaunecko kreipimasis į Tautą: laiminu Didįjį Šeimos gynimo maršą

Liudvikas Jakimavičius. Šiukšlių amžius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.