Zita Šličytė. Turime mes valdžią ar ne?

Tiesos.lt redakcija   2014 m. vasario 5 d. 4:29

14     

    

Zita Šličytė. Turime mes valdžią ar ne?

Po dviprasmiško Konstitucinio Teismo sprendimo ir neslepiamo TS-LKD partijos džiaugsmo, kad pagaliau surastas būdas, kaip paniekinti 320 000 piliečių valią, portalas Tiesos.lt pakalbino Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narę, Konstitucijos rengėjų grupės narę, ilgametę advokatę dr. Zitą Šličytę.

Neseniai priminusi 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą, kuriuo Tauta kone vienbalsiai pritarė Kovo 11-osios Akto sprendimui atkurti Nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą bei galutinai įtvirtino nuostatą, kad atšaukti šį piliečių apsisprendimą galima tik tokiu pat skaičiumi balsų, kuriais buvo pasisakyta už Nepriklausomybę, dr. Z. Šličytė paneigė visus demagoginius svarstymus apie tai, kad viena iš tiesioginės demokratijos formų – referendumai – kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nepriklausomybei.

Šįkart dr. Z. Šličytė priminė dar vieną referendumą – 1992-ųjų birželio 14-osios, kuriame Lietuvos piliečiai nusprendė, kad SSRS turi atlyginti okupacijos žalą. Tai istorinis sprendimas ir kita prasme – jį Lietuvos valdžia ignoruoja štai jau dvidešimt antri metai. Kartu skelbiame ir dokumentus, kuriuose drąsiai (sic!) kalbama apie Tautos valią (o žodis Tauta rašomas didžiąja raide).

Klysta tie, kurie kalba, kad valdžia nepaiso tik referendumo dėl atominės elektrinės. Kaip jūs žinote, 1992 m. birželio 14 d. įvyko referendumas, kuriame dalyvavo daugiau negu 70,05 proc. visų Lietuvos Respublikos piliečių. Iš jų 90,67 proc. pareikalavo, kad Rusija ne tik išvestų buvusios Sovietų Sąjungos kariuomenę, bet ir atlygintų Lietuvai sovietinės okupacijos padarytą ir su ja susijusią žalą. Ir šis referendumu priimtas sprendimas įsigaliojo jau kitą dieną po oficialių referendumo rezultatų paskelbimo, t. y. nuo 1992 m. birželio 18 d.

O kur rezultatai? Iki šiol Lietuvos valdžios institucijos nesiėmė jokių realių – ne parodomųjų, o apčiuopiamų – veiksmų šiai Tautos valiai įgyvendinti. Kol šio referendumo nuostata nėra panaikinta kito Tautos referendumo, Lietuvos valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti reikalauti okupacijos žalos atlyginimo.

Senaties terminas yra nenustatytas, bet dabar jau yra dvidešimt antri metai, kai tauta priėmė tokį sprendimą, ir dvidešimt antri metai niekas nieko nereikalauja. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau leidžiama suprasti, kad atsisakoma įgyvendinti referendumo sprendimą.

Remiantis Tautos valia, pareikšta visuotiniame Lietuvos Respublikos piliečių referendume dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ir okupacijos žalos atlyginimo, ir reikalavimu, „kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala“, 2000-aisiais, t.y. praėjus aštuoneriems metams – ar galite tai įsivaizduoti? – buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
DĖL SSRS OKUPACIJOS ŽALOS ATLYGINIMO

2000 m. birželio 13 d. Nr. VIII-1727
Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,
remdamasis:
visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis ir principais, taip pat tarptautine okupacijų žalos atlyginimo, įskaitant Vokietijos okupacijų Antrojo pasaulinio karo metais padarytos žalos kitoms valstybėms bei jų piliečiams kompensavimą, praktika,
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. birželio 4 d. nutarimu „Dėl 1940–1991 m. TSRS padarytos žalos Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 17-456),
1991 m. liepos 29 d. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kurioje šalys pareiškė esą „įsitikinusios, jog, SSRS pašalinus Lietuvos suverenitetą pažeidžiančias 1940 metų aneksijos pasekmes, bus sudarytos papildomos Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ir jų tautų tarpusavio pasitikėjimo sąlygos“,
1992 m. birželio 14 d. visuotiniu Lietuvos Respublikos piliečių balsavimu referendume dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ir okupacijos žalos atlyginimo pareikšta Tautos valia ir reikalavimu, „kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala“, kuriuos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1992 m. birželio 30 d. patvirtino nutarimu (Žin., 1992, Nr.21-615),
1992 m. liepos 10 d. Helsinkio viršūnių susitikimo deklaracijos 15 straipsniu ir jį lydinčiu Lietuvos delegacijos aiškinamuoju pareiškimu, kuriame sakoma, kad Lietuvos patirtų nuostolių atlyginimas, kaip ir Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimas iš suverenios Lietuvos teritorijos, yra būtina sąlyga Lietuvos okupacijos ir aneksijos pasekmėms likviduoti;
atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacija pagal tarptautinę teisę yra SSRS teisių ir įsipareigojimų tęsėja, o tai ji pati pripažino 1991 m. gruodžio 21 d. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Valstybių vadovų tarybos sprendimu, 1991 m. gruodžio 24 d. Rusijos Federacijos Prezidento B.Jelcino laišku Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, 1992 m. sausio 13 d. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos nota diplomatinių atstovybių vadovams ir kitais dokumentais, taip pat kad 1991 m. gruodžio 23 d. Europos Bendrija ir jos valstybės narės konstatavo, jog „buvusios SSRS tarptautines teises ir įsipareigojimus tęs ir įgyvendins Rusija“;
konstatuodamas, kad Rusija, parodžiusi daug geros valios ir 1992 m. rugsėjo 8 d. susitarimų nustatyta tvarka ir terminais išvedusi savo kariuomenę, dar nepašalino visų SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos pasekmių ir tebelaiko užimtą Lietuvai priklausančią žemę ir pastatą Paryžiuje bei tebėra neišspręsta atitinkama padėtis Romoje,
p r i i m a š į  į s t a t y m ą.

1 straipsnis. SSRS okupacijos žalos Lietuvai laikotarpiai
SSRS okupacijos žalos Lietuvai laikotarpiai:
1) SSRS okupacija ir žala 1940–1990 m. laikotarpiu, įskaitant žalą, padarytą Lietuvos žmonėms, deportuotiems ir prievarta laikytiems SSRS teritorijoje 1941–1945 m., taip pat šiuo laikotarpiu SSRS kariuomenės ir represinių struktūrų padarytą žalą;
2) SSRS, jos represinių struktūrų ir kariuomenės padarytos žalos 1990–1991 m. bei SSRS (1992–1993 m. Rusijos Federacijos) kariuomenės padarytos žalos 1991–1993 m. laikotarpis.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės prievolės
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) iki 2000 m. rugsėjo 1 d. sudaro Lietuvos Respublikos derybų su Rusijos Federacija delegaciją dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai;
2) iki 2000 m. spalio 1 d. pagal darbų programą, patvirtintą 1996 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikai 1940–1991 metais buvusios SSRS ir 1991–1993 metais – Rusijos Federacijos kariuomenės, nustatymo darbų programos“ Nr. 242, patikslina ir užbaigia SSRS okupacijos padarytos žalos skaičiavimus, įtraukiant išmokėjimus Lietuvos piliečiams už SSRS okupacijos metu padarytą žalą ir jos pasekmes, taip pat deportuotų asmenų ir jų palikuonių grįžimo į Tėvynę išlaidas;
3) iki 2000 m. lapkričio 1 d. kreipiasi į Rusijos Federaciją dėl SSRS okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo, kartu pateikdama šios žalos skaičiavimus, taip pat apie tai informuoja Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą bei nuolatos siekia šių tarptautinių organizacijų ir jų valstybių narių paramos sprendžiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimus;
4) inicijuoja derybas ir nuolatos siekia, kad Rusijos Federacija atlygintų Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei SSRS okupacijos padarytą žalą;
5) iš Rusijos Federacijos gautas SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo lėšas kaupia Valstybės iždo atskiroje okupacijų žalos atlyginimo sąskaitoje ir jas pirmiausia skiria atlyginti Lietuvos gyventojams žalą, patirtą dėl deportacijų, prievartinio darbo, okupacinio režimo represijų ir prarasto turto.
3 straipsnis. SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondas
Atsižvelgdama į tai, kad Rusijos Federacija 1996 m. sausio 25 d. įsipareigojo Europos Tarybai, jog padės asmenims, anksčiau deportuotiems iš okupuotų Baltijos valstybių, ir (ar) jų palikuonims sugrįžti į savo šalį pagal specialias repatrijavimo ir atlyginimo programas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą ir kreipiasi į Rusijos Federaciją, kad ši skirtų lėšų iš Lietuvos deportuotiems asmenims ir jų palikuonims grįžti į Tėvynę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS                       VYTAUTAS LANDSBERGIS

Šaltinis: lrs.lt


Taigi šis 2000-ųjų įstatymas yra padiktuotas Tautos valios – 1992 m. birželio 14 d. referendumo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, jis galioja tol, kol yra nepanaikintas.

Trumpai priminsiu: Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymu įgyvendinamos šios Konstitucijos straipsnių nuostatos: iš 2 straipsnio – kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, iš 3 straipsnio – kad „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“, iš 4 straipsnio – kad „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“ ir iš 9 straipsnio – kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Noriu pabrėžti: itin svarbi 9 straipsnio nuostata. Ji reiškia, kad demokratija gali būti tiesiogiai vykdoma tautos referendumais arba per demokratiškai išrinktus savo atstovus – Seimą. Bet dabar yra taip, kad visi visko prišneka. Tarkim, apie 1992 m. birželio 14 d. referendumą istorikas Česlovas Laurinavičius vis kalba: „Nereikia gadinti santykių su Rusija, nereikia reikalauti žalos atlyginimo…“ Atsiranda ir daugiau, kas jam pritaria.

Ir ką man, tautos narei, galvoti girdint tas kalbas? Tik viena – kad man niekur nereikia eiti, kad nereikia balsuoti, kad visi darys ir taip ką nori, nekreipdami dėmesio į tautos valią.

Mes turime įsisąmoninti: referendumas yra tiesioginės demokratijos pasireiškimas ir netiesioginės demokratijos būdu jo sprendimų atšaukti negalima. Seimas negali atšaukti 1992 m. birželio 14 d. referendumo. 2000 m. įstatymą Seimas gali panaikinti, bet Tautos referendumas, kuriuo iš Rusijos reikalaujama atlyginti žalą, vis tiek lieka. Galima nustatyti to įstatymo kitokias dalis, kitokius įpareigojimus Vyriausybei, kitaip formuluoti arba iš viso jį panaikinti. Bet paties referendumo sprendimo negalima panaikinti – jis gali būti panaikintas tik referendumu.

Rusijos Federacija pagal tarptautinę teisę yra Sovietų Sąjungos teisinių įsipareigojimų tęsėja. Ji tai pripažino pati 1991 m. gruodžio 21 d. Nepriklausomų valstybių sandraugos vadovų tarybos sprendimu ir visais kitais dokumentais. Todėl Rusijai yra privalomos ir tos Antrojo Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo 1989 m. gruodžio 24 d. nutarimo „Dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“ nuostatos, kuriomis slapti nusikalstami Sovietų Sąjungos susitarimai su fašistine Vokietija buvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento. Rusijos Federacija yra atsakinga už Sovietų Sąjungos padarytus nusikaltimus taikai, Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, genocido ir nusikaltimų žmonijai pasekmes ir privalo atlyginti Lietuvai sovietų okupacijos žalą.

Čia būtų galima priminti ir kitą svarbų dokumentą – SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą, kuriuo buvo politiškai ir teisiškai įvertinta Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutartis.

Taigi jau 1989-aisiais Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų komisija Molotovo-Ribentropo paktui tirti, kurios narė buvau ir aš, paruošė minėtą nutarimą. Šiais, 2014-aisiais, sukaks 25 metai nuo komisijos darbo pradžios ir įsigaliojimo dokumento, kuriuo pripažinta okupacija – neteisėtas Lietuvos užgrobimas.

Šis dvidešimt penkerių metų jubiliejus – gera proga šį klausimą užaštrinti ir Europos mastu, ir tarptautiniu lygiu…. Bet nėra kam.

1995 m. komisijos nariai vėl buvo susirinkę Taline. Komisija priėmė rezoliuciją, kurioje kalbama apie tai, kad pagal teisės teoriją, jeigu pasakyta „a“, tai komisija pasako ir „b“, t.y. Rusija privalo atlyginti okupacijos padarytą žalą. Tai buvo 1995 m., ir rezoliucija nežinia kur nuskendo… Bet akivaizdu – jeigu Lietuvos valdžia norėtų, ji galėtų, pavyzdžiui, kad ir šiais metais tos komisijos narius sukviesti į Vilnių... Bet tokių norinčių nėra.

Už komisijos paruoštą nutarimą balsavo Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavimas, bet V. Putinas vienoje savo kalbų pasakė: „Ką čia jūs kalbate – kažkokie tai deputatai kažkokiam tai suvažiavime priėmė kažkokį tai nutarimą“. Daugmaž tokiu tonu.

O jeigu Rusija yra Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų tęsėja, tai yra privaloma. 2250 Sovietų Sąjungos liaudies deputatų priėmė šį nutarimą – „kažkokį popiergalį“, pasak V. Putino. Ir tų klausimų niekas nekelia.

Tarptautinė teisė senaties termino, žinoma, nenustato, bet juk negali tai tęstis iki begalybės. Ginčo atveju sakys: „Po 50 metų atsibudo reikalauti žalos atlyginimo – ką jie veikė visą tą laiką?“

Tad aš ir klausiu: turime mes valdžią ar ne? Tiksliau – kas Lietuvoje turi valdžią? Tikrai ne Tauta. Ir tai antikonstituciška.

Man tokios valdžios nereikia, aš jokioj valstybėj negyvenu, čia jokios valstybės nėra.

Publikaciją parengė Laura Molytė.
Kalbėjosi Ramutė Bingelienė.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Liudas       2014-02-8 21:00

Siūlau organizuoti referendumą tema: “Visus Lietuvos piliečius, kurie rinkimuose į Seimą ar į Savivaldybės tarybą balsuoja už buvusius okupantų kolaborantus ir jų auklėtinius, ištremti į Rusiją (geriausia į Sibirą). Taip ar ne”. O kaip tokio referendumo rezultatus realizuoti - Šličytė žino. Pavesime Jai.

sinke       2014-02-6 14:51

Tauta jau bunda Tautos referendumas bus,bus ir daugiau

Kritikas Pikčiurna       2014-02-6 11:54

Viskas pasakyta teisingai, išskyrus paskutinį sakinį. Konstitucijos kūrėja, pati tik ką citavo, kad Lietuvos suverenas yra Tauta, ji tiesiogiai ar per atstovaujamąją valdžią įgyvendina savo valią. Gerbiama Zita Šličytė turėjo nedviprasmiškai pasakyti, kad neturime legitimios ATSTOVAUJAMOSIOS valdžios, nes ji piktybiškai nevykdo Tautos valios ir savo Priesaikos, STUMIA Lietuvą į PAVALDUMĄ kuriamai federacijai su klaidinančiu pavadinimu “Europos sąjunga”, nors stojimo į ES referendume buvo kalbama apie suverenių šalių sąjungą. To meto atstovaujamoji valdžia bei derybų dėl stojimo delegacija ir jos vyriausias derybininkas Petras Auštrevičius bei jo pavaduotoja Dalia Grybauskaitė asmeniškai, sulaužydami duotą Priesaiką, nuslėpė nuo Tautos siurprizinius sutarties punktus, kuriais pasikėsinta į Lietuvos valstybės suverenitetą. Todėl valstybė yra pavojuje, bet Tauta yra dar gyva, ką liudija 300 000 parašų,  ir Konstitucija galioja, ji nepanaikinta, nors ir euro federalistų yra sudarkyta, o valdžią bei Konstitucinį teismą ir aukščiausias teisėsaugos institucijas yra užvaldžiusios penktosios kolonos (viena tempianti į Rytus, kitas - į Vakarus, trečia į užjūrį) kelia mirtiną pavojų valstybei.
Todėl referendumas “Tautos valia” yra lemtingas persilaužimo momentas, parodysiantis ar Lietuvoje dar išliko Tauta ir ar ji turi valią išsaugoti suverenią savo valstybę.
Būtina pabrėžti, kad Konstitucijoje yra dviprasmiška 138 straipsnio paskutinė dalis be išlygų pripažįstanti, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos sudedamoji teisinės sistemos dalis, nors tokia nuostata reikalauja išlygos, kad negalima ratifikuoti tarptautinių sutarčių, kurios prieštarauja pamatiniams Konstitucijos 1-4, 9, 10 bei 148 straipsniams ar į juos netiesiogiai kėsinasi. Toks nutylėjimas leidžia Tautos nerinktam, atstovaujamosios valdžios skirtam Konstituciniam teismui ieškoti landų, vadinamų “dvasiomis”, Konstitucijos formuluotėse ir taip manipuliuoti visuomenės nuomone, o atstovaujamajai valdžiai tokiu būdų uzurpuoti valdžios galias, priklausančias išimtinai Tautai.
Visuotinis dalyvavimas Referendume “Tautos valia” turi parodyti, kad valstybė ir Tauta yra dar gyvos.

Nuo kada       2014-02-6 10:53

Šiandien gana     2014-02-5 13:18

protingai per radiją kalbėjo K.Starkevičius.Konservatoriai turi ir blaivių galvų.
—————————————————————

konservatoriai turi blaivių galvų, tik ne starkevičius. Pas konservatorius yra tik viena blaivi galva tai N. Puteikio.

Anikė       2014-02-6 9:26

Aišku,kad neturime valdžios,yra tik godžių,alkanų valdžiažmogių gauja,kuriai visiškai nerūpi,kaip gyvena paprastas žmogus.Kiek laiškų siuntėme Prezidentei iš
Klaipėdos dėl mergaitės likimo,dėl atliekų deginimo…negavome jokio atsakymo.
Pamaniau,kad gal lietuviškai rašyti nemoka.Už klaipėdiečių nuodijimą, pažadėjo, kad trečdaliu sumažės mokestis už šilumą,bet pažadai išlėkė su nuodingais dūmais per kaminą.
Pagarba Zitai,nebijančiai pasakyti,ką galvoja.Ji buvo su teisininkų komisijoje,atvirai pareiškusiais,kad kad Garliavoje prieš mergaitę smurtas panaudotas neteisėtai.

Kaunas       2014-02-5 23:54

trūksta žodžių išreikšti pagarbą šiai iškiliai Asmenybei. Labai dėkoju už Jūsų nenuilstamą rūpestį Žmogumi, Tauta.

odeta       2014-02-5 23:37

aciu JUMS

o kodel kuriant Lietuvos Konstitucija       2014-02-5 22:09

Joje neatsirado vietos straipsniui draudzianciam koloborantams, komunistams ir kgbistams buti valdzioje ir valstybes tarnyboje ?!

Zitai Slicytei       2014-02-5 19:40

Neturime ir aciu Dievui.
Pagaliau apynasris krenta nuo Tautos galvos.

Vytautas Ju.       2014-02-5 15:53

Valdžią tai mes turime, tik su vadovais sudėtingiau.

Situacija kaip Ukrainoje.       2014-02-5 13:19

Jie pavogė iš mūsų Konstituciją ir pasikraigaliojo,kaip lobistams patogu.Ar eisime kaip Maidanas ją susigražinti?

Šiandien gana       2014-02-5 13:18

protingai per radiją kalbėjo K.Starkevičius.Konservatoriai turi ir blaivių galvų.

Saule       2014-02-5 12:12

Pagarba p.Slicytei!Aciu,kad Jums rupi Tautos likimas!

ponia Zita       2014-02-5 10:36

norėtųsi aktyvesnės tamstos veiklos.
  Ačiu.


Rekomenduojame

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.